Žiedas - tai gaubtasėklių augalų lytinio dauginimosi organas, atliekantis svarbų vaidmenį augalų dauginimosi procese. Šiame straipsnyje aptarsime žiedinių augalų apvaisinimo ypatumus, pradedant nuo žiedo sandaros ir apdulkinimo, baigiant sėklos susidarymu ir plitimu.
Žiedo sandara ir reikšmė dauginantis
Žiedas susideda iš įvairių dalių, atliekančių skirtingas funkcijas. Pagrindinės žiedo dalys yra taurėlapiai, vainiklapiai, kuokeliai ir piestelė. Taurėlapiai apsaugo pumpure esantį žiedą, vainiklapiai vilioja apdulkintojus, kuokeliuose vystosi žiedadulkės, o piestelėje - sėklapradžiai. Žieduose susidaro augalų lytinės ląstelės: žiedadulkėse - spermiai, o piestelių mezginėse - kiaušialąstės. Ryškūs vainiklapiai ir nektaras vilioja vabzdžius apdulkintojus. Piestelės mezginėje užsimezga vaisius, kuris apsaugo viduje esančias sėklas.
Apdulkinimas: žiedadulkių kelionė
Apdulkinimas - tai procesas, kai tos pačios rūšies augalo žiedadulkės patenka nuo dulkinės ant purkos. Yra du pagrindiniai apdulkinimo būdai: savidulka ir kryžmadulka.
Savidulka
Savidulka - tai apsidulkinimas to paties žiedo ar kitų to paties augalo žiedadulkėmis. Savidulkiai augalai dažniausiai apsidulkina dar neišskleidę vainiklapių. Jeigu žiedas apdulkinamas ir apvaisinamas to paties žiedo žiedadulkėmis, tokia savidulka vadinama autogamija, jeigu to paties augalo kito žiedo žiedadulkėmis - geitonogamija. Manoma, savidulka atsirado dėl apdulkintojų stygiaus susidarius tam tikroms aplinkos sąlygoms. Prie savidulkos prisitaikiusių augalų kuokeliai ir piestelė yra maždaug vienodo ilgio. Savidulkos atvejų pasitaiko tarp įvairių šeimų augalų, bet būdingiausia pupinių, miglinių, erškėtinių ir kitų šeimų augalams. Savidulka būdingesnė vienamečiams ir naujose, nebūdingose buveinėse įsikuriantiems augalams. Kai kurie augalai esant tam tikroms sąlygoms gali būti savidulkiai arba kryžmadulkiai, o augalų, kurių žiedai apdulkinami vien savidulkos būdu, yra labai mažai. Daug kultūrinių augalų arba tam tikros jų veislės yra savidulkiai (pvz., žirniai, pomidorai, avižos, persikai). Kleistogamija yra savidulkos atmaina.
Kryžmadulka
Kryžmadulka - apdulkinimas tos pačios rūšies kito augalo žiedadulkėmis. Taip apdulkinti gali vėjas, vanduo, vabzdžiai, tropiniai paukščiai - kolibriai. Po to susiliejus kirtingų augalų gametos, todėl padidėja tikimybė susidaryti įvairesnėms genų kombinacijoms negu po savidulkos.
Taip pat skaitykite: Gimimas: vystymosi pabaiga
Dvigubas žiedinių augalų apvaisinimas: unikalus procesas
Gaubtasėklių augalų apvaisinimas vadinamas dvigubu apvaisinimu. Patekusios ant piestelės purkos žiedadulkės sudygsta. Dulkiadaigiu slenka du spermiai (n), kurie pro mikropilę patenka į gemalinį maišelį. Įvyksta dvigubas apvaisinimas: vienas spermis apvaisina kiaušialąstę (n), o kitas susilieja su diploidine centrine ląstele (2n). Po dvigubo apvaisinimo susidaro zigota (2n) ir triploidinė ląstelė (3n). Iš zigotos susidaro sėklos gemalas, endosperme kaupiasi - sėklos maisto medžiagų atsargos, iš mezginės sienelių - apyvaisis. Sėkla išsivysto iš sėklapradžio.
Sėkla: naujos gyvybės pradžia
Iš zigotos susidaro sėklos gemalas, iš kurio išauga daigas. Dalijantis endospermo ląstelei sėkloje kaupiamos maisto medžiagos, kurios bus naudojamos daigui augti. Iš mezginės sienelių susidaro apyvaisis. Sėkla yra augalo gemalas, apsuptas apsauginio apvalkalo ir aprūpintas maisto medžiagomis.
Sėklų genetinį kintamumą lemiantys veiksniai
Sėklų genetinį kintamumą lemia mejozės metu vykstantis krosingoveris ir atsitiktinai išsiskyrusios homologinės chromosomos bei susiliejusios lytinės ląstelės. Taip pat mutacijos, kurios keičia sėklų genetinę medžiagą.
Sėklų plitimo būdai
Sėklų plitimas yra svarbus augalų išlikimui ir paplitimui. Yra įvairių sėklų plitimo būdų:
- Vėjas: Vėjas platina lengvas, skristukų turinčias sėklas (pavyzdžiui, kiaulpienės, klevo).
- Gyvūnai: Gyvūnai platina vaisių, turinčių skanų apyvaisį, sėklas, nes jų luobelė yra atspari virškinimo sultims ir su išmatomis sėklos pašalinamos nepakitusios (pavyzdžiui, vyšnios, obels).
Sąlygos, reikalingos sėklų sudygimui
Sėklų sudygimui reikalingos tam tikros sąlygos: vanduo, deguonis, tinkama temperatūra ir kartais šviesa. Vanduo aktyvuoja fermentus, deguonis reikalingas kvėpavimui, tinkama temperatūra užtikrina optimalų fermentų veikimą, o šviesa reikalinga kai kurių augalų sėkloms.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Vaisius: sėklų apsauga ir plitimas
Vaisius - tai organas, susidarantis iš piestelės mezginės ir apsaugantis sėklas. Vaisiai taip pat padeda sėkloms plisti. Iš mezginės sienelių susidaro apyvaisis.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
tags: #apvaisinimas #tos #pacios