Ar Kūdikis Moka Kvėpuoti Per Burną: Visapusis Žvilgsnis

Kvėpavimas - tai gyvybės pagrindas, procesas, kuris prasideda vos mums gimus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai savaime suprantamas dalykas, tačiau iš tiesų kvėpavimas yra sudėtingas mechanizmas, kurio ypatumus verta išnagrinėti. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip kvėpuoja kūdikiai, ar jie moka kvėpuoti per burną, ir kokie veiksniai daro įtaką jų kvėpavimui.

Kvėpavimas - Gyvybės Šaltinis

Kvėpavimas prasideda vos gimę. Šiam procesui įvaldyti nereikia tokių įgūdžių, kaip kad mokantis vaikščioti ar kalbėti, tad kiek keistokas gali pasirodyti kvietimas mokytis kvėpuoti. Iš rytiečių sužinojome, kaip taisyklingai valgyti, judėti, mąstyti. Gal verta pasimokyti ir kvėpuoti?

Kūdikio Kvėpavimo Ypatumai

Jaunos mamytės dažnai pasiklauso, ar naujagimiai kvėpuoja. Kūdikis kvėpuoti mokosi dar būdamas mamos pilvelyje. Tiriant ultragarsu jau nuo 20 nėštumo savaitės galima stebėti vaisiaus kvėpavimo judesius. Gimęs mažylis išmoksta kvėpuoti pats, tačiau tai nėra paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gimstant patiriami dirgikliai (šaltis, skausmas, lietimas), deguonies stoka organizme (perkirpus virkštelę) skatina pirmąjį naujagimio įkvėpimą. Išnešiotas sveikas naujagimis pirmąkart įkvepia per pirmąją gyvenimo minutę. Su pirmuoju riksmu mažylio plaučiai išsiplečia, jis pradeda kvėpuoti savarankiškai. Jeigu iki gimimo vaikelio plaučiai buvo užpildyti skysčiu, jam gimus palengva užpildomi oru, pasikeičia organizmo kraujotaka bei medžiagų apykaita. Pirmaisiais mėnesiais kūdikis turi adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų. Prisitaikymas tiesiogiai susijęs su kvėpavimo tobulėjimu. Naujagimių medžiagų apykaita yra daug greitesnė nei suaugusiojo, todėl jam reikia daugiau deguonies, kuris į organizmą patenka dažniau kvėpuojant. Verta žinoti, kad naujagimiui kvėpuojant juda pilvas. Norint sužinoti, kaip dažnai jis kvėpuoja, reikia uždėti ant pilvuko ranką ir paskaičiuoti, kiek naujagimis atlieka kvėpavimo judesių. Dažniausiai jis įkvepia ir iškvepia 40-60 kartų per minutę, šešių mėnesių kūdikio kvėpavimas jau retesnis - 35-40 įkvėpimų ir iškvėpimų per minutę, sulaukus metukų - apie 30 kartų. Kūdikiui augant kvėpavimas keičiasi į diafragminį. Nėra nė vienos mamytės, kuri nebūtų tikrinusi, kaip kvėpuoja jų mažylis. Kartais net veidrodėlį prideda prie nosytės, kantriai laukdamos, kol jis aprasos. Rūpestingoms mamytėms būtų pravartu žinoti, kad ateidamas į šį pasaulį mažylis atsineša visą komplektą įgimtų refleksų. Kvėpavimą reguliuoja kvėpavimo centras, esantis pailgosiose smegenyse. Jis subręsta pirmaisiais gyvenimo metais, todėl naujagimiams ir kūdikiams būdingas netolygus kvėpavimas (vadinamoji aritmija) ir trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai (apnėja).

Kvėpavimo Dažnis

Naujagimis kvėpuoja tris kartus dažniau nei suaugęs. Pasak šeimos gydytojo Ignato Kulišovo, kuo arčiau metų amžiaus, šie skaičiai mažėja iki 30-35 kartų per minutę, apie 5-6 metus - iki 20-25 kartų, o apie 10 m. Tačiau reikia atminti, kad kai kurių naujagimių kvėpavimas būna nereguliarus. Bet ir tai yra norma.

Kvėpavimas Per Nosį Ar Burną

Dar viena naujagimių kvėpavimo ypatybė - jie nemoka kvėpuoti per burną, tik per nosytę. Tad jei nosytė užsikimšo, vaikas ima šnopuoti ar knarkti. Visi naujagimiai kvėpuoja per nosį, nebent jų nosies kanalai yra užsikimšę - tuomet mažylis gali kvėpuoti ir per burną. Jei kūdikis ir vaikas kvėpuoja per burną, tai rodo kažkokį sutrikimą, patologiją.

Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais

Refleksai, Padedantys Kūdikiui Prisitaikyti

Tik iš pirmo žvilgsnio kūdikiai gimsta visiškai bejėgiai. Gamta naujagimius apdovanojo gyvybiškai svarbiais refleksais, kurie žmogaus evoliucijos metu padėjo jam prisitaikyti ir vystytis. Vos gimusio kūdikio refleksus patikrina ligoninės personalas, vėliau, kūdikiui augant, periodinės apžiūros metu juos tikrina prižiūrintis pediatras. Pagrindinių refleksų pasireiškimas ir šio pasireiškimo intensyvumas leidžia vertinti vaiko sveikatos būklę. Dalį refleksų gali pastebėti ir kūdikio tėvai:

  • Mirkčiojimo refleksas: šviesos blyksnis ar vėjo dvelktelėjimas verčia kūdikį mirkčioti.
  • Ieškojimo refleksas: palietus kūdikio veidelį, jis pasisuks į tą pusę, kur pajautė prisilietimą, ieškos ką pačiulpti. Šis refleksas susijęs su vienu svarbiausiu - čiulpimo refleksu: kūdikio lūpoms prie ko nors prisilietus, jis tuoj pat prasižioja ir bando čiulpti.
  • Rijimo refleksas: jei kas nors patenka kūdikiui į burnytę, jis ryja. Nors ką tik gimęs kūdikis turi šį refleksą, bet privalo išmokti, kaip suderinti jį su kvėpavimu. Mažylis springs ir kosės, kol jam pasiseks. Šis suderinamumo sunkumas kyla dėl to, kad kūdikis turi refleksą įkvėpti, kai sumažėja deguonies. Jis turi išmokti kvėpuoti, prieš refleksiškai įkvėpdamas oro gurkšnius, ir lėtai iškvėpti, kai to reikia.
  • Žingsniavimo refleksas: laikant kūdikį vertikaliai taip, kad jo kojytės liestų kietą paviršių, jis žingsniuoja aukštai keldamas kojas. Kadangi jos apsunksta, kūdikis nustoja ėjęs. Šie judesiai treniruoja jo sąnarius. Spardydamasis abiem kojytėm daro tą patį,- tai reakcija į žingsniavimo refleksą. Paskui susiriečia, priimdamas gynybinę padėtį, sugniauždamas rankų ir kojų pirštus, sudėdamas rankas ant kūno ir suriesdamas kelius it embrionas.
  • Griebimo (vikšro) refleksas: kūdikiai automatiškai sugniaužia pirštus, jei tik kas nors paliečia jų delnus. Tai vienas pirmųjų refleksų, kuriuos tikrina gydytojas - jis paduoda kūdikiui savo pirštus ir jį pakelia. Šio reflekso kūdikiai netenka maždaug apie 7 mėn.
  • Šliaužimo (atsispyrimo) refleksas: paguldžius kūdikį ant pilvo ir tvirtai laikant prie padų sulenktas jo kojytes, kūdikis bandys atsispirti išsitiesdamas.
  • Nardymo refleksas: jei staiga ant kūdikio veido patenka vandens, jo širdis ima lėčiau plakti; kūdikiui panirus po vandeniu, dalį laiko jis nekvėpuoja ir į jo plaučius nepatenka vandens. Nelavinamas refleksas nuslopsta nuo 6 mėnesių, todėl suaugusiam žmogui reikia vėl mokytis nardyti.
  • Kelio girnelės refleksas: šis refleksas mums pažįstamas, nes išlieka ir suaugusiems. Jį dažnai tikrina gydytojas neurologas: sudavus į girnelės sausgyslę po keliu, koja šokteli aukštyn.
  • Pykčio refleksas: abi rankas padėsime ant vienos budraus vaiko galvos pusės, kad negalėtų jos pajudinti, ir trumpam užspausime burną, jis ims verkti ir priešintis.

Kada Kūdikis Kvėpuoja Per Burną: Galimos Priežastys

Jei kūdikis kvėpuoja per burną, tai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis:

  • Nosiaryklės struktūra: gali būti įgimta nosies pertvaros patologija.
  • Adenoidai: Mažylis gali gimti su įgimtais adenoidais. Nosiaryklės tonzilės gali padidėti ir nubeatlikti savo įprastos apsauginės funkcijos. Todėl kūdikis sunkiai kvėpuoja.
  • Miego apnėja: Jei vaikas miegodamas knarkia, gali būti, kad pagrindinė knarkimo priežastis yra miego apnėja. Tai reiškia, kad viršutiniai kvėpavimo takai yra blokuojami. Pagrindinės galimos priežastys - padidėję adenoidai arba padidėjusios tonzilės.
  • Alergijos:
  • Sloga: (ar gleivių susikaupimas nosies ertmėje dėl kitų priežasčių).
  • Anatominės nosies pertvaros problemos: Viena iš dažniausių anatominių problemų, dėl kurios vaikai kvėpuoja per burną - kreiva nosies pertvara. Tai reiškia, kad kremzlių ir kaulų, skiriančių vaiko šnerves, padėtis yra netinkama. Dažniausiai pertvaros iškrypimą nulemia gimdymo traumos (vyresni vaikai nosį gali susižaloti nukritę ar patyrę kitą traumą). Nustatyta, kad iškrypusią nosies pertvarą turi net iki 80 proc. žmonių.
  • Kūdikis nebuvo žindomas arba buvo žindomas trumpiau nei 3 mėn.: Žindymas, net ir retas, gali paskatinti kūdikį kvėpuoti taisyklingai, nes ištraukiant pieną intensyviai dirba kūdikio burnos ir liežuvio raumenys.
  • Liežuvio pasaitėlis yra trumpas.
  • Ilgai naudojamas čiulptukas, buteliukas, vaikas čiulpia nykštį ir pan.
  • Padidėjusios tonzilės ir adenoidai.

Kvėpavimo Per Burną Poveikis

Siekiant, kad sveikata būtų gera, būtina kvėpuoti per nosį. Kvėpavimas per burną gali sukelti įvairių problemų:

  • Nepakankamas deguonies įsisąvinimas: Kvėpuojant per burną nesigamina azoto oksidas, plečiantis kraujagystes ir lemiantis geresnį deguonies įsisąvinimą.
  • Alergijos ir infekcinės ligos:
  • Burnos džiuvimas: Kvėpuojant per burną sumažėja seilių, tad bakterijos ilgiau išlieka ant dantų paviršiaus.
  • Netinkamai besivystantis žandikaulis: Užsičiaupus liežuvis remiasi į gomurį ir lemia jo, o kartu ir žandikaulio bei kitų veido kaulų normalų vystymąsi.
  • Netinkamas veido vystymasis.
  • Suprastėjusi miego kokybė ir nuovargis bei kitos su tuo susijusios problemos: prastesnė fizinė ir emocinė sveikata, negebėjimas susikaupti, suprastėję mokymosi rezultatai ir pan.

Ką Daryti, Jei Kūdikis Kvėpuoja Per Burną?

Jeigu pastebėjote, kad vaikas kvėpuoja per burną, apie tai informuokite vaiko gydytoją ir odontologą. Gydytojas gali rekomenduoti:

  • Miofunkcinė terapija.
  • Ortodontinis gydymas.
  • Chirurginis gydymas: Jo metu šalinamos kliūtys, neleidžiančios vaikui kvėpuoti per nosį.

Sloga Kūdikiams: Priežastys Ir Gydymas

Vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip daugeliui gali pasirodyti. Negydoma sloga vaikui pirmiausiai sukelia labai daug diskomforto, negana to, gali kilti ir įvairių komplikacijų.

Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai

Slogos Komplikacijos Ir Poveikis Kūdikiams

Vertėtų žinoti, kad vaikai dėl savo anatominių savybių labai imlūs vidurinės ausies uždegimui - jis dažniausiai prasideda būtent nuo užsitęsusios ir tinkamai negydytos slogos. Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus kvėpuoti per burną dar nemoka, tad jiems ypatingai sunku valgyti, gerti ir miegoti. Dėl slogos kūdikiai ir maži vaikai gali tapti itin irzlūs, atsisakyti gerti skysčius, o vaikams dehidratacija pasireiškia daug greičiau nei suaugusiesiems.

Kaip Gydyti Vaikų Slogą

Taigi kaip gydyti vaikų slogą, kad sirguliuojantys mažyliai ne tik jaustųsi geriau, bet ir išvengtų sunkesnių sveikatos komplikacijų?

  • Duokite kuo daugiau skysčių: Puikiai tiks vanduo, šiltos arbatos, skiestos sultys ir pan. Skysčiai padės greičiau „išplauti“ infekcijos sukėlėjus iš organizmo, palaikys pakankamą gleivinių drėgmę ir tuo pačiu - jų funkciją.
  • Neveskite į darželį ar į mokyklą: Sloguojančio vaiko neveskite į darželį ar į mokyklą, nes sloga dažniausiai atsiranda dėl lengvai plintančių virusų. Į lauką eiti galima, jei vaikas nekosėja ir nekarščiuoja - tai netgi gali palengvinti kvėpavimą ir padėti nosytei geriau išsivalyti.
  • Drėkinkite ir vėdinkite patalpas: Per sausos ir per daug prišildytos patalpos tik dar labiau pasunkina tokius slogos požymius kaip nosies paburkimas ar pasunkėjęs kvėpavimas. Vėdinant patalpas sumažina virusų ir bakterijų koncentracija ore, negana to, patogenams vėdinamose patalpose tampa sunkiau daugintis.
  • Užtikrinkite laisvą kvėpavimą per nosį: Visuomet stenkitės, kad mažylio kvėpavimas per nosį būtų laisvas. Mažiems vaikams, kurie dar nemoka išpūsti nosytės, galima naudoti specialius siurbtukus minkštu antgaliu. Vyresniems vaikams (maždaug nuo 2-3 metų amžiaus) jau turėtų pavykti gana kokybiškai išpūsti nosytę - tai daroma su kiekviena šnerve paeiliui.
  • Naudokite jūros vandenį: Kol gleivės skystos, pakanka siurbtuko arba nosies pūtimo, tačiau kai jos klampesnės ir lengvai prilimpančios prie nosies gleivinės, itin naudingas gali būti jūros vanduo. Jūros vandens purškalai paprastai būna dviejų rūšių - izotoninės ir hipertoninės koncentracijos. Kūdikiams iki 6-12 mėnesių amžiaus geriausia naudoti izotoninės koncentracijos jūros vandenį, nes druskų kiekis jame panašus į ląstelėse esantį druskų kiekį. QUIXX baby nosies lašai - vienas iš puikiai šioje situacijoje tinkančių pavyzdžių. QUIXX baby nosies lašai sukurti palengvinti kūdikių slogą nuo pirmosios gyvenimo dienos. Tačiau natūralų izotoninį vandenyno vandens tirpalą taip pat gali naudoti ir vyresni vaikai bei suaugusieji, nėščios ir maitinančios moterys - tai visiškai natūrali, saugi, izotoninės koncentracijos priemonė.
  • Specialūs nosies lašai: Jei vien jūros vandens nepakanka ir nosytė taip stipriai užsikimšusi, kad mažylis negali nei miegoti, nei gerti, nei valgyti, nei ramiai žaisti, galite su vaiko gydytojo leidimu ribotą laiką (dažniausiai ne ilgiau kaip 3-5 paras) lašinti specialių nosies lašų. Jie sutraukia nosies gleivinės kraujagyslės ir nosies paburkimas sumažėja, kvėpavimas per nosį palengvėja.

Peršalimo Ir Gripo Skirtumai

Peršalimas - dažniausia ikimokyklinukų liga, šaltuoju metų periodu (rugsėjį - balandį) pasireiškianti net 6-8 kartus, vidutiniškai besitęsianti 2 savaites. Šio susirgimo priežastis - virusai (rinorinovirusai, enterovirusai, respiraciniai sincitiniai virusai, adenovirusai), sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų (nosies, gerklų ir ryklės) infekciją. Bakterijų sukeltų susirgimų simptomai panašūs, tačiau šių mikrobų charakteristika visai kitokia nei virusų. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, būtina atpažinti ligos sukėlėją - virusą ar bakteriją. Tuomet bus galima paskirti tinkamą gydymą.

Virusinės ligos nuo bakterinių atpažįstamos sergantįjį apžiūrint gydytojui ir pagal ligos simptomus. Peršalimas pasižymi lengvesne ligos eiga ir dažnai praeina savaime. Bakterijų sukeltas susirgimas (plaučių, tonzilių uždegimas) pasižymi stipresniais simptomais (aukšta temperatūra, stipriu kosuliu, limfmazgių padidėjimu, pūlingu apnašu ant tonzilių) ir, tikėtina, savaime nepraeis, prireiks gydymo antibiotikais. Nereikėtų peršalimo painioti su gripu. Gripas taip pat virusinė infekcija, tačiau ją sukelia kitas virusas (gripo, paragripo).

Vaikų Peršalimo Simptomai Ir Jų Ypatumai

Vaikų peršalimo simptomai panašūs į suaugusiųjų: karščiavimas (dažniausiai iki 38OC), sloga, nosies užburkimas, čiaudulys, kosulys, žiočių lankų paraudimas, gerklės skausmas. Tačiau jie skiriasi savo išraiškos stiprumu ypač kūdikiams dėl anatominių ir fiziologinių kvėpavimo organų skirtumų, lyginant su suaugusiaisiais. Vaikų viršutinių kvėpavimo takų gleivinė labai puri, joje daug kraujagyslių, uždegimo metu ji stipriai paburksta, kvėpavimas tampa apsunkintas, o fiziologiškai didelis liežuvis, spaudžiantis antgerklį, neleidžia kvėpuoti pro burną, tampa sudėtinga žįsti, blogėja bendra savijauta. Nosies sekretas dažniausiai nuryjamas, todėl gali prasidėti vėmimas ar viduriavimas.

Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)

Vaikų peršalimo simptomai stipriausi būna antrąją-trečiąją ligos dieną, išnyksta palaipsniui per 10-14 dienų (paaugliams per 7 dienas), tačiau kosulys gali išlikti net iki 3-4 savaičių. Jei vaikas, sergantis peršalimu, nesveiksta ir jo būklė blogėja, būtina papildomai konsultuotis su gydytoju, gal būt atlikti tyrimus.

Kaip Palengvinti Peršalimo Simptomus

  • Nosies plovimas ir sekreto šalinimas: Nosies užgulimas, sloga gydomi ir lengvinami nosies plovimu fiziologiniu tirpalu, nepiktnaudžiaujant stipriu (hipertoniniu) jūros vandeniu, sekreto ištraukimu arba išpučiant (vyresniems).
  • Oro temperatūra ir drėgmė: Labai svarbi ir kambarių oro temperatūra bei drėgmė: karštis plečia kraujagysles, o tai dar labiau didina nosies užburkimą. Drėgmė palaiko optimalią nosies terpę ir padeda pasišalinti susikaupusiam sekretui, slopina virusų plitimą.
  • Kosulio gydymas: Kosulys padeda pašalinti gleives iš kvėpavimo takų, todėl nevertėtų skubėti jo slopinti vaistais (jei gydytojas, įvertinęs situaciją, nepatars kitaip).
  • Gerkės skausmo malšinimas: Gerklėje jaučiamą dirginimą bei skausmą sušvelnina arbata ir šilti skysčiai. Sergant peršalimu jie būtini, nes skystina nosies sekretą.
  • Skysčių vartojimas: Sergantiems ir blogai besijaučiantiems vaikams sunku įsiūlyti gėrimus, tad tenka pasitelkti fantaziją, žaidimus, paieškoti įdomaus puodelio ar stiklinės, šiaudelio. Žindomus kūdikius būtina ir toliau žindyti. Skysčių netekimas mažiems vaikams yra daug pavojingesnis nei suaugusiesiems. Jei vaikas atsisako gerti ar žįsti, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Gleives skystinantys vaistai, dar vadinami mukolitikais (pavyzdžiui visiems žinomas ACC) nėra leistini vaikams iki 6 metų ir nerekomenduojami iki 12 metų. Nealergiškiemies vaikams nuo vienerių metų galima nuo pusės iki vieno arbatinio šaukštelio medaus galima ištirpinti šiltame gėrime arba duoti paskanauti tiesiai nuo šaukštelio. Tai ypač tinka vakare erzinančiam kosuliui nuslopinti.

Karščiavimas Ir Jo Gydymas

Dar vienas svarbus ir nerimą keliantis simptomas - karščiavimas. Tai kūno temperatūros pakilimas daugiau nei 38oC (kūdikiams iki 3 mėn.), 38,1 oC (3-36 mėn. vaikų) ir 38,4 oC (vaikų nuo 3 m.). Kiekvienam slaugančiajam karščiuojantį vaiką būtina žinoti, kada galima gydytis namuose, o kada - nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Atmintkite! Nedelsiant turite vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu iki 3 mėnesių amžiaus kūdikis karščiuoja daugiau nei 38 oC, 3-6 mėnesių - daugiau kaip 39 oC.

Vaikų karščiavimui malšinti yra skiriami paracetamolis ir / ar ibuprofenas. Paracetamolis malšina karščiavimą ir skausmą (gerklės, galvos, ausų). Jis parduodamas žvakučių, tablečių ar sirupo forma. Šis vaistas pradeda veikti per 30-60 min., o nustoja - po 6 val. Ibuprofenas mažina karščiavimą, skausmą ir uždegimą. Šis vaistas rekomenduojamas vaikams nuo 3 mėnesių amžiaus. Ibuprofeno poveikio reikia tikėtis per 60 min., o trukmės - iki 5-6 val. Labai svarbu atminti, jog abu šie vaistai randami daugelio vaistų nuo peršalimo sudėtyje, todėl būtina į tai atsižvelgti ir jų neperdozuoti! Taip pat jie nėra skiriami vienu metu.

Antibiotikai negydo paties karščiavimo ir, kaip jau minėta, yra skiriami tik bakterinėms ligoms gydyti. Karščiavimo varginamam vaikui galima padėti ir kitomis priemonėmis. Karščiavimo metu netenkama daug skysčių, todėl pakilus kūno temperatūrai, vaikui dažnai siūlykite atsigerti (vandens, arbatos), taip atstatant organizmo vandens atsargas ir padedant jam kovoti su ligos sukėlėjais.

Natūralu, jog kūnui mobilizavus visas jėgas virusams ar bakterijoms sunaikinimui, energija kitiems procesams sąlyginai sumažėja. Todėl karščiuojant norisi gulėti, dingsta apetitas. Neverskite vaikų valgyti per jėgą: gulint lovoje ir ilsintis reikia mažiau kalorijų nei įprastai, pakaks ir saldžių arbatų ar saldinto vandens - gliukozės šaltinio, o kūdikiams - mamos pieno ar adaptuoto mišinio. Karščiavimui slopstant ir savijautai gerėjant, pradėkite vaiką maitinti lengvai pasisavinamu maistu: buljonu, saldžia želė.

Ką Daryti, Kad Sloga Sergančio Mažylio Kvėpavimas Per Nosį Taptų Laisvesnis?

Kol mažylis dar nemoka pats išpūsti gleivių ir iš nosies teka skaidrios bei skystos išskyros, reikėtų atsargiai naudoti specialius siurbtukus - aspiratorius. Rekomenduojama naudoti mechaninius prietaisus, nes elektroninė įranga gali pažeisti jautrią mažylių nosies gleivinę. Svarbu, kad siurbtuko antgalis būtų minkštas, o traukimo jėga - ne per didelė.

Kai nosies sekretas sutirštėja, jį galima suminkštinti izotoniniu jūros vandeniu (patariame rinktis Quixx). Kūdikiams iki 6 mėnesių geriausia naudoti izotoninius jūros vandens lašus, kurie specialiai pritaikyti jų mažoms nosytėms. Tinkamas ir fiziologinis natrio chlorido tirpalas, nes druskų koncentracija jame labai panaši į fiziologinę ląstelių druskos koncentraciją.

Paaugusiems mažyliams jau galima naudoti purškalus, o kai nosies gleivinės paburkimas itin ryškus ir mažylis negali normaliai kvėpuoti per nosį, tuomet gali būti naudingi ir hipertoninės koncentracijos jūros druskos tirpalai, tačiau dėl jų naudojimo visuomet geriau pasitarti su vaikelio gydytoju. Nors prie jūros vandens nepriprantama, tačiau per dažnai naudojamas didesnės druskų koncentracijos jūros vanduo gali sausinti jautrią mažylių nosies gleivinę.

Apnėja Kūdikiams

Jei kvėpavimas nutrūksta ir vėl atsinaujina naujagimiui miegant, ši patologija vadinama miego apnėja. Apnėja - tai ilgesnė nei 15-20 sek. kvėpavimo pauzė. Jei naujagimis išnešiotas, apnėja laikoma 15 sek. Kai kuriuose šaltiniuose apnėja įprasta vadinti bet kokios trukmės kvėpavimo pauzes, tačiau toks apibūdinimas nėra tikslus. Trumpam nustoti kvėpuoti gali net ir visiškai sveiki kūdikiai, tačiau pauzės negali tęstis ilgiau nei 12-15 sek. Jei smegenys ilgesnį laiką neaprūpinamos deguonimi, gresia labai rimtos komplikacijos.

Kartais tėvams sunku pastebėti, kad naujagimis nustojo kvėpuoti. Jei ir po minėtųjų priemonių kūdikis nepradėjo kvėpuoti, galiausiai reikės daryti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti greitąją pagalbą.

Mažylių kvėpavimui kontroliuoti skirtos specialios mobiliosios auklės su kvėpavimo stebėjimo funkcija, taip pat jau ir Lietuvos rinkoje galima įsigyti specialių kvėpavimo monitorių. Kvėpavimo monitorius - kompaktiškas prietaisas, kuris gali būti segamas prie sauskelnių. Prietaisas fiksuoja kūdikio kvėpavimą ir įspėja, jei kūdikis įkvepia mažiau nei 8 kartus per minutę, suvibruoja ir pažadina kūdikį, jei jis nekvėpuoja 15 sek. ir skleidžia stiprų garsinį signalą kūdikiui nekvėpuojant 20 sek. Jei apnėja kartojasi, gydytojas gali skirti medikamentų.

Kaip Užtikrinti Tinkamą Kūdikio Kvėpavimą?

  • Neleiskite išsausėti nosies gleivinei, gydykite užsikimšusią nosytę.
  • Kontroliuokite aplinkos temperatūrą.
  • Stebėkite, ar kūdikis gali laisvai kvėpuoti per nosį.
  • Kad kūdikis „nepamirštų” ritmiškai kvėpuoti, jam apie tai reikia priminti švelniais prisilietimais, todėl kuo dažniau jį paglostykite ir priglauskite prie savo kūno.
  • Jeigu mažyliui reikalinga pastovi kvėpavimo kontrolė, naudojami naujagimių kvėpavimo ir apnėjų registravimo monitoriai.

tags: #ar #kudikis #moka #kvepuoti #per #burna