Dirbtinis apvaisinimas, dar žinomas kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), yra medicininė procedūra, padedanti poroms, susiduriančioms su nevaisingumu. Šiandien Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas taikomas jau 20 metų, todėl sukaupta nemažai patirties ir atsiliepimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime dirbtinio apvaisinimo procesą, dažniausiai kylančius klausimus, forumo diskusijas ir ekspertų nuomones, siekiant suteikti išsamų supratimą apie šią procedūrą.
Dirbtinio apvaisinimo esmė ir statistika
Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pažymi, kad nevaisingų porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, yra maždaug 15-20 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Tokios poros sudarytų apie 10-20 proc. visų negalinčių pastoti.
Statistika rodo, kad natūraliai per mėnesį pastoja tik apie 15 proc. sveikų porų, o dirbtinis apvaisinimas šią tikimybę padidina 3-4 kartus. Tai reiškia, kad dirbtinis apvaisinimas gali būti veiksmingas sprendimas poroms, kurioms sunku pastoti natūraliai.
Dirbtinio apvaisinimo procesas
Dirbtinio apvaisinimo procesas apima kelis etapus:
- Spermos įvedimas į gimdą: Vienais atvejais vyro sperma suleidžiama tiesiai moteriai į gimdą.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje: Kitais atvejais apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje: iš moters organizmo specialia adata surenkamos kiaušialąstės, jos apvaisinamos vyro sperma ir dedamos į inkubatorių, kuriame laikomos iki 3-6 parų. Vienas arba du embrionai įdedami į gimdą antrą parą, o kiti auginami toliau. Paprastai iki šešių parų išgyvena tik vienas embrionas, kuris yra įdedamas į gimdą, kad šeima turėtų 50 proc. didesnę tikimybę išsaugoti nėštumą.
Teigiama, kad žuvę mėgintuvėlyje embrionai tokio paties likimo būtų sulaukę ir natūraliomis sąlygomis - gimdoje. Mat natūraliai nutrūksta iki 75 proc.
Taip pat skaitykite: Gimimas: vystymosi pabaiga
Forumo diskusijos apie dirbtinį apvaisinimą
Forumuose moterys dalijasi savo patirtimi, užduoda klausimus ir teikia patarimus apie dirbtinį apvaisinimą. Populiarios temos:
- Intrauterininė inseminacija (IUI)
- Pagalbinis apvaisinimas (IVF) užsienyje
- Pirmas vaikas - pagalbinio apvaisinimo rezultatas
Diskusijose galima rasti įvairių nuomonių ir patarimų, kurie gali būti naudingi poroms, svarstančioms apie dirbtinį apvaisinimą.
Nėštumas po dirbtinio apvaisinimo: mitai ir realybė
Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju.
„Skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Žinoma, pirmo nėštumo semestro metu gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo. Tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jei moteris pilve neturėjusi jokių operacijų, neturėtų būti skausmų. Jei nepastojimo priežastis - kiaušintakių užakimas ar sąaugos, tos sąaugos gali temptis, kai gimda auga, ir skaudėti. Tačiau tai vėlgi nepriklauso nuo pastojimo būdo, o nuo anatomijos“, - aiškino G. Bogdanskienė.
Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės manymu, nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. „Mes esame ne tik fizinis kūnas, bet ir tai, ką mąstome ir jaučiame. Taigi nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai. Todėl mes sakome, kad tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas. Kita vertus, moteris turi žinoti, kad šimtaprocentinių garantijų, kad sėkmingai gims kūdikis, kaip bebūtų liūdna, nėra. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį. Beje, ir natūraliai pastojus dažniau nėštumas nutrūksta nei vystosi toliau, tačiau moteris dažnai to nė nepastebi, kai neturi nevaisingumo problemos - ji nesureikšmina, kada prasidėjo mėnesinės: keliomis dienomis vėliau ar anksčiau. Kai moteris nori pastoti, šiuo atveju viskas labai atidžiai sekama ir stebima.
Endometriozė ir dirbtinis apvaisinimas
Endometriozė yra lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kurios metu veša į gimdos gleivinę (endometriumą) panašus audinys už gimdos ribų. Endometriozė gali apimti kiaušides, kiaušintakius ir kitus dubens organus bei audinius. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje akušerė-ginekologė Živilė Petrutienė sako, kad endometriozė nėra vėžinė liga, jos židiniai - ne piktybiniai.
Skaičiuojama, jog endometrioze suserga apie 10 proc. moterų. 20-40 proc. susirgimo atvejų nustatoma tiriant nevaisingumo priežastis, trukdančias pastoti.
Endometriozės savalaikis diagnozavimas ir gydymas suteikia galimybę moterims suvokti, kad ši liga gali būti įveikta. Atminkite, kad dažnai apie endometriozės atsiradimą praneša skausmingos mėnesinės.
Genetiko konsultacija nėštumo metu
Santaros klinikų Genetikos centro gydytoja ginekologė-genetikė Eglė Butkevičienė teigia, kad pastaruoju metu moterų, kurios kreipiasi į gydytojus genetikus neturėdamos jokių indikacijų, iš tiesų yra nemažai. Neretai taip moterys tiesiog bando sumažinti juntamą nerimą dėl savo kūdikio sveikatos.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Gydytojo genetiko konsultacija rekomenduojama, jei:
- Gimdymo metu moteris bus 35 metų arba vyresnė, vaisiaus biologinis tėvas yra 42 metų ir vyresnis.
- Ankstesni nėštumai buvo nesėkmingi (persileidimai, nesivystantis vaisius, negyvas arba apsigimęs kūdikis).
- Yra buvę ne mažiau kaip du savaiminiai persileidimai, nesivystantys nėštumai.
- Ankstesnių nėštumų metu nustatyti vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčiai.
- Moteris yra pagimdžiusi vaiką, sergantį chromosomine ar genine liga, arba vaiką, kuriam nustatytos dauginės formavimosi ydos.
- Vienas iš tėvų serga paveldima liga arba turi įgimtą vystymosi defektą, arba yra įgimtos ligos nešiotojas, ar vieno iš tėvų pirmos eilės giminėje yra sergančių genetine liga.
- Moteris arba vaisiaus tėvui nustatomi subalansuoti chromosomų persitvarkymai arba mozaikinis kariotipas.
- Ultragarsiniu tyrimu nustatomi vaisiaus ir (ar) nėštumo patologija arba chromosominės patologijos žymenys, arba jei iš moters kraujo nustatomi biocheminiai chromosominių ligų ar nervinio vamzdelio defektų žymenys.
- Moteris nėštumo metu serga ar yra persirgusi infekcine liga (raudoniuke, toksoplazmoze, citomegalo virusine infekcija ar kt.), ar yra paveikiama žalingų cheminių ir (ar) fizinių veiksnių (radiacijos, chemoterapijos, aukštos temperatūros ar vaistų, galinčių turėti teratogeninį poveikį).
- Tai nėštumas po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros.
- Vaisiaus biologiniai tėvai yra pirmos-trečios eilės giminės.
Žalingi įpročiai ir vaisiaus sveikata
Visi žalingi įpročiai turi ypač didelį rizikos faktorių tiek genetinėms ligoms, tiek ir bendram kūdikio vystymuisi bei jo sveikatai. Rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas, vaisiaus alkoholinis sindromas ir abstinencinis sindromas naujagimiui.
Neinvaziniai ir invaziniai tyrimai
Nėštumo metu atliekami neinvaziniai (PRISCA, NIPT) ir invaziniai (choriono gaurelių biopsija, amniocentezė, kordocentezė) tyrimai, siekiant nustatyti galimas vaisiaus genetines patologijas.
PRISCA tyrimas yra kombinuotas testas, atliekamas nuo 11-os savaitės +3 dienos iki 13-tos savaitės +6 dienos. Gautas šio tyrimo rezultatas yra dviejų faktorių kombinacija: tai biocheminiai kraujo serumo tyrimai chromosominės patologijos vertinimui (kraujyje tiriamos BhcG ir PAPP-A medžiagos) bei ultragarsinio tyrimo matavimai, jų abiejų kombinacija ir parodo, ar Dauno, Edvardso ir Patau sindromų rizika yra padidinta, ar ne.
NIPT tyrimas gali būti atliekamas nuo 10 savaitės iki pat gimdymo. Tiriamoji NIPT medžiaga yra vaisiaus DNR, kaip ir invazinių tyrimų atveju, todėl ir šio tyrimo tikslumas yra nepalyginamai didesnis. Skirtumas nuo invazinių tyrimų yra tik tas, kad NIPT tyrimo metu vaisiaus DNR išskiriamas iš motinos kraujo.
Invazinės procedūros atliekamos, jei neinvaziniai tyrimai parodo padidintą riziką.
tags: #apvaisinimas #megintuvelyje #atsiliepimai