Živilė Ramoškaitė-Sverdiolienė - žymi lietuvių muzikologė ir muzikos kritikė, gimusi 1950 m. gegužės 18 d. Kaune. Jos veikla apima platų spektrą - nuo mokslinių tyrimų iki aktyvaus dalyvavimo Lietuvos muzikiniame gyvenime. Šiame straipsnyje apžvelgsime jos gyvenimo kelią, išsilavinimą, profesinę veiklą ir indėlį į Lietuvos kultūrą.
Vaikystė ir Šeima
Živilė Ramoškaitė užaugo Kaune, Žaliakalnyje, žaliame mediniame daugiabutyje Žemaičių gatvėje. Jos vaikystės pasakojimai tapę savotiškomis legendomis. Ypatinga atmosfera buvo dėl mamos, dantų gydytojos, kuri viską namuose ir rikiuodavo. Šeimoje augo penki vaikai, tad būdavo žmonių, kurie norėdavo jai padėti. Kaip ir vienuolė Elžbietėlė - pradžioje jie net neįtarė, kas ji tokia, vadindavo tiesiog panele Elžbietėle. Ateidavo padėti mamai ruošti balius - dažniausiai Antanines. Su kita vienuole - Apolionija - jos gyveno Žaliakalny, Pažangos gatvėje. Besimokydama jau dalyvaudavo vaikų konkursuose, ir ją, matyt, ten išgirdo. Važiavo ir į Vilnių - labai pompastiškas koncertas vyko Čiurlionio menų mokykloje, - pamena, vežė juos net su nakvyne. Taip pat ir pedagogai iš Vilniaus atvažiuodavo paklausyti, kaip sekasi jiems, kauniečiams. Per tuos visus viešus pasirodymus pastebėjo ją ir garsus smuiko pedagogas Viktoras Radovičius. Tuo metu mama jau buvo mirusi, ir tėtis, spėju, pakalbėjęs su juo, o gal su dar kuo nors, paklausė jos, ar nenorėtų važiuoti mokytis į Vilnių.
Išsilavinimas ir Darbo Patirtis
- Mokslai: 1968 m. Živilė baigė Vilniaus Čiurlionio vidurinę meno mokyklą (V. Radovičiaus smuiko klasę). 1974 m. - Lietuvos konservatoriją (A. J. Ambrazo muzikos teorijos klasę).
- Darbo Patirtis:
- 1973-74 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos muzikos redaktore.
- 1975-81 m. dėstė Nemenčinės vaikų muzikos mokykloje.
- 1981-89 m. buvo Lietuvos kultūros ministerijos Repertuaro redakcijos kolegijos narė.
Muzikologinė Veikla ir Straipsnių Fragmentai
Živilė Ramoškaitė yra aktyvi muzikologė ir muzikos kritikė, rašanti straipsnius kūrybos, interpretacijos, įvairiomis muzikinio gyvenimo temomis bei koncertų recenzijas periodikoje. Ji taip pat bendradarbiauja su Lietuvos radiju ir televizija bei skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.
Živilės Ramoškaitės straipsnių ir recenzijų fragmentai:
- Baltijos šalių orkestrų festivalis: Paskutiniame Baltijos šalių orkestrų festivalio koncerte Vilniuje pasirodė Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.
- Atsisveikinimas su Audrone Vainiūnaitė: Vasario 24 d. vykęs Valstybinio Vilniaus kvarteto koncertas turėjo paantraštę: „Kvarteto primarijos Dalios Kuznecovaitės inauguracija“. Iki šio koncerto Audronė Vainiūnaitė buvo vienintelė kolektyvo narė nuo susikūrimo 1965 metais.
- Jubiliejinis Nacionalinio simfoninio orkestro sezonas: Jubiliejinis 75-asis sezonas Nacionaliniam simfoniniam orkestrui atnešė permainų. Nuo šio rudens ilgametis orkestro vadovas Juozas Domarkas vadovavimą orkestrui perdavė buvusiam savo mokiniui Modestui Pitrėnui, kurio inauguracija ir įvyko šį vakarą.
- Akiko Suwanai pasirodymas Vilniuje: Valstybinis simfoninis orkestras yra ir anksčiau kvietęsis talentingų užsienio atlikėjų, bet dabar, turėdamas padorią koncertinę salę, gali to imtis kur kas ryžtingiau. Maxo Brucho Pirmasis smuiko koncertas g-moll, ypač išpopuliarėjo, kai jį ėmė griežti garsusis smuikininkas Josephas Joachimas. Akiko Suwanai tarp jų - ne išimtis.
- 36-asis LVSO sezonas: 36-asis sezonas, prasidėjęs pernai rugsėjo 27 d. naujoje LVSO salėje, buvo ne tik įdomus, bet ir meniškai vertingas. Orkestro biografijoje didelę reikšmę turėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninių poemų atlikimas ir įrašymas, lygia greta buvo rengiami kitų lietuvių autorių simfoniniai kūriniai bei nuosekliai kaupta simfoninė klasika.
Lietuvos Kamerinis Orkestras (LKO)
Lietuvos kamerinis orkestras (LKO, prof. Sauliaus Sondeckio įkurtas 1960 m.) yra vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų mūsų šalies muzikinių kolektyvų. Šiandien jo gastrolių keliai driekiasi aplink visą pasaulį - užfiksuotos beveik visos Europos šalys, Šiaurės ir Pietų Amerika, Pietų Afrikos Respublika, Australija, Japonija, Taivanas, Kinija, Libanas; tokios scenos kaip Berlyno filharmonijos ir Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival Hall“ ir Romos „Santa Cecilia“, Amsterdamo „Concertgebouw“ ir Paryžiaus „Salle Pleyel“, Leipcigo „Gewandhaus“ ir daugelis kitų. LKO bendradarbiavo su daugeliu iškilių pasaulio menininkų. Nuo 2008 m. LKO įrašė per 100 įvairiausio repertuaro vinilinių ar kompaktinių plokštelių, tarp kitų, lietuvių kolektyvo ir S. Krylovo įrašą, A. Vivaldi „Metų laikus“, išleido pasaulyje garsi klasikinės muzikos leidėja „Deutsche Grammophon“. Po aštuonerių metų pertraukos, 2024-aisiais, išleista dar viena LKO, S. Krylovo ir E. Bosso kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyti J. S.
Taip pat skaitykite: Živilės Kropaitės-Basiulės biografija
Indėlis į Lietuvių Liaudies Dainyną
Živilė Ramoškaitė reikšmingai prisidėjo prie lietuvių liaudies dainyno išsaugojimo ir populiarinimo, parengdama spaudai šiuos tomus:
- t. 5 (1989, su Z. Puteikiene)
- t. 8 (1994)
- t. 10 (1995)
- t. 12 (1997, su Z. Puteikiene)
- t. 14 (1998)
- t. 19 (2005)
- t. 21 (2009)
- t. 23 (2011) melodijas
Taip pat ji sudarė ir parengė spaudai liaudies dainų rinkinius:
- Oi oi oi matula (1987)
- Sušaudytos dainos (1990, muzikos priedas prie V. Ledo ir H. Rimkaus sudarytos partizanų dainų knygos)
- Palinko liepa šalia kelio (1998, su K. A. Aleksynu)
- Daugiau kaip 140 Lydos lietuvių dainų (knyga Lydos krašto lietuviai 2 t.)
Folkloristika ir Mokslinė Veikla
Nuo 1989 m. Živilė Ramoškaitė aktyviai dalyvauja folkloristinėje veikloje. Šia ir kitomis folkloristikos temomis ji yra paskelbusi mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose.
Pranešimai ir Diskusijos
Živilė Ramoškaitė dalyvauja įvairiose konferencijose ir diskusijose, pristatydama savo tyrimus ir įžvalgas. Pavyzdžiui, ji skaitė pranešimą LLTI Dainyno skyriuje kartu su dr. Dalia Vaicenavičiene. Taip pat, ji dalyvavo diskusijose, kuriose pranešimus skaitė Marija Liugienė ir dr. Modesta Liugaitė-Černiauskienė.
Tautosakos Archyvo Medaus Premija
Živilės Ramoškaitės indėlis į tautosaką buvo įvertintas 2023 m., kai antropologė ir etnologė Elena Bradūnaitė gavo Lietuvių tautosakos archyvo Tautosakos medaus premiją.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į Živilės Kropaitės-Basiulės kūrybą
Asmeninis Gyvenimas ir Pomėgiai
Živilė Ramoškaitė turi artimą ryšį su seserimis ir prisimena vaikystės ritualus bei šventes. Ji taip pat mėgsta gamtą ir paukščius, nors dabar retai ima žiūronus dėl jų sunkumo. Živilės ir jos vyro Arūno biblioteka yra svarbi jų gyvenimo dalis, o knygoms visada numatoma svarbi vieta kraustantis.
Muzikos Suvokimas ir Požiūris
Živilė Ramoškaitė yra įsitikinusi, kad muzika yra kalba, kurią reikia jausti viduje. Jai nereikia skaityti, ką kiti mąstė apie kūrinį, kad jį gerai atliktų. Ji teigia, kad atlikdama muziką išeina iš muzikos, o vidinis gyvenimas eina kartu su ja.
Muzikos Vertinimas ir Pomėgiai
Živilė Ramoškaitė klausosi įvairios muzikos - nuo Bacho iki XX amžiaus klasikų, tokių kaip Bartókas, Hindemithas ir Stravinskis. Ji mėgsta Mozartą ir Wagnerį, tačiau retai klausosi dodekafoninio Schönbergo. Vokalinė muzika jai ypač artima, nes dainingumu panaši į styginį instrumentą.
Jaunystės Smuiko Studijos ir Karjeros Pokyčiai
Živilė Ramoškaitė nuo vaikystės mokėsi groti smuiku ir jau buvo numačiusi savo kelią muzikos srityje. Tačiau vienuoliktoje klasėje jai pradėjo skaudėti ranką, ir nors įstojo į pirmą Konservatorijos kursą, paaiškėjo, kad groti smuiku nebegalės. Ši situacija buvo sunki, tačiau Živilė sugebėjo susitaikyti su pokyčiais ir tęsti savo muzikinį kelią per muzikologiją ir kritiką.
Įtaka ir Bendravimas su Menininkais
Živilė Ramoškaitė bendravo su įvairiais menininkais, įskaitant Nijolę Miliauskaitę ir Sigitą Gedą. Šie susitikimai ir pokalbiai turėjo įtakos jos požiūriui į poeziją ir literatūrą.
Taip pat skaitykite: Rezonansinės bylos
Vilniaus Miestas ir Modernizmas
Živilė Ramoškaitė, atvykusi iš Kauno į Vilnių, iš pradžių jautėsi svetima, tačiau pamažu atrado miesto grožį ir savitumą. Ji mėgo Kauno modernizmą ir Vilniaus senamiesčio kiemus bei bažnyčias.
Živilė Karkauskaitė
Pianistė Živilė Karkauskaitė iki 1985 m. Lietuvos muzikos akademijoje studijavo fortepijoną profesorės Olgos Šteinberg fortepijono klasėje, o po dvejų metų ten pat baigė stažuotę. 1990 m. tobulinosi profesoriaus Hanso Schickerio fortepijono interpretacijos kursuose Sent Morice [St. Moritz], Šveicarijoje, o 1991 m. Jau studijų metais (1982) pianistė pelnė pripažinimą, laimėjusi trečiąją premiją 5-ajame M.K.Čiurlionio pianistų konkurse. Kaip solistė ir įvairios sudėties kamerinių ansamblių dalyvė, Živilė Karkauskaitė nuolat koncertuoja didžiuosiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje ir svetur, tarp jų lietuvių išeivių muzikos festivalyje “Sugrįžimas” (1989), šiuolaikinės muzikos festivaliuose "Gaida" (1991, 1995, 1996, 1999), Vilniaus (1999, 2001), Bornholmo (Danija, 1993, 1995), Pažaislio ir “Jaunos muzikos” (2001) festivaliuose. Pianistė yra parengusi lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų bei pirmąkart Lietuvoje atlikusi reikšmingų XX a. Nuo 1996 m. jos koncertuose vis dažniau galima išgirsti Olivier Messiaeno “paukštiško stiliaus” [style oiseaux] kūrinių fortepijonui. Pastaruoju metu ji kritikų pripažįstama vienintele Messiaeno fortepijoninio “paukštiško stiliaus” specialiste Lietuvoje.
Teodoras Brazys
TEODORAS BRAZYS gimė 1870 m. lapkričio 20 d. barono Bistramo dvare Memelhofe prie Bauskės, Kuoknesės valsčiuje (dabar - Mazzalvė, Latvija), mirė - 1930 m. rugsėjo 10 d. Miunchene, palaidotas Kaišiadoryse. Lietuvių kunigas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, muzikologas, kompozitorius, tautosakos rinkėjas, vargonininkas. Baigęs Bauskės vokiečių mokyklą, iš pradžių vargonuoti mokėsi pas Pabiržės vargonininką ir Rokiškio muzikos mokykloje, vėliau pas Kauno katedros vargonininką J. Kalvaitį.
tags: #zivile #ramoskaite #gime #mokesi