Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos sveikata tiesiogiai veikia besivystantį kūdikį. Medikai visame pasaulyje susirūpinę dėl moterų, kurios nesirūpina savo sveikata nėštumo metu. Nors ir Klaipėdoje jau pasitaiko moterų, kurios konsultacijos į medikus kreipiasi dar prieš pastodamos, tokių atvejų - vienetai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos kūdikio sveikatai, ir pateiksime rekomendacijas, kaip užtikrinti sveiką nėštumą bei vaiko raidą.
Sveikatos patikrinimas prieš nėštumą
A.Fabijonavičius priminė, kad moteris dar prieš planuodama kūdikį turėtų išsamiai išsitirti sveikatą, išsigydyti ligas. Net jei mama idealiai rūpinasi savo sveikata, 5-20 proc. atvejų negarantuoja, kad vaikas gims visiškai sveikas.
Narkotikų vartojimas
Pasak gydytojos A.Bulaukienės, medikai vis dažniau susiduria, kad kūdikių sveikatos problemos priklauso nuo nėščiosios vartojamų narkotikų. Jei nėščioji narkotikus vartoja ir besilaukdama, jos kūdikiui reikalinga ypatinga priežiūra. Trečią gyvenimo parą mažyliui prasideda abstinencijos sindromas, kurį reikia malšinti raminamaisiais vaistais.
Rūkymas
V.Rauba perspėjo, kad neužtenka mesti rūkyti prieš pat pastojant. A.Bulaukienė patikino, kad rūkančios nėščiosios vaikai problemų dėl to gali patirti ir vaikystėje bei paauglystėje. „Jei motina rūko, vaikai visada gimsta mažesnio svorio. Kadangi mamos kraujas yra apnuodytas nikotinu, ji gauna mažiau deguonies, o deguonies trūkumą nuolat patiria ir besivystantis kūdikis. Tuomet sutrinka naujagimio aprūpinimas maisto medžiagomis. „Rūkančios moterys kartais man aiškina: „Trys mano draugės rūkė, vaikai sveiki gimė, kodėl mano vaikas prastas?“ Keista, kad moterys nesuvokia, jog nikotinas neginčijamai kenkia vaisiui.
Klaipėdos ligoninės gydytojai teigė, kad rūkančių nėščiųjų pastaruoju metu vis daugėja. V.Rauba juokdamasis prisiminė, kad anoniminis nėščių pacienčių tyrimas ligoninėje parodė netikėtą dalyką. Iš anketų paaiškėjo, kad nė viena besilaukianti moteris nerūko.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Alkoholis
Pasak gydytojos A.Bulaukienės, ne mažiau vaisiui kenkia ir alkoholis. „Tokių vaikų tarpuakis yra platus, jų nosis trumpa ir riesta, vaikai būna mažesnio svorio.
Ligos paūmėjimas nėštumo metu
Kadangi nėštumas - didžiulis stresas organizmui, pastojus paūmėja ligos, kuriomis nėščioji sirgo anksčiau. Tuomet, jei įmanoma, būtina jas išgydyti. A.Bulaukienės teigimu, neretai būsimos mamos, paisydamos prietarų ar artimųjų patarimų, nesilaiko gydytojų rekomendacijų ir vaistų nevartoja. „Vaistus reikia gerti. Tinkamai parinkti jie nekenkia vaisiui.
Mityba
Medikai priminė, kad nemažą įtaką kūdikio sveikatai turi ir motinos mityba. Nėščiosios atidžiau turėtų perskaityti produkto etiketėse nurodytą informaciją ir vengti konservantų turinčių produktų. Gydytojas V.Rauba juokavo, kad paštetas, kurio galiojimo laikas - 9 mėnesiai, organizmui gali labiau pakenkti, nei praturtinti.
Paciento ligos istorija
„Medicina dabar yra skaičių eilės, medikai kiekvieną savo veiksmą įvardija skaičiumi. Paimi tuos skaičius ir tau viskas aišku, kas, kaip, kodėl. Todėl labai svarbu, kad pacientai pasirūpintų sukaupti savo ligų istoriją ir visada turėtų ją namuose.
Medikų rekomendacijos
Pasak gydytojų, nėščiųjų noras sužinoti apie nėštumą ir individualias jo komplikacijas - sveikintinas, tačiau moterys neturėtų pamiršti, kad tiksliausią informaciją joms suteiks nėštumu besirūpinantis gydytojas. A.Fabijonavičius taip pat teigė, kad moters nėštumo ir gimdymo sėkmė mažiausiai priklauso nuo medicinos.
Taip pat skaitykite: Diagnostika ir karščiavimas
Infekcinės ligos nėštumo metu
Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriaus vadovės profesorės Meilės Minkauskienės, būsimos mamos imuninė ir hormoninė sistema veikia kiek kitaip, o dažnai silpniau nei įprasta ir nulemia dažnesnes bei sunkesnes infekcines ligas nėštumo metu.
Vaistų vartojimas pirmajame nėštumo trimestre
„Įvairių susirgimų, kartais nekaltai atrodančių ir patraukliai reklamuojamų vaistų ar imunitetą neva stiprinančių priemonių labiausiai reiktų vengti pirmame nėštumo trečdalyje, kai vaisius dar tik formuojasi, nes gali trikdyti vaisiaus raidą bei nulemti apsigimimus. Kuo embrionas mažesnis, tuo įvairūs išoriniai veiksniai gali lengviau jį pažeisti, sukelti pakitimus, todėl vaistai, virusai ir aukšta temperatūra gali nulemti liūdniausią scenarijų - persileidimą ar vaisiaus žūtį.
Kvėpavimo takų infekcijos
Antrame ar trečiame nėštumo trečdalyje kvėpavimo takų virusinės infekcijos ar gripas gali padidinti priešlaikinio gimdymo ar įgimtos vaisiaus infekcijos riziką. Tad visoms būsimoms mamoms reiktų vengti savigydos, įvairių vaistų vartojimo, nepasitarus su gydytoju“, - sako prof. M.Minkauskienė.
Gripas ir peršalimas
Profesorė teigia, kad pastebėjus gripo simptomus - staigią ligos pradžią, sunkią eigą, aukštą, 38 laipsnius viršijančią kūno temperatūrą, kosulį, šaltkrėtį, galvos ir gerklės skausmą, silpnumą, kaulų laužymą, raumenų skausmą, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. „Neretai pasitaiko atvejų, kai nėščiosios sumaišo peršalimo ir gripo simptomus. Peršalimo simptomai - viršutinių kvėpavimo takų sutrikimai, sloga, neaukšta, iki 38 laipsnių Celsijaus temperatūra, kuri išnyksta per 3-4 dienas, sukelia minimalią riziką nėštumo eigai ir besivystančiam vaisiui. Gripo pasekmės gali būti kur kas skaudesnės, nes šis virusas gali tapti plaučių uždegimo ar sepsio priežastimi, nepataisomai paveikti tiek nėščiosios, tiek vaisiaus būklę ir vystymąsi“, - sako M.Minkauskienė.
Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad sergant gripu rizika susilaukti neišnešioto naujagimio išauga nuo 5 iki 39 proc. Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdingos dažnos komplikacijos. Ne tik nėščiosios, bet ir maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės yra pati pažeidžiamiausia visuomenės dalis, patenkanti į sunkiausių gripo komplikacijų rizikos grupę.
Taip pat skaitykite: Gimdymas: etapai ir priežiūra
Gripo poveikis vaisiui
Gripo poveikis vaisiui gali būti įvairus ir susijęs su įgimtais vystymosi sutrikimais (gomurio ir lūpos defektu, smegenų, širdies ydomis), o augant vaikui vėlesniame amžiuje - net su leukemijos, Parkinsono sindromo, psichikos ligų vystymusi. Ši infekcija pavojinga nėščiosioms dar ir tuo, kad didina savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ar net netikėtos žūties riziką.
Apsauga nuo ligų
„Ligų sezono metu būsimoms mamoms reiktų stengtis kuo labiau sumažinti riziką susirgti vadinamosiomis peršalimo ligomis - nepabijoti nešioti apsaugines kaukes, dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, mažiau kontaktuoti su galimai sergančiais žmonėmis, sveikai maitintis, sportuoti ir nepamiršti pasiskiepyti nuo gripo. Deja, nors šiemet vakcinacijos nuo gripo apimtys Lietuvoje šiek tiek išaugo, tačiau besiskiepijančių būsimų mamų rodiklis išlieka bene pats mažiausias Europoje. Šalyje nuo gripo skiepijasi vos 2,7 proc., tuo tarpu Vakarų Europos šalyse - net 60-70 proc. nėščiųjų“, - sako prof. M.Minkauskienė.
JAV ar Kanados nėščiosios skiepijamos jau daugiau nei du dešimtmečius, Europa pradėjo skiepyti nėščiąsias po 2009 m. gripo epidemijos, o Lietuvoje nėščiosios, profesorės teigimu, vis dar tiki, jog nesusirgti geriausiai padeda tiesiog sėkmė.
Gripo vakcinos poveikis
„Pirmaisiais šešiais mėnesiais kūdikio imunitetas dar silpnas, ir rizika sirgti gripu, o ypač komplikuotu, yra didelė. Skiepas nuo galimų gripo komplikacijų apsaugo besilaukiančią moterį, o nėščiosios organizme susidarę antikūnai, keliaudami per placentą, patenka į vaisių ir cirkuliuoja jau gimusio naujagimio bei kūdikio organizme, taip jį saugodami pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius nuo gripo infekcijos pasekmių“, - sako profesorė.
Mitai apie vakcinaciją
Lietuvoje dėl vakcinacijos ne tik nėščiosioms, bet ir kitiems visuomenės nariams vis dar kyla daug klausimų ir abejonių, egzistuoja nemažai mitų ar net sąmokslo teorijų. „24 pasaulio šalyse buvo atliktas didžiulis tyrimas apie psichologines antivakcininio požiūrio priežastis. Pastebėta, jog tokia priešvakcininė ideologija turi sąsajas su žmogaus charakterio savybėmis visur ir visuomet matyti slaptas grėsmes, tikėti įvairiomis konspiracijos, slaptų sąmokslų ar rengiamos pasaulio pabaigos teorijomis. Dažnai pamirštama, jog skiepijimas po švaraus vandens yra antroji pagal efektyvumą visuomenės sveikatos apsaugos priemonė, efektyvesnė už sveiką mitybą ar fizinį aktyvumą. Todėl nėščiosioms, kurios laikosi sveikos mitybos, yra fiziškai aktyvios, siūlau nepamiršti ir gripo vakcinos. Tai efektyvus ir saugus būdas žymiai sumažinti ligos ir jos komplikacijų riziką“, - sako M.Minkauskienė.
Nors rekomenduojama nuo gripo pasiskiepyti spalio-gruodžio mėnesiais, kai gripo virusas Lietuvoje dar nėra įsismarkavęs, tačiau tai padaryti verta ir vėliau. Kad vakcina suformuotų imunitetą, reikia bent dviejų savaičių - tuomet organizmas jau būna pasiruošęs kovai su virusu ir jį apsaugoti.
Muzikos terapija nėštumo metu
Psichologė Žydrūnė Jankauskienė teigia, kad pirmaisiais nėštumo mėnesiais moteriai klausant Wolfgango Amadeus Mozarto muzikos, gerėja vaiko fiziologinis ir psichinis išsivystymas, o kai jis gimsta, pasižymi geresne koordinacija, greičiau pradeda kalbėti, o ir kalba raiškiau ir sklandžiau. Anot jos, patinkančios muzikos besiklausydama gimdymo metu, moteris patiria mažiau baimės.
Muzikos poveikis streso lygiui
„Kai klausomės muzikos, stresą imame įveikti: mūsų kvėpavimas, širdies plakimas sulėtėja, kraujyje vyksta pokyčiai. Streso hormonas yra kortizolis. Jei tuo metu, kai klausoma muzikos, būtų atliekamas tyrimas, kortizolio žmogaus organizme sumažėtų“, - teigia Ž. Muzikos klausymasis padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir nusiraminti, pagerinti miegą. Jei muzikos klausytume ryte, pasirinkę atitinkamą instrumentą, tempą, dažnį, greitesnė muzika suteiktų mums žvalumo, paruoštų darbui, pašalintų įtampą, būtų tarsi stimulas, kuris suintensyvina mūsų smegenis, padeda geriau atsibusti. Jei vakare klausytume raminančios muzikos, ši padėtų mums geriau išsimiegoti, nes veikia miego kokybę.
Muzikos terapija
Galime atsipalaiduoti vien tik pasileisdami muziką, bet terapija apima ir tokį procesą, kai dirbama su žmogumi ir jo jausmais. - Kai klausomės muzikos, stresą imame įveikti: mūsų kvėpavimas, širdies plakimas sulėtėja, kraujyje vyksta pokyčiai. Streso hormonas yra kortizolis. Be to, kaip ir sakiau, muzika padeda atsipalaiduoti ir atsiverti. Terapeuto skatinamas žmogus pradžioje būtų skatinamas atpažinti, kas su juo vyksta, kokie jo išgyvenimai, ką jis jaučia, kokie potyriai, kokios problemos. Tiesiog muzika užmezga pradinį kontaktą, ir tai gali vykti ne vieno terapijos seanso metu, ne per vieną kartą. Kartais pavyksta jį užmegzti, bet, su muzika tai pavyksta efektyviau. O paskui jau, žinoma, viskas priklauso nuo nusiskundimų. Be streso, mes išgyvename ir nerimą, depresišką nuotaiką. Tai dažniausiai priklauso nuo mūsų minčių. Kai žmogus atsiveria, dėl muzikos jam lengviau kalbėti apie tas mintis ir savo jausmus bei išgyvenimus, tuo pačiu - kognityviškai keisti netinkamus ir klaidingus įsitikinimus ir skatinti keisti savo elgesį. Psichologija ir paremtas tas prichoterapinis procesas. Žinoma, priklausomai net nuo instrumento parinkimo, nuo muzikos tempo, tai modeliuojama. Jei žmogus depresiškas, labiau tiktų stimuliuojanti muzika, jeigu jis dirglesnis, - raminama muzika. Gali būti ne tik muzikos klausymas, bet ir šokis, judesys, plojimas, galbūt perkusiniai žaidimai, dainavimas.
Klasikinės muzikos poveikis
Rekomenduojama rinktis klasikinę muziką, ypač - nėštumo metu. Wolfgango Amadeus Mozarto muzika daro poveikį smegenų vystymuisi ir netgi kūdikio psichofiziniam išsivystymui. Tyrimai rodo, kad, pirmaisiais nėštumo mėnesiais klausant tokios muzikos, gerėja vaiko fiziologinis ir psichinis išsivystymas, nes tarp neuronų tai daro junginius. Kaip ir moteris atsipalaiduoja, taip ir per tą moters būseną kūdikis jaučia atsipalaidavimą ir pats atsipalaiduoja. Daryti tyrimai rodo, kad širdies ritmas lėtėja ir vaikui. O neišnešiotukams, klausant klasikinės muzikos, greičiau auga svoris. Iš klasikinės muzikos būsimoms mamos rekomenduojama klausyti W. A.
Muzika gimdymo metu
Šiais laikais moterys gali pasirinkti, kaip norėtų gimdyti. ir gimdymo palatose, ir operacinėse yra galimybė atsivežti savo muzikos, jei to pageidauja nėščioji, sutuoktinis. Net ir gimdymo namuose pasirinktinai yra galimybė klausytis muzikos. Operuojant poveikis - tas pats tiek moteriai, tiek, sakyčiau, gydytojų komandai, nes kartais tenka operuoti neplanuotai, todėl gydytojams neabejotinai kyla stresas. Manau, kad jiems muzika taip pat padeda nukreipti dėmesį nuo tokios jaudinančios aplinkos, labiau susikaupti ir efektyviau dirbti komandoje. Moteriai poveikis - irgi labai geras.
Pavojingos medžiagos aplinkoje
Įvairios toksiškos medžiagos ir pavojingi aplinkos veiksniai nėščiąsias gali paveikti skirtingai. Tai priklauso nuo to, kiek laiko nėščioji buvo veikiama tų medžiagų, koks jų kiekis pateko į organizmą.
Organiniai tirpikliai
Organiniai tirpikliai - tai skaidrūs, bespalviai, specifikinį kvapą turintys, lengvai garuojantys bei degūs skysčiai. Nėščiosioms reikėtų rinktis ekologiškus arba netoksiškus natūralius valiklius, pavyzdžiui, valgomąją sodą ar actą.
Nitratai
Apsinuodijimas nitratais įvyksta gaunant šių medžiagų su vandeniu arba maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn.
Rekomenduojama, visų pirma, įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus vartoti, t.y. atlikti jo tyrimus. Nėščioms moterims, taip pat šeimoms, kuriose auga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, šulinių vandens tyrimai atliekami nemokamai.
Pesticidai
Pesticidai (herbicidai, arboricidai, fungicidai ir kt.) - cheminės medžiagos, naudojamos naikinti įvairius kenkėjus (daugiausia vabzdžius), naminių gyvūnų parazitus, augalų ligų sukėlėjus, piktžoles, pelėsius, grybelį ir kt. Šias priemones nėštumo metu reikėtų vengti naudoti tiek namuose, tiek ir kieme, sode.
Švinas
Rūpinantis žmonių sveikata, pastaraisiais metais švino kiekis dažuose smarkiai sumažintas, tačiau vis dar galima įsigyti dažų, kuriuose yra švino. Švino dažniausiai dedama į dažus, skirtus naudoti lauke. Jeigu nėščiajai prireikė dažyti, tai daryti būtina gerai vėdinamoje patalpoje, būtina ir dėvėti apsauginę kaukę.
Gyvsidabris
Gyvsidabris yra aplinkoje nesuyranti toksiška medžiaga. Vandenyje bakterijos gyvsidabrį paverčia metilo gyvsidabriu, kuris yra dar toksiškesnis. Maisto grandinė yra gana paprasta: gyvsidabris į paviršinius vandenis patenka su nuotekomis, jūriniai augalai gyvsidabrį sugeria. Žuvys, mintančios dumbliais, gauna nedidelius kiekius gyvsidabrio, o daug didesnius jo kiekius sukaupia plėšriosios žuvys, mintančios smulkiomis žuvimis.
Asbestas
Asbestas - pluoštinis mineralas, pasižymintis neblogomis izoliacinėmis savybėmis, todėl plačiai naudotas gaminant stogo dangą - šiferį. Šiuo metu asbesto turinčios statybinės atliekos yra priskiriamos pavojingoms atliekoms. Žmonės, kurie kvėpavo užterštu oru, gali susirgti asbestoze - lėtine plaučių liga. Nėščiosioms moterims nerekomenduojama atlikti remonto darbų, šalinti senų apdailos medžiagų.
Repelentai
Repelentai - tai bene plačiausiai naudojamos priemonės apsaugai nuo uodų, erkių ir kitų kraujasiurbių. Labai dažnai repelentų sudėtyje būna DEET (N,N-dietil-meta-toluamido). Ši medžiaga paveikia vabzdžių nervų sistemą, tad jie dėl sutrikusios koordinacijos nebegali rasti žmogaus.
Ftalatai ir bisfenolis A (BPA)
Ftalatai ir bisfenolis A (BPA) - tai endokrininę sistemą ardančios ir neigiamai hormonų balansą galinčios paveikti medžiagos. Nors ftalatų ir BPA naudojimas vis griežčiau kontroliuojamas, šių medžiagų vis dar aptinkama namų apyvokos reikmenyse ir induose, plastikiniuose buteliukuose, plastikinėse gertuvėse, vaikų žaisluose, guminiuose batuose ir t.
Kitos medžiagos
Tikriausiai nė nereikia priminti, kad nėščiosioms pavojų kelia ir alkoholis, rūkymas (taip pat ir pasyvus), tam tikri vaistai bei narkotikai.
Rentgeno tyrimai
Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu. Rentgeno spinduliai ir kita jonizuojančioji spinduliuotė taip pat naudojama radioterapijoje (spinduliniam gydymui), t.y. Nėštumo metu reikėtų atidžiai pasverti spinduliuotės naudą ir galimą žalą. Rentgeno primygtinai reikėtų vengti pirmosiomis nėštumo savaitėmis, tačiau ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis gali būti pavojingas.
Elektromagnetinės bangos
Įvairūs tyrimai ir procedūros, kurioms naudojamos elektromagnetinės, mechaninės ir kt. Pavyzdžiui, echoskopija atliekama pasitelkus aukšto dažnio garso bangas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - radijo bangas ir stiprų magnetinį lauką. Šie tyrimai yra laikomi visiškai saugiais, tačiau MRT tyrimas gali būti atliekamas su kontrastinėmis medžiagomis, stokojama duomenų apie jų poveikį vaisiui, tad ši tyrimo forma nėštumo metu nerekomenduoja.
B grupės streptokokai
Prieš porą dešimtmečių medikai nustatė, kad dėl to yra kalti B grupės streptokokai - mikroorganizmai, kurie gyvena ir dauginasi moters tiesiojoje žarnoje, o iš ten patenka ant tarpvietės ar į makštį.Šie streptokokai - normalios mikrofloros dalis, jie nesukelia jokių blogų pasekmių, o juos turinčios moterys nieko nejaučia. Įvairių tyrimų duomenimis, B grupės streptokokų turi nuo 6 iki 36 proc. visų moterų.
Poveikis nėščiosioms
Tačiau nėštumo metu šie streptokokai gali sukelti labai didelių problemų - jie net 25 kartus padidina naujagimių ankstyvojo sepsio riziką.Maždaug 30-70 procentų nėščių moterų, turinčių B grupės streptokokų, jie pakyla į vidaus organus. Bet net ir tokiu atveju suserga ne visi naujagimiai - infekcija pasireiškia tik 1-2 procentams.Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti jokiais simptomais nepasireiškiančią bakteriuriją arba cistitus, kurie vėliau gali išsivystyti į inkstų uždegimus.Taip pat šie streptokokai pavojingi tuo, kad kartais sukelia pirmalaikį gimdymą bei pirmalaikį vaisiaus vandenų nutekėjimą.
Naujagimių mirčių mažėjimas
Kol dar nebuvo žinoma, kas dėl to kaltas, nemažai naujagimių ir mirdavo. Kai paaiškėjo priežastis, atsirado prevencinės priemonės, sumažėjo ir mirštamumas.Dabar Europoje naujagimių sepsis yra nustatomas dviem naujagimiams iš tūkstančio. Mažyliai gydomi penicilino grupės antibiotikais.Siekdami sumažinti B grupės streptokokų daromą žalą, medikai tiria nėščiąsias. B grupės streptokokų tyrimą rekomenduojama atlikti 35-37 nėštumo savaitę. Jeigu atsakymas teigiamas, gimdymo metu moteriai pradedamas skirti penicilinas, net jei gimdyvė ir nekarščiuoja ar neturi jokių kitų negalavimų.
Medikai į rizikos grupę iš karto įtraukia ir tas nėščiąsias, kurių anksčiau pagimdytam naujagimiui diagnozuota B grupės streptokokų sukelta infekcija. Joms taip pat skiriami antibiotikai.Prasidėjęs pirmalaikis gimdymas ar pirmalaikis vaisiaus vandenų nutekėjimas rodo, kad organizme yra B grupės streptokokų. Tada vienintelis išsigelbėjimas - antibiotikai.
Nereikia kaltinti
Moteris, sužinojusi apie B grupės streptokokus organizme, turėtų neišsigąsti ir nieko nekaltinti.Nereikia kaltinti savęs, esą infekcija atsirado dėl netinkamos gyvensenos ar higienos stokos. Dėl to nėra kaltas ir partneris. Bakterijos atsiranda dėl organizmo savybių.Žmogaus organizme gyvena daugybė įvairiausių bakterijų.
Jodas ir jo svarba nėštumo metu
Jodas - tai žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) gamyboje. Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų ir energijos apykaitą, fizinį augimą, nervų sistemos brendimą ir emocinę sveikatą. Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios jodo, o tuo pačiu ir skydliaukės hormonų stygiui. Jų vystymasis prasideda jau pirmosiomis nėštumo savaitėmis ir tęsiasi iki dvejų-trejų metų po gimimo. Tyrimai rodo, kad net lengvas ar vidutinio sunkumo jodo trūkumas, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, gali būti susijęs su blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, silpnesniu dėmesiu ir atmintimi, lėtesniais mokymosi gebėjimais, net jei moteris neturi nustatytos skydliaukės ligos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad jodo stoka yra pagrindinė išvengiama smegenų pažeidimo priežastis pasaulyje. Regionuose, kur jodo suvartojama nepakankamai, gyventojų vidutinis intelekto koeficientas (IQ) yra mažesnis, palyginti su tomis populiacijomis, kurios suvartoja pakankamą jodo kiekį.
Jodas organizme nėra kaupiamas, todėl jį būtina suvartoti reguliariai su maistu ar papildais. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2015 m. patvirtintose fiziologinėse normose nėščioms ir žindančioms moterims rekomenduojama suvartoti 200 µg/d jodo. Taip - per didelis jodo kiekis (daugiau nei 500-1100 µg/d) gali slopinti vaisiaus skydliaukės funkciją.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai turi mityba koreguojamų rizikos veiksnių sveikatai - druskos vartoja ženkliai per daug, o jodo - vis dar per mažai. 52,3 proc.
Nėštumas - tai laikotarpis, kai net ir maži mitybos niuansai turi ilgalaikę reikšmę vaiko sveikatai. Jodo trūkumas dažnai neturi aiškių simptomų, tačiau jo pasekmės vaikui gali būti ilgalaikės. dr.
Infekcijos nėštumo metu
Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui.
Cistitas
Paprastai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo pūslę, kur toliau dauginasi. Nėštumo metu cistito rizika didesnė dėl padidėjusio progesterono kiekio. Cistito poveikis nėštumui, vaisiui ar kūdikiui.