Įvadas
Socialinis-edukacinis darbas vaikų globos namuose siekia paruošti vaikus savarankiškam gyvenimui, ugdyti visapusiškai išsivysčiusią asmenybę, gebančią sėkmingai integruotis į visuomenę. Šiame straipsnyje nagrinėjama paauglių, augančių vaikų globos namuose, socialinių vaidmenų suvokimo analizės metodika, taip pat vaikų globos namų finansavimo ir administravimo ypatumai.
Socialinių Vaidmenų Suvokimas ir Priėmimas Vaikų Globos Namuose
Socialiai subrendusi asmenybė pasižymi socialinių normų priėmimu, savo vietos suradimu gyvenime, sąmoningu tobulėjimo siekiu ir bent trijų socialinių vaidmenų (piliečio, šeimos nario ir profesijos žinovo) įsisavinimu. Vaikai socialinių vaidmenų mokosi stebėdami suaugusiuosius: tėvus, mokytojus, draugus. Socialiniai vaidmenys skirstomi į šeimos, moksleivio, piliečio ir darbuotojo vaidmenis.
Tyrimas, kuriame dalyvavo 120 paauglių (13-16 m.) iš vaikų globos namų, atskleidė jų socialinių vaidmenų supratimą ir priėmimą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir anketinė apklausa. Rezultatai parodė, kad paaugliai gana gerai suvokia šeimos vaidmenis, supranta, kad abu tėvai turi rūpintis ir auklėti vaiką, o pagrindinės vertybės yra šeima ir sveikata. Tačiau jiems trūksta žinių apie šeimos planavimą ir būsimo partnerio pažinimą. Respondentai jaučiasi nepasitikintys savimi ir nėra visiškai pasiruošę savarankiškam gyvenimui. Jų pagrindinė baimė - savarankiškas gyvenimas ir nežinoma ateitis.
Nors paaugliai suvokia, koks turėtų būti geras darbuotojas, tačiau savarankiškam gyvenimui globos namuose jie parengiami nepakankamai.
Vaikų Globos Namų Finansavimas: "Paslaugos Krepšelis Vaikui"
Audito metu nustatyta, kad vaikų globos namams neskiriamos lėšos pastatų renovacijai ir remontui. Auditoriaus nuomone, valstybės biudžeto lėšos skiriamos vaikų globos namams, o ne vaikui teikiamoms socialinėms paslaugoms. Todėl būtina įvesti „paslaugos krepšelį vaikui“ - tikslines lėšas, skirtas vaiko globai finansuoti, įskaitant darbuotojų atlyginimus, socialinį draudimą, mitybą, aprangą, avalynę ir kvalifikacijos tobulinimą.
Taip pat skaitykite: Vaiko atvejo analizės metodai
Finansuojant vaikui teikiamas socialines paslaugas, atsirastų galimybė taikyti vieningą vaikų globos namų finansavimo politiką, teikti paslaugas pagal poreikius, racionaliau planuoti globos namų tinklą, stiprinti finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią finansavimo sistemą ir pasiekti vaiko globos tikslus.
Šiuo metu vieno vaiko išlaikymas per mėnesį skirtinguose vaikų globos namuose svyruoja nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt (savivaldybių globos namuose - nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt). Toks finansavimo skirtumas rodo, kad neretai lėšos skiriamos tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti. Būtina suvienodinti vieno vaiko išlaikymą, nustatant fiksuotą mėnesinį ar metinį finansavimą.
Socialinių Paslaugų Administravimas Vaikų Globos Namuose
Socialinių paslaugų valdymo funkcijas vaikų globos namuose atlieka valstybinės, savivaldybių ir nevyriausybinės organizacijos. Valstybinių vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių - savivaldybės administracija.
Valstybės kontrolės audito duomenimis, 2004 m. buvo 32 valstybiniai vaikų globos namai (VVGN), kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija, ir 32 savivaldybių vaikų globos namai. Taip pat veikė 19 nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaikų globos namų.
2003 m., lyginant su 2001 m., vaikų globos namų skaičius padidėjo 3,8 proc., o juose gyvenančių vaikų skaičius - 11,8 proc. Tuo pačiu laikotarpiu globos namų darbuotojų skaičius sumažėjo 6,3 proc.
Taip pat skaitykite: Gabių vaikų ugdymas Lietuvoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dažniausios priežastys, dėl kurių vaikams nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), yra: tėvų valdžios apribojimas, tėvų nesirūpinimas vaiku, netinkamas auklėjimas, tėvų liga, skurdas šeimoje, smurtas šeimoje, tėvų mirtis ar išvykimas į užsienį.
Apklausos Metodika Vaikų Globos Namuose
Tyrimas organizuojamas keliais etapais, taikant skirtingus tyrimo metodus ir apklausiant skirtingus respondentus. Pirmame etape apklausiami globos namų vadovai, antrame - vaikai globotiniai. Apklausoje dalyvauja vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), siekiant išsiaiškinti, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas. Iš viso tyrime dalyvavo 95 respondentai.
Apklausos būdai: struktūrizuotas interviu ir anketinė apklausa. Struktūrizuoto interviu metodu apklausiami vaikų globos namų vadovai, siekiant išsiaiškinti socialinių paslaugų administravimo kokybės būklę valstybiniuose vaikų globos namuose. Klausimai sudaromi blokais, vadovaujantis H. Fajolio teoriniais administravimo principais. Anketinės apklausos tikslas - sužinoti vaikų nuomonę apie jiems teikiamų socialinių paslaugų kokybę ir gyvenimo sąlygas.
Globos Namų Vadovų Kompetencija ir Veiklos Planavimas
Siekiant išnagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta jų išsilavinimu. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad organizacijoje svarbų vaidmenį atlieka kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias.
Vadovavimo patirtis taip pat svarbi. Ilgametę vadovavimo patirtį turintys vadovai (apie 10-26 metus) turi kompetenciją, reikalingą kokybiškam administravimui užtikrinti.
Taip pat skaitykite: Globos namų analizė: bendruomeniškumo aspektas
Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose sudarinėjami veiklos planai. Veiklos planai sudarinėjami skirtingais periodais: vienuose globos namuose - kas mėnesį, kituose - kas ketvirtį ar kartą per metus. Veiklos planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą.
Planuojant finansavimą iš valstybės biudžeto, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu, socialinio draudimo dydžiais, finansavimo poreikiu mitybai, apavui, medikamentams, elektrai ir šildymui. Jei prieš tai buvusiais metais trūko finansinių išteklių, siekiama gauti didesnį finansavimą. Didžiausias finansavimas 2001-2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams „Gilė“.
Struktūrizuoto interviu metu buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšas poreikiui globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Tačiau jomis nesivadovaujama, nes, vadovų teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių.
Valstybė, sudarydama normatyvus globotinių išlaikymui, turėtų atsižvelgti į realų globos įstaigos finansavimo poreikį. Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (į šią sumą įeina darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui).
Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams. Dalis globos namų kišenpinigių neskiria, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Kituose globos namuose kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi, kaip paskatinimo priemonė. Kišenpinigiai atlieka svarbią funkciją kaip paskatinimo priemonę, be to, vaikai išmoksta taupyti pinigus.
Vaikų Susižalojimų Namuose Paplitimas
Tyrimas, kuriame dalyvavo 23 Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, atskleidė 6-7 metų vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, sužalojimų namuose paplitimą. Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 550 vaikų tėvai/globėjai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai patirti sužalojimai - kritimas. Nenustatyta sąsajų tarp sužalojimų paplitimo ir būsto sąlygų.