Žiema Lietuvoje - iššūkis ne tik žmonėms, bet ir paukščiams. Nors dalis sparnuočių išskrenda į šiltesnius kraštus, nemažai jų lieka žiemoti mūsų šalyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie paukščiai žiemoja Lietuvoje, kuo jie maitinasi, ar reikia juos lesinti ir kaip tai daryti teisingai. Taip pat panagrinėsime, kaip paukščių globa gali tapti puikia ekologinio švietimo priemone vaikams.
Žiemojantys paukščiai Lietuvoje: kas lieka ir kodėl?
Lietuvoje žiemoja apie 70 paukščių rūšių, prisitaikiusių gyventi mūsų klimato sąlygomis. Klaipėdos universiteto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas teigia, kad Lietuvoje galima sutikti ne tik dalį čia nuolat gyvenančių paukščių, bet ir tuos, kurie atskrenda žiemoti lyg į šiltuosius kraštus. Vieni paukščiai skrenda ten, kur šilta, o kitiems svarbiausia - maistas. Pas mus žiemoja tie paukščiai, kurie sugeba susirasti maisto.
Lietuvoje lieka dalis varninių paukščių - varnos, kovai. Taip pat sėslūs žvirbliniai paukščiai, kurie maitinasi augalų sėklomis. Didelė dalis vandens paukščių taip pat pasilieka žiemoti Lietuvoje, o nemažai jūros paukščių netgi atskrenda čia žiemoti. Jūroje žiemą galima pamatyti tūkstančius įvairių ančių rūšių, rudakaklių narų ir kitų paukščių. Tačiau, pavyzdžiui, kormoranai dažniausiai išskrenda žiemoti kitur - apie 90 proc. jų palieka Lietuvą.
Miestuose lieka žiemoti tie paukščiai, kurie gali rasti maisto neužšąlančiuose vandens telkiniuose. Antys ir gulbės nebylės netgi išmoksta maisto prasimanyti iš žmonių. Klaipėdoje dažniausiai žiemojančius paukščius galima pamatyti Danės upėje prie Jono kalnelio ir kalnelio užutėkio, taip pat - Malūno tvenkinyje, Žardės tvenkiniuose. Šios vietos ilgiau neužšąla, todėl paukščiai čia laikosi ilgiau. O kartais tos vietos neužšąla dėl paukščių buvimo.
Kuo maitinasi žiemojantys paukščiai?
Žiemą paukščiai turi prisitaikyti prie riboto maisto pasirinkimo. Jų mityba priklauso nuo rūšies ir aplinkos.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
- Žvirbliniai ir smulkūs paukščiai (strazdai, kikiliai, svirbeliai): maitinasi augalų sėklomis, lesa ant krūmų bei medžių likusias uogas ir vaisius - šermukšnius, šaltalankius, vynuoges, obuolius.
- Visaėdžiai paukščiai (kovai, varnos): lesa viską, ką randa.
- Vandens paukščiai: skirstomi į dvi grupes - vieni maitinasi vandens augalais, kiti - žuvimis ar kitais jūros bestuburiais, moliuskais. Šie paukščiai maistą susiranda nardydami.
Ar reikia lesinti paukščius žiemą?
Ornitologų nuomonės dėl paukščių lesinimo žiemą skiriasi. Julius Morkūnas teigia, kad lesinimas kai kuriais atvejais nėra blogas dalykas. Pavyzdžiui, žvirbliai, geniai, strazdai, zylės, kurie randa lesalo lesyklėlėse, tikrai negauna tiek lesalo, kad taptų priklausomi nuo žmogaus. Tai labiau edukacija, kai vaikai mokomi apie paukščius, gamtą.
Lesinimas gali padėti paukščiams išgyventi žiemą, jei jis yra nuolatinis, jei nenustojama to daryti ir paukščiai lesykloje lankosi reguliariai. Tačiau nereikėtų paukščių lesinti tada, kai maisto natūraliai gamtoje dar yra pakankamai. Nereikėtų jų pratinti prie dirbtinai gaunamo maisto. Pavyzdžiui, kai vasarą antys be perstojo šeriamos batonu. Dalis ančių neišskrenda žiemoti ir lieka vietose, kur jos būna lesinamos.
Svarbu įvertinti gamtines sąlygas: jei paukščiai gali susirasti maisto, lesinti sparnuočių dar nereikėtų. Tačiau paspaudus šalčiams ir sumažėjus maisto kiekiui, reguliarus lesinimas gali padėti paukščiams išgyventi žiemą.
Kaip teisingai lesinti paukščius?
Jei nusprendėte lesinti paukščius žiemą, svarbu tai daryti teisingai, kad jiems nepakenktumėte.
- Koks lesalas tinkamas? Tai priklauso nuo paukščių rūšies.
- Lesykloms prie lango ar sode: tinka įvairios sėklos, kurios turi daug gemalų - saulėgrąžos, įvairios kitos smulkios sėklos ar kruopos - avižų dribsniai, baltos duonos trupiniai, papūgų lesalas. Geniams ar lipučiams galima duoti net šiek tiek sviesto, nes jis turi daug kalorijų ir yra naudingas. Dribsniai duotų daugiau naudos, jei būtų apvelti ar pašlakstyti saulėgrąžų aliejumi. Toks maistas tada ilgiau nesušąla ir yra kaloringesnis.
- Vandens paukščiams: reikėtų kuo natūralesnio maisto - grūdų. Jei nėra grūdų, tinka ir kruopos, dribsniai, taip pat daržovės. Daržoves reikėtų sutarkuoti, paberti į seklų vandenį ir paukščiai jas tikrai sules.
- Kada pradėti lesinti? Smulkiems paukščiams lesyklėlės gali kabėti ištisus metus. Praktikoje dažniausiai žmonės pradeda lesinti paukščius kai pašąla, nuo gruodžio pradžios. Vandens paukščiams lesalo pradedama nunešti po Kalėdų, kai ant vandens telkinių susidaro stora ledo danga. Iki to laiko paukščiai, kurie norėjo išskristi, jau išskrido, tad lieka žiemojantieji. Bet kol nėra ledo, nėra prasmės lesinti.
- Kur lesinti? Lesinti geriausia specialiai tam įrengtoje lesykloje. Ji nebūtinai turi būti pirkta ir brangi - gali būti pagaminta iš namuose rastų daiktų, pavyzdžiui, plastikinio butelio. Svarbiausia, kad jos viršus būtų uždaras ir lesalas nuo kritulių nesudrėktų ir kad lesdami paukšteliai turėtų kur tupėti.
- Svarbiausia - nuoseklumas: jei nusprendėte lesinti paukščius, lesinti juos turėsite viso sezono metu, nes yra blogiau pradėti lesinti ir nutraukti nei visai nepradėti lesinti. Sparnuočiai labai greitai pripranta prie lesyklos vietos ir to, kad ten gali rasti maisto, todėl neieško alternatyvų. Jeigu nebepasirūpinsite jų lesalu, jie gali žūti iš bado.
Ką daryti radus įšalusį paukštį?
Užšalus vandens telkiniams, kartais pasitaiko pranešimų apie įšalusius paukščius - gulbes ar antis. Tokie įšalimai būna labai retai, dažniausiai, kai būna labai didelis šaltis (apie -18, -20 laipsnių). Iš vandens išlipęs šlapias paukštis atsitupia ar atsigula ant ledo ir nespėjusios nudžiūti plunksnos prišąla.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Toks paukštis matomas iš tolo. Jei paukštis tupi ant sniego, jis nebus prišalęs. Bet jei tupi ant pliko ledo ir aplink net matosi kruvini dryžiai, kai bandydamas atsistoti paukštis plaka sparnais, neabejotinai paukštis yra prišalęs. Kai kuriais atvejais prišąla sergantys bei nusilpę paukščiai, bet masiškai to nebūna.
Nereikėtų bandyti patiems nukrapštyti prišalusio paukščio. Reikėtų skambinti į tarnybas arba bendruoju pagalbos telefonu - specialistai nukreips ten, kur reikia.
Paukščių globa - puiki ekologinio švietimo priemonė
Paukščių globa žiemą - tai ne vien malonumas jaustis atliekant gerą darbą, bet ir puiki galimybė iš arčiau pažinti patiems ir padėti pažinti vaikams mūsų krašte žiemoti pasiliekančius paukščius, mokinti juos gerumo, atsakingumo, vaizdžiai paaiškinti gamtoje vykstančius procesus. Šiais laikais ekologinis švietimas labai svarbus. Nuo to priklauso tolesnis vaiko santykis su gamta.
Darželiuose ir mokyklose organizuojamos įvairios veiklos, skirtos supažindinti vaikus su žiemojančiais paukščiais ir jų globa. Vaikai susipažįsta su Lietuvoje žiemojančiais paukšteliais, aptaria jų kūno sandarą, išvaizdą, aiškinasi, kodėl jiems reikia pagalbos ir kaip žmonės gali jiems padėti.
Vaikai gamina lesalą paukščiams, kurį pakabina ant medžių. Taip pat pasitelkiant STEAM veiklas gamina lesyklėles. Labai džiugu, kad į pagalbą atskubėjo ir ugdytinių tėveliai. Jie sumeistravo tvirtas lesyklėles, kurios įkurdintos darželio teritorijoje esančiuose medžiuose ir ten vaikučiai kiekvieną dieną stengiasi paberti lesalo.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Susipažinę su paukštelių išvaizdą ir apsvarstę lesinimo ypatumus, vaikai ėmėsi daryti paukštelių atvaizdus iš įvairių medžiagų. Vaikai kūrė dailės darbą “ Paukšteliai žiemą“. Savarankiškai pasirinko kurie aplikuos, kurie tapys su guašu. Po to visi nusprendė surengti parodą „Paukšteliai žiemą“. Grupės patalpas papuošė kūrybinė vaikų darbelių parodėlė ,,Sparnuočiai“. Visų veiklų metu netrūko diskusijų, o daugiausia diskusijų vyko apie tai, kaip sunku žiemą paukšteliams rasti maisto.
Paukščių stebėjimai ir tyrimai žiemą
Kiekvieną žiemą Lietuvos ornitologų draugija organizuoja vidurio žiemos žiemojančių vandens paukščių apskaitą, kuri vykdoma vieną savaitę visoje Lietuvoje. Dalyvauja ir Klaipėdos universiteto mokslininkai. Tą savaitę skaičiuojami visi vandens paukščiai, kur jie tuo metu gali būti. Tikrinami neužšąlantys vandens telkiniai, taip pat ir jūra. Toks tyrimas, kurio metu skaičiuojamas žiemojančių paukščių gausumas, jų populiacija, vyksta visoje Europoje sausio mėnesį. Pagal tai vertinama, kokių paukščių mažėja ar daugėja, kokie pokyčiai, kaip keičiasi konkrečiose šalyse žiemojančios rūšys.
Klimato kaita ir paukščių rūšių pokyčiai
Dėl besikeičiančio klimato pastebima tam tikrų paukščių rūšių kaitos tendencijų mūsų pajūryje. Tarkime, matome, kad lieka žiemoti daugiau garnių. Kai kurių rūšių paukščių, pavyzdžiui, jūrinių ančių, stipriai mažėja. Dabar jų populiacija yra vos 15-20 procentų to, kas buvo prieš 20-30 metų. Tam įtakos turi klimatas, antropogeninės veiklos, žvejyba, priegauda, plėšrūnai gamtoje. Susidėjus keliems faktoriams matomi ryškesni padariniai.
Paukščių nauda ir apsauga
Pagrindinė ir didžiausia sparnuočių nauda - tai kenkėjų naikinimas: žiemą paukščiai sulesa apie 90 proc. įvairių medžių, krūmų ir kitų augalų kenkėjų ir jų kiaušinėlių. Ne veltui, paukščiai yra vadinami miško, sodo ir daržo sanitarais. Ypač dideles problemas darže ir sode sukelia kurkliai: jie gali sunaikinti bet kokius augalus. Kurklius ir jų kiaušinėlius labai mėgsta įvairūs paukščiai, todėl rudenį kurklių užpultą dirvą rekomenduojama apdirbti itin giliai - iki 30 cm, nes taip į paviršių iškelsite kurklių lizdus.
Žiemą lesinti Lietuvoje žiemoti likusius paukštelius - mūsų pareiga, tačiau svarbu ir žinoti, kaip tai tinkamai daryti, kad noras padėti netaptų kenkimu miškų, sodų ir daržų sanitarams. Pasako ornitologų, svarbu nepradėti paukščių lesinti per anksti, nes dažnai čia maisto gaudami taip lengvai, į šiltuosius kraštus neišskrenda migruojantys paukščiai, kuriems žiema - nepakeliama. Lesinti paukščius pradėti reikia tada, kai paspaudžia pirmasis šaltukas arba žemę padengia sniegas, kai migruojantys paukščiai jau tikrai būna palikę Lietuvą.