Vardo suteikimas vaikui - tai svarbus ir atsakingas procesas, lydimas įvairių tradicijų, prietarų ir šiuolaikinių tendencijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie kriterijai lemia vardų pasirinkimą Lietuvoje, ar galima duoti vaikui vardą Kelmas, ir kaip keitėsi vardų davimo tradicijos per istoriją.
Įvadas
Vardas - tai ne tik asmens identifikatorius, bet ir kultūros, istorijos bei šeimos vertybių atspindys. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vardų davimo tradicijos yra giliai įsišaknijusios ir nuolat kinta, atspindėdamos visuomenės pokyčius ir naujas madas. Pastaruoju metu vis dažniau pasirenkami neįprasti, rečiau girdėti vardai, o tai kelia klausimus apie vardų tinkamumą ir jų poveikį vaiko tapatybei.
Vardų Davimo Tradicijos Lietuvoje
Lietuvos istorijoje galima išskirti tris pagrindinius vardų davimo laikotarpius:
- Pirmasis laikotarpis: Seniausi, tautiniai ir įvairūs vardai, dažnai siejami su tautos gynyba.
- Antrasis laikotarpis (XVI a. pabaiga - XIX a. pabaiga): Paplitę krikščioniškos kilmės vardai.
- Trečiasis laikotarpis (XIX a. pabaiga - XX a. pradžia): Tautos atgimimas, tautinių vardų vartojimas ir naujų lietuviškų vardų kūrimas.
Šiuo metu Lietuvoje populiarūs tiek tradiciniai, tiek modernūs vardai. Pasak VU profesorės D. Sinkevičiūtės, po nepriklausomybės Lietuvoje išpopuliarėjo dvikamieniai asmenvardžiai, o paskutinį dešimtmetį madingi įvairūs krikščioniškos kilmės vardai. Vis dėlto, Jonas niekada neišeina iš mados ir patenka į 20 populiariausių naujagimių vardų.
Vardų Kūryba ir Tėvų Išradingumas
Tėvai visada pasižymėjo išradingumu kurdami vardus savo vaikams. Tai rodo, kad dvikamienių vardų sistema nėra sustabarėjusi, bet gyva ir nuolat kintanti. Šalia paplitusių vardų su kamienais vyd- (pvz., Rimvydas), taut- (pvz., Vytautas) ir kt., atsiranda naujų, netikėtų variantų.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Ar Galima Duoti Vaikui Vardą Kelmas?
Šis klausimas kelia diskusijas apie vardų tinkamumą ir ribas. Jei jau vadiname vaikus Ąžuolais, Saulėm, Dobilais ir panašiai, tai ar nieko blogo būtų tuomet ir Kelmas, Pušis, Pienė?
Vis dėlto, kaip teigia respondentai, yra ribos viskam. Ieva, Rūta, Mėta - tai normalūs, įprasti vardai, o štai Ąžuolai ir Beržai ne visiems prie širdies. Taigi, vardas Kelmas gali būti vertinamas prieštaringai, priklausomai nuo asmeninių preferencijų ir kultūrinių nuostatų.
Vardų Reikšmės ir Tėvų Motyvacija
Tėvų motyvacija renkant vardą vaikui gali būti įvairi. Vieni vadovaujasi tradicijomis, kiti ieško unikalių ir retų vardų, treti atsižvelgia į vardo reikšmę ir skambesį. D. Sinkevičiūtė teigia, kad viskas priklauso nuo tėvų ir šaltinių, kuriuose jie ieško vardo reikšmės. Humanitarinis išsilavinimas padeda susigaudyti vardų reikšmės aiškinimuose, publikuojamuose įvairiuose leidiniuose ar interneto svetainėse.
Prietarai ir Senolių Tradicijos
Mūsų senoliai turėjo prietarų, kuriais vadovaudavosi pavadindami savo mažylius. Žmonės tikėdavo, kad vaikui negalima duoti pažįstamo žmogaus vardo, ypač to, kuris yra miręs.
Sapnai ir Intuicija
Kai kurie tėvai vardą vaikui išrenka intuityviai arba sapnuose. Viena mama pasakojo, kad sapnavo vaiko vardą, panašų į Deimonas, bet negalėjo jo tiksliai atsiminti. Galiausiai, gimus sūnui, ji pavadino jį Emiliu, nes šis vardas jai iškart tiko ir skambėjo teisingai.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
Vardų Asociacijos
Svarbu atsižvelgti į tai, su kuo vardas asocijuojasi. Net jei vardas skamba gražiai, jis gali nelimpti, jei asocijuojasi su nepatinkančiais žmonėmis. Taip pat, kai kuriems žmonėms nepatinka vardai, kurie yra ir augalų pavadinimai ar kokie gamtos reiškiniai.
Vardų Įtaka Vaikui
Vardas gali turėti įtakos vaiko tapatybei ir savęs suvokimui. Todėl svarbu rinktis vardą atsakingai, atsižvelgiant į jo reikšmę, skambesį ir kultūrinį kontekstą. Neįprastas vardas gali išskirti vaiką iš minios, tačiau svarbu, kad jis nesukeltų jam nepatogumų ar patyčių.
Emigrantų Vardų Pasirinkimai
Emigrantai savo vaikus vis dažniau pavadina Nikole, Emile, Džordžu ar Džeisonu. Gyventoja Neringa Gabrėnienė savo dukrelę pavadino Amber, nes norėjo tokio vardo, kad jis būtų lengvai tariamas bei rašomas tiek ispanų, tiek lietuvių kalbomis. Anglijoje gyvenanti lietuvaitė Eva dukrelių vardus Lovetė ir…
Kalbos Vystymasis
Viena iš sėkmingos vaiko kalbos plėtotės sąlygų yra normaliai išsivystę kalbos mechanizmai. Vaikui gimus, su sveika centrine nervų sistema, sveiku tiek išoriniu, tiek ir centriniu kalbos aparatu, šie kalbos mechanizmai naudojami lavėti toliau. Kartu bręsta ir smegenų centrai. Bendravimas ir kalba ima lavėti vos tik vaikui atėjus į pasaulį. Jos pagrindas - tarp suaugusiojo ir vaiko užsimezgęs dialogas. Akivaizdu, kad dar negimęs kūdikis išmoksta atpažinti motinos balsą. Šioje aplinkoje vaikas reaguoja džiaugsmu ar nepasitenkinimu, ir suaugusysis išmoksta suprasti, iššifruoti įvairius išraiškos būdus, tokius kaip riksmai, gugavimas, judesiai ir kt. Taip vaikas ir suaugusysis pradeda keistis informacija, kuri skatina formuotis vaiko bendravimo įgūdžius. Vaikas išreiškia atsakymą, kurį suaugusysis iššifruoja. Normaliomis sąlygomis augantis vaikas dažniausiai išmoksta kalbėti įvairiomis aplinkybėmis bendraudamas su suaugusiais žmonėmis. Pirmiausia kartoja suaugusiojo žodžių tarimą. Vėliau išmoksta jungti žodžius į sakinius, ir pagaliau pasirodo sąvokos. Esant blogesnėms bendravimo sąlygoms (lopšelis, kūdikių namai), lėtėja žodyno plėtotė, mažėja kalbinis aktyvumas ar net visai nustoja kalbėti. Kalbos priemonių perėmimas iš suaugusiųjų priklauso ir nuo kūdikio bendro psichinio vystymosi kokybės. Kalbos raidos procese greta kalbos priemonių perėmimo (kalbos įgūdžių) reikia skirti ir kalbinių mokėjimų formavimąsi, t. y. vaiko mokymąsi vartoti išmoktus žodžius, sakinius, mokymąsi bendrauti. Labai ryškūs individualūs vaikų kalbos plėtotės skirtumai ne tik kaupiant žodyną, bet ir mokantis tarti garsus, įsisavinant gramatinius dėsningumus. Kalba yra minties reiškimo forma. Šiam ir kitiems klausantiems. Pati svarbiausia kalbos funkcija yra komunikacinė. Kalbos dėka bendraudami žmonės gali tiksliai informuoti kitus apie savo jausmus, norus, ketinimus, kilusius sumanymus, mintis. Juk bendravimas - įgimtas žmogaus poreikis. Tik bendraudamas su aplinkiniais, vaikas lavina visas svarbiausias savo psichines funkcijas, taip pat ir kalbą. Sunku pervertinti kalbos plėtotės procese pagrindinių - regos ir klausos - analizatorių vaidmenį. Šių analizatorių sutrikimas labai stipriai įtakoja kalbinės veiklos vystymąsi ir suteikia jam tam tikrų ypatumų. Kai kurie ekspertai mano, kad regos sutrikimai negali labai smarkiai paveikti gebėjimo suprasti ir vartoti kalbą. Šiaisiais, nustatyta, jog svarbiausi jos kalbos aspektai nesiskiria (McGinnis, 1981; Matsuda, 1984). Visgi praktikos stebėjimai rodo ką kita. Šiai vartoja turimas sąvokas. Kadangi girdimasis, bet ne regimasis suvokimas yra pagrindinis sensorinis veiksnys mokantis kalbos, todėl nenuostabu, kad kai kurie autoriai mano, jog aklųjų žmonių kalbinė veikla nėra sutrikusi. Aklas vaikas gali girdėti kalbą ir mėgdžiodamas jos mokosi. Šiaisiais vaikų kalbos raidos (Andersen, Dunlea ir Kekelis, 1984; Warren, 1984). Aklų vaikų ankstyvoji kalba dėl jų mažos regimosios patirties dažnai būna šiek tiek ribota. Pavyzdžiui, regintys vaikai dažnai vartoja kalbą kitų žmonių ar objektų veiklai, įvaizdai apibūdinti, tuo tarpu aklieji turi problemų perprasdami šias sąvokas. Šie skirtumai yra gana subtilūs ir nerodo, kad sutrikusios regos vaiko kalba bus skurdi. Būtina naudinga kuo jaunesniems akliems vaikams sukurti turtingą kalbinę aplinką (Warren, 1984). Šiaisiais. Aklųjų ir silpnaregių vaikų kalbos raida iki šiol mūsų šalyje nebuvo tyrinėta. Labai siauras tyrinėjusis šią problemą autorių ratas yra užsienyje (McGinnis, Matuda, Andersen, Dunlea ir Kekelis, Warren). Šių ir silpnaregių vaikų kalbinė raida stokoja normalaus psichofiziologinio pagrindo. Šiuos trūkumus būtina kompensuoti, pasitelkus išlikusius sveikus analizatorius prieš tai tiksliai išsiaiškinus šios grupės vaikų kalbinės raidos pasiekimų skirtumus lyginant su sveikaisiais. Tyrimo tikslas: ištirti ikimokyklinio amžiaus aklųjų ir silpnaregių kalbos raidos ypatybes.
Svarbus Regos Analizatorius
Akys - vienas iš pagrindinių jutimo organų, kuriuo gauname daugiausia informacijos apie mus supantį pasaulį. Šiai atspindėti erdvinius santykius (Litvakas A. V; - 1976. ApGN;e=e B. - Pu‘a, 1990). Pasak V. Šiau pastebimas regos nukrypimas nuo normos, tuo lengviau jis įtaisomas. Todėl norint diagnozuoti ankstyvosios regos sutrikimus būtina nusimanyti apie normalios regos vystymosi raidą. Visi vaikai gimsta turėdami gana silpną regėjimą. Užsienio autorių duomenimis, naujagimio regos aštrumas yra 0,03. stiprėjant regos sistemai, regėjimas gerėja jau pirmomis gyvenimo savaitėmis. Nors matome dviem akimis, bet suvokiame vieną vaizdą. Dešiniąja akimi gauta informacija nervais perduodama į kairiojo galvos smegenų pusrutulio žievės regos zonas, kairiąja - į dešiniojo pusrutulio žievės regos zonas. Ėiama vientisu vaizdu. Naujagimis turi suformuotą binokuliarinio matymo neurofiziologinę bazę. Yra nustatyta, jog dviejų mėnesių kūdikiai turi stereoskopinį regėjimą. Jei abi akys suvokimo procese funkcionuoja vienodai ir vaizdai susilieja į vieną, tada binokuliarinis matymas vystosi normaliai. Abiakis regėjimas nesivysto tada, kai abiejų akių regos aštrumas labai skirtingas, o vaizdai į vieną nesuliejami. Ėia akimi. Jei gana ilgai naudojamasi vienos akies vaizdu, tai silpniau matanti akis tampa ambliopiška, t. y. Ėia. Dar didesnė akomodacija būna stebint daiktus į arti. Akomodacija ir konvergencija (akis optinis ašis suartėjimas, žiūrint į daiktus į arti) yra glaudžiai susijusios funkcijos. Per pirmąsias gyvenimo savaites tiksli akomodacija nėra reikalinga, nes dar gana menkas regėjimo aštrumas. Trijų mėnesių amžiaus kūdikio regos aštrumas jau 0,1, o ašešis mėnesių jis artimas suaugusiųjų regos aštrumui. Jei akimi nebus naudojamasi, regos aštrumas gali sumažėti. Pavyzdžiui, per pirmuosius gyvenimo metus dėl auglio ar patinimo net nedaug padidėjęs akies vokas gali pakenkti binokuliarinio ir centrinio matymo vystymuisi. Ėiau jos tolesnę raidą gali sutrikdyti strobizmas (žvairumas). Per dvejus ketverius metus vaikas pradeda aktyviai naudotis rega, atsiranda pavojus, kad vaikas gali pradėti žvairuoti į vidų (į nosį) ir naudotis visą laiką viena akimi arba abiem paeiliui. Jei strobizmas nekoreguojamas, tai gali būti prarasto binokuliarinio regėjimo priežastis (Gudonis V. - V; 2002). Naujagimio kontrasto jautrumas dar menkas. Vaikas sugeba matyti tik kontrastingus objektus, pavyzdžiui, žmogaus veide akis ir lūpas. Ėiau, pasak profesoriaus V. Gudonio, aito pakanka ankstyvajai komunikacijai: jis mato ir bando imituoti pagrindines suaugusiojo veido išraiškas. Sutrikusios regos kūdikis išraiškos nemėgdžioja, nes jos nemato. Viso to vaikams su labiau sutrikusia rega teks specialiai mokyti. Naujagimio kontrasto jautrumas intensyviai vystosi per visus dvylika gyvenimo mėnesių, o trejų metų amžiaus šis parametras visai toks pat kaip ir suaugusiųjų. Pasak L. Šiais. Specialioji literatūra nurodo, jog daugiau nei 80 % išorinio pasaulio informacijos sukaupiame regos analizatoriumi. Ėius. Šiai atspindėti erdvinius santykius (Litvakas A. - 1985; Sverlovas V. - V; 1968). Kaip teigia V. Ėios regos dviejų mėnesių kūdikio ir suaugusiojo spalvos suvokimas yra vienodas. Pirmomis gyvenimo savaitėmis kūdikis daugiau domisi paprastų geometrinių formų kontrastingais juodais ir baltais vaizdiniais. Jis tokius vaizdus stebi ilgiau negu sudėtingus juodai baltus ar spalvotus objektus. Paprastų formų prioritetas išnyksta nuo dviejų mėnesių amžiaus. Tada vaikai pradeda domėtis naujais, kur kas sudėtingesniais objektais. Ėio naujagimio bruožas (Gudonis V. Ėios regos vaiko žvilgsnyje jau tik gimus pastebimas žvilgsnio fiksacijos refleksas. Ėisiais. Naujagimis fiksuoja žvilgsnį ir akis judesiais dėka bando sekti horizontalia plokštuma lėtai judantį objektą. Anot profesoriaus V. Gudonio, kad kūdikis tai darytų būtini patrauklūs objektai, pvz; veidas ar mirksinti šviesa. Raudonas balionėlis, kuriuo dažnai naudojamasi siekiant ištirti akies sekamuosius judesius, gali pasirodyti jam ne itin įdomus. Neretai vaikas daug geriau žvilgsniu fiksuoja savo mėgstamą žaislą. Ėis amžiuje. Naujagimis, akimis perkeldamas žvilgsnį nuo vieno objekto prie kito, atlieka tai lėtai ir mažais žvilgsnio šuoliais. Jei suaugęs savo žvilgsnį į periferinį objektą perkelia lėtai vienu judesiu, tai kūdikis visa tai atlieka keliais mažos amplitudės akis judesiais. Ėešis mėnesių mažylio tokie akis judesiai greiti ir tikslūs. Jie jau derinami su sinchroniniu galvos pasukimu bei bandymu pasiekti objektą ranka. Pirmieji metai yra intensyviausia vaiko vystymosi fazė. Binokuliarinis regėjimas dažniausiai gali sutrikti per pirmuosius ketverius metus (Gudonis V. - V; 2002).
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
Regos Sutrikimai
Labiausiai paplitę teisinis ir pedagoginis regos sutrikimų apibrėžimai. Teisiniame regos sutrikimų apibrėžime atsižvelgiama į asmens regos aštrumą ir akiplotį. Ėios akies regos aštrumas, naudojant korekcijos priemones (pavyzdžiui, akinius), yra 20/200 ar silpnesnis arba kurio akiplotis labai siauras - didžiausias skersmuo atitinka ne didesnį nei 20Ú kampą. Santykis 20/200 rodo, kad šis žmogus iš 20 pėdų (6m) atstumo mato tai, ką normalios regos žmogus mato iš 200 pėdų (60m). (Taigi normalios regos aštrumas yra 20/20). Ėiau periferinė rega labai ribota. Ė pedagogai, mano, jog teisinis klasifikacija nėra adekvati. Jie pastebėjo, kad regos aštrumas nėra labai patikimas veiksnys numatant, kaip žmonės toliau gyvens arba kaip panaudos savo regos likutį. Nedaug pripažintų akliaisiais visai nemato, dauguma - šiek tiek mato. Daugelis specialistų, pripažįstantys aklumo ir dalinės regos teisinio apibrėžimo trūkumus, linkę vartoti pedagoginį regos sutrikimų apibrėžimą, kur pabrėžiamas skaitymo mokymo metodas. Pagal pedagoginį apibrėžimą akli žmonės dėl labai sunkiai sutrikusios regos privalo mokytis skaityti Brailio raštu arba naudotis klausymo metodais (įrašais, kasetėmis ir kt.). Pedagogai sutrikusios regos žmones, kurie gali skaityti spausdintu šriftu (kad ir naudodami didinamuosius prietausais ar stambaus šrifto spausdintas knygas), dažnai vadina silpnaregiais (Daniel P. Hallahan, James M. Kauffman - V; 2003). Pasak žymių psichologų Ann Bakk ir Karl Grunewald (1997) aklumas - kai rega yra labai bloga, kai regėjimo aštrumas esti maždaug 0,05 (normalus regėjimo aštrumas = 1,0) arba regos laukas mažesnis kaip 10 (žiūroninis matymas). Ėiuoti piratais, laikomas per du metrus. Ė jei regėjimo laukas labai susiaurėjęs. Šiai grupei priklauso ir tie, kurie visai nemato, ir tie, kurie priversti naudotis kompensuojamosiomis priemonėmis. Ėis straipsniai, radijas. Silpnaregystė - kai regėjimo aštrumas yra tarp 0,3 ir 0,05. Paprastai silpnaregis skaito juodai baltą raštą, naudodamasis specialiais akiniais ar padidinamuoju stiklu esant tinkamam apšvietimui. Kai kuriems, kad galėtų skaityti ir rašyti, būtina CCTV. Ėiau dažnai jiems sunku perskaityti gatvių pavadinimus, namų ir autobusų numerius. Ėia jiems padėtų maži, lengvi rankiniai žiūronai (Ann Bakk, Karl Grunewald - V; 1997). Aklieji, kuriems išliko vizualinė atmintis ir kurie žino, kas tai yra spalvos, judesio vaizdas ir t.
Regos Ypatumai
R. Ėias (Giedrienė R. R. Levina (1931) aprašo vieną iš alalijos variantų, kai prastos kalbos vystymasis susijęs su regimojo suvokimo sutrikimu. Ėis, atsakingas už regimąjį suvokimą, įgimtas ar įgytas trūkums blogai suvokia pakankamai ryškiai matomus objektus. Panašios būklės kito autoriaus Ekoeno yra aprašomos stebint ligonius, kuriems nustatyti galvos augliai smegenų srityje, atsakingos už smegenų suvokimą. Ėioti. Kadangi bijo judėti, jam sunku adaptuotis aplinkoje. Ėiapadiaukumas, stuburo iškrypimas, kai kada sutrinka visa kūno schema. Ėiais bendraamžiais lemiamų reikiamų. Fizinė veikla yra pagrindas Optimaliam žmogaus augimui bei vystymuisi. Ėio pasaulio supratimą. Ėiau silpnas regėjimas riboja fizinį motorinį aktyvumą, kuris savo ruožtu limituoja sąnario judesio amplitudę ir judesių įvairovę. Tada jie tampa mažiau efektyvkūs poreikių tenkinimui. Ėiant, jie mokosi pažinti juos supantį fizinį pasaulį. Ėiau susiformuoja suvokimo, valgymo, socializacijos įgūdžiai, netgi jiems padedant vystyti šiuos bruožus. Pasak M. Ė didelis vienpusiaško vystymosi pavojus, nes atsiranda disproporcijos formuojantis kai kurioms susijusioms funkcijoms, tokioms kaip betarpiaškas jutiminis objektų suvokimas ir žodinis jos apibkdėdinimas, intelektualinis ir fizinis vaiko vystymasis. Ė aktualus yra įvairiapusis ir harmoningas tokis vaikų auklėjimas.
Kalbos Vystymasis
Regėjimo organo visavertės funkcijos nebuvimas ar sutrikimas vaikui sukelia daug pasekmių, nes paveikiamos visos psichofiziologinės sistemos, tame tarpe ir kalbos bei mąstymo vystymasis. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais tėvams tenka ypatinga atsakomybė, kadangi jie gali paveikti vaiko kalbos vystymąsi ir padėti išvengti neigiamų aklumo pasekmių šioje srityje, jas susilpninti arba iš viso pašalinti (Grigutis A. Ė aklo vaiko. Jiems atkrinta daug nerimo, kadangi kalba yra taip ilgesingai laukto socialinio kontakto, kurio tėvai iki šiol pasigedo, forma. Ėiauaškėjimo fazę, kuri akliems vaikams vyksta normaliai. Ėiauaška ilgais monologais patys su savimi. Pasak A. Ėio aklas vaikas negali ant kito asmens lūpų matyti kalbos judesius ir todėl iš pradžių jos nemėgdžioja. Ėias tėvo arba motinos lūpas arba pajusti lūpas ir kvėpavimą kalbėjimo metu ant savo skruosto. Ėiau. Vaikai vėliau negu regintieji išmoksta kalbėti ir vartoja žodžius mažiau negu reiktų jos amžiui. To priežastis yra optinio skatinimo kalbėti nebuvimas. Juk nematant daikto nekyla ir poreikis jo reikalauti arba jį iš viso pavadinti. Vaikus reikia įtikinti, kad kalba gali padėti gauti daiktą, tai bus svarbus motyvas mokytis ka…