Apolinaro Dambrausko Biografija: Gyvenimas, Pašvęstas Plaukimui

Apolinaras Dambrauskas - žymus plaukimo treneris, kurio indėlis į Lietuvos sportą yra neįkainojamas. Jo gyvenimas, kupinas iššūkių ir pasiekimų, įkvepia jaunąją kartą siekti aukštumų.

Gimimo Data ir Vaikystė

A. Dambrauskas gimė 1929 m. gegužės 16 d. Maniūšių kaime netoli Verbūnų, Šiaulių rajone. Jo tėtis gavo 25 metus lagerio, mirė badu tolimame Sibiro kalėjime.

Darbo Pradžia ir Studijos

Kai tėvą areštavo, Apolinaras išėjo iš gimnazijos, perėjo į Šiaulių suaugusiųjų mokyklą ir pradėjo dirbti komunaliniame banke pajamų kasos kontrolieriumi. Tačiau dėl korespondento, kurio neaptarnavo per pietų pertrauką, neigiamo atsiliepimo laikraštyje pareigas teko palikti. Tada geležinkeliečių mokykloje įsidarbino pajamų kasos kontrolieriumi ir kasininku, o vakarais mokydavosi.

"Buvo tokie laikai, kad reikėjo rinktis - arba į armiją, arba į mišką. Nei ten, nei ten nesinorėjo, teko ieškoti kitos išeities. Bandžiau stoti į Kauno politechnikos institutą, egzaminus išsilaikiau. Pasisekė Kaune įstoti į Kūno kultūros institutą, tereikėjo chemijos egzaminą išsilaikyti. Taip prasidėjo sportinis A. Ketverius metus A. Dambrauskas studijavo ir dirbo Kaune.

Iš pradžių net baseino nebuvo, vėliau pastatė 12,5 metro ilgio baseiną. Institutą A.

Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong

Darbas Turk­mė­ni­jo­je

"Visasąjunginiame kūno kultūros komitete Maskvoje kaip tik dirbo buvęs Kūno kultūros instituto direktorius. Jis buvo sakęs: "Būsit Maskvoje, užeikit". Mes ir užėjome trise: aš, slidininkas Liaugminas ir imtynininkas Kavaliauskas. Parašiau, kad dėl sveikatos norėčiau dirbti kur nors šiltame krašte. Gavau nukreipimą į Ašchabadą, Turk­mė­ni­jos sostinę", - netikėtą gyvenimo posūkį į tolimą kraštą prisimena A.

Į Turk­mė­ni­jos miesto Čardžau pedagoginį institutą A. Dambrauskas atvyko kartu su Kavaliausku. Tačiau greitai Kavaliauskui tolimas kraštas pabodo ir jis grįžo į Kauną, o A. Dambrauskas Turk­mė­ni­jo­je dirbo ketverius metus, iš pradžių dėstytoju, vėliau - Fizinio lavinimo katedros vedėju. Dalyvaudavo ir lengvosios atletikos varžybose.

Grįžimas į Lietuvą

Galiausiai ir A. Dambrauską pradėjo kamuoti namų ilgesys, pradėjo dairytis darbo Lietuvoje. Kaip tik atsirado vieta Šiaulių pedagoginiame institute, parašė prašymą ir gavo teigiamą atsakymą. Turk­mė­nai nors ir nenoriai, bet šiaulie­tį išleido. Šiauliuo­se A. Tačiau institute nebuvo plaukimo, tik žiemos sporto šakos, tad teko ieškotis darbo kitur.

"Vanduo nechlo­ruo­ja­mas, chloro papilta į griovelius palei baseino kraštą. Pasilenki plaukikui nurodymų duoti, nuo garų akys ašaroja. Septynerius metus ten atidirbau. Lietuvoje tuo metu dar nė vieno plaukimo sporto meistro nebuvo, o aš ten jau tris buvau paruošęs. Kai lietuviai sužinojo, pradėjo kviestis į Vilnių, pažadėjo butą pir­ma­me ketvirtyje", - pasakoja A.

"Aštuoni treneriai, keturi takai, 45 minutes baseine dirbam, 45 minutes - lauke, tada kita grupė, ir tokiu konvejeriu kiekvieną dieną. Trejus metus laukiau to pir­ma­me ketvirtyje pažadėto buto. Šiauliuo­se 1967 metais buvo baigiamas statyti naujas baseinas ir A. Dambrauskas niekam nieko nesakęs pasiprašė darbo Šiauliuo­se.

Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija

Darbas "Delfine"

"Baseinas buvo ką tik pastatytas, sudarinėjom sąrašus norinčiųjų plaukti, o jų buvo daug. Mokėm žmones plaukti. Paskui atsirado ir sportininkų, visai geras gyvenimas prasidėjo", - pasakoja A. Treniruotės prasidėdavo 6 valandą ryto, tad treneriui tekdavo keltis 4 valandą. Kai atsirado gerų sportininkų, Šiauliuo­se buvo įkurta olimpinio rezervo grupė.

10 metų A. Dambrauskas dirbo be atostogų tarp Šiaulių ir stovyklų po visą Tarybų Sąjungą. Beje, V. "Neišleido manęs net į Lenkiją. Dirbau, važinėjau po Tarybų Sąjungą, o kai Lietuva tapo nepriklausoma, tada ir pasaulio pamačiau. Per 1967-2006 darbo "Delfine" metus A. Dambrauskas paruošė 16 plaukimo meistrų, 25 kandidatus į plaukimo meistrus ir per 700 atskyrininkų. Daugiau kaip 20 metų kasmet "Delfino" baseine rengiamos tarptautinės A.

Gyvenimo Akimirkos

Prieš šešerius metus A. Kompaniją buvusiam treneriui palaiko dvi guvios ir sargios kalytės, garsiai pranešančios, kad į namus atėjo svečias. O jų A.A. Dambrauskas R. "L. Kačiušytės karjera buvo trumpa. Atplaukė savo ir baigė. Ant balto žirgo išjojo. O R. Meilutytė nesus­to­jo. Pasak A. Kitos tokios žvaigždės, kaip buvo L. Kačiušytė, R. "Lietuva - maža šalis, ne taip, kaip Rusija, kur gali atsirinkti geriausius iš kelių dešimčių milijonų, padirbėti 10 metų ir ieškoti kito talento.

Žymūs Žmonės, Gimę ar Susiję su Telšių Apskritimi

Šiame regione gimė ar gyveno daug žymių žmonių, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Tarp jų:

• Donatas Lukoševičius (g. 1935 m. sausio 1 d. Varniuose) - Lietuvos dailininkas skulptorius, dalyvavęs daugiau nei 70 respublikinių ir tarptautinių parodų.
• Stasys Štikelis (1930 m. sausio 4 d. Milvydiškiuose, Varnių valsčius, Telšių apskritis - 1999 m.) - Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius.
• Kazimieras Gailevičius (g. 1935 m. sausio 5 d.) - mokytojas, šachmatininkas, sporto organizatorius.
• Algirdas Žebrauskas (g. 1955 m. sausio 5 d. Plungės rajone) - architektas, politikas, visuomenės, kultūros veikėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros premijos laureatas.
• Feliksas Ereminas (1890 m. sausio 7 d. Gadūnavo parapijoje (Telšių raj.) - 1962) - kunigas.
• Alfridas Bulkauskas (1955 m. sausio 9 d. - 2009 m.) - choro dirigentas, Telšių mišraus choro „Žemaičiai“ vadovas, Telšių aukštesniosios pedagoginės mokyklos dėstytojas.
• Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans (1925 m. sausio 10 d. Stalge (Plungės r.) - 2000 m. balandžio 28 d. Edegame (Belgija)) - poetė, vertėja.
• Antanas Jonušas
• Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose - 1902 m. lapkričio 26 d.) - vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas, "Anykščių šilelio" autorius.
• Daiva Vaitkevičiūtė (g. 1970 m. sausio 18 d. Gomalių kaime, netoli Varnių miestelio) - žurnalistė, rašytoja, prozininkė, lietuviškų serialų scenarijų kūrėja.
• Aleksandras Vasiliauskas (g. 1940 m. sausio 25 d. Žvirgžduose, Telšių raj.) - Lietuvos matematikas, ekonomistas, LMA narys korespondentas.
• Salomėja Pranaitienė (g. 1955 m. sausio 25 d. Telšių raj.) - Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė.
• Aušra Garnienė (g. 1975 m. sausio 30 d. Telšiuose) - žurnalistė, dirbusi žurnalo „Trimitas“, vaikams žurnalo „Bitutė“ redaktore, dienraščio „Kauno diena“ žurnaliste.
• Vincas Steponavičius (g. 1945 m. sausio 30 d. Telšiuose) - „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius.
• Julius Gravrogkas (Graurogkas) (g. 1885 m. vasario 5 d.) - mechanikas-inžinierius, profesorius, spaudos bendradarbis.
• Antanas Kakanauskas (g. 1955 m. vasario 9 d. Pukėnų kaime, netoli Šaukėnų) - rašytojas, žurnalistas.
• Ona Galdikienė (g. 1925 m. vasario 11 d. Telšiuose) - mokslininkė chemikė, prof., habil. gamtos m. dr., sukūrusi blizgiųjų dangų gavimo technologijas.
• Kęstutis Rapalavičius (g. 1955 m. vasario 13 d.) - menininkas, tapytojas.
• Bronislovas Grombčevskis (1855 m. vasario 15 d. Kaunatavos k. (Telšių r.)) - žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas.
• Alfonsas Paukštys (g. 1915 m. vasario 20 d.) - smuikininkas.
• Rima Balanaškienė-Viliutė (g. 1965 m. vasario 21 d. Luokėje, Telšių r.) - verslininkė, pelniusi apdovanojimą „Versli moteris“.
• Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas (1915 m. vasario 24 d. Smilgių kaime Žarėnų valsčiuje Telšių apskrityje - 1946 m. vasario 18 d.) - LLA vadas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas.
• Vilma Magylienė (g. 1970 m. vasario 24 d. Telšiuose) - savanorė Afrikoje, vadinama „Baltąja mokytoja“.
• Mindaugas Stasiulis (g. 1980 m. vasario 25 d.) - laidų ir renginių vedėjas.
• Jadvyga Bulauskienė - tautodailininkė.
• Zenonas Jaška (g. 1930 m. kovo 2 d. Kretingos apskr. Platelių vls.) - inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas, Laisvės kovų dalyvis.
• Zofija Tautkevičiūtė (g. 1925 m. kovo 3 d.) - gydytoja.
• Adolfas Gedvilas (g. 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų sen., Rykšėnų km.) - tautodailininkas, suprojektavęs Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą.
• Vygantas Paulauskas (g. 1960 m. kovo 8 d.) - stiklo dailininkas, skulptorius.
• Jonas Pleškys (Jonas Plaskus) (1935 m. kovo 10 d. Giliogiryje, Plungės rajone - palaidotas Žarėnų kapinėse) - žemaitis jūrininkas, sovietų karinį laivą nuvairavęs į Gotlando salą Švedijoje.
• Gabrielius Narutavičius (Gabriel Narutowicz) - pirmasis Lenkijos prezidentas.
• Petras Mitkus (g. 1925 m. kovo 27 d.) - kunigas.
• Alfredas Maželis (1955 m. kovo 29 d. - 2021 m.) - gydytojas, dirbęs Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiuoju gydytoju.
• Jonas Mikulskis (1885 m. balandžio 3 d. Telšiuose - 1959 m. sausio 8 d. Prancūzijoje) - gydytojas, visuomenės veikėjas, filatelistas.
• Julius Čepėnas (g. 1925 m. balandžio 12 d. Kaune) - scenografas.
• Vladas Žulkus - akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas, nuo 2002 iki 2011 m. Klaipėdos universiteto rektorius.
• Adomas Butrimas (g. 1955 m. balandžio 16 d. Telšiuose) - meno istorikas, archeologas.
• Vytautas Tamoliūnas (1955 m. balandžio 17 d. Telšiuose - 2009 m. liepos 15 d.) - dailininkas, fotografas.
• Daina Butkienė-Pruckutė (g. 1965 m. balandžio 17 d. Pozingių k., Klaipėdos r.) - sportinių šokių šokėja, trenerė.
• Arvydas Stasiulis (g. 1960 m. balandžio 23 d.) - profesorius, dr. (biomedicinos mokslas), ilgametis Lietuvos sporto universiteto mokslo reikalų prorektorius, sporto mokslininkas.
• Petras Gintalas (g. 1945 m. balandžio 23 d. Telšiuose) - Lietuvos skulptorius, medalininkas.
• Stanislovas Žilevičius (g. 1950 m. gegužės 7 d.) - lietuvių kariljonininkas, pedagogas.
• Kęstutis Švėgždavičius (1955 m. gegužės 9 d. Telšiuose - 2013 m.) - istorikas, muziejininkas, lektorius, 1986-1993 m. vadovavo Žemaičių „Alkos“ muziejui.
• Antanas Krausas (1905 m. gegužės 10 d. Sedoje, Mažeikių raj. - 1970 m. Australijoje) - pedagogas, vegetarizmo propaguotojas.
• Odilija Rudzevičienė (g. 1965 m. gegužės 14 d. Kaune) - vaikų ligų gydytoja, gydytoja alergologė.
• Ineta Stasiulytė (g. 1980 m. gegužės 17 d. Telšiuose) - teatro bei kino aktorė, laidų vedėja, šokėja.
• Dalia Brenciūtė (g. 1955 m. gegužės 23 d. Plungėje) - lietuvių aktorė.
• Daiva Jakavickienė (g. 1975 m. gegužės 23 d.) - VĮ „Oro Navigacija" vyresnioji skrydžių vadovė.
• Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) (1845 m. birželio 4 d. Plungės vlsč. Bukantės k. - 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje) - rašytoja.
• Vytautas Paulauskas (1910 m. birželio 7 d. Žarėnuose, Telšių aps. - 1991 m. gegužės 7 d. Vilniuje) - Lietuvos matematikas.
• Jonas Juška (1815 m. birželio 8 d. Dilbėje (Žarėnų vls., dab. Telšių r.)) - kalbininkas.
• Liuda Lėverienė (g. 1935 m. birželio 9 d.) - pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė.
• Danielius Praspaliauskis (g. 1970 m. birželio 10 d.) - muzikantas, kompozitorius, kvinteto „Contra Jazz“, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo, Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ bigbendo saksofonistas.
• Adolfas Daugėla (1815 m. birželio 10 d. Telšiuose - 1893 m. birželio 7 d.) - kunigas.
• Jadvyga Šilinaitė-Medžiaušienė (1925 m. birželio 11 d. - 2016 m. rugsėjo 23 d.) - ilgametė bibliotekininkė.
• Irena Peleckienė (g. 1955 m. birželio 11 d. Rusnėje, Šilutės rajone) - Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorė.
• Emilija Žarytė-Milevičienė (1930 m. birželio 14 d. netoli Užvenčio, Želvių kaime - 2004 m. rugpjūčio 17 d.) - poetė.
• Stasė Semenavičienė (Bružaitė) (g. 1930 m. birželio 22 d. Nevarėnų valsčiaus Balėnėlių kaime) - pedagogė, publicistė, fotografė.
• Alfredas Algirdas Jonušas (g. 1940 m. birželio 23 d. Telšiuose) - juvelyras, Telšių miesto Garbės pilietis.
• Remigijus Baltramėjūnas (g. 1945 m. birželio 27 d.) - mokslininkas fizikas.
• Erika Zulanienė (g. 1935 m. birželio 30 d.) - žurnalistė.
• Stanislava Kochanauskaitė (g. 1920 m. liepos 11 d.) - mokytoja, poliglotė.
• Pranciškus Zigmas Jukna (g. 1935 m. liepos 13 d. Palūkštyje, Telšių r.) - irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras, olimpinių žaidynių Romoje antrosios ir Meksikos trečiosios vietos laimėtojas.
• Tadas Juzumas (1810 m. liepos 14 d. - 1851 m. birželio 14 d.) - kunigas, religinis rašytojas, švietėjas.
• Algirdas Tarvainis (g. 1945 m. liepos 15 d. Buožėnų kaime, Telšių raj.) - agrarinių mokslų daktaras, Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos narys.
• Leonida Prialgauskaitė-Novickienė (g. 1930 m. liepos 17 d. Nerimdaičių k., Telšių raj.) - biomedicinos m. ir botanikos habil. dr., botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. mokslinė bendradarbė.
• Justina Kirnienė (Girdvainytė) (g. 1940 m. liepos 30 d. Gedikėnų kaime, Žarėnų valsčiuje (dabar Rietavo savivaldybė)) - LR Seimo nario patarėja.
• Aldona Grigaliūnienė (Satkauskaitė) (g. 1955 m. liepos 31 d.) - neįgaliųjų sportininkė, lengvaatletė ir tinklininkė.
• Saulius Urbonas (g. 1970 m. rugpjūčio 3 d.) - politikas ir visuomenės veikėjas.
• Alfonsas Gedgaudas-Prialgauskas (g. 1910 m. rugpjūčio 4 d.) - dirigentas, saksofonistas.
• Violeta Sivilevičienė (g. 1955 m. rugpjūčio 6 d. Telšiuose) - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM Veiklos planavimo ir pokyčių valdymo skyriaus vedėja.
• Kazys Mockus (1910 m. rugpjūčio 4 d. Rikantų kaime, Kelmės rajone, Raseinių apskr.) - vytautininkas, pedagogas, redagavo savaitraštį "Žemaičių žemė" ir "Žemaičių kalendorių".
• Vida Kniūraitė (g. 1950 m. rugpjūčio 13 d. Nagirbių kaime, Kelmės rajone) - VPU Istorijos fakulteto dekanė, istorijos mokytoja ekspertė, Visuotinės istorijos katedros docentė.
• Laurynas Ivinskis (1810 m. rugpjūčio 15 d. Šilalės apylinkėse - 1881 m. liepos 29 d.) - pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas.

Kiti Žymūs Lietuvos Žmonės, Gimę Sausio Mėnesį

Sausis Lietuvai padovanojo daug iškilių asmenybių, kurių darbai ir pasiekimai praturtino šalies kultūrą, mokslą ir sportą:

Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys

• Vincas Kisarauskas (g. 1934 m. sausio 1 d.) - dailininkas, vienas garsiausių lietuvių ekslibriso kūrėjų.
• Dalia Grybauskaitė (g. 1956 m. sausio 1 d.) - Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.).
• Kazimieras Žoromskis (1913 m. sausio 4 d. -) - lietuvių tapytojas.
• Zenonas Puzinauskas (1920 m. sausio 4 d. -) - lietuvių krepšininkas, lengvaatletis, krepšinio treneris, sporto organizatorius.
• Kazys Morkūnas (1925 m. sausio 4 d. -) - lietuvių vitražistas.
• Simonas Konarskis (1808 m. sausio 5 d. -) - 1830-1831 m. sukilimo veikėjas.
• Raimondas Vabalas (1937 m. sausio 5 d. -) - 20 a. lietuvių kino režisierius.
• Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918 m. sausio 6 d. -) - vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.
• Jonas Šliūpas (1861 m. sausio 7 d. -) - Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas.
• Donatas Malinauskas (1869 m. sausio 7 d. -) - Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas.
• Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (1877 m. sausio 8 d. -) - lietuvių rašytoja.
• Gediminas Jokūbonis (1927 m. sausio 8 d. -) - lietuvių skulptorius.
• Antanas Strazdas (1760 m. sausio 9 d. -) - lietuvių poetas, katalikų kunigas.
• Algirdas Julius Greimas (1917 m. sausio 9 d. -) - semiotikas, mitologas.
• Edmundas Alfonsas Frykas (1876 m. sausio 10 d. -) - architektas.
• Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis (1893 m. sausio 10 d. -) - lietuvių architektas, visuomenės veikėjas.
• Antanas Poška (1903 m. sausio 10 d. -) - lietuvių keliautojas, antropologas, žurnalistas.
• Justinas Marcinkevičius (1930 m. sausio 10 d. -) - lietuvių poetas, dramaturgas.
• Levas Vladimirovas (1912 m. sausio 11 d. -) - lietuvių knygotyrininkas ir bibliotekininkas.

tags: #apolinaras #dambrauskas #gime