Patyčios - tai opi problema, kuri gali turėti didelį neigiamą poveikį vaikų emocinei būklei, savivertei ir socialiniams santykiams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti patyčias, kokios prevencinės priemonės gali padėti sukurti saugesnę aplinką vaikams ir kaip reaguoti, jei vaikas susiduria su patyčiomis.
Tarptautinė Diena Prieš Patyčias ir Smurtą Mokykloje
Lapkričio pirmąjį ketvirtadienį minima Tarptautinė diena prieš patyčias ir smurtą mokykloje, įskaitant elektronines patyčias. Ši diena primena, kaip svarbu atkreipti dėmesį į patyčių problemą ir ieškoti būdų, kaip ją spręsti.
Patyčių Reiškinio Mastas
Patyčių mastas Lietuvos mokyklose yra didelis. Sunku rasti vaiką, kuris nebūtų niekaip susijęs su patyčiomis. Patyčios gali įvykti ne tik mokykloje, bet ir socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose ir kitose virtualiose erdvėse.
Kaip Sužinoti Apie Vaiko Patirtis, Susijusias Su Patyčiomis
Net jei vaikas pats nieko nesako arba nematote jokių elgesio pasikeitimų, tai nereiškia, kad jis nepatiria arba nestebi patyčių. Vaikai kartais nepasakoja apie patirtas ar pastebėtas patyčias ne todėl, kad nepasitiki, o todėl, kad tam nėra erdvės. Sužinoti, kokios yra jūsų vaiko patirtys, susijusios su patyčiomis, jums gali padėti nuoširdus domėjimasis ir atidus klausymas apie vaiko klasės, jam svarbios grupės gyvenimą: kaip jie bendrauja, kokie yra jų tarpusavio „juokeliai“, kaip sprendžiami kilę konfliktai, ką daro, kai kažkas jaučiasi nuskriaustas.
Realus vaizdas yra toks, kad mes, suaugusieji, apie vaikų patyčias dažnai sužinome gerokai per vėlai - kai situacija jau įsisiūbavusi. Todėl siūloma nelaukti emocinių ar elgesio simptomų, rodančių, kad vaikas patiria sunkumus. Nuoširdžiai domėdamiesi vaiko ir jo bendraamžių tarpusavio bendravimu, galime daug anksčiau sužinoti, ar vaikas jaučiasi vienišas klasėje, kada, ar buvo, kad jautėsi atstumtas, kaip su tuo dorojosi.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Patyčių Formos ir Vietos
Patyčios gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Fizinės patyčios: Smūgiai, stumdymas, daiktų atėmimas.
- Žodinės patyčios: Įžeidinėjimai, pravardžiavimas, grasinimai.
- Socialinės patyčios: Atstūmimas, ignoravimas, apkalbos.
- Elektroninės patyčios: Įžeidžiančios žinutės, šmeižtas, netinkamo turinio nuotraukos ar tekstai internete.
Patyčios gali vykti įvairiose vietose:
- Mokykloje (klasėje, koridoriuje, valgykloje, sporto aikštelėje).
- Internete (socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose, susirašinėjimo programose).
- Kitose vietose (būreliuose, kieme, viešajame transporte).
Elektroninės Patyčios
Elektroninės patyčios yra patyčių forma, kuri vyksta naudojant elektroninius įrenginius, tokius kaip kompiuteriai, išmanieji telefonai ir planšetės. Tyčiojamasi įvairiai - siunčiamos įžeidžiančios, šmeižiančios žinutės, žmogus išmetamas iš susirašinėjimo grupių, įsilaužiama į jo paskyrą ir apsimetant juo publikuojamos netinkamo turinio nuotraukos ar tekstai, vaikas gali būti nufilmuojamas ir vaizdas išplatinamas internete. Elektroninių patyčių auka išgyvena didelį stresą, kartais žinutės būna siunčiamos anonimiškai ir sudėtinga nustatyti skriaudėją. Be to, patyčios nepasibaigia net ir išėjus iš ten, kur yra skriaudėjas.
Kaip Apsaugoti Vaiką Nuo Elektroninių Patyčių
- Svarbu žinoti apie rizikas ir jas valdyti (draugauti tik su patikimais žmonėmis, saugoti asmeninę informaciją, naudoti privatumo nustatymus).
- Pasakyti patikimam suaugusiajam.
- Palaikyti auką (pabūti drauge, pralinksminti, padėti pranešti apie tai, kas nutiko, duoti patarimų, pvz.: kaip naudotis privatumo nustatymais ar blokavimo galimybe).
Patarimai Tėvams
- Pasikalbėkite apie elektronines patyčias su vaiku. Kaip jis supranta, kas tai yra? Kuo elektroninės patyčios skiriasi nuo fizinių patyčių akis į akį?
- Paklauskite vaiko, kaip jis reaguotų, jeigu kažkas pasityčiotų iš jo arba iš jo draugo.
- Išsaugokite įrodymus. Padrąsinkite vaiką išsaugoti bet kokį patyčių įrodymą. Galima tiesiog nufotografuoti ekraną (screenshot) ar išsaugoti gaunamas žinutes.
- Neatsakinėkite. Daugeliu atveju erzinantys ir pravardžiuojantys skriaudėjai nori sulaukti reakcijos. Pasakykite vaikui, kad neatsakytų, nes priešingu atveju suteiktų jiems ko jie nori. Vietoje to, apie tai, ką patyrė, vaikas turėtų pasakyti suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
- Patikinkite vaiką, kad būtinai kreiptųsi į jus ar kitą patikimą suaugusįjį, net jeigu ir pats vaikas jaučiasi kaltas.
- Internete elkitės pagarbiai ir maloniai - taip, kaip elgtumėtės ir realiame gyvenime.
- Patyrinėkite kartu su vaiku jo mėgiamus žaidimus ir programėles ir suraskite mygtukus, skirtus pranešti apie netinkamą turinį.
- Naudokite tėvų kontrolės funkciją įreginiuose, kuriais naudojasi jūsų vaikas.
- Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką reiškia internete turėtų draugų ir sekėjų. Ar jie tikri draugai?
- Žinokite, kad vaikas gali imti puoselėti romantiškus santykius internete. Nedarykite skubotų išvadų.
- Ieškokite pagalbos. Pasikalbėkite su vaiko mokykla, o jei jaučiate, kad vaikui grasinama - ir su policija.
Kaip Pastebėti, Kad Vaikas Patiria Patyčias
Tikrai ne visi vaikai apie tai prasitaria tėvams, kitiems šeimos nariams ar mokytojams. Daugelis yra linkę slėpti savo jausmus ir išgyvenimus, nes atvirą pasipasakojimą dažnas traktuoja kaip skundimą. Paaugliai taip pat jaučiasi nepatogiai pasakodami savo problemas, nes brendimo laikotarpiu išgyvena norą atsiskirti nuo tėvų, o tai reiškia, siekia visą atsakomybę prisiimti sau, nenori pripažinti, jog kartais jiems taip pat reikia pagalbos arba tiesiog žino, kad tėvų kompetencija padėti jiems yra per menka. Tad faktas, kad tyla ir nekalbėjimas apie santykius mokykloje, dar nereiškia, kad problema neegzistuoja, anaiptol. Pirmuoju signalu, bylojančiu apie galimai patiriamas patyčias, tampa pasikeitęs vaiko elgesys. Artimai bendraujantys šeimos nariai pokyčius tikrai pastebės iš karto. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į vaiko nenorą eiti į mokyklą be jokios priežasties, irzlumą, liūdesį, neįprastą emocingumą iš jos grįžus. Dar aiškiau apie vaiką užklupusias problemas signalizuoja sugadinti vaiko daiktai, rūbai, mėlynės, įdrėskimai ar kitos fizinio smurto žymės.
Kaip Reaguoti, Jei Pastebėjote Vaiko Elgesio Pokyčius
Visų pirma - išklausykite. Psichologė Vaida Babrauskienė pataria pokalbį pradėti ne klausinėjimu, bet savo pastebėjimų pasidalinimu. Pavyzdžiui, „Pastebiu, jog išgyveni kažkokį nerimą, susijusį su mokykla“ (jei pasireiškia tik vaiko emocinės reakcijos), arba, „Pastebėjau, kad tavo rūbai suplyšę, o tu sunerimęs. Įtariu, kad mokykloje tau kažkas nutiko“. Leiskite išsipasakoti vaikui. Nemoralizuokite, nepatarinėkite, neaiškinkite, negąsdinkite patyčių fantomu, bet pasistenkite išgirsti. Išsiaiškinkite, ar tai vienkartinis konfliktas, ar tokio pobūdžio konfliktai vyksta dažnai. Būtinai pasakykite vaikui, kad pasipasakodamas pasielgė labai teisingai, padrąsinkite, patikinkite, kad jis besąlygiškai gali tikėtis jūsų pagalbos bet kada. Pokalbio metu paklauskite, kokios pagalbos iš jūsų tikisi pats vaikas. Tik išgirdę atsakymus kartu su juo planuokite atitinkamus veiksmus ir priimkite sprendimus.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Mokykite Spręsti Konfliktus
Labai dažnai vaikai išsipasakoję tėvams ir sulaukę padrąsinimų nori išvengti suaugusiųjų įsikišimo ir pabandyti problemą išspręsti patys, ypač jei konfliktas vienkartinis ir vaikas jaučiasi pats prisidėjęs prie tokios įvykių raidos arba bijo dar didesnių priekabių ir bendraamžių atstūmimo, jei vyksta nuolatinis tyčiojimosi procesas. Jei išsiaiškinate, kad tai vienkartinis konfliktas, kad ir kaip būtų sunku, jūs galėtumėte leisti vaikui pačiam užbaigti konfliktą, tačiau prieš tai su juo reikia aptarti jo planuojamus veiksmus ir galimus tų veiksmų rezultatus. Taip pat turėtumėte aptarti tolimesnius veiksmus, jei kartais pirmasis mėginimas nepavyktų. Psichologė pabrėžia, kad ypač SVARBU stebėti, kad dėl patirties stokos vaiko planuose neatsirastų kerštavimo elementų, kas skatintų tolimesnę konflikto plėtotę. Tačiau leisti „pabandyti pačiam”, anot Vaidos, yra būtina, nes „leisdami vaikui pačiam planuoti veiksmus, kreipdami juos taikiu problemos sprendimo keliu ir parodydami, jog vaikas neprivalo iš karto rasti tinkamiausio sprendimo, o gali klysti ir ieškoti geresnio, jūs stiprintumėte jo savaveiksmingumo jausmą ir apsaugotumėte nuo bejėgiškumo pojūčio. Vaikas jaus, kad pasitikite juo, jo nekritikuojate, kas leis jam labiau pasitikėti jumis ir jausti jūsų psichologinę paramą.“
Abejonės atveju, Vaida rekomenduoja kreiptis į mokyklos psichologą, kuris galėtų suteikti diskretišką pagalbą apsaugant jūsų vaiką neišduodant informacijos šaltinio. Būtų labai gerai, jei jūsų vaikas šį pagalbos būdą žinotų, juo pasitikėtų ir mokykloje jaustųsi turintis jam atstovaujantį suaugusį asmenį.
Kreipkitės Pagalbos
Jei konfliktas ne vienkartinis, ir išsiaiškinate, kad jūsų vaikas nuolat patiria priekabes ir pažeminimus - informuoti klasės auklėtoją, mokyklos pagalbos vaikui specialistus ir mokyklos administraciją būtina nedelsiant. Patyčios dažniausiai yra grupinis procesas, jame dalyvauja ne tik patyčių iniciatoriai-vykdytojai, bet ir stebėtojai, suteikiantys toms patyčioms palaikymą. Tad sustabdyti jas gali tik bendros jūsų visų pastangos. „Tėvai turi didelę galią padėti mokyklose suvaldyti patyčių apraiškas padrąsindami savo vaikus kreiptis pagalbos, įgalindami juos konstruktyviai spręsti vienkartinius konfliktus, ir bendrai su mokyklos bendruomene spręsdami pasikartojančias netinkamo elgesio apraiškas“, - tėvų vaidmenį patyčių situacijoje reziumuoja psichologė.
Kaip Ugdyti Vaiko Savivertę ir Pasitikėjimą Savimi
Savo patirtimi šiais klausimais dalijasi DofE nacionalinės programos vadovė Inga Čėsnaitė. Ji visų pirma pabrėžia pasitikėjimo savimi, stiprių socialinių įgūdžių svarbą ir išskiria vieną svarbų gebėjimą - psichologinį atsparumą. „Tai asmens gebėjimas net ir patyrus nesėkmę ar susidūrus su sunkumais nepasiduoti ir toliau siekti savo užsibrėžto tikslo, veikti pagal savo vertybes. Stipresniu psichologiniu atsparumu pasižymintis vaikas nebijo pasipriešinti skriaudėjams, nebijo nepaklusti jų reikalavimams arba kreiptis pagalbos į suaugusius, kuriais pasitiki. Jis žino, kad yra buvę sunkių situacijų, bet visada yra būdas, kaip išeiti iš tos situacijos ir kad tokia situacija nesitęsia amžinai“, - savo įžvalgomis dalijasi Inga.
Vienas iš patarimų tėvams, norintiems ugdyti savo vaikų pasitikėjimą savimi - sudominti juos neformalaus ugdymo programomis, kurių metu vaikas gali labai aiškiai pamatyti savo veiklos rezultatus. Puikus pavyzdys - tarptautinė DofE programa, kurios kiekvienas dalyvis kviečiamas išsikelti asmeninio tobulėjimo tikslą savanorystės, sporto, įgūdžių lavinimo srityse. Dalyvis pažada sau pačiam ir programos mentoriui, kad, pavyzdžiui, per 6 mėn. perskaitys 3 knygas anglų kalba. Ir perskaito! Būtent šie, pačių pasiekti apčiuopiami rezultatai, anot Ingos, padeda jaunuoliui patikėti, kad jis gali padaryti tai, ką užsibrėžė, o taip auga pagarbos sau jausmas. Paaugęs pasitikėjimas savimi atveria duris toliau jaustis drąsesniu ir imtis didesnių iššūkių. DofE programos vadovė taip pat pastebi, kad neformalaus ugdymo veikla vaikui padeda įsilieti į bendraminčių grupę, kurioje jis gali kurti stiprius ir draugiškus socialinius ryšius. Tai padeda suprasti, kad klasė, kurioje mokaisi, nėra vienintelė bendruomenė, kurios nariu gali būti. Neformalaus ugdymo programose ar kitoje popamokinėje veikloje atsiranda galimybė laisvai apsispręsti, kur ir su kuo norisi būti pagal savo pomėgius, interesus, vertybes. Tad reziumuojant galima teigti, kad vaikai ir jaunuoliai, priklausantys įvairioms alternatyvioms bendruomenėms, net ir susidūręs su patyčiomis ar atstūmimu mokykloje, gali jaustis tvirti, išsaugoti pasitikėjimą savimi. Taip pat svarbu nepamiršti, kad vaiko pasitikėjimą savimi bei psichologinį tvirtumą taip pat augina ir tėvų meilė, pagarba, dėmesys bei tikėjimas vaiko jėgomis.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Prevencinės Programos ir Iniciatyvos
Lietuvoje vykdomos įvairios patyčių prevencinės programos ir iniciatyvos. Viena iš jų - „Friends“ programa, kurią įgyvendina Vaikų linija bendradarbiaudama su Švedijos nevyriausybine organizacija Friends. Ši programa siekia įvertinti patyčių ir kitokio žeminančio elgesio mastą mokykloje ir planuoti prevencinius veiksmus.
Vaikų Linija
Vaikų linija teikia nemokamą ir anoniminę pagalbą vaikams ir paaugliams telefonu 116 111. Vaikų linija taip pat organizuoja mokymus tėvams internetu, kuriuose galima rasti atsakymus į klausimus, kaip elgtis, jei vaikas susiduria su patyčiomis. Daug informacijos patyčių prevencijos klausimais yra „Vaikų linijos“ svetainėje www.bepatyciu.lt.
Mokyklos Bendruomenės Įtaka
Labai svarbu, kad mokykla įgyvendintų sistemingą prevenciją ir tinkamas priemones, kad būtų užkirsta bet kokia patyčių forma. Sėkminga prevencija remiasi visos mokyklos bendruomenės - taip pat ir mokinių tėvų - įsitraukimu. Mokyklos įsitraukimas ir problemos supratimas yra pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys, kad patyčių situacija būtų sėkmingai išspręsta. Jei manote, jog trūksta mokyklos bendradarbiavimo, pasiteiraukite (mokytojo, mokyklos specialistų ar vadovo), kaip galite padėti. Tačiau jei jaučiate, jog mokytojai, mokyklos specialistai ar vadovybė nenori spręsti susiklosčiusios situacijos, svarbu apie tai pranešti švietimo sistemą reguliuojančioms institucijoms ir apsvarstyti galimybę keisti mokyklą. Tokiais atvejais labai svarbu į šį procesą įtraukti vaiką ir kartu su juo aptarti tolesnius veiksmus.
Ikimokyklinio Amžiaus Vaikų Patyčios
Maži vaikai yra labai egocentriški. Jie dažniausiai siekia tik savo tikslų. Todėl jiems būdinga įskaudinti kitus to dar nesuvokiant. Ikimokyklinukų empatijos jausmas tik vystosi ir jie nesigilina į kito jausmus. Kadangi vaikas nori tapti vis savarankiškesniu ir priimančiu sprendimus, nori pajausti “savojo Aš” ribas, neapsieinama be bandymų kitus paerzinti, pamatyti, kaip kiti asmenys sureaguos į vieną ar kitą poelgį. Todėl, jei įskaudinimui ar pasityčiojimui neužkertamas kelias, jį vaikas gali imti naudoti vis dažniau. Išbandydamas įvairius kalbos variantus, dažnai įskaudina žodžiais. Darželyje vaikai patenka į pirmąją savo socialinę grupę. Jiems svarbu pritapti ir įgauti valdžios svertus. Naujokams reikia išmokti subtilių technikų, kaip tapti mėgiamu žaidimo draugu, arba būsi atstumtuoju. Vaikai gali surasti įvairių priežasčių, dėl ko nepriims žaisti.
Kaip Reaguoti Į Patyčias Darželyje
- “Stop, tu skaudini savo žodžiais (veiksmais).
- “Jei draugas tave įskaudino, netylėk.
- “Pastebėjau, kad Lukas nežino, kada įskaudina, o Kotryna negali tvirtai pasakyti, kad jai nemalonu.
Patyčių vienas asmuo neišvarys, to turi imtis visa bendruomenė. Todėl kiekvieno pastangos svarbios.
Bendruomenės Renginys Prieš Patyčias
Diena prieš patyčias ir smurtą mokykloje, sutampa su Pyragų diena, kuri minima lapkričio 6-ąją. Tai puiki proga susiburti, pasidalyti šiluma bei skaniais kepiniais ir drauge kurti draugiškesnę, atviresnę bei vieni kitus palaikančią mokyklos bendruomenę. Tokia bendruomenės šventė - tai daugiau nei saldumynai ar tradicija. Tai - bendrystės veiksmas, kuris stiprina ryšius, ugdo empatiją ir kuria aplinką, kurioje gera būti visiems. O kai žmonės jaučiasi matomi, vertinami ir priimti - patyčioms vietos tiesiog nelieka.