Per visą žmonijos istoriją nevaisingumas kėlė didelį sielvartą tiek vyrams, tiek moterims. Šiandien, dėka šiuolaikinės medicinos, daugelis porų, susiduriančių su nevaisingumu, gali patirti tėvystės džiaugsmą. Vienas iš tokių būdų yra dirbtinis apvaisinimas, kuris apima įvairias procedūras, padedančias poroms susilaukti vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime dirbtinio apvaisinimo metodus, statistiką, etinius aspektus ir sėkmės faktorius.
Nevaisingumas: priežastys ir statistika
Statistika negailestinga: kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problemomis. Lietuvoje tai 50 000 porų, ir kasmet jų gretos padidėja dar dviem tūkstančiais. Pasak statistikos, 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų partnerių bėdų.
"Nevaisingumas yra liga, o pagalbinis apvaisinimas - vienas iš šios ligos gydymo būdų”, - sako „Motinos ir vaiko“ klinikos vadovė gyd. Pirmiausia tai - emocinė krizė, ne tik kenkianti dviejų vienas kitą mylinčių žmonių santykiams, bet ir skatinanti savęs nuvertinimą, nusivylimą vienas kitu. Visuomenėje vis dar paplitusi nuomonė, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris. Taip nėra. „Moteriškos priežastys” (ovuliacijos sutrikimai, moters kiaušintakių užakimas, endometriozė) sudaro apie 50 proc., „vyriškos” - apie 40 proc. (dažniausiai mažas spermatozoidų kiekis arba nepakankamas jų gyvybiškumas) atvejų. Ir net 10 proc. atvejų negalėjimo sėkmingai pastoti priežastis būna neaiški. Abu partneriai lyg ir sveiki, bet jų šeimoje taip ir nepasigirsta vaikiškas juokas. Kartais nevaisingumo priežastis gali būti ir psichologinės problemos. Psichologų teigimu, moterys nepastoja dėl psichologinės įtampos, juntamos dėl lytinio akto baimės ar jo nevisavertiškumo, dėl nuovargio, psichinės ligos ar traumos. Partneriai turėtų kalbėti tarpusavyje apie šią problemą, suprasti, kad pyktis, nerimas, išsekimas yra normalūs šiai situacijai jausmai ir kad tarpusavio supratimas padės šiuos jausmus nugalėti.
Yra trys pagrindinės nevaisingumo priežastys: kiaušidžių veiklos sutrikimai, kiaušintakių patologija ir nepakankama spermos koncentracija bei judrumas. Pasak gydytojos, norint išvengti moterų nevaisingumo, reikia prevenciškai rūpintis mergaičių sveikata nuo vaikystės, skirti dėmesio paauglystėje ir brendimo laikotarpiu. Dažnai pasikartojančios vaikų infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą. Svarbu ugdyti ir mergaičių higienos įpročius, supažindinti su lytiniu gyvenimu, atsitiktinių lytinių santykių rizika, kurie gali sukelti lytinių organų uždegimus ir užkrėsti venerinėmis ligomis.
Nustatant nevaisingumo priežastį, tam tikrą mėnesinių ciklo dieną skiriami hormono kiekio kraujyje tyrimai. Taip pat tiriami kiaušidžių ir hipofizės hormonai. A.Usonienė pažymi, kad būtina atlikti tyrimus ir dėl lytiškai plintančių ligų, imant tyrimo medžiagą iš gimdos kaklelio ir makšties. „Kadangi tiriama pora, atliekamas ir vyro spermos tyrimas“, - priduria gydytoja.Nevaisingumą sukelia ir kitos priežastys: įgimti ir įgyti lytinių organų anatominiai pakitimai, nėštumo nutraukimai, persirgti gimdos gleivinės uždegimai, gimdos miomoms užspaudus kiaušintakio spindį ar deformuojant gimdos ertmę. „Esant anatominiam nevaisingumui gali būti naudojamas chirurginis gydymo būdas, bet kiekvienu atveju sprendžiama individualiai“, - teigia „Vaisingumo klinikos“ specialistė.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Šiuo metu kiaušintakius galima tirti trimis pagrindiniais būdais: atliekamas tyrimas ultragarsu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą ir kiaušintakius, tyrimas rentgenu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą. „Jei įtariama endometriozė, praeityje buvusios operacijos, dubens uždegiminė liga, rekomenduojamas trečias chirurginis gydymo būdas laparoskopija“, - pasakoja A.Usonienė.
Gydytoja pažymi, kad šie tyrimai yra instrumentiniai, chirurginiai, todėl nemalonūs moterys, skausmingi ir gali ilgai užtrukti. „Moterims gali būti diagnozuojamas kiaušintakinis nevaisingumas, kuris atsiranda dėl lytinių organų uždegimų. Kiaušintakiai gali užakti, susiaurėti, atsiranda kitos anatominės patologijos, kurios trukdo spermatozoidui keliauti ir apvaisinti kiaušialąstę“ - teigia A.Usonienė.
Kiaušintakiai gali būti gydomi konservatyviai - skiriamas kompleksinis, nuo uždegimo apsaugantis, fermentinis, fizioterapinis gydymas, tačiau, pasak gydytojos, tai nėra efektyvus būdas. Anatominiai kiaušintakių pakitimai gydomi chirurgiškai - atliekamos kiaušintakių praeinamumą atstatančios mikrochirurginės, sąaugų laparoskopinės operacijos. „Tačiau mokslo įrodyta, kad efektyviausias kiaušintakių patologijos gydymas yra pagalbinis apvaisinimas“, - pabrėžia A.Usonienė.
Nevaisingumą lemia ir kiaušidžių patologija, dėl kurios nesubręsta kiaušialąstė, kitaip sakant beįvyksta ovuliacija. „Gydant kiaušides svarbu pirmiausia pašalinti galimas priežastis: per mažą ar per didelį kūno svorį, subalansuoti dienos rėžimą, gydyti skydliaukės veiklos sutrikimus“ - sako gydytoja.Dar viena gan dažnai pasitaikanti nevaisingumo forma - endokrininis nevaisingumas, kai sutrinka kitų hormonų gaminančių organų veikla: skydliaukė ar antinksčiai. Pasak gydytojos, endokrininis nevaisingumas gydomas hormonais. Jei nustatomas kokių nors hormonų trūkumas, jų kiekis papildomas atitinkamomis dozėmis. Jei yra sutrikusi kiaušidžių veikla, skiriami preparatai, skatinantys ovuliaciją, pradedant nuo geriamųjų silpniau veikiančių. Jei nėra rezultatų vartojami leidžiamieji gonadotropinai. A.Usonienė atkreipia dėmesį, kad šį gydymą skiria ir kontroliuoja gydytojas.
Nevaisingumo priežastimi gali būti ir endometriozė. Tai liga, kai endometriumo (gimdos gleivinės) ląstelės per kiaušintakius patenka į moters pilvo ertmę ir dėl sutrikusio imuniteto implantuojasi (prilimpa), pradeda vystytis ant pilvaplėvės, kiaušintakių, kiaušidžių. „Tos prilipusios ląstelės lieka, pradeda savo gyvenimą, vyksta mikro mėnesinės, dėl kurių formuojasi sąaugos. Ši liga vis dažniau pasitaiko ir tarp jaunų moterų“, - pabrėžia ginekologė.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Endometriozės išplitimo stadija nustatoma atliekant laparoskopiją ir vidinių lyties organų apžiūrą. „Priklausomai nuo išplitimo laipsnio, gali būti skiriamas konservatyvus gydymas hormonais, simptominiais preparatais. Jei yra susiformavę kiaušidžių cistos, sąaugos, dideli endometriozės židiniai, jie chirurgiškai šalinami“, - pasakoja A.Usonienė.
Gydytoja pasakoja, kad ilgą laiką nepastojus, pora išgyvena stresą, atsiranda tarpusavio kaltinimai, vyresnieji giminaičiai nuolat klausinėja sukeldami įtampą, ir tai gali lemti psichologines nevaisingumo priežastis. Poros vaisingumui taip pat kenkia užteršta aplinka, kai darbas ar nuolatinis būvimas patalpoje susijęs su chemikalais, pesticidais ir agresyvia buitine chemija. Nustatyta, kad dėl rūkymo vaisingumas sumažėja 13 proc. Kenkia ir pasyvus rūkymas - buvimas prirūkytoje patalpoje. Alkoholį vartojančios moterys dažniau į gydytojus kreipiasi dėl nevaisingumo.
Pagalbinis apvaisinimas: metodai ir statistika
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.
A.Usonienės teigimu, pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas: „Visame pasaulyje jau gimė milijonai vaikų po šios procedūros.“ Yra du pagalbinio apvaisinimo būdai. Pirmasis, kai atsižvelgiant į natūralų mėnesinių ciklą arba skatinant ovuliaciją, nustatomas tinkamiausias apvaisinimo laikas ir į gimdos ertmę sušvirkščiama laboratorijoje paruošta koncentruota sperma. Tai vadinama intrauterininė inseminacija (IUI).
Antras būdas - pagalbinis apvaisinimas (PA), kai skiriami hormoniniai preparatai, skatinantys didelio folikulų skaičiaus susiformavimą, atliekama kiaušidžių kontrolė ultragarsu, tiriamas hormonų kiekis kraujyje. Folikulams pasiekus tinkamą dydį, suleidžiamas vaistas, moterų kartais vadinamas „spragtuku“. Praėjus 35-36 val. atliekama kiaušidžių punkcija. Taip gaunamos kiaušialąstės, kurios laboratorijoje apvaisinamos sperma. Susiformavę embrionai toliau auga inkubatoriuje - tai speciali įranga, kurioje palaikoma tinkama ląstelėms dujų koncentracija, temperatūra ir drėgmė.
Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai
„Atrenkami geriausi embrionai ir perkeliami į gimdą. Likusieji embrionai yra užšaldomi“, - teigia A.Usonienė. Toliau skiriami vaistai, kurie didina pastojimo galimybę, atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato, ar moteris pastojo.
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. IUI atliekamas, kai yra moters gimdos kaklelio patologija ar šiek tiek sumažėjęs spermatozoidų judrumas, kartais kai nevaisingumo priežastis nėra aiški. Vaisingomis moters dienomis į gimdą sušvirkščiama specialiai apdorotos jos vyro spermos. Taip padedama spermatozoidams lengviau patekti iki kiaušialąstės.
IUI privalumai:
- Tai artimiausias natūraliam apvaisinimui metodas.
- Moteriai nereikia vartoti brangiai kainuojančių vaistų.
- Nėra chirurginės intervencijos į moters kūną.
- Nedaug kainuoja, todėl visiems prieinamas.
IUI trūkumai:
- Nedidelis pastojimo dažnis (apie 10 proc.).
- Taikomas tik tada, kai moters kiaušintakiai neužakę ar vyro sperma nėra labai bloga.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. Pagalbinis apvaisinimas in vitro, arba mėgintuvėlyje (sutrumpintai - IVF), - tai procesas, kurio metu moters kiaušialąstė ir vyro spermatozoidas sujungiami laboratorijoje, o ne moters kūne (lotyniška frazė in vitro reiškia „stiklinėje“). Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.
IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti. Moteris apie 2-3 savaites gauna vaistų, skatinančių kiaušidėse folikulų augimą, o juose - kiaušialąsčių brendimą. Kai folikulai pasiekia tam tikrą dydį, iš moters organizmo išskiriamos kiaušialąstės ir patalpinamos į lėkštelę su spermatozoidų suspensija. Susiformavę keturių ląstelių embrionai (būsimo kūdikio užuomazga) perkeliami į moters gimdą. Siekiant padidinti šansus pastoti, vienu metu perkeliami du trys embrionai (jei visi „prigyja“, moteris ir susilaukia trynukų). Likusieji embrionai užšaldomi, taip suteikiant moteriai galimybę pastoti kitą kartą, jei procedūra būtų nesėkminga ar jei ateityje ji norėtų antro vaiko.
IVF privalumai:
- Daug didesnė tikimybė pastoti (30-35 proc.).
- Mikroskopu galima įvertinti susiformavusius embrionus ir atrinkti tuos, kuriuos perkėlus, yra didžiausia tikimybė moteriai pastoti.
IVF trūkumai:
- Moteris turi vartoti kiaušialąsčių subrendimą skatinančių daug kainuojančių medikamentų.
- Chirurginė intervencija į moters kūną.
- Visa procedūra brangi.
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)
Čia užtenka mažo spermatozoidų kiekio. Spermatozoidas specialiu mikromanipuliatoriumi įdedamas į moters kiaušialąstę.
ICSI privalumai:
- Apvaisinimui reikia nedidelės spermatozoidų koncentracijos, todėl šis būdas yra vienintelė galimybė susilaukti savo vaiko, kai labai maža spermatozoidų koncentracija arba labai nedidelis judrių spermatozoidų kiekis.
- Gali būti taikomas, kai dėl tam tikrų priežasčių spermatozoidas pats nepatenka į kiaušialąstę.
ICSI trūkumai:
- Mažiausiai panašus į natūralų apvaisinimą, nes natūraliai spermatozoidai „lenktyniauja“ tarpusavy ir kiaušialąstę apvaisina stipriausias.
- Procedūra ypač brangi.
Sėkmės faktoriai
Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą. Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.
Rizikos ir šalutiniai poveikiai
Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams. Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai. Dažniausia IVF komplikacija yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Dėl stimuliuojančių vaistų poveikio kiaušidės gali per daug padidėti, pilvo ertmėje pradėti kauptis skystis. Lengvos formos pasitaiko dažniau, sunkesnės - rečiau (keli procentai ciklų). Simptomai - pilvo pūtimas, skausmas, pykinimas, sunkesniais atvejais - dusulys, didelis pilvo apimties padidėjimas.
Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje
Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas taikomas jau 20 metų. Tokiu būdu yra gimę keli tūkstančiai vaikų, tačiau jis vis dar neįteisintas įstatymu ir, skirtingai nei daugelyje kitų ES šalių, nekompensuojamas. Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, taip pat moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai bei lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną. Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc.
Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Įvertinęs diagnozę, sveikatos būklę, gydytojas išrašys siuntimą konsultacijai pas vaisingumo specialistą. Svarbu žinoti, kad paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje.
Statistika rodo, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta-šešta pora. Medikų teigimu, pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei 40 metų.
Etiniai aspektai
Daugelis pastaruoju metu kylančių etinių klausimų apie šiuolaikines medicinos technologijas ir reprodukciją, taip pat susiję su medicinine galimybe moteriai pastoti ir išnešioti kūdikį, net jei biologinis kūdikio tėvas nėra tos moters sutuoktinis.
Kažkas gali teigti, kad IVF nėra „natūralus“ procesas, nes pastojama ne lytinio akto metu, kaip numatė Dievas. Siekiant didesnės tikimybės pastoti, taikant IVF procedūrą neretai apvaisinama daug (ar bent kelios) moters kiaušialąsčių, užsimezga daug embrionų.
Visgi šis argumentas visiškai neatmeta IVF, nes apvaisinti kelias kiaušialąstes nėra būtina. Dabar pora, kuri nori apvaisinti tik vieną ar dvi kiaušialąstes ir abi įsodinti į motinos įsčias, dėl IVF technologijų pažangos turi tokią galimybę.
Kūdikio lyties pasirinkimas
Pradėdamos kurti šeimą, poros dažnai aptaria, kiek vaikų norės turėti, pusiau juokais, pusiau rimtai įvardija, kokios lyties kūdikio labiau norėtų susilaukti. Yra metodų, padedančių kūdikio lytį suplanuoti kone 100 proc. tikslumu, tačiau tam būtinos medicininės intervencijos. Išties yra veiksmingų lyties atrankos metodų, taigi, nebe viską sureguliuoja gamta.
Poros, kurioms gydomas nevaisingumas ir atliekamas pagalbinis apvaisinimas, gali bandyti pasirinkti kūdikio lytį. Priešimplantacinis genetinis tyrimas (angl. preimplantation genetic testing, PGT) užtikrina beveik 100 proc.
tags: #ar #dirbtinis #apvaisinimas #yra #gerai