Triukšmas - tai ne tik garsai, bet ir daugybė aplinkybių, kurios veikia mūsų sprendimus. Ši sąvoka apima viską, kas trukdo mums aiškiai matyti ir suprasti pasaulį. Vaikams triukšmas gali būti ypač paveikus, todėl svarbu ugdyti jų gebėjimą atsirinkti tai, kas svarbu, ir susikoncentruoti į kūrybą bei meną.
Triukšmas kasdienybėje ir jo įtaka
Žmonės, remdamiesi ta pačia informacija, dažnai priima visiškai skirtingus sprendimus. Gydytojai, turėdami vienodus duomenis, gali nustatyti skirtingas diagnozes. Tai rodo, kad mūsų sprendimus veikia daugybė atsitiktinių ir iš pažiūros nereikšmingų aplinkybių. Dėl triukšmo neteisingus sprendimus priimame daug dažniau, nei manome, paprastai, net ir patys to nesuprasdami.
Kūrybiškumo skatinimas vaikystėje
Spektaklis vaikams „Karalių pasaka“ atskleidžia, kas turi atsitikti žmogaus vaikystėje, kad jis užaugtų genijumi. Tačiau aiškaus atsakymo nėra ir negali būti. Vaikystė visada yra spalvinga ir gyva, todėl svarbu skatinti vaikų kūrybiškumą ir vaizduotę. Čiurlionio vaikystės istorija pasakojama labiau vizualiai ir muzikaliai, spektaklyje teksto nedaug, o bunraku lėlės, kurių kiekvieną valdo trys aktoriai, sukuria daugeliui nematytą reginį.
Čiurlionio pavyzdys
Čiurlionio vardas iš karto įsivaizduojamas kaip ūsuotas susimąstęs genijus, bet juk jis kažkada buvo vaikas, krėtė pokštus, išdaigas, draugiškai šaipėsi iš savo brolių ir seserų, taigi jis gali būti artimas ir suprantamas bet kuriam vaikui. Spektaklyje pasakojama ne apie gilias mintis, bet apie vaiką Kastuką, gražią jo šeimą, sklidiną meilės, šilumos ir muzikos, apie jo ypatingai gražų ryšį su mama, apie meilę namams ir gimtinės gamtai.
Meno reikšmė vaikų pasaulyje
Artėjant spektakliui apie jo idėją, šiandienos vaikų ir jų tėvų santykį su Čiurlionio kūryba, genijaus prigimtį ir kitomis originaliomis mintimis dalinasi spektaklio kūrybinė komanda: režisierė Milda Mičiulytė, dailininkas Artūras Šimonis, kompozitorius Martynas Bialobžeskis, pjesės autorė Daiva Čepauskaitė bei lėlių režisierius ir choreografas Eugenijus Slavinskas.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Nekasdieniai sprendimai spektaklyje
Bunraku lėlės valdymo principus, bus atkurtos scenos iš dailininko paveikslų: sukuriami „gyvi“, judantys vaizdiniai, kurie kalbėsis su mažuoju Kastuku bei žiūrovais ir kviesdami į emocinę, kūrybinę pažintį su Čiurlioniu. Kaip teigia M. Mičiulytė, Kastuko vaikystės istorija pasakojama labiau vizualiai ir muzikaliai, spektaklyje teksto nedaug, o bunraku lėlės, kurių kiekvieną valdo trys aktoriai, sukuria daugeliui nematytą reginį.
Vaizdų ir garsų triukšmo įtaka vaikams
Šių dienų intensyvių vaizdų ir garsų pasaulyje gyvenančius vaikus gali sudominti pastelinių spalvų ir ramių garsų Čiurlionis bei teatrinės lėlės, spektaklio režisierė sako, kad būtent šios spektaklio savybės ir turėtų labiausiai paveikti žiūrovus. Būtent dėl to, kad šiais laikais vaikai gyvena judančių, ryškių ekranų ir trankių garsų apsuptyje, šis spektaklis turėtų padėti nurimti, išgirsti ir pamatyti. Teatras tai galėjo padaryti visada, o šį meną siejant su Čiurlionio asmenybe, jo muzikos ir dailės galia, galima pasiekti dar didesnio įtaigumo.
Erdvė poilsiui nuo informacijos pertekliaus
Šiame spektaklyje kuriama erdvė, kurioje vaikai gali pailsėti nuo informacijos pertekliaus. Per vizualumą, garsą ir judesį kviečiame juos pasinerti į pasaulį, kuriame nereikia „scrollinti“, tik būti. Net jei pradžioje tai jiems atrodys neįprasta, vaikai greitai įsitrauks, jei tik jiems duosime pakankamai laiko.
Tėvų vaidmuo ugdant vaikų pasaulį
Tėvų vaidmuo vaikams suvokiant pasaulį ir meną - kertinis. Tėvų vaidmenį formuojant mažo žmogaus tapatybę taip pat pabrėžia ir kompozitorius M. Bialobžeskis. Įvairiaformis triukšmas - mūsų pasaulio sudedamoji dalis, nuo jo juk nepabėgsi. Bet parodyti tame triukšme kažką svarbaus, įdomaus, kitokio - tai suaugusiųjų pareiga ar bent jau galimybė tai padaryti. Vaikai gyvena savo pasaulyje ir pasaulyje, kurį jiems pasiūlo tėvai, ir priklausomai nuo jų jis gali būti labai įvairus ir tikrai nebūtinai paviršutiniškas. Pasaulis kiekvienam vaikui kitoks.
Spektaklis apie vaikystę - ne tik vaikams?
Dažnai būtent vaikams skirti kūriniai suaugusiesiems padeda geriau pažinti tam tikrus menininkus ar meną apskritai. Čiurlionis daugeliui suaugusiųjų galbūt lieka kažkur toli - kaip garsus vardas, bet nepatirtas pasaulis. Šis spektaklis gali tapti puikia proga jį atrasti ar atrasti iš naujo - ne per teoriją ar knygas, o per pojūtį, vaizdą, garsą. Ir galbūt tai net svarbiau suaugusiems - sustoti, pasinerti į vaizduotės pasaulį, kur viskas nėra logiškai paaiškinama, bet jaučiama. Tai kvietimas prisiminti save vaikystėje, kai kūryba buvo natūrali būsena. Spektaklis gali tapti tiltu į šį primirštą jautrumą - tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Dialogas tarp kartų
Pagrindinis siekis yra po spektaklio besitęsiantis dialogas tarp tėvų ir vaikų. Noriu, kad jie kalbėtųsi, vienas kitam paaiškintų savo amžiaus grupei suprantamus dalykus.
Alternatyvos triukšmingam pasauliui
Pavargusiems nuo triukšmingų ir „greitų“ filmų vaikams, rekomenduojame ne tiek įspūdinga istorija, kiek emocijomis, vaizdais ir nuotaika paremtą olandų režisieriaus Michael Dudok de Wit juostą „Raudonas vėžlys“.
„Raudonas vėžlys“: pamokos vaikams
„Raudonas vėžlys“ - lėtas, ramus filmas be žodžių, laikytinas tikra priešprieša daugumai dabartinių filmų, vakaruose kuriamų vaikams. Žiūrėdami šią juostą, mažieji žiūrovai gaus vertingų pamokų apie žmogaus gyvenimo ciklą, vienatvę, draugystę ir meilę, kuri padeda įveikti visas kliūtis.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
tags: #apie #triuksma #eilerastukas #vaikams