Diskusijos apie motinos pieno naudą kūdikiui yra nuolatinės, tačiau dažnai pamirštama atkreipti dėmesį į pačios mamos gerovę ir psichologinę būklę. Svarbu suprasti, kad motinystė - tai ne tik maistinių medžiagų perdavimas kūdikiui, bet ir nuolatinis bendravimas, kuris daro didelę įtaką tiek mamai, tiek kūdikiui. Straipsnyje aptarsime kūdikio laikymo ant rankų naudą ir žalą, žindymo svarbą, bei kitus aspektus, susijusius su kūdikio priežiūra.
Mamos psichologinė būklė ir jos įtaka kūdikiui
Daugelis mamų, augindamos kūdikį ar mažą vaiką, vienu ar kitu metu pasijunta išsekusios, pavargusios ir nebeturinčios jėgų susitvarkyti su savo pareigomis ar tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Į motinystę ateiname su savo vaikystės ir paauglystės bei gyvenimo patirtimi, kuri labai dažnai yra traumuojanti. Traumuojanti patirtis gali būti įvairi: nepriežiūra, fizinis, seksualinis priekabiavimas ar smurtas, tėvai, vartojantys svaiginančias medžiagas, smurtaujantys vienas prieš kitą, užsiimantys nelegalia veikla, serganys psichinėmis ligomis, tėvų skyrybos, nesaugi gyvenamoji aplinka - visa tai palieka žymes mūsų smegenyse ir kūnuose ir visa tai atsinešame į savo šeimą.
Jau 15 metų sulaukę paaugliai patiria didesnį stresą kasdienybėje, iki 20-ties daugelis jau būna sirgę depresija, o po 20-ties labiau skundžiasi fizinės sveikatos pablogėjimais. O jaunos moterys su tokia praeitimi tapdamos mamomis susiduria su rizika patirtis ir daugiau traumuojančių įvykių. Sunkus ar neplanuotas nėštumas, depresija nėštumo metu, sunkus ar neplanuotai vykęs gimdymas, gimdymo metu patirtas skausmas, ir skausmas po gimdymo, skausmas žindymo metu - visa tai prisideda prie to, kad mama gali pajusti depresijos simptomus ar jai gali būti diagnozuota depresija.
Žindymo nauda mamai ir kūdikiui
Žindymas nėra vien tik maistinių medžiagų perdavimas iš mamos į vaiką. Maistinių medžiagų perdavimas yra svarbus ir turi savus privalumus, tačiau žindymas yra kiekvieną dieną ir naktį vykstantis mamos ir kūdikio bendravimas, kuris daro didelę teigiamą įtaką abiems. Nustatyta, kad kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas: iš karto palengvėja dabartinio streso keliama reakcija. Šiam efektui išgauti nepakanka kūdikį laikyti ant rankų, kūdikis iš tiesų turi savo oda liesti mamos krūtį.
Žindanti mama pirmaisiais mėnesiais tai ir daro: kūdikis turėtų žįsti ne mažiau kaip 8-12 kartų per parą bent 20-30 minučių, o tai sudaro bent 4 val per parą, kurias mama praleidžia sumažėjusiomis streso sąlygomis - tai yra labai daug lyginant su tuo, kad nežindanti mama neturi tokių lengvai prieinamų ir reguliariai taikomų priemonių stresui sumažinti. Po to, kai kūdikis praleido prie krūties 30 minučių, mamos daug ramiau reaguoja į aplinkos keliamą stresą. Mokslininkai laboratorijoje mamoms, laikiusioms savo mažylius oda prie odos, tyčia bandė sukelti stresą ir jiems nepavyko! Šis efektas truko bent pusvalandį po kontakto su kūdikiu. Vadinasi mamai, kuri žindo, poilsis nuo streso gali būti ne 4 val., o 8 val.
Taip pat skaitykite: Kūdikio raida: galvos laikymas
Net ir nežindant, o tiesiog glausdamos kūdikį prie krūties (nebūtinai burnyte prie spenelio, tiesiog veiduku prie krūties) mamos gali padėti sau atsipalaiduoti ir sumažinti savo patiriamą stresą. Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis stresas skatina uždegiminius procesus mamos kūne, nes patirdamas stresą mūsų kūnas spėja, kad galime patirti ir fizinius sužeidimus, į juos gali patekti infekcija ir su ja reikės kovoti, todėl ima ruoštis šiai kovai. Uždegiminiai procesai taip pat yra ir viena iš depresijos priežasčių. Streso sumažėjimas leidžia mamos kūnui skirti mažiau išteklių pasiruošimui kovai su infekcijomis ir tuo pačiu mažina mamos depresiją.
Tyrimai rodo, kad jeigu mama serga depresija ir žindo, kūdikio smegenų veiklai tai nedaro neigiamo poveikio. Tuo tarpu iš buteliuko maitinami kūdikiai mamų, sergančių depresija, taip pat buvo depresyvūs - atliekant elektroencefalogramą jų smegenys skleidė panašias bangas, kaip ir suaugusiųjų, sergančių depresija. Mokslininkai pabandė išsiaiškinti kodėl ir paaiškėjo, kad žindymas neišvengiamai verčia mamas daugiau liesti, glostyti ir žiūrėti į savo kūdikius.
Jeigu mama žindo 12 mėnesių, ji patiria ilgalaikę žindymo naudą savo fizinei sveikatai: mažėja susirgimo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis rizika, mažėja tikimybė, kad mamai kils problemų dėl aukšto kraujospūdžio ar aukšto trigliceridų kiekio kraujyje. Šios ligos yra pagrindinės moterų mirčių priežastys visame pasaulyje. Jos dažniau atsiranda moterims, patiriančioms daug streso,o mes jau žinome, kad žindymas mažina stresą.
Dažnas glaudimasis prie mamos ir mamos reagavimas į kūdikio poreikius kuria saugų kūdikio prieraišumą. Kūdikių ir vaikų elgesio tyrimas parodė, kad vaikai, žindyti daugiau kaip 12 mėnesių, yra geresnės psichinės sveikatos, vertinant pagal specialią vaikų probleminio elgesio skalę. Žindyti 12 ar daugiau mėnesių vaikai visose amžiaus grupės, nuo 2 iki 14 metų, gavo geresnius elgesio įvertinimus nei visiškai nežindyti vaikai. Tuo tarpu nesaugus prieraišumas kūdikiui sulaukus 12-18 mėnesių didina ligų, kylančių dėl uždegiminių procesų, riziką sulaukus 32 metų: šienligės, periodontito, aterosklerozės, reumatoidinio artrito. Nesaugus prieraišumas kelia streso kiekį, o tai skatina uždegiminius procesus organizme. Ilgiau išimtinai žindyti kūdikiai buvo laimingesni nei kūdikiai, kurie anksčiau gavo kito maisto, nei mamos pienas.
Kūdikio miegas ir mamos poilsis
Liūdndoji žinia čia yra ta, kad kūdikių miego problemos didina riziką, kad traumuojanti patirtis bus perduota kūdikiui. Pirma reakcija į pasakymą, kad žindymas leidžia mamoms geriau išsimiegoti yra “netiesa!”. Bet tyrimai rodo kad kaip tik žindančios mamos išsimiega geriau, nei nežindančios. Taip, žindomi kūdikiai miega trumpesniais intervalais (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 5,46 val.) nei nežindomi (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 7,69 val.). Ir taip, ptabunda naktimis dažniau (vidutiniškai 2,52 karto per naktį), nei nežindomi kūdikiai (vidutiniškai 1,39 karto per naktį). Tačiau mamos, kurios žindo kūdikius, tipiškai užmiega greičiau, nei mamos, kurios maitina dirbtiniu maistu. Žindančios mamos užmiega vidutiniškai per 20 minučių, tuo tarpu nežindančioms mamoms prisireikia vidutiniškai 27 minučių užmigti. Jeigu mamai užmigti reikia daugiau kaip 25 minučių, jai gerokai padidėja rizika susirgti depresija.
Taip pat skaitykite: Individualus ugdymas ir testų pritaikymas
Kitas dalykas, kuris svarbus depresijos rizikai, yra kiek iš viso mama miega. Kuo mažiau valandų išmiegama, tuo didesnė depresijos rizika. Ir čia tyrimai kalba žindančios mamos naudai. Galbūt dėl to, kad nedaug mamų eina miegoti kartu su kūdikiais, visos mamos išmiega ne daugiau kaip 7 valandas per naktį. Žindančios mamos vidutiniškai miega daugiau (6,61 val.) nei nežindančios mamos (6,3 val.). Prie šio skirtumo neabejotinai prideda tai, kad žindančios mamos užmiega greičiau. Galiausiai vertinant mamų savijautą paaiškėja, kad mamos, kurios žindo, jaučiasi turinčios daugiau energijos dienos metu, nei tos, kurios maitina dirbtiniu maistu! Tačiau tyrimai rodo, kad mišriai maitnančios mamos jaučiasi labiausiai pavargusios, net labiau, nei tos, kurios maitina vien tik dirbtiniu maistu.
Kaip ilgai reikėtų žindyti vaiką?
Sklando daug įvairiausių nuomonių, kaip ilgai normalu kūdikį maitinti krūtimi. Vienos žindo kelis mėnesius, kitos - ir kelerius metus, trečios - išvis kūdikio nemaitina. Svarbu pabrėžti, kad tai, kiek laiko žindyti kūdikį apskritai, mama turi suprasti pati. Tai yra jos ir kūdikio apsisprendimas. Kūdikiui tinkamiausia pirmus 6 gyvenimo mėnesius žįsti tik krūtį. Paskui, kūdikiui augant ir pradedant valgyti kietą maistą, žindymas retėja. Antraisiais ir tolimesniais metais daugelis motinų savo vaikus žindo tol, kol abiems būna gerai. Paaugęs vaikas nežinda krūties taip dažnai kaip naujagimis. Žindymas jam daugiau reikalingas tam, kad prisiglaustų prie mamos ir nusiraminimui ar skausmui numalšinti.
Kaip lengvai nujunkyti kūdikį?
Kiekvienas kūdikis yra asmenybė su savo poreikiais ir ypatumais. Todėl galima pasakyti, kad kiekvienas nujunkymas yra kitoks. Tačiau reikia pabrėžti, kad nujunkyti vaiką nuo krūties reikia kuo švelniau, laipsniškai. Būtina stebėti vaiko poreikius, kodėl jam reikia žįsti. Vaikui atsiranda naujos patirties ir išgyvenimų, jis žinda krūtį vis rečiau, o tai nulemia pieno kiekio krūtyse mažėjimą. Nujunkyti vaiką nuo krūties pavyks geriau, jei mama visą laiką bus šalia ir daug bendraus su vaiku - taip jis jaus mamos artumą.
Motinos pienas: nauda ir sudėtis
Mamos pienas yra gyva substancija. Jis yra pritaikytas kūdikiui ir užtikrina svarbiausius jo poreikius. Jame yra reikiamas vandens kiekis, baltymų, reikalingų kūdikio augimui, įvairių maitinamųjų medžiagų, kurias kūdikio organizmas lengvai įsisavina, angliavandenių reikalingų energijai gaminti ir smegenų raidai, nesočiųjų riebalų rūgščių, būtinų smegenų ir akių tinklainės raidai, augimo hormonų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų, vitaminų ir fermentų. Taip pat yra imunitetą stiprinančių medžiagų ir gyvų ląstelių, kurios kovoja su kenksmingomis bakterijomis.
Mamos pienas kūdikį saugo nuo virškinimo ligų, kvėpavimo takų infekcijų, vidurinės ausies uždegimų, šlapimo takų infekcijų. Taip pat svarbu paminėti, kad mamos pienas mažina riziką turėti antsvorio, sirgti alerginėmis ligomis, diabetu. Žindymas saugo ir nuo staigios kūdikio mirties. Taip pat žindymas krūtimi skatina taisyklingą žandikaulio, burnos raumenų raidą, o ateityje ir kalbos vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Funkcionalūs vaikiškų knygų laikymo sprendimai
Kūdikio žindymas turi teigimą poveikį ir mamos organizmui: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūtų ir kiaušidžių vėžiu (kuo ilgiau moteris žindo, tuo mažesne rizika). Ateityje moteriai mažėja tikimybė sirgti osteoporoze. Žindymas teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius. Mama išmoksta atpažinti kūdikio rodomus ženklus ir geriau sugeba atliepti kūdikio poreikius. Jie vienas kitą geriau supranta. Žindymas skatina prieraišumą ir motinai suteikia pasitikėjimą bei pasitenkinimą mamos vaidmeniu.
Žindyvės mityba
Moteris žindymo laikotarpiu gali valgyti įprastą maistą, valgyti viską. Griežtų mitybos nurodymų laikytis nereikia - jie apsunkina žindymo laikotarpį ir mažina džiaugsmą, teikiamą žindymo proceso. Moteriai patartina valgyti apie 5-6 kartus per dieną, vartoti pakankamai baltymų, nepamiršti į mitybos racioną įtraukti daržovių. Reikia nepamiršti, kad žindymo laikotarpiu reikalingas kalcis, kurio yra pieno produktuose, riešutuose, datulėse, brokoliuose. Žindyvė turi gerti pakankamai skysčių, ji neturi jausti troškulio. Tačiau visiškai klaidinga manyti, kad skysčių reikia gerti daug ir per prievartą, nes nuo to gausėja pieno. Mamos pieno kiekio gausėjimas priklauso nuo kitų priežasčių (pvz., kūdikio ir mamos artumo, taisyklingo ir pagal kūdikio poreikį žindymo).
Žindymo laikotarpiu visiškai negalima vartoti alkoholių gėrimų, reikia atsisakyti gėrimų, turinčių sudėtyje kofeino, nes tiek alkoholis, tiek kofeinas patenka į motinos pieną. Tačiau, jei moteris įpratusi gerti rytais kavos, tai ji gali išgerti vieną puodelį nestiprios kavos.
Tai, kad motinos pieno sintezę veikia maisto produktai ir gėrimai, yra mitas. Pakankamai pieno gamybai svarbu kūdikį žindyti pagal jo poreikį. Kūdikių poreikis arba kitaip - maitinimo dažnis kiekvienam individualus. Vieni kūdikiai žinda kas 1-2 valandas, kiti - kas tris, vieni žinda dažniau dieną, kiti naktį. Pirmą kūdikio gyvenimo pusmetį jis turi žįsti ne mažiau kaip 8 kartus per parą.
Taip pat yra labai svarbu suprasti, kada kūdikis nori valgyti, tai parodo ankstyvieji alkio požymiai: kūdikis rauko kaktą, kruta visu kūneliu, laižo lūpas, čiulpia ir čepsi, kaišioja liežuvį, kelia rankytę prie burnos. Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis pakankamą pieno gamybą - teisingas kūdikio prigludimas prie krūties: kūdikio kūnelis ir galva turi būti vienoje linijoje, kūdikio pilvas atsuktas į mamą. Būtina stebėti ar kūdikis teisingai apžiojo krūtį žįsdamas: smakriukas liečia krūtį, apatinė lūpa išsivertusi, apžiota kuo daugiau rudojo laukelio iš apačios, žindymo judesiai persiduoda į ausis, skruostai išsipučia, o ne įdumba, girdisi nurijimas.
Priežastys, kodėl mamos negali žindyti pačios
Žindyti savo naujagimį ruošiasi kiekvienos nėščiosios moters organizmas. Tačiau po naujagimio gimimo būna situacijų, kurios sutrukdo šiam procesui vykti sklandžiai. Tai gali būti priežastys, susijusios su pagimdžiusios moters sveikata arba priežastys, susijusios su naujagimiu (gimęs neišnešiotas arba sergantis naujagimis). Tačiau reikia pabrėžti, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neišnešiotų naujagimių maitinimui rinktis donorinį mamos pieną, o ne adaptuotą mišinį, jei jo mama neturi pieno pakankamai dėl streso ar kitų priežasčių.
Hormonų įtaka gimdymui ir žindymui
Natūralų gimdymą „diriguoja“ natūralūs hormonai. Atsiliepdamas į nervais atkeliaujančią informaciją iš atsidarančių gimdymo kanalo vartų, hipofizis pasiunčia į kraują oksitocino bangas. Pasiekusios gimdą, jos išjudina ir kelia vis stiprėjančius susitraukimus - sąrėmius. O gimdyvės smegenyse oksitocinas įjungia signalą išsiskirti endorfinams, kurie dar vadinami „džiaugsmo hormonais“.
Jau ketvirtąjį nėštumo mėnesį moters krūtys pradeda gaminti priešpienį. Jo būna nedaug, nes gausesnę pieno gamybą, kol vaikas nepagimdytas, stabdo placentos progesteronas. Šio hormono veikimas toks stiprus, jog net nedidelės placentos dalys, užsilikusios po gimdymo, gali ir vėliau trukdyti pienui rastis.
Žindymui ruošiasi ir vaikas. Jau gimdoje jis treniruojasi žįsdamas savo nykštį ir mokosi ryti vaisiaus vandenis. Vos gimęs kūdikis geba instinktyviai ieškoti spenelio pagal kvapą, ropoti prie jo ir burna gerai priglusti prie krūties. Paguldytas ant mamos pilvo, naujagimis savo svoriu slegia gimdą, o rankomis, paskui ir burna, liesdamas spenelius, stimuliuoja refleksišką oksitocino išsiskyrimą iš motinos hipofizio.
Ilgalaikis žindymas ir jo nauda mamai
Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori. Ilgalaikis žindymas - tai žindymas metus ir ilgiau. Žindymas teigiamai veikia moters organizmą po gimdymo, padeda greičiau susitraukti gimdai, mažina pogimdyvinį kraujavimą, 98 proc. apsaugo nuo nėštumo pirmus 6 mėnesius išimtinai žindant, padeda sumažinti kūno svorį.
Būtent hormonas oksitocinas, kuris veikia raumenines skaidulas, supančias pieno liaukutes (alveoles), skatindamas jas susitraukti ir pieną tekėti link spenelio, veikia ir gimdos raumenines skaidulas. Susitraukdamos gimdos raumenienės skaidulos užspaudžia krujagyslių spindžius, atsivėrusius pasišalinus placentai. Mažėja kraujavimas iš gimdos pogimdyviniu laikotarpiu, gimda greičiau grįžta į buvusį prieš nėštumą dydį.
Ilgalaikė žindymo nauda moters organizmui didėja ilgėjant žindymo trukmei. Žindant 12 mėnesių ir ilgiau, rizika sirgti tam tikros rūšies vėžinėmis krūties ligomis sumažėja 4.3 proc. Žindant 24 mėnesius ir ilgiau, rizika sirgti prieš ir po menopauzės krūties vėžiu sumažėja 11-24 proc. Kiekvienas žindymo mėnuo 1.2-2 proc. mažina gimdos vėžio riziką mamai. Žindymas mažina mamai riziką sirgti kiaušidžių, ypač epitelinės kilmės vėžiu. Žindant bent 13 mėnesių kiaušidžių vėžio rizika sumažėja 63 proc., lyginant su moterimis, kurios žindė iki 7 mėnesių amžiaus.
Pieno gamybai per parą mamos organizme sunaudojama 200-500 kcal. Laktacija teigiamai veikia gliukozės ir riebalų metabolizmą. Skatina riebalų skaidymą, persiskirstymą į taip vadinamus „geruosius“ riebalus t.y. apie šlaunis, klubuose. Skaidant riebalus mažėja kūno masė, mažėja vidaus organuose susikaupęs riebalų kiekis, mažėja išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, nutukimo rizika ateityje. Būtent išeminės širdies ligos išsivystymo rizika mamai ateityje sumažėja 23 proc, jei žindo bent 24 mėnesius.
Žindymas mažina riziką sirgti reumatoidiniu artritu, o jau sergančioms - sumažina reumatoidinio artrito paūmėjimų skaičių. Žindant nuo 12 iki 23 mėnesių, rizika sirgti reumatoidiniu artritu sumažėja 20 procentų. Laktacijos metu vyksta kaulų demineralizacija. Baigus žindyti kaulų tankis atsistato per 6 mėnesius ir net tampa didesnis, nei buvo iki žindymo. Ir būtent padidėjusi kaulo apimtis ir lemia didesnį kaulų tvirtumą moterims, kurios žindė savo vaikus.
Moksliniais tyrimais nustatyta, jog kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas. Stresui mažinti nepakanka tik laikyti kūdikį ant rankų, kūdikis turi savo oda liesti motinos krūtį. Žindymas ne tik slopina nervų sistemos atsaką į stresą, bet mamos taip pat greičiau nusiramina, labiau pasitiki savimi. Laktacijos hormonai prolaktinas ir oksitocinas pasižymi ne tik atpalaiduojančiu poveikiu, bet taip pat stimuliuoja meilę, motinišką rūpestį ir elgesį.
Žindymas garantuoja teisėto poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu. Kūdikio buvimas prie krūties mažina streso hormonų išsiskyrimą mamai. Žindymas padeda sumažinti mamai tam tikrų ligų atsiradimo riziką, mažina stresą, sukuria glaudų mamos ir kūdikio tarpusavio ryšį.
Motinos pienas: ką reikia žinoti?
Gerai žinoma, kad mamos pienas atlieka svarbų vaidmenį stiprinant kūdikio imunitetą. Jis turi kūdikio organizmą saugančių komponentų, tarp jų antikūnių ir prebiotikų, padedančių apsaugoti kūdikį nuo tokių problemų, kaip pilvuko skausmai ir ausų infekcijos. Motinos pienas taip pat gali padėti kūdikiui apsisaugoti nuo galimos astmos vaikystėje. Prebiotikai, randami motinos piene, yra specialios medžiagos, skatinančios gerųjų bakterijų dauginimąsi kūdikio virškinimo sistemoje. Pakankamas tokių bakterijų kiekis padeda apsisaugoti nuo blogųjų bakterijų ir taip stiprina natūralią kūdikio organizmo gynybą. Mamos piene taip pat yra daug LCP rūgščių.
Kol žindote, jūsų kūnas tobulai prisiderina prie kūdikio poreikių. Pieno gaminasi tiek, kiek jo reikia kūdikiui, o unikali pieno sudėtis laikui bėgant vis kinta, kad atitiktų kūdikio maitinimosi poreikius. Pienas keičiasi ne tik kas mėnesį. Fizinis artumas, kai laikote kūdikį žindantį jūsų krūtį, natūraliai skatina stipresnį ryšį per lytėjimą ir bendravimą su kūdikiu - kalbėjimą, akių kontaktą ir supimą. Kita žindymo nauda yra ta, kad jis yra sveikas būdas atsikratyti dalies nėštumo metu sukauptų riebalų. Palaipsniui metamas svoris visada yra saugiausias. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad žindymas turi ir daugiau privalumų: pagerėja žindančios moters medžiagų apykaita, sumažėja osteoporozės ir įvairių vėžio formų susirgimo rizika.
Kūdikio nešiojimas ant rankų: ar galima išlepinti?
Naujai iškepti tėveliai dažnai gauna prieštaringų patarimų dėl kūdikio nešiojimo ant rankų ir apie tai, kokią žinutę jie siunčia, kai reaguoja į kiekvieną virktelėjimą. Ar įmanoma „išpaikinti“ kūdikį, skiriant jam per daug dėmesio? Tyrimai sistemingai rodo, kad ankstyvas ir dažnas kūdikio laikymas rankose ne tik jam nepakenks, bet netgi yra būtinas ir turi ilgalaikį teigiamą poveikį jo sveikatai ir vystymuisi. Neįmanoma per daug laikyti, liesti, nešioti ar mylėti savo kūdikio. Palaikydama fizinį kontaktą su savo vaiku tiek laiko, kiek jums patinka ir tiek, kiek reikia jūsų kūdikiui, jūs teikiate jam didžiulę emocinę, santykių ir vystymosi naudą. Tai taikoma ne tik naujagimiams, bet ir vyresniems kūdikiams. Taip, žinoma, jūs turite rūpintis savimi ir rasti laiko pabūti atskirai nuo vaiko savo pačios sveiko proto gerovės labui.
Pirmuosius tris gyvenimo mėnesius kūdikis daug laiko norės būti ant rankų ir jausti jūsų kūno šilumą, širdies plakimą. Svarbu žinoti, kad naujagimiai ir pirmųjų mėnesių kūdikiai dar tikrai nemoka manipuliuoti, jų išlepinti neįmanoma, dažnas nešiojimas ir laikymas ant rankų nepavers jų „rankinukais“ ar „mamyčiukais“.
Teisingas kūdikio nešiojimas
Augindama antrą vaikelį, pastebėjau, kad teisingai nešiojant ir laikant kūdikį nuo pirmų dienų, padėsime kūdikiui išvengti tokių motorinės raidos sutrikimų, kaip padėties ir judesių asimetrijos, plokščias pakaušis, asimetriškai nugulėta galva. Pagrindinė taisyklė, kurią turite prisiminti nešiodami kūdikį - NEKRATYKITE IR NEJUDINKITE SAVO RANKŲ (tokiu atveju yra kratomos kūdikio smegenys). JŪSŲ RANKOS TURI BŪTI VISADA RAMIOS. Jei norite nuraminti kūdikį, tuomet judinkite liemenį apie savo ašį, tupinėkite, vaikščiokite lėtais, ilgais žingsniais. Pirmąjį mėnesį, kol naujagimis dar silpnai kontroliuoja galvutę, pasiguldykite mažylį ant savo dilbio. Jūsų delnas turi būti ant vaikučio pilvuko. Kita ranka tarp kojyčių. Kai jau kūdikis pradeda kontroliuoti galvą, vieną savo ranką dėkite po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojyčių ant pilvo. Galite kūdikį nešioti ir ant vienos rankos. Jei norite, kad kūdikis po valgio atsirūgtų ir/arba matytų aplinką, tuomet kelkite jį ant savo peties. Abi kūdikio rankutės turi būti ant Jūsų pečių, vaikučio ir Jūsų ausys vienoje linijoje. Tos rankos ant kurio peties laikote kūdikį prilaikykite su savo pirštais galvutę, su savo nykščiu neleiskite vaikučio rankytei skleistis į šoną. Su priešinga ranka prilaikykite dubenį. Nepamirškite, kad nešiojant kūdikį reikia nuolat keisti puses. Kai jau kudikėlis pradeda kontroliuoti vertikalioje padėtyje galvą, galite nešioti atsukę veidu nuo savęs. Atminkite, teisingos nešiojimo padėtys, tai raktas į sveiką ir sėkmingą vaiko vystymąsi.
Kūdikio miego svarba
Miegas - procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį. O kartais - net ir svarbesnis. Tiesa, neretai miego nauda, o tiksliau - jo trūkumo žala emocinei ir fizinei sveikatai - yra nepakankamai vertinama. Iš tiesų yra priešingai. Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.
Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė.
Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą.
Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą. Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų. 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas. Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas). Kartu su šiais pokyčiais natūraliai ilgėja ir kūdikių būdravimo laikas. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau laiko jam reikia pabūti pabudus.