Įvadas
Pašaukimas - tai gilus, vidinis kvietimas, skatinantis žmogų veikti, kurti, tarnauti. Neretai manoma, kad pašaukimas neatsiejamas nuo meilės - jausmo, kuris įkvepia, motyvuoja ir suteikia prasmę veiklai. Tačiau ar meilė visada yra pašaukimo pagrindas? Ar įmanomas pašaukimas be meilės? Šiame straipsnyje panagrinėsime šį klausimą filosofiniu požiūriu, remdamiesi įvairių autorių įžvalgomis ir gyvenimo pavyzdžiais.
Dvasinis Palydėjimas ir Meilės Perteklius
Popiežius Emeritas Benediktas XVI savo knygelėje „Asyžiaus malonė“ teigia, kad mums suteikta didelė malonė pasirūpinti ne tik savo, bet ir kitų sielų išgelbėjimu amžinajam gyvenimui. Jis rašo, kad „yra žmonių, kurie po savęs palieka tam tikrą meilės, iškęsto ir giliai išgyvento skausmo, džiugesio, nuoširdumo ir tiesos perteklių, kuris apgaubia ir kitus, juos lydi ir paremia.“ Šis meilės perteklius, anot Benedikto XVI, įtraukia mus į Kristaus veikimą ir aistrą. Atlaidai kreipia mus prie šventųjų bendravimo, prie kito naštos prisiėmimo slėpinio, prie maldos kaip būdo tapti viena su Kristumi ir Jo valia.
Ši mintis atliepia dvasinio palydėjimo idėją, kai žmogus, vedamas meilės ir atjautos, padeda kitam atrasti savo kelią, įprasminti kančią ir siekti dvasinio tobulėjimo. Genutės liudijimas, Bangos Kulikauskaitės knyga „Banga. Nėra ko bijoti!“, Styveno istorija ir kiti pavyzdžiai rodo, kad meilė gali įkvėpti žmones pasiaukojamai tarnauti kitiems, net ir sunkiausiomis aplinkybėmis.
Kančia ir Meilės Išraiška
Skausmo aukojimas, anot Šv. Faustinos, yra artimo meilės išraiška trimis būdais - gailestingu veiksmu, gailestingu žodžiu ir malda. Net ir patirdamas didžiulį skausmą, žmogus gali mylėti Dievą ir žmones, aukodamas savo kančią už kitus. Tai suteikia prasmę kančiai ir leidžia išgyventi vienybę su Jėzumi.
Viena moteris, po aštuonių operacijų ir 30 chemoterapijos kursų, teigia, kad net ir gyvendama su nuolatiniu skausmu, ji jaučia gilią Dievo meilę. Ji suprato, kad kentėjimas yra pašventinamas ir tampa „dalyvavimu išganomajame Jėzaus darbe“. Tai leidžia jai „panešti Jėzaus kryžių“, nors ir tik mažojo pirštelio pridėjimu.
Taip pat skaitykite: Cicerono kūrybinis palikimas
Šventoji Teresė kartą sušuko: „Arba kentėti, arba mirti!“ Tai rodo, kad kančia gali būti kelias į Dievo širdį, o skausmo aukojimas - malonus dovanos Mylimajam. Šventasis Kryžiaus Jonas sako, kad būsime teisiami pagal tai, kiek mylėjome.
Meilė ir Pasiaukojimas Santuokoje
Jolita ir Artūras Svirbutai, dirbantys Vilniaus arkivyskupijos šeimos centre, teigia, kad poros vis daugiau dėmesio skiria tarpusavio santykiams gerinti. Jie pastebi nuoširdų norą stengtis vienam dėl kito, o tai rodo meilės ir pasiaukojimo svarbą santuokoje.
Sužadėtinių kursuose poros mokosi ieškoti bendro kelio, kalbėtis ir rasti bendrą sprendimą per ašaras, pykčius ir nesusikalbėjimą. Aptariami įvairūs klausimai, pradedant nuo paprasčiausios psichologijos, baigiant klausimais, kas yra Bažnyčia ir sakramentai. Pirmasis susitikimas būna apie gyvenimo prioritetus, o tai padeda poroms susitarti, kas jiems abiem yra svarbiausia.
Vis dėlto, meilė santuokoje nėra vien tik pasimatymai, bet ir pasiaukojimas, atleidimas ir nuolatinis darbas su santykiais.
Aristotelio Meilės Rūšys ir Pašaukimo Aspektai
Aristotelis išskyrė šešias meilės rūšis, kurios gali padėti suprasti pašaukimo įvairialypiškumą:
Taip pat skaitykite: Jauniausio vaiko gynimas: patarimai
- Meilė, panaši į motinišką ar tėvišką: kai atiduodama viskas, o mainais neprašoma nieko. Ši meilės rūšis gali būti pagrindas pašaukimui rūpintis kitais, globoti ir auklėti.
- Pasiaukojanti meilė: kai mylimas asmuo yra svarbesnis už save, o jo gerovė - svarbiausias tikslas. Tokia meilė gali įkvėpti žmones pasiaukojamai tarnauti visuomenei, dirbti labdaros organizacijose ar net paaukoti savo gyvybę dėl kitų.
- Racionali meilė: kai antroji pusė pasirenkama vadovaujantis racionaliais kriterijais, o ne jausmais. Nors ši meilės rūšis gali atrodyti šalta ir bejausmė, ji gali būti pagrindas pašaukimui dirbti srityse, kuriose reikalingas racionalus mąstymas, logika ir objektyvumas.
- Žaidimo meilė: kai meilė yra tik seksualinių poreikių tenkinimas, be jokių įsipareigojimų ir atsakomybės. Ši meilės rūšis neturi nieko bendro su pašaukimu, nes ji yra egoistiška, paviršutiniška ir netvari.
- Draugiška meilė: kai partneriai dalijasi savo mintimis, jausmais, išgyvenimais, nuoširdžiai domisi vienas kito problemomis. Tokia meilė gali būti pagrindas pašaukimui dirbti srityse, kuriose reikalingas bendradarbiavimas, komandinis darbas ir tarpusavio supratimas.
- Apsėstoji meilė: kai dominuoja aistra, pavydas, beprotiškas savininkiškumas ir siekis kontroliuoti kiekvieną antros pusės žingsnį. Ši meilės rūšis yra destruktyvi ir neturi nieko bendro su pašaukimu, nes ji yra paremta baime, kontrole ir smurtu.
Moralinių Jėgų Svarba
Dr. J. teigia, kad žmogaus gyvenime yra dalykų, be kurių žmogus negalėtų gyventi, pav., afekcija, šio žemiškojo gyvenimo tikslo supratimas ir nusistatymas. Jam kaip racionalinei būčiai vien instinkto gyventi nepakanka.
Moralinės jėgos, anot jo, išplaukia ir remiasi įgimtais arba įgytais palinkimais, kurie atitinka žmogaus prigimtį, kurie atsako individo vidaus aspiracijoms, kurie individo gyvenimą stato ir kelia, o ne griauna ir ne smukdo. Kiekvienas žmogus su savo bendrais prigimties palinkimais, su įgytais palinkimais atitinkančiais prigimtį, drauge su teigiamais išgyvenimais, be to dar, su antgamtiniu elementu, nešiojasi savyje didelį, labai dažnai nedaug suvokiamą tų jėgų šaltinį, kurias vadiname moralinėmis jėgomis.
Afektyvinė sritis, ypač meilė, viltis ir drąsa, kelia, stiprina, duoda impulsų veikimui ir palaiko veikimą. Šeimyninio židinio šiluma ir tautos bei tėvynės židinio atmosfera yra nepaprasti moralinės jėgos šaltiniai.
Alternatyvūs Pašaukimo Motyvai
Nors meilė dažnai laikoma pagrindiniu pašaukimo motyvu, egzistuoja ir kitų galimų motyvų. Pavyzdžiui:
- Pareiga: Kai kurie žmonės jaučia pareigą tarnauti savo šaliai, bendruomenei ar šeimai, net jei tai nesukelia jiems didelio džiaugsmo ar aistros.
- Teisingumas: Kova už teisingumą, lygybę ir žmogaus teises gali būti stiprus pašaukimo motyvas, net jei tai susiję su rizika ir sunkumais.
- Smalsumas: Noras pažinti pasaulį, atrasti naujas žinias ir suprasti sudėtingus reiškinius gali būti pagrindas pašaukimui dirbti mokslo, technologijų ar menų srityse.
- Asmeninis augimas: Siekis tobulėti, įgyti naujų įgūdžių ir patirti iššūkius gali būti motyvas pasirinkti tam tikrą profesiją ar veiklą, net jei tai nėra tiesiogiai susiję su meile.
Taip pat skaitykite: Ar normalu, kad naujagimis sveria 4 kg?