Vaikystė yra svarbiausias žmogaus amžiaus tarpsnis, kai formuojasi vertybės, pasaulio suvokimas ir asmenybė. Siekiant užtikrinti vaikų teises ir apsaugą, būtina atkreipti dėmesį į vaikų kankinimo ir prievartavimo problemą, jos statistinius duomenis ir priežastis.
Genocido Požymiai ir Istorinis Kontekstas
Vaikų kankinimas ir prievartavimas, deja, turi gilias istorines šaknis. Lietuvoje genocido veiksmai, atitinkantys tarptautinės teisės normų apibrėžiamus genocido nusikaltimo požymius, vykdyti įvairiais laikotarpiais. 2000 m. rugsėjo 26 d. priimtame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse teikiamas platesnis genocido apibrėžimas.
Sovietinis Genocidas
Genocido veiksmų įvykdyta 1939 m. rugsėjį SSRS kariuomenei užėmus Vilniaus kraštą. 1940 m. birželį SSRS okupavus Lietuvos Respubliką, komunistinė totalitarinė valdžia, siekdama sovietizuoti šalį, jau 1940-1941 m. ėmėsi genocido veiksmų - buvo suimta, žiauriai kankinta, teisiama, nužudyta žmonių už 1918-1940 m. veiklą, Lietuvos Respublikoje eitas pareigas, socialinę padėtį.
1940 m. liepos 7 d. patvirtintas Valstybės saugumo departamento (direktorius A. Sniečkus) pagal Maskvos instrukcijas parengtas Priešvalstybinių partijų: tautininkų, voldemarininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių, trockininkų, socialdemokratų, eserų, šaulių ir kitų vadovaujančių veikėjų likvidacijos paruošiamųjų darbų ir operatyvinės likvidacijos planas, imta sudarinėti suimtinų asmenų sąrašai. Dar iki Liaudies seimo rinkimų ir per juos 1940 m. liepos 11-19 d. buvo suimta 504 žm., dažniausiai uždraustų Lietuvos partijų vadovai ir veikėjai, buvę aukšti policijos pareigūnai ir valdininkai, t. p. lenkų pogrindžio organizacijų nariai. 1940 m. rugsėjį Lietuvos kalėjimuose kalinta daugiau kaip 4100 žm., 1941 m. balandį - 6200; iš viso žinoma 6606 asmenys, suimti iki 1941 m. birželio trėmimo, didelė jų dalis - už vadinamąją antisovietinę veiklą. Daug nuteistųjų buvo išvežta iš Lietuvos į SSRS kalėjimus (Lietuvos gyventojų kalinimas).
Įgyvendinant Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto ir SSRS Liaudies komisarų tarybos 1941 m. gegužės 16 d. nutarimą Dėl socialiai svetimo elemento iškeldinimo iš Pabaltijo respublikų, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos, 1941 m. birželio 14-18 d. buvo įvykdytas pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas. Į tremtinių sąrašus iš anksto įtraukta 21 214 žm., iš jų iki SSRS-Vokietijos karo pradžios (1941 m. birželio 22 d.) spėta ištremti 17 600 (Lietuvos gyventojų trėmimai). Prasidėjus karui traukdamasi SSRS kariuomenė ir saugumo institucijų pareigūnai įvykdė genocido veiksmų - Rainiuose (Rainių žudynės), Panevėžyje, Pravieniškėse (Pravieniškių žudynės) bei kitur nužudė ir nukankino daugiau kaip 1000 žm. (politinių kalinių, suimtųjų, tarp jų ir dėl nesumokėtų mokesčių suimtų ūkininkų, t. p.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Holokaustas
Genocido vienas baisiausių veiksmų - masinės Lietuvos žydų žudynės per nacių okupaciją 1941-1944 m. (Holokaustas). Manoma, 1941-1944 m. buvo išžudyta apie 190-200 tūkst. iš 1941 m. Lietuvoje gyvenusių apie 210 000 žydų (95 %). Jų žudynes organizavo nacių okupacinė administracija, bet į šį nusikaltimą buvo įtraukta dalis vietos gyventojų ir institucijų (vadinamoji lietuvių savivalda, policijos batalionai). Per Holokaustą Lietuvoje (ir kitose Vidurio rytų Europos šalyse) buvo beveik sunaikinta žydų etninė grupė litvakai.
Pokario Represijos
Prie genocido t. p. Sovietinė politika (Lietuvos sovietinimas, rusinimas ir kolonizavimas) ir represijos buvo atnaujintos Sovietų Sąjungai vėl okupavus Lietuvą 1944 m. antroje pusėje-1945 m. pradžioje - siekta sudaryti sąlygas sovietizuoti visuomenę ir palaužti Lietuvos pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui. Genocidas buvo vykdomas pagal SSRS centrinių institucijų nurodymus; jam vadovavo Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto Lietuvos biuras (veikė 1944 m. lapkritį - 1947 m. kovą; VKP(b) CK Lietuvos biuras), Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas (LKP Centro komitetas), Lietuvos sovietinė administracija ir kuriama partinė nomenklatūra (nomenklatūra).
Genocidą tiesiogiai vykdė į Lietuvą perkeltos arba čia sudarytos SSRS saugumo ir vidaus reikalų institucijos, veikusios įvairiais pavadinimais (NKVD, Valstybės saugumo liaudies komisariatas, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo ministerija, KGB ir kiti), buvo panaudotos SSRS ginkluotosios pajėgos, t. p. Ypač žiaurių represijų ir genocido veiksmų įvykdyta baigiantis II pasauliniam karui ir iškart po jo (sovietinėje Lietuvoje karo meto padėtis buvo atšaukta tik 1946 m.). Baudžiamosioms operacijoms buvo sutelkiama net kelių divizijų daliniai, apsupami keli valsčiai, suiminėjami, net dėl menkiausios dingsties žudomi įtariamieji. 1944 m. gruodžio Kūčių vakarą Alytaus, Kauno ir kitose apskrityse buvo sudeginta valstiečių mažiausiai 144 ūkiai, nužudyta 265 lietuviai (kai kurie sudeginti savo namuose). Vien NKVD 4‑osios divizijos baudėjai 1944 m. gruodžio 13 d. - 1945 m. kovo 31 d. nužudė daugiau kaip 1800 žmonių. Pasak sovietinės valdžios oficialių ataskaitų, NKVD daliniai 1944-1945 m. nužudė daugiau kaip 12 200 Lietuvos gyventojų, iš jų 5000 galėjo būti civiliai. 1944-1945 m. ilgam buvo įkalinta apie 54 000 žm., apie 32 000 jų išvežta į SSRS lagerius.
Stalinizmo Laikotarpis
Stalinizmo laikotarpiu Lietuvoje (1940-1941 m. ir 1944-1953 m.) itin didelės masinės represijos įvykdytos 1944-1945 m. ir 1948-1950 m., kai siekta susilpninti partizanų pasipriešinimą, vėliau - įvykdyti prievartinę kolektyvizaciją. Nuo represijų ir genocido labiausiai nukentėjo apie 300 000 gyventojų. 1940-1941 m. ir 1944-1952 m. buvo įkalinta daugiau kaip 150 000 žm., daugiau kaip 80 000 jų - politiniai kaliniai; iš esmės ir didelė dalis kitų kalinių buvo įkalinta dėl politinių motyvų - mokesčių nemokėjimo, prievolių nevykdymo, kaip pasipriešinimo dalyvių artimieji.
Trėmimai
Kita genocido rūšis buvo trėmimai, atnaujinti iškart po II pasaulinio karo pradėjus įvesti sovietinį okupacinį režimą. Didelės masinio trėmimo operacijos įvykdytos 1948-1951 m. - sovietinė valdžia siekė visiškai nuslopinti ginkluotą pasipriešinimą, įbauginti gyventojus, pirmiausia ūkininkus, ir įgyvendinti kolektyvizaciją, todėl daugiausia tremta ūkininkų šeimos ir asmenys, įrašyti į vadinamųjų buožių sąrašus. Per šias ir kitas trėmimo operacijas (jų 1944-1953 m. iš viso buvo 34) daugiausia į atšiaurias Sibiro, Rusijos šiaurės ir Tolimųjų Rytų sritis buvo ištremta daugiau kaip 132 000, arba daugiau kaip 5 %, Lietuvos gyventojų. Poltiniai kaliniai ir tremtiniai buvo vežami dirbti nemokamą ar menkai mokamą darbą taigoje, rūdynuose ir kitur, ten, kur reikėjo pigios darbo jėgos. Kalinta ir tremta dažnai ištisos šeimos su vaikais; apie 67 % tremtinių buvo moterys (daugiau kaip 50 000) ir vaikai (daugiau kaip 39 000).
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Pokario Atslūgis ir Pasekmės
Mirus J. Stalinui (1953 m.), viešų masinių represijų atsisakyta. SSKP Centro komiteto I sekretoriumi tapus N. Chruščiovui (tas pareigas ėjo 1953-1964 m.), prasidėjo vadinamasis atšilimas, dauguma politinių kalinių ir tremtinių buvo paleista į laisvę (paskutiniai tremtiniai - 1963 m.) ir galėjo išvykti iš tremties vietų, dažniausiai be teisės iš karto sugrįžti į Lietuvą. To meto LSSR vadovybės iniciatyva buvo parengtas ir su Maskva suderinus paskelbtas LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimas, draudžiantis daliai buvusių politinių kalinių ir tremtinių (apie 50 000 žm.) grįžti į Lietuvą.
Mažosios Lietuvos Tragedija
Sovietinis genocidas prasidėjo, kai SSRS kariuomenė 1945 m. sausio 13 d. Rytų Prūsijoje visu frontu pradėjo pulti nacių Vokietijos kariuomenę. Daug Mažosios Lietuvos gyventojų mirė nuo bado, ligų, kankinimų SSRS lageriuose, dalis buvo ištremta į Rusijos gilumą. Karaliaučiaus krašte (Kaliningrado sritis) iš 1945 m. pradžioje buvusių apie 430 000 gyventojų 1945 m. rugsėjo 1 d. užregistruota apie 139 000 Vokietijos piliečių, 1946 m. gegužės 1 d. - apie 129 000. 1947-1949 m. apie 102 000 Karaliaučiaus kr. gyventojų prievarta buvo deportuoti (ištremti) į SSRS okupacinę zoną Vokietijoje. Dėl sovietinio genocido Karaliaučiaus krašte žuvo tūkstančiai gyventojų, dalis jų buvo lietuviai, lietuvių arba prūsų kilmės.
Vaikystės Samprata ir Vaiko Teisės
Vaikas nuo suaugusio žmogaus skiriasi savo socialine, emocine bei fizine branda ir dėl šių skirtumų dažnai negali tinkamai pasinaudoti savo teisėmis bei jas apginti. Todėl valstybis nacionaliniai, ir tarptautins teiss aktai suteikia vaikams papildom apsaug, /tvirtindami jiems tokias teises, kuris neturi suaug ~mons teis augti, teis vystytis, teis / gyvenimo slygas, gyvenamj/ bkst ir pan. Tuo tarpu vaiko tvams /statymais numatomos pareigos auklti, pri~ikrti ir ialaikyti vaik (Vaiko teisis apsaugos pagrinds /statymas, Civilinis kodeksas). Kitaip tariant, tvs pareigos u~tikrina vaiko teisis /gyvendinim. Kai tvai neatlieka savo pareigs pri~ikrti, auklti ir ialaikyti savo vaik, vaiko ugdymo pareigas ia tvs laikinai arba teismo sprendimu visam laikui perima atitinkamos valstybs institucijos. Tokia papildoma vaiko teisis apsauga, numatyta tiek nacionalinio, tiek tarptautinio lygio teiss aktuose, jokiu bkdu nereiakia kits visuomens naris diskriminacijos.
Smurto Apibrėžimas ir Formos
Smurtas yra aiurkati prievarta, kuri smurtautojas gali iareikati /vairiomis formomis. Prievarta yra elgsenos tipas, kuris gali bkti nagrinjamas skirtingais po~ikriais: socialiniu, socialiniu psichologiniu, psichologiniu, teisiniu ir net ekonominiu po~ikriu. Todl tarp tyrintojs nra grie~to susitarimo dl smurto forms. Pavyzd~iui, J. Jenkins iaskiria fizin/, psichologin/, seksualin/, ekonomin/ ir netgi antgamtin/ smurt. Kiti autoriai, pavyzd~iui, J. ius, dar iaskiria politin prievart. Kiti autoriai psichologin/ smurt apibr~ia siauriau kaip emocin/ smurt. ius po~ymius, bkdingus visoms smurto rkaims. ios kriterijus, kuris reiakia, kad smurtiniai veiksmai atliekami apgalvotai ir siekiant priversti auk kentti ir taip jos at~vilgiu /gyti ypatingos galios; 3) smurto auka ~mogus arba ~monis grup; 4) ~alos kriterijus, kuris reiakia, kad smurto aukai padaroma ~ala, kuri nebktinai yra fizinio pobkd~io. Asmens priea asmen/ daromo smurto kaltininkas paprastai bkna ~mogus, kuris imasi prievartos, kad priversts savo auk kentti ir taip /gyts jos at~vilgiu ypatingos galios. iasi ess savo aukos savininkas. Auka tampa objektu, daiktu, vartojamja preke, su kuria galima elgtis kaip nori. Visais laikais aukomis galjo ir gali tapti silpnesnieji aeimos nariai vaikai, moterys, nusen tvai, negalintys pabgti nuo savo kankintojs.
Pasaulin sveikatos organizacija pateikia tok/ smurto apibr~im: smoningas fizins ar psichologins jgos ar pranaaumo naudojimas (realus ar gresiantis) priea save pat/, kit asmen/, asmens grup ar bendruomen, kurio pasekm yra arba gali bkti su~alojimas, mirtis, psichologin ar materialin ~ala ir sutriks vystymasis. iau negalima atmesti atvejs, kai smurtas kyla spontaniakai ir nra smoningai suplanuoti veiksmai. iais epitetais, pavyzd~iui, asilu, debilu ir panaaiai. }inomas lietuvis pedagogas J. Geniuaas grie~tai pasisak priea vaiks peikim, nuolatin/ ujim, ~odin/ erzinim. vieai peikimai skaud~iai ~eid~ia vaiko savigarb, ma~ai kuo skiriasi nuo fizinis bausmis. Tyrimai rodo, kad da~niausiai smurt pagimdo smurtas. Smurto galima iamokti, ir jis gali tapti nuolatiniu elgesio bkdu. io iaraiaka dl patirto pa~eminimo, skriaudos, prievartos. iojasi ir juos ~emina tie tvai, kurie patys vaikystje yra patyr tok/ elges/.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Fizinis Smurtas
Fizinis smurtas tai vaiko fizinio ~alojimo atvejai, kai smurtininkas gerai supranta k daro, arba kai, ~inodamas apie vaiko ~alojim, neu~kerta tam kelio. Nacionalinje smurto priea vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 mets programoje nurodoma, jog fizinis smurtas priea vaikus faktin ar potenciali fizin ~al vaiko sveikatai sukeliantys veiksmai, sveikos (ar jos nebuvimo) su vaiku metu (pagal Pasaulin sveikatos organizacij (toliau vadinama PSO). ius, med~iagas ir panaaiai . is suklim, laisvs atmim arba bejgiakumo ar kitos nenatkralios bkkls suklim. Manytume, jog n vienas ia ais apibr~ims nra visiakai iasamus, nes neapima viss fizinio smurto priea vaikus aspekts. Fizinis smurtas yra tampriai susijs su kitomis smurto formomis. inis fizins jgos priea vaik panaudojimas, kuris arba su~aloja, arba kelia grsm vaiko sveikatai, gyvybei, vystymuisi ar orumui . Manytume, jog toks apibr~imas geriausiai atspindi vaikams darom ~al, kadangi pa~ymi ne tik poveik/ sveikatai ar gyvybei, bet ir poveik/ vystymuisi bei orumui. iau, vaikystje intensyviausiai formuojasi vaiko pasaulio ir savs suvokimas, vertybis sistema.
Smurtas Šeimoje ir Fizinės Bausmės
Sunkiausia kovoti su smurtu priea vaikus aeimoje. Nenorima kiatis / tai, kas vis dar neretai suprantama kaip privati sfera. iausio lygio nacionaliniuose bei tarptautiniuose dokumentuose, negali ianykti ir neianyksta u~sivrus aeimos nams durims. Fizinis smurtas yra glaud~iai susijs su fizine bausme, kuri neretai naudojama kaip aukljimo ar drausminimo priemon ir da~nai tampa smurto priea vaikus forma. Fizin bausm Vaiko Teisis Komiteto yra apibr~iama kaip bet kokia bausm, kuria panaudojama fizin jga ir siekiama sukelti tam tikr skausm ar diskomfort, net ir nedidel/. iau muaimas nemoko vaiko, kaip jis turts keisti savo elges/. Da~niau jis palieka nuoskaud ir pykt/. Da~nai tvai muaa vaikus tikdamiesi, kad jie bijos kit kart netinkamai elgtis. iai paplits daugelyje aalis, ne vien Lietuvoje. is, da~niausiai tiesiogiai susijusis ne su vaiks elgesiu, bet su tvs po~ikriais ir situacijomis, kuriose jie atsiduria. io smurto. Ir vienu, ir kitu atveju vaikas suvokia, jog smurtas yra bkdas sprsti problemas ir konfliktus, bkdas priversti kit ~mogs vienaip ar kitaip elgtis. Kaip rodo /vairks tyrimai, smurt, bei prievart patyr vaikai, statistiakai gerokai da~niau patys vliau ima smurtauti. Taip skatinama iaplstin smurto bei prievartos reprodukcija . is vaiks teigimu, kkno bausmes jie iagyvena kaip pa~eminim, tiek dabar, tiek ankstesniais laikais. Ia tikrsjs patys suaugusieji, fiziakai baud~iantys vaikus, paprastai neslepia, jog tuo siekia pastaruosius pa~eminti, ir jiems puikiai tai sekasi (nors faktiakai taip vaikai su smurto pagalba yra mokomi priversti paklusti kitus). is vaiks prievarta priea savo bendraam~ius.
Socializacija ir Smurto Priežastys
Vaiks elgesys daugiausiai priklauso nuo socializacijos proceso skms. Socializacija tai procesas, kurio metu individai iamoksta ir internalizuoja tam tikros kultkros tinkamus po~ikrius, vertybes, /sitikinimus ir elgesio bkdus. `is procesas vyksta vis gyvenim. didel reikam individo formavimuisi. Tai aeima, mokykla, ~iniasklaida, draugai. iau tikriausiai nekyla abejonis, kad aeima yra pirmoji socialin struktkra, perteikianti tam tikrus elgesio modelius. iai, paskat nusikalsti. Vaiko polink/ / agresij ir net smurto veiksms iamokim gali skatinti vaiko socialin aplinka.
L. is teiss pa~eidjs kil ia probleminis aeims, kuriose neu~tikrinamos vaiko teiss / normals fizin/, dvasin/, moralin/ bei socialin/ asmenybs ir individualybs vystymsi. Prie probleminis aeims priskiriamos aeimos, kuriose sprend~iant konfliktus dominuoja jgos kultas, svaigalai, arba aeimos, kurioms bkdingas atmestinis po~ikris / ateit/ ir materialinis aprkpinimas yra gana ~emas. Vaikai ia ais aeims daug laiko praleid~ia gatvje, vagiliauja, girtauja. is nusikaltimus slygoja aeima. Yra dar kelios aeims rkays: tipin tradicin aeima, kurios vaikai da~niausiai nusikalsta atsitiktinai, dl kitos aplinkos, draugs, kits suaugusis neigiamos /takos (10-15 proc.); aeima su tam tikra struktkrine ar kita deformacija, kurioje vaikams kriminogenin grsm pusantro du kartus didesn negu tipinje aeimoje (60 proc.); aeima, kuriai bkdinga visiaka deformacija. Jose vaikams kriminogenin rizika did~iausia. is, padariusis smurtinius nusikaltimus, aeimynin aplink, pastebta, kad 60,7 proc. minims asmens gyveno aeimose, kur buvo tik vienas ia tvs, arba aeimose, kur tvai sistemingai girtauja ir vaikais nesirkpina. 3) suaugusisjs degradavimas, alkoholizmas, narkomanija, skurdas, aeims nestabilumas, vaiko teisis ir js apsaugos stoka, aeimyninis tradicijs devalvavimas ir kita vis da~niau tampa vaiks, moters, mergaits prievartos prie~astimi. Vos ne kiekvien dien nustatomi atvejai, kuomet tvai, gimins ar kiti suaugusieji, vartodami fizin prievart atlieka seksualinius veiksmus vaiks at~vilgiu arba bando tai daryti. is. is nusikalstamumo prie~astis, /domu panagrinti smurto prie~astis apskritai. is veiksnis aiame darbe neaptarsime, o ir neturime tokio tikslo.
Stereotipai ir Lyčių Vaidmenys
Nuo seno egzistuojanti ir giliai /siaaknijusi tradicija, jog vyras turi bkti stiprus (fiziakai ir dvasiakai) bei visapusiakai ialaikyti ir apsaugoti savo aeim, o moteris klusni, avelni, mylinti, atsidavusi aeimai ir namams, yra gaji ir aiandien. iau priglaud~iami ar myluojami, ir ~aid~iama su jais ne taip avelniai ir atsargiai, kaip su mergaitmis; ~aidimai, nams ruoaos darbai, profesijos neretai skirstomi / mergaitiakus ir berniukiakus , moteriakus ir vyriakus . iai asmenybei suformuojamas stereotipinis po~ikris / vyrs ir moters vaidmenis, js skirtumus. Tam tikra prasme ais po~ikris yra pra~ktingas, kadangi, /gytas dar vaikystje, jis daro did~iul/ poveik/ ~mogaus psichikai. ia gd. Parodydami jautrum, vyrai bijo pasirodyti pernelyg moteriaki ar net bkti palaikyti homoseksualiais (kas homofobiakoje visuomenje apskritai yra did~iulis vyro orumo pa~eminimas); netek ar nesugebdami rasti darbo, taip pat gaudami nedideles pajamas nebegali vykdyti vyro kaip aeimos maitintojo vaidmens ir pan. iasi nebevertas kits pagarbos ir bando j pelnyti kitais bkdais. Savigarbos praradimas veda / pykt/, o ais / agresij. iantis vyras savo savivert bando pakelti smurtaudamas priea ~mon ar neklausant/ (t.y. nerodant/ pagarbos) vaik; vyro smurt (t.y. pa~eminim) patyrusi moteris bando pelnyti bent jau vaiko pagarb ir tai irgi daro j/ muadama. Augdamas tokioje aplinkoje vaikas iamoksta smurto ir pats tampa agresyvus bei laiko smurt viena ia problems ar konflikts sprendimo priemonis.
Žiniasklaidos Įtaka
Vaiks agresyvs elges/ taip pat skatina ir ~iniasklaidos priemonse demonstruojamas smurtas bei prievarta pagr/sti kompiuteriniai ~aidimai. pavojinga jaunesniame am~iuje, kai vaikas pats dar nesugeba atskirti, kas yra gera ir teisinga, o kas bloga. Dr. A. iams ir jo prevencija nagrinja smurto, vaizduojamo ~iniasklaidos priemonse, /tak vaikams. Straipsnyje teigiama, jog vaiks auditorija mokslininks vertinama kaip labiausiai paveikiama.
- Intelekto lygmuo. Jaunesnio am~iaus vaikai gali sunkiau susieti vaizduojamas scenas ir daryti ia js iavadas. svarbus tampa bausms ir atpildo laiko pasirinkimas. Daugelyje films, programs nusikalstamas ar smurtinis elgesys nra baud~iamas iki pat filmo pabaigos.
- Socialinio pripa~inimo siekimas. tarp bendraam~is.
- Savs identifikavimas su televizijos persona~ais.
- Tikjimas smurto televizijoje realizmu. Vaikai ma~daug iki 8 mets am~iaus sunkiau skiria tikrov nuo fantazijos.
- Jautrumas /spkd~iams. Films su smurto elementais rodymas televizijoje taip pat yra da~niausiai pateikiamas kaip pramoga, smagus ir linksmas dalykas, o ne tragedija ir visa tai u~sifiksuoja vaiko smonje. is apsaugos nuo neigiamo vieaosios informacijos poveikio /statymas. is psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi.
tags: #apie #vaiku #kankinima #ir #prievartavima