Sušiai, garsiausias japoniškas užkandis, išpopuliarėjo visame pasaulyje dėl galimų skonių ir gaminimo būdų įvairovės. Universali formulė „ryžiai + įdaras + jūros dumblio lapai“ leidžia eksperimentuoti su ingredientais ir išradinėti naujus skonio derinius. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip pasigaminti gardžius sušius namuose, pradedant nuo tinkamų ingredientų pasirinkimo ir baigiant patiekalo pateikimu.
Tinkamų ryžių pasirinkimas - sėkmingo sušio pagrindas
Teisingas sušių ryžių gaminimas prasideda nuo tinkamai išrinktų ryžių. Trumpagrūdžių ryžių grūdeliai yra maždaug 5 mm ilgio ir šiek tiek apvalios formos. Turėtume rinktis apvalius, trumpagrūdžius, vadinamuosius pieniškus ryžius - iš jų lengviau suformuoti sušiui būdingą formą. Priešingai kai kurioms nuomonėms, sušių ryžiai neturėtų būti ilgagrūdžiai. Neteisingai sukomponuoti sušiai arba naudojami kitos rūšies ryžiai, nei rekomenduojama, tiek išvaizdos, tiek skonio atžvilgiais neprilygs šari.
Kur įsigyti tinkamų ryžių?
- Dideliuose prekybos centruose - čia sušių ryžius galima rasti azijietiško ar egzotinio maisto skyriuose, kartais bakalėjoje šalia kitų ryžių rūšių.
- Specializuotose azijietiško ir egzotiško maisto parduotuvėse - čia parduodami sušių ryžiai yra brangesni ir kokybiškesni negu prekybos centruose.
Perkant ryžius, atkreipkite dėmesį į pakuotę - ant jos turi būti nurodyta, kad tai yra būtent sušiams skirti ryžiai.
Ryžių paruošimas - svarbus žingsnis link tobulo skonio
Norint namuose teisingai paruošti sušių ryžius, reikia prisiminti keletą pagrindinių taisyklių, kuriomis šis patiekalas skiriasi nuo kitų, pvz., indų ar kinų virtuvės patiekalų.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Svarbu ir pats šari paruošimo būdas, juk sušių ryžiai skiriasi nuo, pvz. Ryžių, dedamų į indiškus patiekalus. Šari visada ruošiami iš vienos rūšies ryžių - maišyti ryžių rūšis kategoriškai draudžiama.
- Nepriklausant nuo to, kiek ryžių norite išvirti, rekomenduojamas ryžių, vandens ir acto santykis yra 2 : 3 : ½. Ryžiai sušiams gaminti.
- Suberkite ryžius į sietelį ar kiaurasamtį ir nuplaukite po šaltu tekančiu vandeniu. Iš pradžių nutekantis vanduo bus balsvas. Jeigu neturite sietelio ar kiaurasamčio, galite kelis kartus perplauti ryžius dubenėlyje. Užpilkite tiek šalto vandens, kad ryžiai būtų apsemti vandeniu, o po to švelniai ir atsargiai pakratykite dubenėlį. Išpilkite balsvą vandenį, pakeiskite jį švariu ir vėl nuskalaukite ryžius. Kai kuriuose straipsniuose yra patariama iškart po plovimo suberti ryžius į puodą, užpilti virimui reikalingu vandens kiekiu ir pamirkyti 30-60 minučių. Tokia procedūra gali būti naudinga ryžiams, kurie buvo supakuoti daugiau nei prieš vienerius metus ir per tą laiką prarado dalį drėgmės. Ryžių pakavimo metus galima rasti ant pakuotės. Sušių ryžių paruošimas virimui.
- Ryžių virimui geriau imti kokybišką, nesvylantį puodą. Suberkite ryžius į puodą, užpilkite vandens ir kaitinkite ant didelės ugnies, maišydami mentele arba šaukštu. Kai vanduo užvirs, sumažinkite ugnį, uždenkite puodą dangčiu ir virkite iki tol, kol ryžiai sugers beveik visą vandenį (tai yra maždaug 15 min.). Po 15 min. virimo patikrinkite ar puode nebėra vandens. Jeigu vandens dar yra, reikės pavirti 1-5 min. Jeigu išvirę ryžiai yra lipnūs, tai reiškia, kad jie buvo nepakankamai kruopščiai išplauti.
- Kaip ir buvo paminėta, sušių ryžiams reikia specialaus marinato, kuris juos sulipina. Nedideliame puode sumaišykite 50 ml ryžių acto, 2 arbatinius šaukštus cukraus ir 1 arbatinį šaukštą druskos. Paruoštą marinatą supilkite ant ryžių ir išmaišykite.
Proporcijos turėtų būti tokios: stiklinę ryžių užpilkite 1/5 stiklinės vandens. Japonijoje ryžiai verdami specialiuose tam skirtuose puoduose. Tradiciniame puode ryžiai verdami kruopščiai nuplovus šaltame vandenyje (kol vanduo tampa skaidrus). Vanduo puode paliekamas 10 minučių, tada ryžiai uždengiami dangčiu (kai vanduo užvirs, dangtis nuimamas ir ryžiai verdami dar 10 minučių). Uždengtus ryžius atidėkite į šalį 10-15 minučių (nenuimdami dangčio). Paruoštus ryžius perkelkite į dubenį ir atsargiai maišydami supilkite acto padažą. Prieš ruošdami sušius, leiskite ryžiams atvėsti.
Kol ryžiai verda, paruoškite sušių skiedinį tokiomis proporcijomis: 3 valgomieji šaukštai ryžių acto, ½ arbatinio šaukštelio druskos ir 2 arbatiniai šaukšteliai cukraus vienam puodeliui sausų ryžių. Sumaišykite ingredientus, kol druska ir cukrus ištirps. Skiedinį galima kaitinti ant silpnos ugnies (bet neužvirinti vandens) ir leisti jam atvėsti.
Sušių ryžių paruošimui taip pat reikia marinato, kuris yra gaminamas iš ryžių acto, cukraus ir druskos. Ryžių actas skiriasi nuo kitų actų tiek savo saldžiarūgščiu skoniu, tiek specifišku kvapu. Imti bet kokį kitą actą nerekomenduojama, nes kito acto skonis bei kvapas gali būti pernelyg stiprūs ir užgoš kitus ingredientus.
Dažniausia klaida, daroma ruošiant sušių ryžius, yra netinkamų ingredientų pasirinkimas. Ilgagrūdžiai, tamsūs ryžiai arba kelių rūšių ryžių maišymas labai apsunkina sušių ruošimą, o skonis ir galutinis rezultatas netenkina. Taip pat daromos tokios klaidos kaip ryžių nenuplovimas, jų neatvėsinimas po virimo, druskos įpylimas į vandenį arba maišymas virimo metu, virimas neuždengus arba netinkamomis proporcijomis, ryžių neapdorojimas po virimo arba per ilgas virimas.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
Ingredientai ir derinimas - kūrybinis procesas
Kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje esame įpratę vadinti sušiais suktinukus iš jūros dumblių lapų, ryžių ir kitų ingredientų. Taip pat sušių susukimui yra reikalingas specialus bambukinis kilimėlis. Bambukinį kilimėlį dažnai galima rasti azijietiško maisto skyriuose, šalia sušių ryžių, arba specializuotose parduotuvėse.
Ką galima dėti į sušius? (Vartotojas nepateikė konkrečios informacijos, todėl paliekama spraga)
Kaip derinti sušių ingredientus? (Vartotojas nepateikė konkrečios informacijos, todėl paliekama spraga)
Sušių formavimas - žingsnis po žingsnio
- Drėgnomis rankomis paimkite saują ryžių.
- Per 2 cm nuo apatinio krašto išdėliokite įdaro ingredientus. Nedėkite daug produktų, kad suktinukas nebūtų labai storas.
- Suvilgykite neuždengtą dumblio lapo kraštą, perbraukdami per jį drėgnu pirštu.
- Pakelkite kilimėlio apatinį kraštą ir suvyniokite suktinuką. Suteikite jam apvalią formą, šiek tiek spausdami kilimėlį.
- Įprastai suktinukas yra pjaustomas į 6-8 dalis. Paimkite aštrų peilį, sudrėkinkite jį šaltu vandeniu (kad ryžiai mažiau liptų prie peilio) ir perpjaukite suktinuką per pusę. Suktinuko puses perpjaukite dar pusiau, po to gautus gabaliukus irgi perpjaukite per pusę.
Patiekimas ir valgymo etiketas
Įprastai sušiai yra tiekiami stačiakampėse arba kvadratinėse lėkštėse. Išdėliokite supjaustytus sušius lėkštėje, o šalia jų ant tos pačios lėkštės išspauskite šiek tiek vasabi pastos ir įdėkite keletą marinuoto imbiero gabaliukų.
Kaip valgyti sušius? Uždėkite ant sušio trupučiuką vasabi pastos, paimkite jį lazdelėmis, pamirkykite į sojų padažą (bet neskandinkite, kad sušis nesubyrėtų) ir suvalgykite vienu kąsniu.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
Sušių esmė ir variacijos
Sušiai gaminami iš virtų ryžių, pagardintų actu, į kuriuos dedama kiaušinių, žuvies, daržovių, grybų, jūros gėrybių arba nori jūros dumblių. Restoranuose sušiai ruošiami „gyvi“, nes patiekalo galiojimo laikas trumpas. Šari - tai parūgštinti ryžiai, japonų naudojami gardiems sušiams gaminti.
Actas namuose: universalus pagalbininkas ar pavojingas priešas?
Vis dažniau namus pro langus apšviečiantys saulės spinduliai ir jau artėjanti didžiausia pavasario šventė daugeliui yra ženklai, kad laikas imtis didžiojo metinio namų tvarkymosi. Actas dažnam tampa neblogu pagalbininku, tik svarbu jį naudojant atsiminti kelias taisykles, kad jis nepakenktų kai kuriems paviršiams.
Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad sezoniškumas išties lemia stiprius namų valymo priemonių paklausos ūgtelėjimus ir pastebi tendenciją, kuri išryškėja pavasarį.
„Lietuviai švara namuose rūpinasi visais sezonais, tačiau pavasaris visų metų kontekste tikrai išsiskiria. Akivaizdu, kad dažnas imasi generalinio tvarkymosi, artėjant šventėms ir šiltiems orams nori kruopščiai susitvarkyti namus. Kasmet pradėjus šilti, taip pat likus kelioms savaitėms iki Velykų stebime reikšmingai šoktelėjantį susidomėjimą įvairiausiomis valymo, buitinės chemijos prekėmis“, - sako V. Budrienė.
Pasak jos, tarp populiariausių šios kategorijos prekių - skalbimo priemonės, tokios kaip milteliai, skysčiai, kapsulės. Dažno pirkėjo krepšelyje atsiduria ir vonios kambariui skirtos prekės: tualetų valikliai, gaivikliai, pakabinami muiliukai. Trečioje vietoje pagal populiarumą - indų plovikliai ir indaplovėms skirtos priemonės.
„Lietuviai išmokę sutaupyti perkant švaros, buitinės chemijos prekes, kurių pavasarį paprastai įsigyjama didesniais kiekiais. Matome, kad visų pirma labai intensyviai ieško nuolaidų ir suskuba jas išnaudoti. Juo labiau, kad daugumos buitinės chemijos prekių galiojimo laikas yra ilgas, tad per akcijas dažnas apsirūpina gausiomis jų atsargomis. Taip pat nemažai pirkėjų atradę privačių prekių ženklų etiketėmis pažymėtas priemones, kurias vertina už patrauklų kainos ir kokybės santykį. Dar viena tendencija - ir stabiliai auganti ekologiškų buitinės chemijos priemonių paklausa, žmonės vis labiau atsigręžia į natūralumą“, - pirkėjų įpročius apžvelgia V. Budrienė.
Nemažai žmonių renkasi ir patys namuose pasigaminti valymo priemonių iš pačių paprasčiausių produktų: citrinos, sodos ar acto. Pastarasis liaupsinamas kaip didysis gelbėtojas norint be vargo palaikyti idealią švarą namuose. Iš tiesų jis gali gelbėti įvairiose situacijose, pavyzdžiui, šveičiant vonią ar valant kanalizacijos vamzdžius, nukalkinant virdulį, tačiau „Iki“ primena, kuriais atvejais jo geriau nenaudoti. Kai kurių paviršių švarą verčiau patikėti kitoms priemonėms.
Paviršiai, kuriems actas gali pakenkti:
- Natūralaus akmens paviršiai (marmuras, granitas). Granitas, marmuras, travertinas ir kalkakmenis yra populiarios medžiagos namų grindims ir stalviršiams. Tačiau jei norite gražia jų išvaizda džiaugtis daug metų, jokiu būdu negalima jų valyti actu. Actas yra rūgštis, kuri gali labai pažeisti natūralaus akmens paviršius ir net padaryti juose skylučių. Geriausia tokius paviršius valyti specialiai tam skirtomis priemonėmis arba karštu vandeniu su muilu ir nedideliu kiekiu arbatmedžio aliejaus.
- Televizoriaus, kompiuterio ir išmaniojo telefono ekranai. Dažnai nučiupinėjamus elektronikos prietaisų paviršius norisi kuo švariau nuvalyti ir dezinfekuoti. Tačiau nuvalę šiuos prietaisus actu sudrėkintu skudurėliu, galite jiems stipriai pakenkti ar net visiškai sugadinti. Actas gali suardyti apsauginę dangą, kuria padengti nešiojamųjų kompiuterių, televizorių ir jutiklinių telefonų ekranai.
- Lygintuvas. Naudodami actą lygintuvui valyti, galite negrįžtamai jį sugadinti ir suardyti kaitinimo elementą. Lygintuvai turi specialią apsauginę dangą, kurios negalima plauti actu. Rūgštis gali prasiskverbti pro jį ir sunaikinti metalinius komponentus.
- Medinės grindys ir baldai. Medinės grindys, kaip ir baldai, yra itin įspūdingos. Jei norite, kad jie išliktų gražūs, niekada neplaukite jų vandeniu ir actu. Valydami jas actu, atimsite natūralų blizgesį, apsauginį vašką, kuriuo jos padengtos. Jos taps pilkesnės, sausesnės, jautresnės įbrėžimams.
- Guminiai buitinės technikos elementai. Skalbimo mašina, indaplovė ir smulkūs buitiniai prietaisai - tai gaminiai, kurie paprastai plaunami su actu. Tačiau turėtumėte vengti guminių elementų, kuriems šis skystis gali pakenkti. Gali būti pažeisti sandarikliai ir žarnos, atsirasti nuotėkis.
- Peiliai. Iš plieno pagaminti peiliai dėl sąlyčio su actu gali paprasčiausiai surūdyti. Nepatartina jų valyti šiuo skysčiu, nes jo veikiamas plienas greičiau susidėvi. Geriausia peilius valyti paprastu vandeniu ir indų plovimo skysčiu. Actą naudokite tik tuo atveju, jei ant peilių atsirado rūdžių. Tada panardinkite juos į acto vonelę, kol rūdys išnyks.
Žaislai vaikams: nuo pramogos iki ugdymo
Pirkti judančius žaislus vaikams verta dėl daugybės priežasčių, nes šie žaislai teikia ne tik pramogą, bet ir lavina įvairius vaikų įgūdžius. Judantys žaislai yra interaktyvūs, įtraukiantys ir dažnai edukaciniai, todėl jie gali būti puiki investicija į vaikų vystymąsi ir gerovę. Judantys vaikų žaislai - kodėl apsimoka juos pirkti?
Pasirinkti tinkamus žaislus vaikams nuo 10 metų yra svarbus uždavinys tėvams ir globėjams. Šiame amžiuje vaikai jau yra gana savarankiški, jų interesai yra labiau konkretūs, o žaislai turi ne tik pramoginę, bet ir edukacinę vertę. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie žaislai yra geriausi vaikams nuo 10 metų, atsižvelgiant į jų vystymosi poreikius ir interesus.
Mediniai žaislai yra ne tik saugus ir aplinką tausojantis pasirinkimas vaikams, bet ir suteikia daug naudos jų vystymuisi. Kalbant apie aplinkos tvarumą ir saugą, mediniai žaislai yra mėgstamiausias pasirinkimas tėvams ir globėjams. Tokie prekių ženklai kaip „PlanToys“ teikia pirmenybę aplinkos tausojimui, vaikų saugai ir vystymuisi, taikydami tvarią praktiką.
Naujoviški žaislai vaidina labai svarbų vaidmenį ugdant vaikų kūrybiškumą ir vaizduotę, nes suteikia jiems galimybę žaisti ir tyrinėti neribotą laiką. Žaislai, pvz., statybiniai blokeliai, meno ir amatų medžiagos, pvz., dažai, kreidelės ir modeliuojamasis molis, taip pat interaktyvūs pasakojimų rinkiniai gali sužadinti vaikų vaizduotę ir paskatinti juos mąstyti ne pagal galimybes.
Vaikučiams ruošiantis į kelionę ar išvyką prie jūros, ar pasivaikščiojimams parke, svarbu pasiimti su savimi norimą žaisliuką, ar kitus jiems svarbius daiktus. Kadangi augdami mažyliai tampa vis labiau nepriklausomi, todėl, mielai susipakuoja savo daiktus į žaismingas, mėgstamas ir patogias kuprines.
Jeigu laukiate savo šeimos pagausėjimo ir dabar ieškote idealiausių daiktų, kurie geriausiai tiktų jūsų vaikeliui, tuomet pradėkite nuo to dalyko, kuris bus reikalingas kiekvieną dieną - vaikiškos lovytės. Savaime aišku, kad lovytė turi būti ne tik graži ir madinga, tačiau taip pat ir saugi.
Pedagogo patirtis susitikus su autizmo spektro sutrikimą turinčiu vaiku: iššūkiai ir galimybės
2021, vol. Vaiva JuškienėMykolo Romerio universitetasEl. Viktorija VoidogaitėVilniaus universiteto Ugdymo mokslų institutasEl. Santrauka. Straipsnyje nagrinėjamas pedagogo pirmojo susitikimo su autizmo spektro sutrikimą turinčiu (toliau - ASD) vaiku fenomenas. Ką išgyvena pedagogas, kai pirmą kartą susitinka ASD turintį vaiką?
Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad Lietuvoje ASD turinčių vaikų daugėja. Straipsnyje aprašoma situacija, kurioje susitinka ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistas ir ASD turintis vaikas. Atliktas tyrimas atveria konkrečių pedagogų išgyvenimus (pirmąsyk susidūrus su ASD turinčiu vaiku bendroje ikimokyklinėje ugdymo grupėje). Atlikto hermeneutinio fenomenologinio tyrimo metu pedagogų išgyvenimai susitelkė ties dviem egzistencinėmis temomis: išgyventas santykis ir išgyventas kūnas. Pirmojo susitikimo su ASD turinčiu vaiku metu pedagogai stengėsi užmegzti santykį su vaiku. Kiekvienas tyrimo dalyvis savitai išgyveno šią pradžią, tačiau patirtims bendra yra tai, kad užmezgant santykį susiduriama su komunikacijos iššūkiu. ASD turintys vaikai vengė priimti pedagogams įprastas santykio užmezgimo priemones. Kai pedagogai susidūrė su ASD turinčiu vaiku, jų išgyvenimai atsiskleidė ir per vaiko kūno patirtį (išvaizdą ir elgseną).
Summary. The article focuses on the phenomenon of the first meeting between an educator and a child on the autism spectrum and the an educator’s experiences during the encounter. An analysis of the scientific literature shows that the number of autistic children in Lithuania is increasing. The text describes a meeting between a pre-school and a pre-primary school educator and a child with autism spectrum disorders. The analysis unfolds the experience of particular educators when they meet a child with ASD in an ordinary pre-school group. During a hermeneutical phenomenological analysis, the experience of the educators are based on two existential subjects: experienced relationship and experienced body. During the first meeting with a child with ASD, educators attempted to establish a relationship with the child. Although each participant of the analysis experienced this beginning individually, all of them were confronted with a challenge in communication while establishing these relationships. Autistic children avoided the methods of relation contracting that were usual to educators.
Received: 30/07/2020. Published by Vilnius University Press.
Straipsnyje tikslingai vartojamas terminas inkliuzinis ugdymas, inkliuzija. Šiuo metu Lietuvoje nėra susitarimo dėl bendro termino vartojimo. Lietuvos Respublikos dokumentuose, reglamentuojančiuose ugdymąsi, vartojamas terminas „įtraukusis ugdymas“. Vis dėlto straipsnio autorės, pritardamos Stefanijos Ališauskienės ir Linos Miltenienės (2018) pozicijai, kad inkliuzija ir įtraukusis ugdymas yra skirtingi terminai ir negali būti vartojami sinonimiškai, vartoja terminą „inkliuzija“. Straipsnyje vartojamas terminas „ugdymas“ apima ugdymo ir ugdymosi sampratą.
Autizmas (ASD) - kompleksinis raidos sutrikimas, kurio eiga ir dėsningumas dar nevisiškai ištirti. Autizmo simptomai lemia raidos vėlavimą ir trikdžius, kurie „apima daugelį psichikos veikimo sričių ir yra visą gyvenimą trunkantys socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai“ (Saveikienė, 2018, p. 127). Šiuo metu visame pasaulyje yra matoma autizmo epidemija. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vykdoma visuomenės sveikatos stebėsena, per pastaruosius penkiolika metų autizmo spektro sutrikimų turinčiųjų „skaičius kai kuriose šalyse išaugo iki 10 kartų“ (Diržytė, Mikulėnaitė, Kalvaitis, 2016, p. 4). Lietuvoje daugėja ASD turinčių vaikų: vien per 2011-2015 m. „išaugo (tam tikrais atvejais - daugiau nei dvigubai ar trigubai) visų autizmo sutrikimų tipų skaičius“ (Diržytė ir kiti, 2016). Išanalizavus Lietuvos higienos instituto duomenis matyti, kad ASD turinčių asmenų skaičius Lietuvoje augo: nuo 556 atvejų (diagnozė: vaikystės autizmas, netipinis autizmas, Aspergerio sindromas) 2013 metais iki 1 147 (diagnozė: autizmas, vaikystės autizmas, netipinis autizmas, Aspergerio sindromas) atvejų 2018 metais (Voidogaitė, 2020, p. 15).
ASD turinčių vaikų skaičiaus didėjimas kelia naujų išbandymų švietimo įstaigoms. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma, kad vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, jeigu jo tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja, sudaromos sąlygos ugdytis arčiau jo gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 34 str.). Pirmosios ir daugiausiai ASD turinčių vaikų ugdymo atsakomybės turi ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Ankstyvoji intervencija (taikomoji elgesio terapija) ir ją papildantis inkliuzinis ugdymas bendraamžių grupėje padeda vaikui įveikti raidos ir socializacijos sutrikimus. Inkliuzinis ASD turinčių vaikų ugdymas ikimokyklinėje ir priešmokyklinėje bendrojo ugdymo grupėje kelia iššūkių darželių pedagogams, nes kiekvieno ASD turinčio vaiko ankstyvasis ugdymas yra skirtingas. Raidos sutrikimo sritis ir laipsnis kiekvienu atveju reiškiasi unikaliai, o sutrikimai gali kelti ir skirtingų asmens psichinių ir fizinių negalavimų (Vėlavičienė, 2020). Todėl pedagogui, besirengiančiam darbui su vaikų grupe, kurioje yra ASD turintis vaikas, tenka susidurti su plačia sutrikimo reiškimosi įvairove. Tai reiškia, kad kiekvieno vaiko, turinčio ASD, įtraukimas į įprastos raidos vaikų grupę reikalauja specialių žinių ir gebėjimų pritaikyti ugdymo aplinką bei individualizuoti ugdymo procesą. Šiame kontekste pasirinktas pedagogų išgyvenimų fenomenologinis tyrimas atveria nedidelį, bet reikšmingą pedagogo ir ASD turinčio vaiko susitikimo momentą.
Inkliuzinis ugdymas ir pedagogo vaidmuo
- ASD turintis vaikas, kaip ir kiti vaikai, didina savo socialinį ratą išeidamas už šeimos ribų. Pedagogas yra ypatingas asmuo, kuris daro didžiulę įtaką visapusiškam vaiko vystymuisi. Santykis su auklėtoju vaikui tampa „tiltu“ ne tik į ugdymo pradžią, bet ir į naujų vaikui svarbių žmonių visuomenę (Prino, Pasta, Gastaldi ir kiti, 2016, p. 92). Tyrimai (Blachera, Howell ir kiti, 2014, p. 332) atskleidžia, kad ugdymo įstaigų, kurios turi pilnutinio inkliuzinio ugdymo filosofiją, ugdytiniai, turintys ASD, gali visapusiškiau įsitraukti į ugdymą nuo pirmųjų ugdymo metų. Tokiose įstaigose ugdomi ASD vaikai sutinka pedagogus, kurie „geba apsaugoti autistiškus vaikus nuo socialinių ir kognityvinių rizikų“ (ten pat, p. 332). Taigi ugdymo įstaigos kultūra, kuri palaiko ir plėtoja inkliuzinio ugdymo filosofiją, padeda ASD turinčiam vaikui užmegzti pasitikėjimo santykį su pedagogu. Nepaisant to, kad ASD turintys vaikai geba su pedagogu užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį (Blachera, Howell ir kiti, 2014), šis santykis nėra ypač artimas, „jei lyginsime jį su santykiu vaikų, neturinčių specialiųjų ugdymosi poreikių“ (Demirkaya, Bakkaloglu, 2015, p. 159). Tam turi įtakos ir ugdomų vaikų skaičius grupėje, ir pedagogo patirtis (ten pat, 2015, p. 168). Vaikų skaičius grupėje lemia, kiek pedagogas galės skirti individualaus laiko stiprinti asmeninį santykį su kiekvienu vaiku. Pasak N. Manelis, T. A. Malinovskaja ir E. V. Subotina (2013, p. 5-8), mokytojai įvardija, kad adaptacijos metu net 83 proc. ASD turinčių vaikų turi elgesio sunkumų (pasireiškiančių agresija prieš save, agresija prieš suaugusiuosius, agresija prieš vaikus, inventoriaus gadinimu, įkyrumu, užsispyrimu, pedagogų prašymų ir grupės taisyklių nepaisymu, veiklų atsisakymu, bendros veiklos nutraukimu ir kt.), kalbos supratimo sunkumų (59 proc.), stokoja savarankiškumo (valgymo, rengimosi, higienos įgūdžių) (38 proc.). Visi šie sunkumai būna pirmomis vaiko adaptacijos dienomis, taigi tuo metu, kai mezgasi vaiko ir pedagogo santykis.
- Dėmesys kreipiamas į formalųjį pasiruošimą: turimas ar įgyjamas žinias, tačiau per menkai kreipiama dėmesio į pedagogo psichologinį pasirengimą ir jo išgyvenimus, pamirštama, kad neretai nuo sėkmingo pirmojo susitikimo su ASD vaiku priklauso tolesnis vaiko ir pedagogo, vaiko, pedagogo ir vaiko šeimos bendravimas ir bendradarbiavimas. Siekiant išgirsti pedagogo balsą ir pateikti siūlymų ir patiems pedagogams, ir pedagogų rengėjams, buvo atliktas fenomenologinis tyrimas.