Terapinės pasakos, muzika, fizinis aktyvumas ir tautosaka - tai įvairūs būdai, kurie gali padėti vaikams suprasti sveikatos svarbą, ugdyti jų emocinį intelektą ir skatinti fizinį aktyvumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip šios priemonės gali būti naudojamos vaikų gerovei.
Terapinės pasakos: Žinutės tarp eilučių
Terapinės pasakos - tai smagios istorijos, kuriose tarp eilučių slypi mažiesiems klausytojams skirtos žinutės. Jos stebuklingai lengvai pasiekia vaikų galveles bei širdeles ir yra gerokai patrauklesnės ir aiškesnės, negu tiesiai jiems sakomi prašymai, pasiūlymai ar nurodymai. Tokių pasakų laikas - ne tik nuostabus būdas bendrauti su vaikais, bet ir puiki galimybė suteikti jiems įvairių žinių, skatinti mąstymą, plėsti žodyną, lavinti atmintį, puoselėti kūrybiškumą. Tai geras metas megzti tvirtą emocinį ryšį tarp pasakotojo (Jūsų) ir klausytojo (vaiko).
Pavyzdžiui, knygoje "Pelėda Drūlija ir diena NE. Terapinės pasakos vaikams" rasite tris terapines pasakas apie pelėdą Drūliją ir sužinosite:
- Kas įvyko, kai ją aplankė diena NE;
- Kaip Drūlija kartu su griaustiniu smagiai laiką leido;
- Kodėl pelėda ieškojo paslaptingosios vietos KAŽKUR.
Knygos "Pelėda Drūlija ir diena NE" pradžioje yra laiškas, skirtas terapinių pasakų skaitytojams. Jame rasite kelis paprastus, bet vertingus patarimus.
Pavyzdys: "Daktaras Aiskauda"
Pasaka "Daktaras Aiskauda" moko, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, klausytis kūno ir priimti gydytojo pagalbą. Daktaras Aiskauda yra išgalvotas personažas, kuris padeda vaikams įveikti baimę dėl gydytojo kabineto ir supažindina su svarbiais sveikatos klausimais. Pasaka skirta vaikams nuo 4 metų, nes ji padeda mažiesiems susipažinti su medicinos pasauliu ir sumažina baimę prieš gydytojus.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Viename mieste, tarp daugybės kitų namų, stovėjo mažas baltas pastatas. Tai buvo Daktaro Aiskaudos klinika. Nors kai kurie vaikai bijojo eiti pas gydytoją, visi žinojo, kad Daktaras Aiskauda yra geriausias gydytojas visame mieste.
Daktaras Aiskauda buvo labai švelnus ir draugiškas. Jis dėvėjo baltą chalatą ir visada šypsojosi. Jo kabinetas buvo pilnas spalvingų plakatų, žaislų ir knygų, kad vaikai jaustųsi patogiai. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad Daktaras Aiskauda niekada neskubėjo ir visada atidžiai klausėsi vaikų, kad jie nesijaustų nejaukiai ar bijotų.
Vieną rytą pas jį atėjo mažasis Tomas. Berniukas buvo labai susirūpinęs, nes jau kelias dienas jautėsi prastai. Jis buvo išsigandęs, nes dar niekada nebuvo lankęsis pas gydytoją.
„Ar tau skauda?“ - paklausė Daktaras Aiskauda, kai Tomas atsisėdo ant kėdės.
Tomas linktelėjo ir tyliai pripažino, kad jam skauda pilvą. Daktaras Aiskauda jam nusišypsojo ir paprašė giliai įkvėpti.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
„Nebijok, Tomai, mes kartu išspręsime šią problemą. Pirmiausia leiskime tavo kūnui atsipalaiduoti, tada sužinosime, kas tau tiksliai negerai“, - ramiai pasakė daktaras.
Jis paėmė stetoskopą ir paklausė Tomo širdies plakimo. Tada atidžiai apžiūrėjo jo pilvą ir paaiškino, kad Tomas turi tik nedidelį virškinimo sutrikimą.
„Nieko rimto“, - nuramino Daktaras Aiskauda. „Tavo pilvui reikia truputį poilsio ir sveiko maisto, ir greitai pasijusi daug geriau.“
Tomas labai apsidžiaugė, kad nereikės jokių vaistų, o gydymas buvo toks paprastas. Jis susidomėjo sveikesniais užkandžiais ir nusprendė gerti daugiau vandens.
„Pamatysi, Tomai, tavo kūnas labai džiaugiasi, kai juo rūpinamasi. Ir net jei kartais pasijusi blogai, gydytojas visada padės tau pasveikti“, - draugiškai pasakė Daktaras Aiskauda, kai Tomas išėjo iš klinikos.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Nuo to laiko Tomas nebesibaimino gydytojo, nes suprato, kad Daktaras Aiskauda visada padės, jei iškils kokių nors sveikatos problemų.
Ši pasaka moko, kaip svarbu rūpintis savo sveikata ir nebijoti lankytis pas gydytoją. Su savo draugiškumu ir rūpestingumu daktaras padeda vaikams suprasti, kad sveikata yra labai svarbi, o apsilankymai pas gydytoją gali būti paprasti ir neskausmingi.
Mitybos įtaka sveikatai
Daugelis sveikatos problemų ir ligų prasideda nuo uždegimo. Uždegimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - viruso, bakterijos, parazitų, traumos ir t.t. Tačiau yra ir dar viena priežastis, apie kurią daugelis neįtaria. Tai - mūsų vartojamas maistas.
Šių dienų žmonių mitybos įpročiai yra labai pasikeitę. Seniau žmonės maistą gaudavo iš gamtos, o dabar -gamina patys. Gamtoje maistas buvo pilnavertis ir subalansuotas, pilnas svarbiausių kūno „statybinių“ medžiagų, o dabar valgome menkavertį maistą, kuriame šių medžiagų beveik nebeliko. Atsirado tokie anuomet neegzistavę terminai, kaip „tuščios kalorijos.
Jeigu savo kūną įsivaizduotume kaip namą, kurį statome, tai mūsų „namo pamatai“ būtų riebiosios rūgštys. Būtent jos yra atsakingos už uždegimo sukėlimą ar mažinimą. Būtent nuo jų proporcijos ląstelėse priklauso mūsų sveikatos būklė. Silpnas imunitetas, dažni peršalimai, odos problemos, įvairūs skausmai, maisto netoleravimas, raidos ir daugelis kitų sutrikimų atsiranda būtent dėl riebiųjų rūgščių disbalanso. Jeigu norite išvengti šių sveikatos problemų, rekomenduojama atlikti tyrimą, padėsiantį išmatuoti Jūsų riebiųjų rūgščių balansą ir jį susireguliuoti iki normos.
Muzika ir garso terapija
Mūsų darželis jau dabar naudoja išmanias technologijas kaip Smart lentą, šviesos stalą, įvairias šviesos ir garso terapijas vaikų ugdymui. Mes susipažinsime su garso ir pasakų terapijomis. Tobulinsime vidinį vaikų pasaulį, suprasime įvykius vidiniu ir dvasiniu balsu, gilinsime žinias.
Muzikinis ugdymas
Vaikų muzikinis ugdymas pasižymi veiklos sričių įvairove: tai dainavimas ir grojimas, muzikos klausymas ir judėjimas pagal ją, kūryba ir improvizavimas, muzikos pažinimas ir muzikiniai žaidimai. Itin svarbus ryšys su etnine kultūra, kalendorinėmis šventėmis, papročiais ir tradicijomis (daile ir etnine kultūra, šokiu ir vaidyba).
Klausydamiesi muzikos, vaikai mokosi susikaupti, įsiklausyti, išgirsti. Apibūdindami girdėtą muziką, jie pratinasi taikliai vartoti sąvokas (greita - lėta, linksma - liūdna, tyli - garsi muzika). Muzikos užsiėmimų metu klausomasi skambančios tylos, gamtos garsų ir civilizacijos triukšmo, įvairiais daiktais išgaunamų garsų, šiuolaikinės ir senovinės, liaudies ir profesionaliosios, lietuvių ir kitų tautų muzikos. Siekiama, kad repertuarą sudarytų skirtingų dermių (ne tik mažoro, bet ir minoro, taip pat ir senovinių dermių) ir skirtingo metro (ne tik dviejų, bet ir trijų dalių bei mišraus) muzika.
Muzikos klausymas ir judėjimas pagal ją, šokis, ratavimas pagerina vaikų nuotaiką, sukuria sąlygas išlieti kūrybinę energiją. Dainuodami vaikai mokosi pažinti savo balso ypatumus ir galimybes, pratinasi taisyklingai kvėpuoti, raiškiai artikuliuoti ir tiksliai intonuoti. Taisyklingam kvėpavimui ugdyti naudojami įvairūs žaidimai ir pratimai (gėlės uostymas, pūko ar plunksnos pūtimas, bitės dūzgimas, gyvatės šnypštimas). Raiškią tartį lavina skaičiuotės, greitakalbės, paukščių balsų pamėgdžiojimai.
Išmėginant įvairiausias ritmo raiškos galimybes, tyrinėjant natūralių gamtos instrumentų (akmenėliai, kriauklelės, kaštonai ir kt.) ritmo išgavimo būdus, atrandant savo kūno instrumentus (rankos, kojos, pirštai ir kt.), vaikai skatinami pažinti, patirti ir reikšti įvairias emocijas. Ritmas/ritmavimas išlaisvina vaiko judesį, nugali pasyvumą ir skatina aktyvumą, norą veikti vienam ir drauge, žadina fantaziją, įkvėpia kurti.
Grojimas vaikiškais muzikos instrumentais ir gamtos daiktais - natūrali vaikų saviraiškos dalis. Naudotini akmenukai, lazdelės, molio švilpynės, įvairūs būgneliai, atskiros metalofono plokštelės, žaisliniai klavišiniai instrumentai. Grodami vaikai susipažįsta su įvairiais garso išgavimo būdais - mušimu, pūtimu, braukimu. Grojant lavėja judesių koordinacija, plaštakų bei pirštų motorika, tembrinė klausa, ugdomas ritmo jausmas.
Dainuodami dainas ir grodami žaisliniais muzikos instrumentais, žaisdami muzikinius žaidimus ir spontaniškai improvizuodami, klausydamiesi gamtos ir muzikos garsų, vaikai turtina savo muzikinės kalbos žodyną. Ypatinga ugdomoji reikšmė tenka muzikiniam folklorui, leidžiančiam susieti muzikavimą ir kitas veiklos rūšis. Folkloro vaidmuo - ne vien pažintinis, bet ir kūrybinis, estetinis, etinis. Prisiliesdami prie liaudies meno, papročių ir tradicijų, vaikai perima protėvių žinias ir išmintį. Ypač aktualus folkloras šiuolaikiniam miesto vaikui, kurio ryšiai su etnine kultūra tampa vis trapesni. Vaikų kūrybiškumą puoselėja smulkiosios tautosakos žanrai (mįslės, patarlės, greitakalbės, paukščių balsų pamėgdžiojimai), pasakos su dainuojamaisiais intarpais, dainos apie gyvūnus, piemenų folkloras, muzikiniai rateliai ir žaidimai.
Pasakų terapija
Susipažinsime su gražiausiomis pasakomis, jų personažais, relaksacinėmis, psichoedukacinėmis, psichoterapinėmis pasakomis. Parinktos pasakos pagal atitinkamą vaikučių amžių-formulinės, grandininės, pasakos apie gyvūnus, buitinės pasakos, „aukso amžius“ stebuklų pasakos-padės mūsų mažiesiems spręsti susiformavusias problemas jų ateityje, lengviau išgyventi savo vidines baimes, stresus, pyktį, formuos ir integruos visas asmenybės dalis į visumą. Praktikuosime įvairius metodus, aktyvinančius mąstymą, vaizduotę, mąstymo spartą, lankstumą, originalumą. Sudarysime sąlygas išlieti, išsakyti visas susikaupusias savyje emocijas, atsižvelgsime į vaiko individualius sugebėjimus, žinias, patyrimus, tenkinsime poreikį žaisti. Bendradarbiausime ir savarankiškai reflektuosime, svajosime, žadinsime kūrybinį saviraiškos poreikį.
Fizinis aktyvumas
Šiuolaikinis vaikų ugdymas skatina mus nuolat ieškoti naujų ugdymo(si) priemonių, nes vaikai iš prigimties yra smalsūs, aktyvus, kūrybiški, aktyviai veikiantys ir tyrinėjantys. Šviesos stalas - tai puiki ugdymo priemonė, skatinanti bendradarbiauti, kurti, žaisti, ugdytis, tobulėti, spręsti įvairius iškilusius klausimus.
Organizuojami pedagogams ir tėveliams įvairūs seminarai - vaikų auklėjimo, psichologiniai, pedagoginiai, sveikatingumo, aromaterapijos, įvairių problemų sprendimų vakarai, nuotoliniai susitikimai, popietės.
Tai fizinio aktyvumo užsiėmimai, kurių metu vaikai žais judriuosius žaidimus, susipažins su įvairiomis sporto šakomis ir skirtingu sporto inventoriumi. Nuotaikingose treniruotėse vaikai ne tik smagiai praleis laiką dalyvaudami įvairiose rungtyse ir estafetėse, bet ir išmoks laikytis disciplinos, taisyklių bei susiras naujų draugų! Treniruotėse laukiami patys mažiausieji 2-5 metukų vaikai. Vaikams fizinio aktyvumo svarba prilygsta maistui ir orui. Visiems vaikams judėjimas teikia džiaugsmą, visi mėgsta aktyvias veiklas, tačiau mažiausieji dar nėra pasiruošę specifinės sporto šakos treniruotėms, kurioms reikia gerokai daugiau dėmesio bei susikaupimo. Bendro fizinio lavinimo užsiėmimuose vaikai dar tik susipažįsta su plačiu ir dar nepažintu sporto pasauliu bei turi galimybę išbandyti save įvairiose veiklose. Šių užsiėmimų pagrindinė idėja - išjudinti vaikus, kad jie patys norėtų sugrįžti į užsiėmimus. Kadangi kiekviena treniruotė yra dinamiška ir labai skirtinga, mažieji lengviau išlaiko dėmesį ir susidomėjimą. Šie užsiėmimai tarsi supažindinimas su savo kūno galimybėmis ir fizinio aktyvumo rūšimis bei įžanga į rimtesnes treniruotes ateityje. Užsiėmimų metų yra naudojama daug ir skirtingo inventoriaus, kad vaikams netektų nuobodžiauti. Žaidžiami įvairūs judrieji žaidimai, lavinantys vaikų vaizduotę, mokantys laikytis susitartų taisyklių ir drausmės. Treniruotė nėra vienodo intensyvumo, nes mažuosius visuomet stebim. Pastebėję, jog vaikai pavargo, atliekame lėtesnius ir susikaupimo, atsipalaidavimo reikalaujančius pratimus. Užsiėmimų metu taip pat mokomės reakcijų į įvairias situacijas - ypatingai laimėjimus ir pralaimėjimus, kas yra labai svarbu. Šių užsiėmimų programą sudaro bendras fizinis rengimas, gimnastikos ir jogos pratimai, kvėpavimo ir grūdinimo pratimai, judrieji, lavinamieji žaidimai, įvairios rungtys ir estafetės, savigynos pradmenys bei sportiniai žaidimai. Užsiėmimai vyksta nuo rugsėjo pradžios iki birželio vidurio.
Esame komanda, kuri užaugins čempioną! Ir tai ne tik apie varžybas, o apie vaiko augimą visomis prasmėmis - fizinį stiprėjimą, motyvacijos ugdymą ir užsibrėžtų tikslų siekimą. Norime, kad vaikai pamiltų aktyvias veiklas pamažu, o ne pasinertų į sporto pasaulį staiga ir tik trumpam. Kadangi turime skirtingus užsiėmimus, mažiausieji sportininkai su vieno iš tėvelių pagalba prisijungti prie mūsų didelės ir aktyvios šeimos gali sulaukę vos dvejų metukų. Iki penkerių metų organizuojame bendro fizinio lavinimo užsiėmimus, skirtus įvairiapusiškam stiprėjimui. Užsiėmimų metu laviname koordinaciją, vikrumą, pusiausvyrą, ištvermę, lankstumą bei drausmę. Vaikučiai su treneriais atlieka įvairius apšilimo pratimus, mokosi judriųjų žaidimų taisyklių ir juos išbando, susipažįsta su skirtingomis sporto šakomis ir jų inventoriumi. Užsiėmimai vyksta ant tatamio, tad vaikai gali griūti ir vėl stotis, nes krisdami nesusižeidžia. Norime ne tik atidirbti 45 minutes, bet iš tiesų sudominti vaikus, todėl visus užsiėmimus organizuojame rungčių pavidalu, atliekant 2-4 skirtingus pratimus, kurie nuolat sunkinami. Taip pat įprastas treniruotes paįvairiname ir teminiais užsiėmimais, kurie vaikams padeda suprasti, koks sportas gali būti įvairus ir įdomus.
Kuomet vaikui sukanka penkeri ir daugiau, priimame į dziudo užsiėmimus. Kodėl ne anksčiau? Iki penkerių metukų vaikas tik susipažįsta su savo fizinėmis galimybėmis ir aplinka. Dziudo užsiėmimai jau yra specializuoti, todėl yra reikalinga apranga - kimono. Pirmaisiais metais vaikai mokosi dziudo pagrindų - taisyklingų kritimų, dziudo moralės kodekso taisyklių. Taip pat išsilaiko savo pirmąjį egzaminą ir gauna BUDO pasą (dziudo federacijos nustatytas dokumentas). Tiek mažųjų sporto užsiėmimų, tiek dziudo užsiėmimų dalyviai turi galimybę pirmą kartą apsilankyti pas mus nemokamai ir grįžę namo pagalvoti, ar norės toliau sportuoti. Jeigu vaikas apsisprendžia lankyti užsiėmimus, pasirašome sutartį ir duodame mūsų įstaigos sportininkų pasus, kuriuose žymime lankomumą. Už išlietą prakaitą visuomet paskatiname - surinkus reikiamą kiekį lankomumo ženkliukų, įteikiame dovanėles su mūsų logotipais arba pramogą. Užsiėmimai vyksta nuo rugsėjo pradžios iki birželio vidurio. Vasaros metu vaikus išleidžiame užtarnautų vasaros atostogų. Taip pailsime, pasiilgstame vieni kitų bei su dar didesniu noru sugrįžtame į sales jau rudenį. Norintiems paįvairinti vasaros atostogas ar aktyviau praleisti laiką laiką, organizuojame vasaros stovyklas.
Dziudo: Daugiau nei sportas
Dziudo - gerokai daugiau negu sportas. Laviname ne tik įvairias raumenų grupes, bet ir asmenybę. Dziudo užsiėmimuose išmokstame kontroliuoti savo jausmus ir emocijas. Ši šiuolaikinė japonų kovos meno (gendai budō) ir kovinio sporto rūšis moko susilaikymo, pagarbos, disciplinos, teisingų socialinių manierų ir etiketo. Dziudo padeda nugalėti baimę ir parodyti drąsą. Ugdomas teisingumas ir sąžiningumas, o tai vaikams praverčia ne tik varžybose, bet ir namuose, darželiuose, mokyklose ir visose kitose veiklose. Visi mūsų treneriai yra profesionalai, dalyvavę įvairaus lygio varžybose bei ne kartą lipę ant prizininkų pakylos.
Ankstyvasis kalbų mokymasis
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad maži vaikai lengvai įsisavina kelias kalbas. Neuromokslininkai pagrindžia teiginį, kad ankstyvasis amžius palankiausias mokytis kalbų, nes būtent šiuo laikotarpiu smegenų kaktinės skilties (atsakingos už mąstymą, planavimą, sprendimų priėmimą, kalbėjimą, dėmesį) sinapsių augimas intensyviausias. Jautrusis kalbos įsisavinimo laikotarpis tęsiasi nuo pat kūdikystės iki šešių-septynerių metų. Tokio amžiaus vaikai mokydamiesi užsienio kalbos ugdo kritinį mąstymą, skatina savyje kūrybiškumą bei proto lankstumą. Jie greitai įsimena naujus žodžius, įvairias kalbines konstrukcijas ir sakinius, taip pat lengvai pakartoja išgirstas frazes. Šio amžiaus vaikų smegenys mokytis kalboms yra paslankiausios, kadangi tuo laikotarpiu intensyviai formuojasi kalbų centrai, vystosi vaiko motorika. Pamokėlėse labai svarbi kiekvieno vaiko asmenybė ir individualumas. Mokytojo užduotis ne vadovauti, o padėti rasti kiekvienam vaikui būdą, kaip dalyvauti ir atsiskleisti.
Matematikos mokymasis per žaidimą
Ar matėte kaip susikaupęs mažylis lenkia pirštukus skaičiuodamas? Dažnai ir mes, suaugę, perskaičiuojame vaikystėje išmoktus veiksmus lenkdami pirštus. NUMICON - tai metodas bei priemonių rinkinys, kur kiekviena priemonė atitinka konkretų skaičių. Priemonės - tai plastmasinės spalvotos plokštelės, kurios kiekvienam skaičiui nuo 1 iki 10 turi atitikmenį. Pirmiausia vaikai mokosi atpažinti, kokį skaičių reiškia konkreti priemonė.
NUMICON ir SMART PANDA
NAUJOVĖ - Numicon užsiėmimuose, vykstančiuose EIQ akademijos patalpose, programa papildyta įtraukiant SMART PANDA programavimo pradmenų užsiėmimus su smagiuoju robotuku mTiny. SMART PANDA be Numicon lavinamų gebėjimų, dar padės įvaldyti pagrindines programavimo žinias, skatinti strateginį mąstymą, logiką, kūrybingumą, technologinį raštingumą, kritinį mąstymą, erdvinį suvokimą, kognityvinius gebėjimus.
NUMICON metodas ypatingai patrauklus visame pasaulyje tuo, jog vaikai mokosi suvokti skaičius per praktiką, lytėjimą, vaizdus bei žaidimą. Visas mokymosi procesas vyksta žaidimo metu. NUMICON metodika, bei tvirta ir patikima vertinimo sistema užtikrina, kad kiekvieno vaiko lūkesčiai, mokslo metų pabaigoje būtų pasiekti. Vystomi socialiniai gebėjimai, lavinami matematinio mąstymo bei problemų sprendimų įgūdžiai. NUMICON metodika 1996 m. pradėta naudoti Didžiojoje Britanijoje, o šiuo metu naudojama visame pasaulyje.
Praktinis įgyvendinimas
Renkamos 4-10 vaikų grupės Vilniaus, Kauno ir Šiaulių vaikų darželiuose ir mokykloose. EIQ AKADEMIJOS pedagogai atvyks į darželius ir mokyklas kartu su visomis užsiėmimams reikalingomis priemonėmis. Programėlės „Kindervibe“ pagalba kiekvieną dieną pateikiame išsamią informaciją apie dienos temą, meniu, laiką praleistą lauke, vaiko miego trukmę. Taip pat dalinamės nuotraukomis su gražiausiomis dienos akimirkomis.
Tautosaka: Išmintis ir tradicijos
Tautosaka - tai neatsiejama vaikų kultūros dalis. Patarlės, priežodžiai, mįslės ir kiti tautosakos žanrai padeda vaikams suprasti pasaulį, ugdo jų mąstymą ir kūrybiškumą.
- Patarlė - tai tradicinis išmintingas pasakymas, pamokymas, apibendrinimas (Paukštį plunksnos gražina, o žmogų - protas).
- Priežodis - tai tradicinis taiklus pastebėjimas, trumpas komentaras (Atitiko kirvis kotą; Atbulas kaip vėžys; Aukštyn nenukrisi).
- Magiški pasakymai (senųjų tikėjimų maldelės, užkalbėjimai, užkeikimai, atkeikimai…) - tai iš senovės laikų paveldėti žodiniai burtai (Žemynėle žiedkele, pakylėk mūsų rankų darbus).
- Mįslė - tai žodžiais poetiškai perkurtas realaus pasaulio vaizdas, kurį reikia įminti (Auksinis obuolėlis po žemę ritinėja. (Saulė.)).
- Minklė - tai humoristinis žaidimas žodžiais ir netikėtu požiūriu į pasaulį (Kieno gražiausia juosta? - Dangaus).
- Mįslė-uždavinys - tai mąstymo žaismingos pratybos (Danguj yra, / Ant žemės nėra, / Prie diedelio du, / O prie bobutės nė vieno).
- Garsų pamėgdžiojimai - tai gamtos garsų žaismingas pakeitimas garsažodžiais ir žodžiais (Čivyru, čivyru, pavasaris, / Jurai, mesk skrandą į pašalį).
- Juokavimai - tai linksmi pasišaipymai iš vardų, įpročių, kalbų, žodžių (Vėjas pučia. - Pūsk prieš vėją. Kaip vardas? - Rankovė. - Kaip pavardė? - Išsimovė).
- Keiksmai - tai žmones ir jų poelgius pašiepiantys, pajuokiantys žodžiai (Lįsk vabalo blauzdon! Kad tave zuikis subadytų!).
- Greitakalbės - tai žaidimai žodžių sąskambiais (Geltons gaidys garsiai gieda girininko gardelyje).
Taip pat svarbios yra lietuvių sakmės apie aitvarus, laumes, akmenis, augalus, gyvates, paukščius, gyvūnus, vandens gyventojus, vėją ir saulę bei velnius.
Sveikos gyvensenos savaitės
2021-02-01/05 vyko sveikos gyvensenos savaitė, tapusi populiaria tradicine ne tik įstaigoje, bei pakviečianti ir iš šalies darželius, šeimas. Prisijungusiose ikimokyklinės šalies įstaigose: Mažeikių lopšelyje-darželyje ,,Buratinas“, Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje „Nykštukas“, Kauno lopšelyje - darželyje „Malūnėlis“, Vilniaus m. Kūrybingumo, išradingumo nestigo nei viena bendruomenė. Sveikos gyvensenos savaitės himnas (eilės Česnulienės, judesiai - I. „Sporinės figūros - kuriu, piešiu “ (L. „Sportuokime kiekvieną dieną!“ (I. Neformaliojo švietimo (kūno kultūros ) mokytoja I.
tags: #apie #sveikata #tautosakoje #vaikams