Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas moters kūne, kuris dažniausiai kartojasi maždaug kas 24-38 dienas. Menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria moterys, yra ovuliacijos nebuvimas arba sutrikimai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl gali nevykti ovuliacija, kokios priežastys tai lemia, kaip diagnozuojama ši būklė ir kokie yra galimi sprendimai.
Ovuliacijos Svarba ir Sutrikimų Poveikis
Ovuliacija yra labai svarbus etapas, kad apvaisinimas ir pastojimas įvyktų. Kiekviena pora, kurios abu nariai vaisingi, kiekvieną mėnesį turi maždaug 25 proc. tikimybę pastoti. Tuo tarpu, jei moteris kenčia nuo anovuliacijos, ji apskritai negali pastoti, nes nėra kiaušinėlio, kuris galėtų būti apvaisintas. Jeigu moteriai oligoovuliacija, ji turi šansų pastoti, tačiau jie gerokai menkesni nei sveikos moters, nes ovuliacija dėl oligoovuliacijos vyksta tik kai kurių ciklų metu.
Anovuliacija ir Oligoovuliacija: Kas Tai?
Dažniausia priežastis, kodėl nevyksta ovuliacija, yra anovuliacija. Tai yra ovuliacijos sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad moters organizme ciklo metu nevyksta ovuliacija, t. y. subrendęs kiaušinėlis nepalieka kiaušidės. Kitas ovuliacijos sutrikimas - oligoovuliacija, kuri yra nereguliari ovuliacija, t. y. ovuliacija vyksta ne kiekvieno ciklo metu. Anovuliacija ir oligoovuliacija yra vienos dažniausių moters nevaisingumo priežasčių. Šiuos sutrikimus turi maždaug 40 proc. nevaisingų moterų. Paprastai moterys, kenčiančios nuo anovuliacijos, turi nereguliarius periodus. Blogiausiais atvejais, ciklas gali apskritai nevykti. Jei moters ciklas trumpesnis nei 21 diena arba ilgesnis nei 36 dienos, tokiu atveju yra ovuliacijos sutrikimo rizika. Taip pat įmanoma, jog net ir turint reguliarios trukmės ciklą, gali būti ovuliacijos sutrikimas.
Kaip Sužinoti, Ar Yra Ovuliacijos Sutrikimų?
Jeigu ciklo trukmė yra artima vidutinei (tarp 21 ir 36 dienų), tačiau kiekvieno ciklo trukmė labai skirtinga (tarkime, vienas ciklas trunka 22 dienas, sekantis - jau 35), tai taip pat gali būti ženklas, kad ovuliacija Jūsų organizme sutrikusi. Jei menstruacijos aplanko tik vieną kartą per kelis mėnesius, tai gali būti vienas iš įspėjimų apie ovuliacijos sutrikimus.
Priežastys, Kodėl Nevyksta Ovuliacija
Anovuliaciją ir oligoovuliaciją gali sukelti eilė faktorių. Svarbu atminti, kad oligoovuliacijos sutrikimas (kaip ir anovuliacija) reiškia, kad moters organizme hormonų pusiausvyra yra sutrikusi.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
Pagrindinės Mėnesinių Vėlavimo Priežastys:
Stresas ir gyvenimo būdas. Tai vienas didžiausių žmogaus organizmo priešų. Kartais užtenka net ir nedidelės stresinės situacijos, ir dalis smegenų žievės, atsakanti už menstruacijas, kuriam laikui tampa neaktyvi. Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą.
Hormoniniai svyravimai. Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti.
Kūno svorio pokyčiai. Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės.
Tam tikros ligos. Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis.
Nėštumas. Dažniausia vėluojančių mėnesinių priežastis. Moteris gali tapti jautresnė kvapams, ji pastebi, kad pieno liaukos tapo skausmingesnės. Mėnesinių gali nebūti net ir tuo atveju, jeigu nėštumas - negimdinis. Tai - gana pavojinga būsena, kelianti grėsmę moters gyvybei. Ankstyvuoju tokio nėštumo laikotarpiu požymiai niekuo nesiskiria nuo įprasto (nėštumo testas arba neigiamas, arba neaiškus).
Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams
Ovuliacijos anomalijos. Mėnesinės gali vėluoti dėl ūmaus uždegimo, stipraus streso, ovuliacijos nebuvimo arba vėlyvos ovuliacijos.
Vaistai. Kartais mėnesinių vėlavimo priežastimi tampa vaistai.
Priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas. Pasireiškia, kai moterų iki 40-ies metų kiaušidės “nebeturi” kiaušinėlių.
Diagnostika
Jei vizito pas gydytoją metu paaiškės, kad Jūsų ciklas nereguliarus ar apskritai nevyksta, Jums iškart bus įtariamas ovuliacijos sutrikimas (būtent, anovuliacija arba oligoovuliacija). Jūsų gydytojas gali paprašyti Jūsų kelis mėnesius reguliariai stebėti savo kūno temperatūrą. Bazinė kūno temperatūra yra matuojama makštyje arba po liežuviu (visada toje pačioje vietoje) tik pabudus iš ryto (neatsikėlus ir nedarius staigių judesių), visada tuo pačiu metu! Nuo ciklo pradžios iki ovuliacijos temperatūra būna 36.4 - 36.6 (priklauso, kaip anksti matuojat, kuo anksčiau, tuo žemesnė). Įvykus ovuliacijai ji pakyla apie 0.2 (ir daugiau) laipsnio aukščiau už 6 ankščiau buvusias dienas.
Jums taip pat turėtų būti atlikti kraujo tyrimai, kad būtų nustatyta hormonų koncentracija. Įprastai atliekami hormonų kiekio kraujyje tyrimai. Pavyzdžiui, progesterono kiekis po ovuliacijos pakyla - tai rodo, kad ji įvyko. Jums taip pat gali būti atliktas ultragarso tyrimas.
Taip pat skaitykite: Nėščiųjų teisės darbe Lietuvoje
Kaip Gydyti Anovuliaciją?
Anovuliacijos gydymas priklausys nuo ją sukėlusių faktorių.
Gyvenimo būdo korekcija. Kai kuriais atvejais, anovuliacija gali būti gydoma tiesiog pakeičiant mitybą ar kitus gyvenimo būdo ypatumus. Tas pats pasakytina ir apie antsvorį. Jeigu Jūs turite viršsvorio, 10 proc. sumažinus kūno svorį, reguliari ovuliacija gali sugrįžti.
Vaistai. Tačiau dažniausiai anovuliacija gydoma tam tikrais vaistais (vaisingumo vaistai). Primiausia tai klomido turintys preparatai. Šie vaistai išties veiksmingi: klomidas sugrąžina ovuliaciją vidutiniškai maždaug 80 proc. nuo anovuliacijos kenčiančių moterų. Dar daugiau - po pusės metų gydymo klomido turinčiais vaistais, pastoja vidutiniškai net 45 proc. moterų. Moterims, kurios kenčia nuo PCOS, tokie vaistai kaip Metforminas, gali būti labai veiksmingi. Kartais tam pagelbėti gali būti išrašomi vaistai, skatinantys ovuliaciją.
Gimdos Kaklelio Gleivių Stebėjimas
Gimdos kaklelio gleivės yra vandeningas sekretas, gaminamas gimdos kaklelio liaukų. Jas sudaro du pagrindiniai komponentai - mucinas ir vanduo, kuriame yra ištirpusių įvairių kitų medžiagų. Šios gleivės svarbios spermatozoidų migracijai ir brendimui moters lytiniuose takuose, taip pat sudaro barjerą, neleidžiantį patogenams pasiekti endometriumo. Nesant gleivių spermatozoidai moters lytiniuose takuose išgyvena vos kelias valandas nuo ejakuliacijos. Gimdos kaklelio gleivių dėka jų išgyvenamumas pailgėja iki 72 val., o kartais siekia 5 dienas ar net dar daugiau.
Fiziologinės Gimdos Kaklelio Gleivių Funkcijos:
- Palengvina lytinį aktą.
- Lengvina spermatozoidų patekimą į gimdą (vaisingųjų gleivių dėka gyvybingų spermatozoidų galima aptikti kiaušintakiuose jau po 5 min. nuo sueities).
- Neutralizuoja rūgščią makšties terpę, kurioje spermatozoidai neišgyvena.
- Tarnauja kaip kaupykla ir maitinamoji terpė spermatozoidams.
- Filtruoja ir neleidžia prasiskverbti į gimdą nevisaverčiams spermatozoidams.
- Apsaugo moters lytinius takus nuo infekcijų.
Mėnesinių ciklo metu, priklausomai nuo kiaušidžių išskiriamų hormonų bei jų kiekio, kinta tiek biofizikinės, tiek biocheminės gimdos kaklelio gleivių savybės. Per dieną išskiriamas jų kiekis taip pat svyruoja - nuo 2-60 mg nevaisinguoju laikotarpiu iki 600-700 mg vaisingosios fazės metu.
Gimdos kaklelio gleivių požymiai, kaip ir paties gimdos kaklelio požymiai, naudingi tiek nustatant vaisingosios fazės pradžią (įspėja apie artėjančią ovuliaciją), tiek - jos pabaigą. Laktacinės amenorėjos metu, premenopauzėje ar esant itin ilgiems ciklams dėl kitų priežasčių šie požymiai tampa neįkainojami.
Gimdos Kaklelio Gleivių Tipai:
Tiriant gimdos kaklelio gleivių mėginius šviesiniu bei skenuojančiuoju elektroniniu mikroskopais išskirti 4 pagrindiniai jų tipai.
E gleivės (estrogeninio tipo) - tai vaisingos gleivės, kurių sekreciją skatina estrogenai. Jos esti nuolat kintančios, besiskiriančios savo išvaizda, struktūra ir funkcijomis. E gleivės yra šarminio pH, todėl spermatozoidai jose gali išlikti gyvybingi net iki 6 dienų.
- L gleivės (angl. locking in low-quality spermatozoa - blokuojančios nekokybiškus spermatozoidus, angl. loaf - kepalas, bandelė). Jų sekrecija veikiant estrogenams prasideda 6-7 dienos iki ovuliacijos. L gleivėse yra 95-96 proc. vandens, jos gan tirštos ir dribsniuotos. Šių gleivių kristalai mikroskopiniuose preparatuose išsidėsto tipiškomis papartį primenančiomis struktūromis - tiesiomis ar kiek lenktomis ašimis su atsišakojimais 90 laipsnių kampu. Fiksuotuose tepinėliuose struktūra primena jūrinę kempinę su 0,4-1,3 µm skersmens poromis.
- S gleivės (angl. sperm conducting mucus, sperm transmission mucus - laidžios spermatozoidams gleivės, angl. string - virvė). Jų sekrecija veikiant estrogenams prasideda 2-3 dienos iki ovuliacijos. Tai pačios vaisingiausios (jose spermatozoidai išgyvena ilgiausiai), skysčiausios (98 proc. sudaro vanduo), skaidrios, tąsios gleivės, išoriškai primenančios nevirto kiaušinio baltymą.
- P gleivės (angl. peak - pikas). Šios gleivės sekretuojamos veikiant estrogenams gleivių piko dienomis ir kristalizuojasi į specifinius, skirtingos simetrijos kristalus.
G gleivės (gestageninio tipo). Jos sekretuojamos nevaisingųjų ciklo fazių metu veikiant gestageniniam hormonui progesteronui (ankstyvosios nevaisingosios fazės metu G gleivės dar vadinamos G-, po ovuliacijos - G+). Šios gleivės tirštos, savyje turinčios tik 90 proc. vandens, mažai natrio jonų (todėl nesikristalizuoja), rūgštinės pH, lipnios, drumstos, išorinis jų vaizdas nekintantis - primena ilgai virtų ryžių nuovirą. Jos atlieka apsauginį vaidmenį - užklijuoja gimdos kaklelį tuoj po mėnesinių ir po ovuliacijos.
Skirtingų tipų gimdos kakelio gleivės gaminasi specifinėse nišose (kriptose) skirtingose gimdos kakelio srityse. Gleives gamina ne tik gimdos kaklelio nišų ląstelės, bet ir gimdos kaklelio sienelių (epitelio) ląstelės. Šios gleivės vadinamos F gleivėmis (fundamental - angl. pagrindinės).
Žinant, koks kiaušidžių hormonas lemia gleivių atsiradimą, ir nustačius gleivių pralaidumą spermatozoidams, gleives santykinai galima skirstyti į vaisingas ir nevaisingas.
Nevaisingos gleivės. Joms būdinga pastovi, nesikeičianti išvaizda ir konsistencija. Tai G gleivės, pasirodančios ciklo pradžioje, iškart po mėnesinių, užpildančios gimdos kaklelio kanalą ir sudarančios apsauginį barjerą - klampų, tamprų, spermatozoidams nepralaidų kamštį.
Vaisingos gleivės (pralaidžios spermatozoidams) yra besikeičiančios išvaizdos ir konsistencijos. L, S, P gleivės atsiranda padidėjus estrogenų koncentracijai kraujyje (tada gimdos kaklelio L nišos pradeda gaminti vaisingas gleives). Vaisingos gleivės yra mažiau klampios ir dažniausiai pasirodo išorėje.
Gleivių Kitimas Artėjant Ovuliacijai:
- Iš pradžių labai negausios, lipnios, neskaidrios, nepermatomos.
- Gausėja, aiškiai tąsios, elastiškos, tįstančios tarp pirštų, slidžios, gan tirštos, balkšvos, sukeliančios drėgnumo, slidumo, net šlapumo pojūtį išorinių lytinių organų srityje.
- Dar gausesnės, skaidresnės, vandeningos, dar tąsesnės, nevienalytės, tarsi debesuotos.
- Kiaušinio baltymo tipo gleivės: pačios vaisingiausios gleivės - jų (tokių itin skaidrių, tąsių, vandeningų) gali ir nebūti arba jos gali likti moters nepastebėtos, nes labai greitai susigeria, tačiau kartu būna aiškus šlapumo pojūtis.
Gleivių piko diena - tai paskutinė diena, kai moteris dar jautė "slidu" ir (arba)matė vaisingo tipo gleives (skystas, skaidrias, tąsias, slidžias). Nustatant gleivių piko dieną svarbiau ne gleivių kiekis, o jų tipas.
Apie ovuliaciją arba po jos gleivės gan greitai tampa netąsios, lipnios, tirštesnės, drumstos ir dažniausiai visai išnyksta - tai vadinama išdžiūvimo procesu (angl. drying-up process).
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su cikro svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti. Jei kyla abejonių dėl ovuliacijos, rekomenduojama kreiptis į vaisingumo kliniką.
tags: #ar #gali #nebuti #ovuliacijos