Ar žindymas keičia krūtis? Daugeliui moterų po vaiko maitinimo krūtys pasikeičia. Straipsnyje aptarsime, kodėl taip nutinka ir kaip sumažinti neigiamus pokyčius.
Krūtų sandara ir pokyčiai nėštumo metu
Moterų krūtys yra sutvertos kūdikiams maitinti. Jose yra 15-20 liaukinio audinio skiltelių, apsuptų jungiančiuoju ir riebaliniu audiniu. Pokyčiai krūtyse prasideda dar gerokai prieš kūdikio gimimą. Veikiant nėštumo hormonams, krūtyse vyksta žymūs pasikeitimai ruošiantis pieno gamybai - auga ir vystosi liaukinis audinys ir latakėliai. Krūtys padidėja neišvengiamai, nepriklausomai nuo pačios mamos valios žindyti ar nežindyti savo vaikus. Taigi tempiasi ir krūtų oda. Prieš gimdymą krūtų svoris būna maždaug padvigubėjęs. Kartu padidėja krūtų tūris, jų paviršiaus plotas.
Krūtų pokyčiai po gimdymo
Jeigu po gimdymo moteris kūdikio nežindo, neveikiančios pieno liaukos susitraukia. Krūtys dėl santykinio ją dengiančios odos pertekliaus daugiau ar mažiau nukars ir jau skirsis nuo mergaitiškų krūtų.
Maitinimas pagal tvarkaraštį
Anksčiau buvo visuotinai paplitusi praktika kūdikius maitinti pagal tvarkaraštį. Kai kūdikis maitinamas retai, pavyzdžiui, tik kas 4 valandas, ir net visą naktį nežindomas, tokiu atveju jis daugiau išalksta ir, kad pasisotintų, turi valgyti dideliais kiekiais. Taigi ir pieno liaukos skatinamos pagaminti ir sukaupti kiekvienam maitinimui labai daug pieno. Krūtis dėl to labai padidėja, o jos oda atitinkamai labiau ištempiama.
Pieno nutraukimas
Jeigu dar ir po kiekvieno žindymo pienas ištraukiamas „iki paskutinio lašo“ (o taip irgi buvo rekomenduojama ir dažniausiai daryta krūtį masažuojant rankomis - taigi dar papildomai tampant jos odą), motinos organizmui tai tarsi pranešimas, jog pieno buvo per mažai ir reikia jo gaminti dar daugiau. Nujunkius kūdikį, kai pieno liaukos pasidaro nebeaktyvios ir sumažėja, ištemptos odos lieka gerokai per daug ir krūtis nutįsta.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Taigi krūtis gali išsitampyti, bet ne dėl normalaus kūdikio žindymo, o dėl jų abiejų „prievartavimo“: kūdikio - verčiant jį peralkti ir išbadėjus valgyti dideliais kiekiais, o krūties - priverčiant ją gaminti pieną nenormaliai dideliais kiekiais. Gamta tikrai nesuinteresuota moteris kuo greičiau „sudėvėti“.
Natūralus maitinimas
Koks kūdikio maitinimas yra natūralus? Gamtoje laisvai gyvenantys labiausiai į žmones panašūs žinduoliai yra žmogbeždžionės. Gorilos ir šimpanzės savo jauniklių vienų nepalieka, o nešioja įsikibusius nagais į gaurus ir maitina juos dažnai visą parą. Taigi ir santykinai nedideliais pieno kiekiais kiekvieną kartą. Antropologai pastebėjo, jog ir necivilizuotose žmonių gentyse moterys kūdikius visą laiką nešiojasi kartu, migdo šalia ir žindo taip pat dažnai. Būna, jog net po kelis kartus per valandą.
Natūraliai, pagal savo poreikius maitinamas kūdikis, jeigu nori tik „atsigerti“, žinda trumpai, iš motinos krūties paimdamas tik liesesnįjį pradinį pieną, labiau išalkęs - žinda ilgiau, kad „prisišauktų“ ir riebesnį galinį pieną. Būtent dažnas žindymas motiną tausoja, nes saugo ir nuo naujo, per ankstyvo nėštumo. Kaip tik dažnas žindymas tausoja ir motinų krūtų grožį. Žindant dažnai, kūdikis pieno suvalgo po mažiau, mažiau jo „užsisako“ kitam maitinimui.
Sotumo jausmas labai priklauso nuo riebalų kiekio maiste. Mokslininkai yra nustatę, jog riebalų, labiausiai kintančios motinos pieno sudėtinės dalies, koncentracija atvirkščiai proporcinga intervalų tarp maitinimų trukmei arba, kitaip sakant, tiesiog proporcinga žindymo dažnumui. Kuo dažniau moteris žindo kūdikį, tuo riebesnis jos pienas. Ilgai užsibuvęs krūtyje, joje „taupomas“, pienas liesėja.
Jau minėjome, jog krūtų dydis priklauso ne vien nuo pieno liaukų, esančių jose, tūrio, bet ir nuo jungiančiojo, o ypač riebalinio, audinio kiekio. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu, išvešant liaukiniam audiniui, jam vietos krūtyje „suteikia“ sumažėjęs riebalinis audinys. Neskubus ir palaipsnis vaiko nujunkymas leidžia ir krūtų audiniams pamažu „susikeisti vietomis“ ir riebaliniam audiniui vėl tolygiai užpildyti susitraukiančių pieno liaukų vietą.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Žindymo įtaka speneliams
O spenelių likimas labiau negu nuo žindymo trukmės priklauso nuo „technikos“ - kūdikio prigludimo prie krūties. Kai kūdikis krūtį apžioja plačiai ir ją ŽINDA, paprastai speneliui nieko blogo nenutinka. Tačiau jeigu kūdikis ČIULPIA, sučiupęs vien tik spenelį, tuomet siurbdamas ir maigydamas tarp dantenų, tarsi čiulptuką, gali spenelį ne tik ištampyti, bet ir traumuoti: atsiranda žaizdelių, o jeigu jos supūliuoja - gali likti randai, kurie spenelį deformuoja, įtraukia.
Krūtų dydis ir žindymas
Svarbu pabrėžti, kad krūtų dydis neturi įtakos sėkmingam žindymui ir pieno kiekiui, t.y. didelė krūtinė savaime nereiškia, kad tekės pieno upės.
Krūtų ligų prevencija
Krūties vėžys yra viena iš pavojingiausių moterų ligų, tačiau jeigu krūtys bent 6 mėnesius buvo naudotos pagal paskirtį, krūties vėžio rizika sumažėja.
Krūtų priežiūra nėštumo metu
Skirtingų žmonių skiriasi raiščių sistema, audinių elastingumas, krūtinė nėra išimtis, ir skirtingų moterų krūtų pokyčiai nėštumo-žindymo laikotarpiu skiriasi. Vienas svarbiausių pakritimą lemiančių veiksnių yra svoris. Sunkio (gravitacijos) jėga neišvengiamai veikia organizmą, tad kuo didesnis svoris, tuo didesnis krūvis tenka krūtų raiščiams, odai. Bendroji rekomendacija yra sumažinti apkrovą, tenkančią audiniams. Liemenėlės, skirtos nėščiosioms ir/arba žindančioms moterims, suteiks maksimalų komfortą ir pagelbės organizmui kardinalių pokyčių periodu. Mankšta, krūtinės ląstos raumenis stiprinantys pratimai, šalčio masažai, odą maitinantys kremai gali sumažinti krūtų pasmukimo riziką.
Liemenėlė yra kaip išorinis krūtinės audinių karkasas, sumažinantis svorį, apkrovą tenkančią audiniams. Liemenėlė neturėtų spausti, trikdyti audinių kraujotakos, būti minkšta, nedirginanti odos, patogi dėvėti ir naktį. Tampresnė, audinius apspaudžianti, nuo didesnių ekskursijų apsauganti judesių metu liemenėlė rekomenduojama fizinio krūvio metu, sportuojant.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
Krūtų priežiūra žindymo metu
Po gimdymo krūtų liaukinis audinys laukia signalo pradėti intensyvią pieno gamybą. Ji nebūna intensyvi pirmosiomis dienomis, ypač jei vaikas užgimė per Cezario pjūvio operaciją ar gimdymas buvo komplikuotas. Vėliau krūtų liaukinis audinys reaguoja į hormonų pokyčius, žindymą kaip natūralų dirgiklį ir pienas gaminamas „pagal poreikį“. Pasikeičia riebalinio ir liaukinio audinio santykis, pastarasis ima viršų ir tuo aiškinamas fenomenas, kodėl praėjus kelioms savaitėms po gimdymo sumažėja tempimo jausmas, skausmingumas krūtyse, nors dydis bendrai nepakito, pieno kiekis toks pats kaip anksčiau.
Nustojus žindyti, krūtų liaukinis audinys ima trauktis, nustoja gaminti pieną ir maždaug per tris mėnesius krūtinė susitraukia iki prieš nėštumą buvusio dydžio. Visgi raiščių susitraukimo galimybės ribotos. Pertempus raičius sudarančias skaidulas, jos į pradinę būklę nebesusitraukia. Ir tai yra vienas pagrindinių krūtinės pasmukimą aiškinančių fenomenų.
Vis dėlto, visuotinai sutariama, kad žindymas yra vienas krūtinės pasmukimą lemiančių veiksnių. Bet tai tikrai ne priežastis nemaitinti vaiko. Žindymo teikiamų privalumų tiek mamai, tiek vaikui sąrašas gerokai viršija nepageidaujamų reiškinių dažnį.
Pieno nusitraukinėjimas
Pieno nusitraukinėjimas yra analogija natūraliam žindymui, todėl pokyčiai daugiau mažiau identiški.
Rekomendacijos žindymo metu
Šiandieninė medicina rekomenduoja vaiką maitinti krūtimi pagal jo poreikius, tačiau būtų gerai išvengti didelių tarpų tarp maitinimų. Kaip jau minėta prieš tai, maitinimo liemenėlė, mankšta, masažuojamosios procedūros, sveiką odą puoselėjanti kosmetika pagelbės išlaikyti įprastinę išvaizdą.
Nujunkymas
Prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko poreikiams. Žindymo nutraukimas vaikui nemažiau svarbus fiziologinis ir psichologinis pokytis. Palaipsniui nustojus žindyti, abiem pusėms patiriamas diskomfortas bus mažesnis, nei staigus nutraukimas.
Sportas
Sportas sutvirtina krūtinės ląstą, augina raumenyną, gerina kraujotaką, todėl gali reikšmingai prisidėti gerinant ne tik krūtinės, bet ir kūno formas. Svarbu nepamiršti dėvėti sportinę liemenėlę, ypač didesnės krūtinės savininkėms.
Chirurginės intervencijos
Tradicinėje medicinoje galioja rekomendacija operaciją siūlyti, kai nechirurginės priemonės nėra veiksmingos. Operaciją suprantu kaip dalį kompleksinių priemonių. Jei pasirenkama netinkama operacinė taktika, jei nesivadovaujama pooperacinėmis rekomendacijomis, pavyzdžiui, nedėvi specialios kompresinės liemenėlės, užsiima intensyvia fizine veikla ankstyvuoju laikotarpiu po operacijos, operacija gali ir neduoti laukiama rezultato. Tačiau daugumoje atvejų krūtų chirurgija padeda atkurti kūno formas ir išvaizdą, ar net ją paryškinti.
Nustojus žindyti, krūtinė grįžta į iki nėštumo buvusią būklę maždaug per tris mėnesius. Šis laikotarpis gali būti individualus. Dažniausiai plastikos chirurgai rekomenduoja luktelti bent pusmetį su kūno kontūrą keičiančiomis operacijomis. Pavyzdžiui, pilvo plastikai šis laikotarpis gali būti ir ilgesnis. „Galiojimo termino“ šioms operacijoms nėra. Kiekviena moteris renkasi pati, kada nori ir gali atlikti krūtų ar kitą plastinę-rekonstrukcinę operaciją. Rezultatams įtakos gali turėti tik per ankstyvas jos atlikimas.
Operacijų tipai
Istoriškai krūtinės pakėlimo metodikų būta įvairių. Pagrindinis tokių operacijų tikslas - atstatyti krūtinės formą, pakelti pasmukusius krūtinės audinius, išlaikant ar kiek sumažinant krūtinės tūrį. Šiandien viena populiariausių klasifikacijų paremta pooperacinio rando vieta, forma. Operacijų be randų nebūna, todėl visiškai natūralus klausimas kokio dydžio randas bus po operacijos, kiek jis išduos moterį, kad jai atlikta operacija.
Krūtinės pakėlimo operacijos metodika skiriasi nuo būklės, krūtinės pasmukimo laipsnio. Randas gali slėptis palei aureolės kraštą, būti panašus į ledinuką, raidės L, J ar apverstos T formos (inkaro formos). Metodika parenkama atsižvelgiant į moters lūkesčius, detalius krūtų ir krūtinės ląstos dydžius, bendrąsias kūno proporcijas. Jei norima suteikti papildomo tūrio, padidinti krūtinę, tenka svarstyti krūtų implantų panaudojimo klausimą. Alternatyva krūtinės didinimui implantais yra pastaruoju metu vis didesnio populiarumo susilaukianti riebalų persodinimo operacija.
Dauguma krūtinės operacijų metodikų, paremtos išsaugant krūties liaukinį audinį, pieno latakėlius, spenelio - aureolės komplekso fiziologines savybes. Todėl tiek po krūtinės pakėlimo, tiek po krūtinės didinimo dažniausiai įmanoma maitinti krūtimi.
Nėra duomenų, kuriam laikotarpiui išlieka operacijos rezultatai. Tokių tyrimų net ir atlikti neįmanoma, pradedant nuo to, kad žmonės yra labai individualūs, skiriasi fiziologinės charakteristikos, pooperacinė elgsena, amžiniai pokyčiai.
Krūtų būklė ir pieno sąstovis
Jeigu mamai gimdymo metu buvo lašinta daug skysčių, prasidėjus pieno gamybai, apie 3-5 dieną oi gimdymo, gali atsirasti krūtų patinimas. Tačiau taip gali nutikti ir tada, kai kūdikis žinda neefektyviai, kai žindoma nepakankamai dažnai ar ribojamas laikas, kiek kūdikiui leidžiama žįsti.
Ką daryti esant pieno sąstoviui?
Kaip ir esant pilnoms krūtims, reikia žindyti dažnai ir neriboti žindimo laiko įsitikinus, kad kūdikis gerai apžiojo krūtį. Bet kokios formos šiluma (dušas, šiltas kompresas iš ryžių ar vyšnių kauliukų, karštame vandenyje sumirkytas ir nugręžtas rankšluostis) 5-10 minučių prieš maitinimą paskatina pieno tekėjimą. Jeigu rudas laukelis sukietėjęs, suminkštinkite ir ištraukite šiek tiek pieno rankomis. Vienas būdas yra suminkštinti spaudžiant rudąjį laukelį vidun, link krūtinės. Sudėkite abiejų rankų pirštus išskyrus mažylius ir nykščius ratuku ant rudojo laukelio aplink spenelį ir švelniai spauskite tiek, kad nekeltų skausmo. Laikykite taip, kol pajusite, kad spaudimo jausmas sumažėjo, tada dar šiek tiek paspauskite ir laikykite toliau. Iš viso gali reikėti 2-3 minučių, kol skysčiai audiniuose bus nustumti gilyn į krūtį ir rudasis laukelis suminkštės. Šį metodą galima taikyti tiek sėdint, tiek gulint.
Taip pat galite masažuoti krūtį, tik šiuo atveju masažuojama nuo spenelio link pažasties ir nuo spenelio link krūtinės centro (krūtinkaulio). Šiuo atveju tiesiog stengiamasi nustumti skysčius į limfinius mazgus, kurie išsidėsę minėtose vietose. Iš patirties gana efektyvu yra masažuoti krūtis gulint. Masažuoti gali pati mama arba kitas žmogus. Labai svarbu, kad masažas būtų švelnus, nes krūtis yra liaukinis audinys ir gali būti lengvai pažeidžiamas.
Maitinimo metu švelniai glostykite krūtį nuo krūtinės link spenelio. Po maitinimo galite uždėti vėsų kompresą ir laikyti iki 20 minučių minučių. Tai gali būti ledas, šaldytos daržovės ar kopūsto lapai, tik nedėkite kompreso ant spenelio. Jeigu būklė nepagerėja per parą, kreipkitės į gydytoją.
Ar man trūksta pieno?
Neretai naujos mamos sutrinka ir išsigąsta, kai mažylis pradeda dažniau rodyti alkio ženklus, ar krūtys, kelias savaites vis prisipildydavusios iki kietumo, ir, regis, po žindymo dar vis likdavę pilnos po kurio laiko tampa minkštesnės. Vertinant iškilusį klausimą ” ar man trūksta pieno?” yra vertinama visuma. Ne tik mamos laktacija, bet ir žindymo technika, su mažylio gebėjimu efektyviai žįsti susijusios problemos, kiti faktoriai. Visgi, kalbant apie laktaciją dažnai kai kurie požymiai yra klaidingai priskiriami ne fiziologijai (kaip dažniausiai ir yra), o „pieno trūkumui” .
Minkštesnės krūtys
Po 6-12 savaičių galima pastebėti, kad krūtys tarp žindymų taip neprisipildo, o po žindymo būna minkštesnės. Net jeigu krūtis minkštesnė ir mažylis toliau noriai žinda, nereikia baimintis - pienas gaminasi žindymo metu. Kai mažylis apžioja krūtį ir pradeda žįsti moters organizmas sureaguoja išskirdamas hormonus, tokius kaip oksitociną, atsakingą už pieno tekėjimą ir prolaktiną, atsakingą už pieno gamybą. Prolaktino koncentracija pradėjus žįsti išauga dvigubai, o piką pasiekia po 45 minučių nuo žindymo pradžios - tada pieno gamyba būna aktyviausia. Tad minkštos krūtys ne visada parodo, kokie procesai gali vykti viduje ir kokia efektyvi yra pieno gamyba. Visgi, jeigu per nėštumą ir po gimdymo krūtys visai nesikeičia, nepilnėja - reikia laktacijos specialisto konsultacijos.
Padažnėję žindymai
Žindymas padažnėja esant augimo šuoliams - kelių dienų laikotarpiui, kai mažylio apetitas išauga, o kartu akivaizdžiai priaugama ūgio ir svorio). Taip pat vystymosi šuoliams , kurių metu mažylis vysto naują įgūdį. Žindymai gali padažnėti ir mažyliui patiriant tam tikrą stresą (nauja aplinka, žmonės), esant karštoms dienoms.
Po žindymo mažylis gali išgerti papildomai pieno iš buteliuko. Bet žindymas nėra vien pasisotinimas. Tai - ir čiulpimo poreikio patenkinimas. Tad kartais mažyliai dar gali pasiūlius gerti iš buteliuko, bet ne būtinai todėl, kad yra nepasisotinę, o todėl, kad kai žindukas paliečia gomurį yra sužadinamas čiulpimo refleksas ir mažyliui nebelieka nieko kito, tik gerti.
Kiti požymiai
- Irzlumas prie krūties.
- Pasišlapinimai. Naujagimis iki 6 tos gyvenimo paros turi pasišlapinti bent tiek kartų, kiek jam yra parų (2-ą parą 2 kartus, ketvirtą- keturis ir t.t.) Nuo 6 paros normalu yra šlapintis bent 6 kartus paroje, skaidriu šlapimu.
- Pasituštinimai. Pirmasis pasituštinimas įvyksta mekonijumi - pirmą parą naujagimis pasituština į dervą panašia mase, kuri yra visa, ką jis nurijo su vaisiaus vandenimis augdamas gimdoje (epitelis, lanugo, gleivės ir t.t.). Tuomet išmatos tampa vis šviesesnės, kol maždaug 5 parą pasiekiamos garstyčių spalvos išmatos (kartu su gleivėmis, gumulėliais), kuriomis naujagimis turėtų tuštintis bent 2 kartus per parą (galimi net iki 12 ) iki maždaug 6 savaičių. Tai dar vadinama žarnyno kataru. Sulaukus tokio laiko išmatos keičiasi, nes šiek tiek keičiasi pieno sudėtis - padaugėja kazeino, kuris virškinamas ilgiau. Nuo šešių savaičių kūdikiai turi jau sau būdingą, retesnį tuštinimąsi, ir taip, tada kartais gali pasituštinti ir ne kasdien. Gali nesituštinti ir iki 10 parų. Svarbu atsižvelgti į bendrą būklę.
- Neauga/ krenta svoris. Po gimimo naujagimio svoris krenta. Ir tai - visiškai normalu! Naujagimis, visą laiką prabuvęs vaisiaus vandenyse turi papildomų skysčių, bei mekonijaus žarnyne, kurie po gimimo natūraliai pasišalina - tai yra tas svorio kritimas, kurio mes tikimės. Visgi, jeigu svorio kritimas yra daugiau, nei 7 procentai - rekomenduojama įvertinti žindymo efektyvumą, kitus rodiklius. Tačiau pastebima, kad vaisius „atsineša“ savyje daugiau skysčių ir svorio kritimas gali būti kiek didesnis, kai gimdymas būna labai ilgas (pvz. Svoris turi pradėti AUGTI 3-5 parą. Paprastai prarastą svorį mažylis atgauna per 14-16 dienų (ar anksčiau).
- Nesigirdi ryjimo. Pirmosiomis dienomis, kai yra priešpienis, rijama po kelių patraukimų. Esant priešpieniui ne visuomet girdimas garsus rijimas, tačiau galima stebėti, kaip rijimo momentu naujagimis sulaiko kvėpavimą. Atsirandant pienui normalu, kad mažylis patraukia kelis kartus - kol pienas yra „atleidžiamas“, ir tuomet rija kas 1-2 patraukimus.
Tad vertinant laktaciją, labai svarbu požymių visuma.. Ar krūtys minkštesnės, bet girdisi rijimo garsas ir svoris toliau auga puikiai? O gal mažylis žinda dažnai , yra irzlus, o žindymo metu nesigirdi rijimo garso?
Kiti pogimdyvinio laikotarpio pokyčiai
Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Akušeriai- ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai).Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Gimdos pokyčiai
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Makšties išskyros (lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių veikla
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis ir išoriniai lytiniai organai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Hemorojus
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių užkietėjimas
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nuotaikos svyravimai
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos.
Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Plaukų slinkimas
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Skausminga makštis
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
#