Įvadas
Žemė - tai mūsų planeta, namai, kuriuos turime saugoti ir tausoti. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip galime padėti vaikams suprasti Žemės svarbą ir ugdyti jų atsakomybę už jos ateitį. Aptarsime įvairius metodus ir veiklas, kurios padeda vaikams pažinti gamtą, suvokti ekologines problemas ir skatina juos prisidėti prie aplinkosaugos.
Žemės dienos renginiai: tvarumo idėjos ikimokyklinukams
Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė (Vilniaus universitetas) ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ mokytoja Viktorija Zavackienė dalijosi savo patirtimi apie Žemės dienos renginius, skirtus ikimokyklinukams. Jų pranešime „Žemės dienos renginiai: tvarumo idėjos ikimokyklinukams“ nagrinėjamos įvairios veiklos, skirtos sužadinti vaikų teigiamas emocijas ir padėti jiems suvokti save planetos šeimininkais, atsakingais už jos gerovę. Svarbu ugdyti vaikų supratimą, nes apsaugoti planetos gamtą galima tik susitelkus viso pasaulio žmonėms ir tai yra visų žmonių, visų valstybių rūpestis.
Pažintis su metų laikais ir gamtos reiškiniais
Pavasario mėnesių vardai padeda susipažinti su kovais, balandžiais ir gegutėmis. Aptariant šių paukščių panašumus ir skirtumus, vertinamas skirtingas jų dydis, balsas ir gyvensena. Puoselėjama aplinka padeda ikimokyklinukams ieškoti pavasario požymių. Pasėjus daržovių ir gėlių sėklų, stebėti, kaip vystosi augalai.
Žemės pažinimas per žemėlapius ir praktinę veiklą
Tyrinėdami žemėlapį ir gaublį, mokytojo padedami, vaikai sužino apie mūsų planetos žemynus ir vandenynus, o atlikdami praktikos darbus ir žaisdami „žemynais“ ir gyvūnų figūrėlėmis patiria daug teigiamų emocijų.
Praktiniai darbai ir aplinkos tvarkymas
Mokytojo padedami, vaikai aiškinasi, kokia žmogaus veikla gamtoje yra tinkama, o kokia ne, aptaria savo patirtis, atlikdami kūrybinę veiklą dalijasi įžvalgomis, kaip gali prisidėti saugoti planetos gamtą.
Taip pat skaitykite: Vaikų kūrybiškumas ir Žemės eilėraščiai
Švaros svarba ir tėvų pavyzdys
„Paimkime pirštines, šiukšlių maišą ir surinkime šiukšles savo aplinkoje. Būtų šaunu, jei prisijungtų vaikų tėvai. Vaikams matyti, kad ir tėveliai (globėjai), šeimos nariai neabejingi numestai šiukšlei, aplinkotvarkos mokysis ir iš jų."
Alternatyvos automobiliams: vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu
„Mūsų keliai taip užkimšti transporto priemonių, kad jau darosi rimta problema. Stovima spūstyse, be reikalo deginami degalai. Ir aplinkai nesveika, ir važiuojančių automobiliais emocinė sveikata prastėja. Vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu ne tik sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet pagerintų sveikatą bei fizinę formą. Būtų gerai, jei visi nors kelis kartus per metus tam ryžtųsi“, - įsitikinusios ikimokyklinio ugdymo specialistės.
Taupumas ir atsakingas vartojimas
Be to, specialistės kviečia užsiėmimu metu taupyti vandenį, popierių, elektrą, šilumą. „Šiandien nebeišsiverčiama be įvairiausių smulkių daiktų: dėžučių (popierinių ar plastikinių), maišelių, popieriaus, buteliuko vandens, vienkartinio naudojimo daiktų. Anksčiau ar vėliau visi šie mūsų naudojami daiktai virsta išmestomis šiukšlėmis. O jei pabandytume juos pakeisti ilgiau tarnaujančiais daiktais: įsigytumėte gertuves, priešpiečių dėžutes, daugkartinius daržovių ir vaisių maišelius ir pan.?“
Vaikų kūrybinės išraiškos ir mintys apie Žemę
Vaikų supratimą ir norą padėti Žemei pranešėjos iliustravo kūrybiniais ikimokyklinukų darbeliais ir išsakytomis mintimis. „Žemė džiaugiasi pirmaisiais žiedais. Verkia kai žmonės šiukšlina“, - samprotauja keturmetė Reina. O Vaidotas Žemės džiaugsmą įvardija pačių vaikų sodintų gėlyčių išsiskleidusiais žiedais, Agota vertina sprogstančių medžių pumpurėlius. Vartodami liūdesio ir džiaugsmo sąvokas vaikai kalba apie bundantį pavasarį ir kartu su Žeme liūdi dėl nupjauto medžio, aplinkos taršos ir kitų ekologinių problemų.
Vaikų susirūpinimas ir kritinis mąstymas
Savo susirūpinimą Žeme ir jos ateitimi ugdytiniai vaizduoja piešinukuose, kituose vaikiškuose darbeliuose ir kritiškai vertina netinkamą elgesį gamtoje, aptaria žaliosios planetos skirtinguose žemynuose egzistuojančią gyvūnų įvairovę. Vaikų darbeliai ir mintys rodo, jog jie suvokia esantys Žemės dalimi, supranta planetos problemas, svarsto, aiškinasi dėl ko jos kyla ir galvoja, ką jau šiandien jie gali padaryti.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Darnus sugyvenimas su gamta
„Pirmieji pavasario žiedai ar parskridusių paukščių balsai ne tik suteikia teigiamų emocijų, bet ir siunčia žinutę, kad planetoje esame ne vieni, tad turime norėti ir mokėti darniai sugyventi su jais ir nepakenkti."
Bendradarbiavimas ir tėvų įsitraukimas
„Daug veiklų, kuriose vaikai dirbo, kūrė, tyrinėjo, aiškinosi drauge, mokėsi vieni iš kitų, kartu sprendė problemas. Labai reikšmingas tėvų (globėjų) šeimos narių įsitraukimas, neabejingas požiūris į vaiko veiklas darželyje. Žaidimai, bendra veikla ugdo vaiko kalbą, mąstymą, dėmesį, savarankiškumą, emocijas, tobulina bendravimo įgūdžius.
Empatijos ugdymas ir atsakomybės suvokimas
Žaisdami vaikai pastebi, kad tarp augalų gyvūnai gerai jaučiasi: turi maisto, gali pasislėpti, būna nematomi, nes susilieja su aplinka. Dykynėje visai kitaip. Įsijautimas į gyvūnų poreikius - tai empatijos ugdymo pavyzdys. Susidarę vaizdinį, kad mūsų planeta žalia, graži ir joje veisiasi daug gyvūnų, jie supranta, kad kiekvienas žmogus atsakingas už Žemės ateitį.
Tvarumas visus metus
Pavasaris vaikų gamtamoksliniam ugdymui - palankus metas, tačiau tvarumo idėjos svarbios visus metus.
Pasaulinė Žemės diena: atkreipti dėmesį į aplinkosaugą
Kovo 20-oji skirta Pasaulinei Žemės dienai paminėti, kuri sutampa su pavasario lygiadieniu. Pasaulinė Žemės diena - svarbus metas, atkreipti visų dėmesį į aplinkos išsaugojimo reikšmę, pabrėžti ekologines problemas, skatinti tvarų vystymąsi ir atkreipti dėmesį į aplinkos išsaugojimo svarbą.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Parodos ir kūrybinės iniciatyvos
Minint Pasaulinę Žemės dieną, Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje, Klaipėdos r. savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka, Žemaitės g. 5, Gargždai, vyksta Lopšelių-darželių „Naminukas“ ir „Saulutė“ mokytojų, vaikų ir jų tėvelių, pagalbos vaikui specialistų iš antrinių žaliavų sukurtų rūbų paroda.
Lietuvių liaudies sakmės apie Žemę
Lietuvių liaudies etiologinės sakmės apie dangų ir žemę, saulę ir žemę, taip pat gali būti puiki priemonė vaikams supažindinti su pasaulio kūrimosi istorijomis ir Žemės svarba.
Sakmės pavyzdžiai:
- Saulė ir Mėnulis: Gyveno danguje Saulė ir Mėnulis. Jie turėjo dukrelę Žemę, kurią labai mylėjo. Kartą jie susipyko. Tada Saulė nutarė, kad ji viena saugos Žemę. Bet Mėnulis nesutiko ir padavė ją į teismą.
- Sausra: Seniai, labai seniai žemėj buvo labai didelė sausra - išdžiūvo visas vanduo. Žmonės nebeturėjo ko atsigerti. Vieną naktį iš namų išėjo mergikė su samčiuku vandens savo sergančiai motinai parnešti. Ėjo ėjo, nuvargo ir atsigulusi užmigo.
- Žemės sukūrimas: Nebuvo nieko, tik vanduo. Tais vandenimis yrėsi mažas laivelis, kuriame sėdėjo dievas, o velnias yrė. Pagaliau juodu nutarė pasilsėti, tiktai nėra kur. Tada ir sako dievas velniui: - Nerkis į dugną ir iškelk iš ten saują žemių. Velnias murkt į gelmę. Po valandos iškilo,…
- Seniai ir barniai: Gyveno du seniai ir turėjo daug žemės. Kartą jie susipyko dėl ežios, skiriančios jų daržus. Ir pradėjo bartis. Vienas senis bardamasis pūtė vėją, o antras šnypštė vandenį. Supyko saulė ant šių senių už tokį jų barnį ir nustojo šviesti. Ir dabar visada, kada tik šie seniai…
- Saulės nukalimas: Senais laikais gyveno žmogus kalvis. Tada buvo visur tamsu, naktis ir naktis. Tai šis kalvis nutarė nukalti saulę. Paėmęs blizgančią geležį, kalė kalė ir nukalė per šešerius metus. Tada, užlipęs ant aukščiausios trobos, įmetė ją į dangų. Ir iki šios dienos ji ten tebestovi….
- Vaivorykštė: Dievas palikęs vaivorykštę po tvano, kuri reiškianti, kad daugiau tvano nebus. Vaivorykštė traukia iš ežerų ir upių vandenį į debesis, kada juose vandens sumažėja. Kartais gali įtraukti medžius, gyvulius ir žmones. Kartą buvo įtraukusi piemenį ir tris jo ožkas….
- Pasaulio pradžia: Pradžioje pasaulio nebuvo nei žemės, nei saulės, nebuvo nieko, tiktai vien vanduo. Ant tų vandenų viešpatavo du dievu. Pirmasis dievas buvo vyresnis ir galingesnis už antrąjį. Pirmasis dievas žinojo, jog ant dugno tų vandenų yra truputis žemės.
- Adomo pėdsakai: Kada Adomas perėjo visas žemes, tai kur žengdamas koją užkėlė, tai čia paliko kalnai, o kur neužžengė, paliko pelkės ir nederanti žemė. O kur verkdamas apsistojo, tai čia pasiliko grioviai ir upiukai nuo ašarų, bėgantys savo taku ing vakarus. O kada sugrįžo iš vakarų į…
- Mergaitė mėnulyje: Kai kam atrodo, kad kaip tos dėmės ant mėnulio, tai mergaitė neša vandenį. Sako, kad kadaise toj mergaitė buvo našlaitė. Pamotė ją vis siuntė į darbus. Skriausdavo, mušdavo. Ta pamotė buvo ragana. Kartą ji nusiuntė ją vandenio nešti. Užpykusi prakeikė ir nusiuntė į mėnulį….
- Paukščių kelias: Rudenį ant dangaus atsiranda šviesi juosta. Tai Paukščių Keliu vadinasi. Jie, kai naktį lekia už marių, labai neregi. Tai dievas padarė, kad jiem būt šviesu.
- Žemės sėkla: Kai dievas kūrė pasaulį, tai kažkokią sėklą sėjo - ir iš jos darėsi žemė. O tuo kartu prie dievo buvo šitas, kuris dabar yra velnių viršininku, - Licipėras. Tai anas ėmė tos dievo sėklos ir pasisėmė burnon. Pradėjo jam ta sėkla žiaunas plėšt - pradėjo burnoj augt.
- Kaino ir Abelio istorija: Senų senovėje ganė du broliai avis. Vieno vardas buvo Kainas, o kito Abelis. Jie vieną kartą susipyko. Tada paėmė Kainas ir užmušė Abelį. Grįžo Kainas su banda avių namo, o tėvas klausia: - Kur yra Abelis? Kainas atsakė: - Aš užmušiau. Tada tėvas prakeikė sūnų ir pasakė:…
- Akmenų augimas: Boba sako, kad akmenys augo. Lijo tokie lietūs akmenimis, ir kurie didesni, tie įlindo žemėn, o mažesni viršun, ir jie augo. Paskui gyveno tokie žmonės. Ir jie buvo tokie stebuklingi, šventi. Ėjo nėščia moteriškė ir nešė savo vaiką, ir nusgurino koją (basi vaikščiojo). - Tai, -…
- Velnias ir akmeninė sėkla: Dievas, sukūręs pasaulį, labai puikiai viską surėdęs: pradėjo žolės žaliuoti, medžiai augti. Bet velniui nepatikęs toks darbas. Užsimanęs pakenkti dievui ir gamtai. Dėl to užsėjęs žemę akmenine sėkla - smulkiais grūdeliais, kurie labai gašiai augo ir plėtės.
- Marijos sietelis: Vieną kartą Marija sijojo miltus. Marijai išėjus laukan, velnias įlėkė į vidų ir pavogė sietelį. Sugrįžusi Marija, neradusi sietelio, pradėjo visur jo ieškoti ir atrado sulankstytą po lovą.
- Šventas Petras ir oras: Dievas paliko šventam Petrui tvarkyti orą. Kadangi dievas kalbėjo lenkiškai (buvo ponas), o šventas Petras buvo iš mužikų ir nemokėjo lenkiškai, išėjo didelis nesusipratimas.
- Nojaus statinė: Nojus mėgdavęs įsigerti ir daug statinių arielkos turėjęs. Kartą didžiausios statinės lankas pusiau pertrūko ir pasikėlė į dangų.
- Spjudas milžinas: Buvo Spjudas - žmogus milžinas. Vaikščiojo jis apie laukus, ir kur tik rado blogą žemę, ten spjaudė. Ir darės iš tų seilių akmenys. Ir jie vis augo ir augo. Dievas išvydo tai ir užleido šalną, kad akmenys neužkariautų pasaulio. Ir tada jie daugiau jau neaugo….
- Mergaitė ir mėnulis: Viena mergaitė ėjo vandens. Buvo jau vakaras, ir švietė mėnuo. Ji beeidama užkliuvo ir nusimušė koją. Supykusi sako: - Šviesk, jei švieti, o dabar tai mano užpakalis daugiau šviečia. Mėnuo labai įsižeidė, pakėlė ją nuo žemės ir perkorė su visais naščiais per save. Ir dabar…
- Boba ant mėnulio: Ant mėnesio tai boba stovi išsikėtusi su vandenio nėšiais. Mat kai ponas dievas, sukūręs žmones, ėjo per pasaulį, tai užklydo ir į mėnesį. O ten mat tokie dideli kalnai, kad dievas pavargo ir atsisėdo pasilsėt. Tuo laiku užėjo boba su vandenio nėšiais ir eina pro šalį.
- Velnias ir Kardickas: Velnias padėdavo Kardickui visus darbus nudirbti - jis norėjo Kardicką pas save pasiimti. Kar- dickas užduodavo velniui labai sunkius darbus - jis vis tiek padirbdavo. Pritrūko darbų Kardickas, velnias paėmė jį ir nešė. Kardickas ėmė giedoti šventą giesmę: Karaliene maloninga,…
Šios sakmės, nors ir fantastinės, gali padėti vaikams suprasti senovės žmonių požiūrį į gamtą ir Žemę.
Ankstesnės tiesos ir dabartinė situacija
Vyresnės kartos atstovai dar prisimena anksčiau skiepytas tiesas, kad Žemės turtai neišsemiami ir svarbu, kovojant su gamta, jų kuo daugiau pasisemti. Tačiau spartus civilizacijos vystymasis pridarė daug bėdų, o klimato kaita ir jos poveikis privertė imtis skubių veiksmų.
Konferencijos ir iniciatyvos
Kaip to siekti buvo įdomu išgirsti Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje vykusioje 29-oje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje“ („Žaliasis pasaulis“ 2023 m. Nr. 10; Nr. 13).
Žemės dienos istorija
Nors pasaulyje tarptautinę Motinos Žemės dieną pradėta minėti 1970 m., o Pasaulinę Žemės diena - 1971, Lietuva Žemės globėja tapo tik 1992 ir kovo 20-21 d.