Įvadas
Vaikų globos namai Lietuvoje išgyvena reikšmingą transformaciją, kurios tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje ir mylinčioje šeimos aplinkoje. Ši pertvarka, prasidėjusi 2014 m., apima vaikų globos institucijų uždarymą ir alternatyvių globos formų stiprinimą, tokių kaip globa šeimose, šeimynose ir šeimyniniuose namuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime vaikų globos namų pertvarkos Lietuvoje eigą, pasiekimus ir ateities viziją.
Vaikų globos namų pertvarkos pradžia ir tikslai
2014 m. Lietuvoje startavo vaikų globos institucijų pertvarka, kurios tikslas - atsisakyti didelių institucinių vaikų globos namų ir užtikrinti, kad vaikai augtų šeimai artimoje aplinkoje. Tuo metu Lietuvoje veikė 95 vaikų globos namai, kuriuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija yra vienas esminių socialinės politikos pokyčių.
Pagrindiniai pertvarkos tikslai:
- Sumažinti vaikų, gyvenančių institucinėse globos įstaigose, skaičių.
- Stiprinti šeimas, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose.
- Plėtoti alternatyvias globos formas, tokias kaip globa šeimose, šeimynose ir šeimyniniuose namuose.
- Užtikrinti kokybiškas paslaugas šeimoms, išgyvenančioms krizę, ir šeimoms, kuriose auga likę be tėvų globos vaikai.
Pertvarkos eiga ir pasiekimai
Per dešimtmetį kryptingai atsisakyta vaikų globos namų. Nuo 2014 m. buvo įdiegta daug naujovių ir sustiprintos esamos paslaugos:
- Pradėtos teikti kompleksinės paslaugos šeimai.
- Sustiprinti vaikų dienos centrai.
- Sustiprinta šeimų socialinė priežiūra.
- 2018 m. startavo globos centrai (šiuo metu jų yra 66).
- Atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai.
- Aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla.
- Dalis vaikų apsigyveno šeimyniniuose namuose (šiuo metu jų turime 177 ir juose auga 1032 vaikai).
Šie pokyčiai suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, prisideda prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Statistika ir tendencijos
Per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3500 vaikų. Šiuo metu kiek daugiau nei 1000 vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje.
Dabar didžioji dalis - apie 6000 tėvų globos netekusių vaikų - gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose.
Paskutinių vaikų globos namų uždarymas - reikšmingas lūžis
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, paskutiniųjų vaikų globos namų uždarymas Lietuvoje - reikšmingas pasiekimas visoje globos sistemoje bei suteikta didesnė galimybė tėvų globos netekusiems vaikams augti šeimai artimoje aplinkoje.
Ji teigia, kad pastaraisiais metais globos srityje įgyvendinti pokyčiai leido vis empatiškiau rūpintis tūkstančių globojamų vaikų gerove - atrasti naujas globos formas, pritraukti atsakingai globos misijai pasirengusias šeimas, suteikti daugiau kokybiškų paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams. Tad uždaryti paskutinieji vaikų globos namai šiame pokyčių kelyje tapo esminiu lūžiu.
Valstybės kryptis - į vaikų gyvenimą šeimoje
Pasak globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovės Rugilės Ladauskienės, didžiųjų vaikų globos namų uždarymas rodo aiškią valstybės kryptį, kuri orientuota į vaikų gyvenimą šeimos aplinkoje. Prie to bene labiausiai prisidėjo 2014 m. prasidėjusi vaikų globos institucijų pertvarka.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
R. Ladauskienė teigia, kad 2014 m. buvo nuspręsta, kad vaikai negali augti didelėse institucijose. Jie turi gyventi ne įstaigose, atskirtose tvoromis nuo gyventojų ir realaus socialinio gyvenimo, o bendruomenėje, tokiuose pačiuose namuose, kaip ir gyvena visuomenė.
Istorinis kontekstas
Prieš 20 metų buvo svarstoma, kur suteikti prieglobstį vaikui, siekiant užtikrinti bazinius jo poreikius. Taip vaikams namais tapdavo internatai, kitaip vadinami vaikų namais, pavyzdžiui, Alytuje ar Marijampolėje viename pastate gyvendavo gerokai daugiau nei 100 vaikų.
Dar visai neseniai, prieš dešimtmetį, Lietuvoje veikė penkeri kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo apie 100 kūdikių - tai ypač skaudi mūsų šalies praeitis. Tačiau pamažu tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė suprato, kad vaikams svarbiausia vieta yra šeima, kur jie gali saugiai augti, vystytis taip, kaip užkoduota žmogaus prigimtyje - atliepiant fizinius, socialinius, emocinius, ugdymosi ir kitus vaiko poreikius.
Globėjų rengimas ir paslaugos krizę patiriančioms šeimoms
Nuo 2008 m., pagal specialią programą, prasidėjo globėjų rengimas, kuris įsibėgėjo 2014 m. Po ketverių metų, 2018 m. nusprendus uždaryti kūdikių globos namus, veiklą pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei. Tuo pat metu išsiplėtė ir paslaugos krizę patyrusiai šeimai - įsteigti krizių centrai šeimai, kur teikiama intensyvi pagalba, prasidėjo atvejo vadybos veikla, centralizuota vaikų teisių apsauga.
Šeimyniniai namai - šeimai artima aplinka
Globos specialistų teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra likusios tik kelios vaikų globos institucijos didžiuosiuose miestuose, kur gyvena 76 vaikai su negalia ir jiems reikalingos specialios sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos bei veikia būtina įranga.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.
Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos.
Globėjų trūkumas ir parama jaunuoliams
Gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje yra 3314 fizinių vaiko globėjų (rūpintojų), 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.
Globos specialistų teigimu, nors susidomėjimas ir apsisprendimas globoti Lietuvoje auga, tačiau nuolat trūksta globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų.
Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas.
Bendruomeniniai vaikų globos namai: pavyzdžiai ir patirtys
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių.
Elektrėnų šeimos namuose nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo metu ten gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, o jais visą parą rūpinasi darbuotojai. Elektrėnų šeimos namų direktorė Vida Rakauskienė tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.
Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti.
Visuomenės požiūris ir stigmatizacijos mažinimas
Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni.
Ateities iššūkiai ir perspektyvos
Nors vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje pasiekė reikšmingų rezultatų, dar lieka iššūkių, kuriuos reikia įveikti:
- Nuolatinis globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų trūkumas.
- Būtina užtikrinti kokybiškas paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus su negalia.
- Svarbu toliau mažinti visuomenės stigmatizaciją vaikų, augusių globos namuose, atžvilgiu.
Nepaisant šių iššūkių, vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje yra sėkmingas pavyzdys, kaip galima užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje ir mylinčioje šeimos aplinkoje. Valstybės kryptis į vaikų gyvenimą šeimoje ir toliau bus prioritetas, siekiant užtikrinti geriausią vaikų gerovę.