Vaikai yra ne tik džiaugsmas, bet ir didžiulė tėvų atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tačiau, kas nutinka, kai tėvai nesutaria, o vaiko gerovė atsiduria pavojuje? Ar gali tėvas atimti vaiką iš motinos? Šiame straipsnyje panagrinėsime teisinius pagrindus, kada tai yra įmanoma, ir kokie veiksniai lemia teismo sprendimą.
Tėvų valdžia ir jos ribojimas
Tėvų valdžia - tai visuma teisių ir pareigų, kurias tėvai turi savo vaikams. Tai apima vaiko auklėjimą, priežiūrą, jo interesų gynimą ir atstovavimą. Tačiau, tėvų valdžia nėra absoliuti ir gali būti apribota, jei tėvai ja piktnaudžiauja arba nevykdo savo pareigų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.180 straipsnis numato galimybę teismui laikinai arba neterminuotai apriboti tėvų (vieno iš tėvų) teises savo nepilnamečiams vaikams. Tai gali būti padaryta, kai tėvai:
- Vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus.
- Piktnaudžiauja tėvų valdžia.
- Žiauriai elgiasi su vaikais.
- Daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu.
- Nesirūpina vaikais.
Paaiškėjus, kad tėvai pažeidinėja nepilnamečio vaiko interesus, vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas) gali teismui pateikti ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Kada vaiko atėmimas iš motinos yra galimas?
Vaiko atėmimas iš motinos (arba bet kurio iš tėvų) yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai nėra kitų būdų užtikrinti vaiko interesus. Sprendimą dėl vaiko atėmimo priima teismas, remdamasis konkrečios situacijos aplinkybėmis ir įrodymais.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
Pagrindiniai kriterijai, lemiantys vaiko atėmimą:
- Fizinis ar psichologinis smurtas: Jei mama naudoja fizinį smurtą prieš vaiką, jį žemina, gąsdina ar kitaip kenkia jo psichologinei sveikatai.
- Nepriežiūra: Jei mama nesirūpina vaiko pagrindiniais poreikiais (maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra), palieka vaiką be priežiūros, rizikuodama jo sveikata ir saugumu.
- Priklausomybės: Jei mama serga alkoholizmu, narkomanija ar kitomis priklausomybėmis, kurios neigiamai veikia jos gebėjimą tinkamai rūpintis vaiku.
- Gyvenimo sąlygos: Jei gyvenimo sąlygos yra nesaugios ar netinkamos vaikui (pvz., antisanitarinės sąlygos, nuolatinis konfliktas šeimoje).
- Seksualinis išnaudojimas: Jei mama išnaudoja vaiką seksualiai arba leidžia tai daryti kitiems.
- Emocinis neprieinamumas: Jei mama nuolat atstumia vaiką, nesidomi jo jausmais ir poreikiais, nekuria su juo artimo emocinio ryšio.
Svarbu pažymėti, kad vieno kriterijaus buvimas nebūtinai reiškia, kad vaikas bus atimtas iš mamos. Teismas įvertina visų aplinkybių visumą, įskaitant mamos pastangas gerinti situaciją, bendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais ir kitų šeimos narių pagalbą.
Tėvų valdžios apribojimo būdai
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina jais. Civilinis kodeksas numato du tėvų valdžios apribojimo būdus - laikinąjį ir nuolatinį.
Nuolatinis tėvų valdžios apribojimas
Nuolatinis tėvų valdžios apribojimas taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai/tėvas/motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuolatinio motinos valdžios apribojimo, pažymėjo, kad motinai nepavyko užmegzti kontakto su dukterimi, ji taikė netinkamas auklėjimo priemones, retai su ja bendravo, nesinaudojo jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jai geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti dukters poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti, net esant ir ne visai palankioms objektyvioms sąlygoms (mergaitės sveikatos sutrikimai ir gyvenimas kitame nei motina mieste). Byloje nustatyta, kad mergaitė nei motinos namuose, nei bendraudama su motina nesijaučia saugi. Be to, pati mergaitė, būdama 14 metų amžiaus, išreiškė pakankamai kategorišką nuomonę, atsisakydama bendrauti su motina.
Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams
LAT šioje byloje aiškiai nurodė, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais.
Laikinasis tėvų valdžios apribojimas
Kitais atvejais, teismui nustačius, kad vaiko interesams yra daroma žala, tačiau ji nėra tokio pobūdžio, kuris sudarytų pagrindą taikyti nuolatinį tėvų valdžios apribojimą, taikomas laikinasis tėvų valdžios apribojimas.
Vienoje savo bylų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tėvų valdžia laikinai buvo apribota pagrįstai, nustačius tokias aplinkybes: šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaikų nepriežiūros ir tėvų girtavimo; atliktų buities tyrimų aktų duomenimis, patekti į tėvų namus neįmanoma, jie vengia bendrauti ir bendradarbiauti, atsisako bet kokios siūlomos pagalbos, nepriima siunčiamos korespondencijos, neatvyksta kviečiami į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nepilnamečiai vaikai nelanko mokyklos, tėvai jų ugdymu nesirūpina, nesitvarko namų, atsisako pasinaudoti psichologų ir narkologų pagalba. Šios aplinkybės buvo pripažintos atitinkančiomis keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais.
Vaiko teisių apsaugos tarnybų vaidmuo
Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atlieka svarbų vaidmenį nustatant, ar vaikui gresia pavojus šeimoje. VTAT darbuotojai gauna pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka tyrimus, bendrauja su šeima ir, jei reikia, kreipiasi į teismą dėl vaiko atėmimo. VTAT taip pat teikia pagalbą šeimoms, kurioms reikia paramos, siekiant išvengti vaiko atėmimo.
VTAT, įvertinus situaciją ir nustačius grėsmę vaiko saugumui, gali laikinai paimti vaiką iš šeimos, net ir be teismo sprendimo. Tokiu atveju, per trumpą laiką turi būti kreiptasi į teismą dėl leidimo toliau apgyvendinti vaiką saugioje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Nėščiųjų teisės darbe Lietuvoje
Nustačius veiksmus, kuriais yra piktnaudžiajama tėvų valdžia ir pažeidžiami vaikų interesai, Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, atlikę aplinkybių įvertinimą, įspėja tėvus apie jiems gresiantį tėvų valdžios apribojimą (įspėjimas nėra būtinas), nepradėjus rūpintis vaiku ir nepakeitus savo gyvenimo būdo. Tėvams nepakeitus savo gyvenimo būdo ir vaiko interesams žalingo elgesio, atsiranda pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų/vieno iš jų valdžios apribojimo. Tokiu atveju kitas vienas iš tėvų, artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant apriboti tėvų valdžią, siekiant apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus.
Procesiniai aspektai
Kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo turi teisę vienas iš vaiko tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, prokuroras, vaiko globėjas (rūpintojas).
Kreipiantis į teismą su ieškiniu, reikia argumentuoti bei motyvuoti teikiamą reikalavimą, jį pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais ieškinyje nurodomas aplinkybes. Tai gali būti įvairūs duomenys, padėsiantys teismui tinkamai ištirti nagrinėjamas aplinkybe, t.y. šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, daiktiniai, įrodymai, rašytiniai įrodymai, susirašinėjimas telekomunikacijų priemonėmis, oficialūs institucijų raštai. Pavyzdžiui, jeigu prieš vaiką naudojamas fizinis smurtas, tai galėtų įrodyti medicininiai dokumentai apie sužalojimus, pažymos iš policijos, liudytojų parodymai, Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados ir bet kurie kiti duomenys, turintys ryšį su nurodomomis aplinkybėmis. Jeigu, pavyzdžiui, vaiko motina nesirūpina vaiku, girtauja, tai galėtų patvirtinti liudytojai, socialiniai darbuotojai, rašytiniai dokumentai, tokie kaip raštai iš mokyklos apie jos nelankymą, gydytojų išvados, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo mintis ir jas išreikšti, parodymai. Nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo, yra išklausoma vaiko nuomonė, jeigu jis sugeba formuluoti mintis, t.y. nėra per mažas, ir į ją atsižvelgiama, jei tai nekenkia vaiko interesams. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas pažymėjo, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų.
Teismo procesas
Procesas, susijęs su vaiko atėmimu, yra daugiaetapis ir reikalauja kruopštaus įrodymų rinkimo bei teisinio pagrindimo.
- Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą: Bet kuris asmuo, įtariantis, kad vaiko teisės yra pažeidžiamos, gali pranešti apie tai VTAT arba policijai. Pranešimas gali būti anoniminis.
- Tyrimas: Gavusi pranešimą, VTAT pradeda tyrimą. Jo metu apklausiami vaikas, tėvai, kiti šeimos nariai, mokytojai, kaimynai ir kiti asmenys, galintys suteikti informacijos apie situaciją šeimoje. Taip pat renkami dokumentai, tokie kaip medicininės pažymos, policijos protokolai ir pan.
- Vaiko laikinas atskyrimas: Jei tyrimo metu nustatoma, kad vaikui gresia tiesioginis pavojus, VTAT gali laikinai paimti vaiką iš šeimos ir apgyvendinti jį saugioje aplinkoje (pvz., pas giminaičius, globos namuose ar krizių centre).
- Kreipimasis į teismą: Jei VTAT nusprendžia, kad vaiko atėmimas iš mamos yra būtinas, ji kreipiasi į teismą su prašymu dėl leidimo atimti vaiką. Prašyme turi būti nurodyti pagrindai, dėl kurių vaiko likimas šeimoje yra neįmanomas.
- Teismo posėdis: Teismo posėdyje dalyvauja VTAT atstovas, mama (arba jos advokatas), vaiko atstovas (jei vaikas pakankamai brandus) ir kiti suinteresuoti asmenys. Teismas išklauso visų šalių argumentus, įvertina įrodymus ir priima sprendimą.
- Teismo sprendimas: Teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų:
- Atmesti VTAT prašymą: Jei teismas nenustato pakankamai pagrindų vaiko atėmimui, jis atmeta VTAT prašymą ir vaikas grąžinamas mamai.
- Apriboti tėvų valdžią: Teismas gali apriboti mamos teises į vaiką (pvz., apriboti bendravimą, nustatyti privalomą lankymąsi pas psichologą ar dalyvavimą priklausomybių gydymo programose).
- Atimti tėvų valdžią: Jei teismas nustato, kad mama kelia realų pavojų vaiko sveikatai ir saugumui, jis gali atimti iš jos tėvų valdžią.
Spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, teismas vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris numatytas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo bylose pažymėjo, kad paisant prioritetinės vaiko tesių apsaugos principo, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius, nes šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį, ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus.
Apribojus tėvų valdžią, vaikui turi būti nustatoma globa arba rūpyba.
Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato ir vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Gyvenamoji vieta gali būti nustatyta kartu su kitu vienu iš tėvų, kuris savo valdžia nepiktnaudžiauja, arba, pavyzdžiui, su giminaičiais (seneliais, su pilnamečiais broliais/seserimis) ar kitais asmenimis, kurie tam neprieštarauja. Šis nustatymas yra laikinas, kadangi tokiam vaikui turi būti ateityje nustatyta globa/rūpyba, t.y. jam paskiriamas globėjas/rūpintojas arba jis gali būti apgyvendintas šeimynoje arba globos/rūpybos įstaigoje, priklausomai nuo nustatytos globos, rūpybos rūšies.
Svarbu pažymėti, kad sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo priimamas įvertinus visas aplinkybes ir įvykius, buvusius iki teismo sprendimo priėmimo. Tačiau, jei po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tėvai ar vienas iš tėvų pakeičia savo elgesį, imasi rūpintis vaiku, gailėdamiesi dėl teismo priimto sprendimo, jie/vienas iš jų gali kreiptis į teismą, prašydami panaikinti pritaikytą tėvų valdžios apribojimą. Teismui įvertinus pasikeitusį elgesį, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, išklausius liudytojus, paties vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, ir nustačius, kad aplinkybės, sudariusios valdžios apribojimo pagrindą, išnyko, gali būti priimtas sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
Teisinės tėvų valdžios apribojimo pasekmės
Teismui apribojus tėvų valdžią, tėvams/vienam iš tėvų atsiranda atitinkamos teisinės pasekmės. Laikinai ar neterminuotai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taigi, yra sustabdomos tėvų teisės, bet ne pareigos. Pavyzdžiui, sustabdoma tėvų neturtinė teisė reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą, arba tėvų turtinė teisė valdyti vaiko turtą uzufrukto teise. Turtinės ir neturtinės tėvų pareigos savo vaikams išlieka. Tai yra, pavyzdžiui, pareiga išlaikyti savo vaikus arba neturtinė pareiga dorai auklėti savo vaikus (kiek tai nepažeidžia vaiko interesų). Beje, svarbu pažymėti, kad nors tėvai išsaugo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, jie netenka teisės reikalauti išlaikymo iš pilnamečių vaikų, jei tėvų valdžia buvo apribota.
Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsiranda teisiškai reikšminga pasekmė - be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Ši teisinė pasekmė yra labai reikšminga, nes vaiką įvaikinus, tarp jo ir jo biologinių tėvų yra nutraukiami bet kokie teisiniai ryšiai.
Vaiko kilmės nustatymas ir ginčijimas
Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia. LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Kaip apsaugoti vaiko interesus skyrybų atveju?
Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris gali turėti didelį poveikį vaikams. Svarbu, kad tėvai bendradarbiautų ir siektų susitarimo dėl vaiko globos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo. Jei tėvai negali susitarti, sprendimą priims teismas, vadovaudamasis vaiko interesais.
Jei tėvas grasina atimti vaiką iš motinos, svarbu:
- Kreiptis į advokatą, kuris specializuojasi šeimos teisėje.
- Rinkti įrodymus, patvirtinančius, kad mama tinkamai rūpinasi vaiku.
- Bendradarbiauti su VTAT, jei jie atlieka tyrimą.
- Nepanikuoti ir nepasiduoti provokacijoms.
Pagalba šeimoms
Svarbu teikti pagalbą šeimoms, kurioms reikia paramos. Tai gali būti finansinė pagalba, psichologinė konsultacija, tėvystės įgūdžių mokymai ir kita pagalba.
- Švietimas apie vaikų teises: Svarbu šviesti visuomenę apie vaikų teises ir apie tai, kaip atpažinti vaiko teisių pažeidimus. Tai gali padėti užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugoti nuo smurto ir nepriežiūros.
- Bendradarbiavimas tarp institucijų: Svarbu bendradarbiauti tarp įvairių institucijų, tokių kaip VTAT, policija, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekiant užtikrinti, kad vaikai gautų visą reikiamą pagalbą ir apsaugą.
- Parama mamoms: Svarbu teikti paramą mamoms, ypač toms, kurios susiduria su sunkumais. Tai gali būti psichologinė pagalba, tėvystės įgūdžių mokymai, finansinė pagalba ir kita parama.
Situacijos su užsieniečiais
O kaip su ta Inga Renault (ar kaip ten jos ta pavarde)? Kur buvo vedusi su vokieciu, turi dukryte. Kaip tokiu atveju, kai vyras nelituvis bet vaikas gimes lietuvoj, arba kita sit, vyras nelietuvis, ir vaikas taip pat, gimes ne lietuvoj? Kaip tokiais atvejais? Pagal kokios salies ystatymus einama tada?
Kai vienas iš tėvų yra užsienietis, o vaikas gimęs Lietuvoje arba užsienyje, taikomi tarptautinės teisės aktai ir Lietuvos Respublikos įstatymai. Sprendžiant dėl vaiko globos ir bendravimo tvarkos, atsižvelgiama į vaiko interesus ir jo ryšį su abiem tėvais. Taip pat svarbu, kur vaikas nuolat gyvena ir kurioje šalyje yra jo interesų centras.