Vaikų dantų gydymas yra subtilus ir atsakingas procesas, reikalaujantis ne tik profesionalumo, bet ir ypatingo dėmesio vaikų poreikiams. Siekiant užtikrinti gerą sveikatą, vaikams, kaip ir suaugusiems, kartais nepavyksta išvengti chirurginio gydymo. Nors baimė - natūralus jausmas lydintis chirurgines intervencijas, specialistai teigia, kad tinkamas vaiko paruošimas bei jo psichologinis nusiteikimas sėkmingai ją nuslopina ir užtikrina sklandesnę gydymo bei pooperacinio laikotarpio eigą. Nors tėvai siekia savo vaikams užtikrinti kuo geresnę odontologinę priežiūrą, neretai iškyla klausimas, kaip šis gydymas turėtų vykti - su narkoze ar be jos.
Narkozė vaikų odontologijoje: kada ji neišvengiama?
Vaikų odontologijoje narkozė kartais tampa neišvengiama, ypač, kai dėl specifinių aplinkybių reikia užtikrinti patogumą ir saugumą. VIC odontologijos klinikose Vilniuje ši procedūra taikoma, kai vaikas jaučia itin stiprią baimę, dažnai susijusią su ankstesnėmis nemaloniomis patirtimis. Bendroji nejautra taip pat reikalinga vaikams, kuriems dėl amžiaus, emocinių ar elgesio sunkumų keblu bendradarbiauti su gydytoju, taip pat turintiems negalią, kuri apsunkina gydymą, - sako gydytoja bei priduria, kad bendroji nejautra vaikams dažnai taikoma ir tada, kai per vieną vizitą būtina atlikti kompleksinį ar sudėtingą gydymą, apimantį ne vieną procedūrą. Bendrinė nejautra gali būti taikoma vaikams nuo ankstyvos vaikystės, dažniausiai nuo 3 metų amžiaus. Kaip akcentuoja gydytoja, svarbu, kad sprendimą dėl anestezijos priimtų gydytojas odontologas ir anesteziologas, įvertindami ne tik vaiko dantų būklę, bet ir jo bendrą sveikatą, emocinę būseną bei procedūros sudėtingumą. „Tėvų vaidmuo taip pat yra labai reikšmingas - jų pastebėjimai apie vaiko baimes, elgesį ir ankstesnes patirtis padeda gydytojams tinkamai įvertinti situaciją”, - tvirtina gydytoja odontologė G.
Narkozė vs. Sedacija: skirtumai ir pasirinkimo kriterijai
Gydytojai pastebi, jog tėvai, rinkdami informaciją apie vaikų dantų gydymą, dažnai supainioja narkozę (bendrinę nejautrą) su sedacija. Svarbu žinoti, kad tai yra skirtingi anestezijos metodai. „Mūsų klinikoje Vilniuje vaikų dantų gydymui naudojama tik bendrinė nejautra (narkozė)”, - pabrėžia gydytoja odontologė G. O kas visgi yra sedacija? „Sedacija padeda išvengti streso odontologinės procedūros metu ir atsipalaiduoti. Pacientas nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta aplink jį, o operacijos visiškai arba iš dalies neatsimena. Kai pacientas ramus ir atsipalaidavęs, gydytojas gali susikaupti ir dirbti geriausiomis sąlygomis, - sako G. Volbekas ir priduria, kad sedacija kur kas dažniau yra taikoma suaugusiems, o vaikams nėra tinkamiausias pasirinkimas. Vaikai migdomi uždedant kaukę, per kurią jie kvėpuoja deguonies ir anestetiko mišiniu. Kai vaikas užmiega, kaniuliuojama vena - įvedamas intraveninis kateteris, per kurį leidžiami kiti anestezijai reikalingi vaistai. Gydytojai siekia, kad visa procedūra vyktų švelniai ir be streso. Gydymo metu vaiko būklę nuolat stebi gydytojas anesteziologas, siekdamas užtikrinti, kad kvėpavimas ir kitos gyvybinės funkcijos būtų kontroliuojamos.
Pasiruošimas dantų gydymui su narkoze
Verta žinoti, kad prieš dantų gydymą su narkoze reikia pasiruošti ir atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus. Pirmiausia, atliekamas išsamus vaiko sveikatos įvertinimas ir gydytojas su tėvais aptaria detales. Procedūros dieną vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs. „Jei anestezija atliekama ryte, vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs nuo praėjusio vakaro. Jei procedūra atliekama dieną, vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs bent 6 val., likus ne mažiau kaip 2 val. iki anestezijos leidžiama išgerti nedidelį kiekį vandens. Jei reikalingas papildomas pasiruošimas, jis aptariamas individualiai”, - aiškina anesteziologas G. Gydytoja odontologė G. Poliakienė pabrėžia, kad vaikas turi būti sveikas bent 3-4 savaites prieš procedūrą ir jos metu neturėtų karščiuoti, kosėti, sloguoti ar jausti kitų peršalimo simptomų. „Be to, svarbu vaikui suprantamai paaiškinti, kaip vyks gydymas, pabrėžiant, jog gydytojai padės sutaisyti dantukus, kol jis sapnuos gražius sapnus. Toks pasiruošimas padeda vaikui jaustis ramiau ir mažina nerimą”, - sako G.
Procedūros eiga ir tėvų vaidmuo
Bendrosios nejautros procedūros trukmė priklauso nuo gydymo sudėtingumo ir paprastai užtrunka nuo 1 iki 3 valandų. Pasak gydytojos odontologės G. Poliakienės, nors toks laikas gali atrodyti ilgas, svarbu suprasti, kad per vieną vizitą galima išspręsti visas dantų problemas, taip užtikrinant vaikui maksimalų komfortą ir ramybę. Procedūros pradžioje tėvai gali būti šalia, padėti vaikui nusiraminti - laikyti už rankos, paglostyti galvą, švelniai kalbėti. „Tėvų artumas labai svarbus, nes suteikia vaikui didesnį saugumo jausmą“, - pabrėžia gydytoja.
Taip pat skaitykite: Ar narkozė saugi kūdikiams?
Ar vaikų dantų gydymas taikant narkozę yra saugus?
Be jau aptartų svarbių detalių, tėvai dažnai klausia gydytojų, ar vaikų dantų gydymas taikant narkozę yra saugus. Kaip sako gydytojas anesteziologas, šiuolaikinė anestezija vaikams odontologinių procedūrų metu paprastai laikoma saugia, jei ją atlieka kvalifikuota medikų komanda, laikydamasi griežtų standartų. „Procedūros metu vaiko gyvybiniai rodikliai nuolat stebimi, o moderni įranga leidžia operatyviai reaguoti į bet kokius pokyčius. Prieš anesteziją pokalbio su tėvais metu įvertinama vaiko sveikatos būklė. Užmigdymą ir atsibudimą atlieka patyręs anesteziologas-reanimatologas, užtikrinantis sklandžią eigą, - aiškina gydytojas G. Volbekas. Bendrinės nejautros sunkių komplikacijų rizika yra minimali, o dažniausiai pabudus po operacijos pasireiškia trumpalaikis mieguistumas.
Savijauta po procedūros ir priežiūros rekomendacijos
Dar vienas dažnas ir labai svarbus klausimas - kaip vaikas jausis po procedūros? Kaip sako gydytojas G. Volbekas, po anestezijos vaikas kurį laiką gali būti mieguistas ar irzlus. Taip pat gali būti laikinai sutrikusi jo koordinacija, todėl būtina suaugusiojo priežiūra. Pasak gydytojos odontologės G. Tėvams ar globėjams svarbu priimti sprendimą atsižvelgiant į vaiko sveikatą ir gydytojo vertinimą.
Tyrimai ir galimas poveikis elgesiui
Tyrimai rodo, kad kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje bendrąją nejautrą patyrusiems vaikams pasireiškia elgesio ir vystymosi sutrikimų. Tačiau rezultatus kol kas reikėtų vertinti atsargiai ir tėvams nereikėtų atsisakyti jų vaikams būtinų operacijų. Iki šiol tokie tyrimai buvo atliekami tik su gyvūnais. Pastebėta, kad kai kurie anestetikai gali nuodyti besivystančias smegenis. Norėdami įvertinti, ar taip pat nutinka ir žmonėms, mokslininkai išanalizavo 625 vaikų, kuriems buvo atlikta bendroji nejautra ir 5 tūkst. vaikų, kuriems nebuvo atlikta bendroji nejautra, medicininius duomenis. Visiems tirtiesiems, 1999-2000 m. gimusiems bendrąją nejautrą patyrusiems vaikams buvo operuotos išvaržos. Tyrimo rezultatai pateikti kasmetiniame Amerikos anesteziologų draugijos suvažiavime Orlande (JAV). Manoma, kad tyrimo rezultatus galėjo lemti tai, jog daugelis operuotų vaikų yra iš vargingų šeimų.
Anestezija: kas tai ir kaip ji veikia?
Žodis anestezija kilo iš graikų kalbos žodžio anaisthētos, reiškiančio “nejautrų”. Anestezijataikoma, norint laikinai sumažinti ar visiškai nuslopinti pojūčius per skausmingas medicinines procedūras, operacijas. Yra du anestezijos metodai - vietinė ir bendroji anestezija. Vietinė anestezija skiriama tam tikrai kūno daliai nuskausminti, pacientas lieka sąmoningas (pavyzdžiui, odontologinės procedūros). Bendroji anestezija taikoma esant sudėtingesnėms operacijoms. Pacientas panyra į savotišką nesąmoningumo būseną. Ši būklė yra kruopščiai kontroliuojama anesteziologo, keičiant anestetiko dozes ar vieną anestetiką - kitu arba pridedant papildomų medikamentų. Bendrieji anestetikai į organizmą patenka dviem būdais - leidžiami į veną pro vamzdelį arba pro kvėpavimo takus, per kaukę, kaip dujos. Kartu su anestetikais, nelygu kokia situacija, pacientas gali gauti ir deguonies, stiprių skausmą malšinančių vaistų skausmui po operacijos numalšinti. Taip pat miorelaksantų raumenims atpalaiduoti, antibiotikų nuo galimos bakterinės infekcijos, vaistų nuo pykinimo bei kraujo spaudimą reguliuojančių vaistų.
Labiausiai pasaulyje paplitę dujų pavidalo anestetikai yra desfluranas, izofluranas, sevofloranas. Šio tipo anestetikai maišomi kartu su azoto oksidu. Pacientas tokiu dujų mišiniu kvėpuoja kurį laiką prieš operaciją ir visos operacijos metu. Senesnės kartos dujinio tipo anestetikai yra halotanas, enfluranas, metoksifluranas. Šiuo metu mokslininkai intensyviai tyrinėja ir ksenono, kaip anestezijai tinkamų dujų, naudojimo galimybes. Iš leidžiamų anestetikų vartojamas propofolis, etomidatas, benzodiazepinai ir kiti preparatai.
Taip pat skaitykite: Procedūros ir aspektai: nėštumo nutraukimas
Nepaisant to, jog yra galybė teorijų, kaip bendrieji anestetikai veikia organizme, iki šiol mechanizmas nėra visiškai aiškus ir pagrįstas. Žinoma tik tiek, kad anestetikai įsiterpia į nervinio signalo kelią per nervą ir blokuoja mūsų jutimus. Vienas naujausių tyrimų anesteziologijos pasaulyje lygino anestezijos sukeltos būklės, komos ir miego skirtumus bei panašumus. Anestezijos sukelta nesąmoninga būklė sąlygoja specifinius smegenų aktyvumo pokyčius, matomus elektroencefalogramoje (EEG). Pastebėta, jog gilėjant anestezijai, palaipsniui auga žemo dažnio, aukštos amplitudės aktyvumas smegenyse.
Ką svarbu žinoti prieš anesteziją?
Pirmiausia, bendrosios anestezijos metu pacientą kruopščiai prižiūri anesteziologas. Specialistai seka visus gyvybinius paciento rodiklius specialia įranga, reguliuoja vaistų dozes, nesąmoningos būklės gilumą. Specialistai konsultuoja, prižiūri ne tik operacijos metu. Prieš nejautrą gydytojas kartu su anesteziologu turi detaliai papasakoti apie operaciją, įvertinti galimas rizikas konkrečiam pacientui, parinkti individualų anestezijos metodą. Gydytojui svarbu, kad jo pacientas žinotų, kas operacijos metu bus daroma. Taip pacientas, įvertinęs gautą informaciją, galės pasiteirauti apie galimas rizikas, naudos ir žalos santykį, galimas alternatyvas.
Labai svarbu paminėti, kokiomis ligomis pacientas sirgęs ar serga, kokius vaistus vartoja, kokių alergijų turi. Ne mažiau svarbu pasakyti gydytojui, ar rūkoma, ar dažnai vartojamas alkoholis. Taikant nejautrą svarbu ir tai, ar pacientas turi antsvorio, o gal jo kūno masė per maža. Specialistas pakomentuos, kaip pacientui geriausia pasiruošti operacijai ir anestezijai. Dažniausiai bus paprašyta bent kelias dienas prieš procedūrą nerūkyti, nevartoti alkoholio. Taip pat nevalgyti šešias ar daugiau valandų prieš operaciją. Negerti skysčių kelias valandas iki operacijos. Mat jei skrandis nebus tuščias ir operacijos metu pacientą ims pykinti, atsiras didžiulė problema: maistas, užuot išvemiamas, dėl paciento nesąmoningumo anestezijos metu gali patekti į plaučius.
Galimi šalutiniai poveikiai ir komplikacijos
Daugeliu atvejų nuskausminimas per operaciją nusveria visas įmanomas rizikas. Šiuolaikiniai anestetikai yra palyginti saugūs, rimtos komplikacijos yra gana retos. Modernios technologijos, kvalifikuotas personalas rizikas sumažina dar labiau. Visgi šalutinių poveikių dėl anestezijai vartojamų vaistų dažnai neišvengiama. Itin retais atvejais galimos ir tokios komplikacijos kaip mirtis. Štai Jungtinėje Karalystėje miršta penki iš milijono pacientų, kuriems buvo taikyta bendroji nejautra.
Šalutiniai poveikiai pasireiškia dėl operacijos metu vartojamų vaistų, dažniausiai jie ilgai netrunka. Į didesnės rizikos grupę patenka rūkantys, alkoholį vartojantys asmenys, pacientai, turintys silpną sveikatą, antsvorio. Daugelis šalutinių poveikių pasireiškia iškart po operacijos ir ilgai netrunka. Patys dažniausi šalutiniai poveikiai yra pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis, vangumas, laikinas atminties praradimas. Pykinimas ir vėmimas gali kamuoti ir kelias dienas po operacijos. Apie 40 proc. pacientų pasireiškia gerklės skausmas. Taip įvyksta dėl į burną įkišamo vamzdelio, padedančio kvėpuoti.
Taip pat skaitykite: Viskas apie dantų traukimą vaikams narkozėje
Iš dažniausiai pasitaikančių šalutinių poveikių verta paminėti ir trumpam sutrikusią regą (mirguliavimas, raibuliavimas akyse), galvos skausmą, kai kurių kūno vietų niežėjimą, nugaros ir kitų kūno vietų skausmus, apdujimą. Galvos skausmus, apdujimą, šaltkrėtį dažnai sukelia sumažėjęs kraujospūdis, dehidratacija, kūno atšalimas operacijos metu.
Retesni šalutiniai poveikiai yra raumenų skausmai, sulėtėjęs kvėpavimas, šlapimo pūslės sutrikimai (šlapimo nelaikymas ar padidėjęs šlapinimasis), dargi - burnos, dantų, liežuvio pažaida. Gali pasireikšti krūtinės ląstos infekcijos, tampa sunku kvėpuoti. Komplikacijos ir rizikos būna itin retos, tačiau gana rimtos. Pavyzdžiui, pasireiškia ūmi ir stipri alerginė reakcija į vaistus (anafilaksija). Išskirtinai retais atvejais pasireiškia anestetikais veikiamo paciento sąmoningumas - pacientas nejaučia skausmo, tačiau ir nėra galutinai praradęs sąmonės. Rečiausia, bet įmanoma komplikacija - mirtis.
Komplikacijos taip pat priklauso nuo paciento svorio, esamų ar buvusių ligų, žalingų įpročių.