Šis straipsnis skirtas aptarti pagalbą vaikams, kurie negali kalbėti, įskaitant priežastis, galinčias lemti kalbos sunkumus, bei būdus, kaip padėti vaikams ir jų šeimoms. Taip pat bus aptariama priklausomybių įtaka vaikams, patyčios ir prevencinės priemonės, siekiant užtikrinti sveiką vaikų raidą.
Kalbos raidos sutrikimai ir pagalba
Statistikos duomenys rodo, kad daugėja vaikų raidos sutrikimų, prastėja vaikų kalbos lygis. Logopedė Liuda Jarošienė atkreipia dėmesį, kad technologijos daro neigiamą poveikį vaikų ugdymui ir kalbos vystymuisi. Nemažiau svarbu kalbinti ir ką nors pasakoti kūdikiui, kuris dar net nemoka sėdėti.
Kalbos raidos etapai
Pusantrų metų vaikas turėtų aiškiai ištarti apie 20-60 žodžių, sulaukęs dvejų - apie 80-100 žodžių. Jei vaikas tiek žodžių nemoka arba daugiausiai kalba aplinkiniams nesuprantama sava kalba, tėveliai turėtų susirūpinti. Artėjant trečiam gimtadieniui, vaikas jau turėtų aiškiai suvokti jam sakomą informaciją, mokėti ją analizuoti, papasakoti, apibūdinti. Jei taip nėra, tėvai turėtų kreiptis į specialistus. Tačiau tėvai neturėtų manyti, kad vos per porą valandų per dieną specialistai padės išspręsti problemas, kurios atsirado dėl netinkamų tėvų įpročių. Jei vaikas nekalba būdamas trejų ar ketverių, nei du, nei trys mėnesiai darbo su specialistais nepadės. Logopedai pirmiausia turi įvertinti vaiko kalbos ir raidos būklę ir atrasti geriausio sprendimo. Būna, kad ir tėveliai į problemas žiūri atsainiai, nedaro logopedo užduotų namų darbų, kuriuos namuose vaikas turi atlikti su tėveliais. Atsainus požiūris gali turėti neigiamų pasekmių.
Priklausomybių įtaka vaikams
Lietuvoje kas trečio vaiko tėvai vartoja alkoholį nesaikingai. Matant savo tėvus ar kitus artimus žmones apsvaigusius nuo alkoholio, nesivaldančius ar agresyvius, sunku įžvelgti kažką gero, tačiau yra būdų, kaip padėti jiems ir sau pasijusti geriau. Svarbu žinoti, kad taip nutiko ne tau vienam.
Kaip suprasti, kad tėvai vartoja nesaikingai?
- Jie nesugeba kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekio.
- Jų elgesys keičiasi pavartojus svaigiųjų gėrimų - gali tapti agresyvūs, nekontroliuoti savo emocijų.
- Jų nesaikingas vartojimas kelia problemas jūsų kasdieniame šeimos gyvenime - galbūt tėvai prarado darbą, ne visada gali pasirūpinti savimi ar jumis, jūsų šeimoje dažnai patiriamas fizinis arba psichologinis smurtas.
Jei tavo tėtis, mama ar globėjas vartoja žalingai, svarbu žinoti, kad esi šioje situacijoje ne vienas - tavęs laukia pagalba ir palaikymas. Gali būti labai baugu, kai tėvai vartoja nesaikingai, tikriausiai dėl to kartais vengi pasikviesti į svečius draugų ar pats stengiesi daugiau laiko praleisti ne namuose. Galbūt tau baisu, kad jei apie tai kam nors papasakosi, aplinkiniai gali sureaguoti keistai, o galbūt dėl to supyks tėvai? Jei nerimauji dėl to, kad tavo tėvai ar globėjai vartoja per daug, pirmiausia pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki. Atsimink, jei tavo tėvai vartoja nesaikingai, tu neturi jų dangstyti ir bijoti apie tai kalbėti. Gali pasipasakoti seneliams, o gal klasės auklėtojui ar mokytojui, taip pat gali kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar dienos centro darbuotoją.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Ką daryti, jei tėvai piktnaudžiauja alkoholiu?
- Atsimink, kad rūpintis jais nėra tavo atsakomybė, turi teisę leisti laiką kartu su draugais ar tiesiog užsiimti savo mėgstama veikla.
- Tu neturi įtakos priklausomų tėvų ar globėjų elgesiui, nes jų poreikis vartoti yra nekontroliuojamas ir dažnai net nepavaldus jų valiai.
- Priklausomybė nuo alkoholio yra liga, o ne jų laisvas pasirinkimas.
Tau gali būti sunku būti namuose, kuriuose tėvai nekreipia į tave dėmesio, nepaiso tavo poreikių, pamiršta tai, kas tau yra svarbu. Tokioje situacijoje gali ieškoti palaikymo iš šalies: senelių, tetos ar dėdės, o gal klasės auklėtojo ar mokytojų palaikymo. Prisimink: tu ne vienas tokioje situacijoje. Tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų Lietuvoje yra susidūrę su tokia situacija kaip tu. Dauguma žmonių tai laiko paslaptyje, nes taip pat jaučiasi blogai, gėdijasi. Suprasti ir priimti tokią tiesą gali padėti pasidalijimas su seneliais, draugais, dalyvavimas jaunimo grupėse, kuriose dalyvauja ir panašia patirtimi dalijasi jauni žmonės.
Paauglių alkoholio vartojimo priežastys
Kaip ir suaugusiųjų atveju, vaikų alkoholio vartojimo priežasčių galima išskirti daug. Nėra vienos pagrindinės, kurią pašalinus, būtų galima išvengti problemos:
- Rizikos prisiėmimas. Paauglystės laikotarpiu sparčiai vystosi jaunuolių smegenys, o dalis smegenų, atsakinga už impulsų kontrolę, planavimą ir sprendimų priėmimą, vis dar vystosi. Dėl šios priežasties jaunuoliai yra linkę ieškoti naujų, potencialiai pavojingų situacijų, kai kuriems tai gali asocijuotis su alkoholio vartojimu.
- Viltys. Tai, kaip žmonės vertina ir mato alkoholį, gali paskatinti paauglį vartoti alkoholį ir veikti jo elgesį, susijusį su vartojimu. Paauglys, kuris tikisi, kad alkoholį vartoti yra malonu, bus labiau linkęs pradėti vartoti alkoholį nei tas, kuris mano priešingai.
- Jautrumas ir tolerancija alkoholiui. Paaugliai labiau toleruoja neigiamą alkoholio poveikį, pavyzdžiui, koordinacijos stoką, mieguistumą, pagirias. Beje, dėl šio skirtumo paaugliai taip pat yra gana jautrūs teigiamiems alkoholio vartojimo sukeltiems pojūčiams: atsipalaidavimui, laisvumo pojūčiui socialinėse situacijose. Taigi, paaugliai gali suvartoti daugiau alkoholio nei suaugusieji.
- Asmeninės charakteristikos. Paaugliai, kurie yra linkę į depresyvumą, užsisklendimą, nerimastingumą, maištingumą, pavojingų situacijų kūrimą, turi didesnę alkoholio vartojimo riziką.
- Paveldimumas. Kai kurie psichologiniai bei elgesio bruožai, pavyzdžiui, tolerancija alkoholio poveikiui, gali būti tiesiogiai susiję su genetika. Nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai nuo 4 iki 10 kartų dažniau tampa priklausomi nei vaikai, neturintys artimų giminaičių, sergančių šia liga.
- Aplinkos veiksniai.
Patyčios
Patyčias patiria 20-30 proc. Lietuvos moksleivių ir su šiais skaičiais mes esame pirmūnai Europos Sąjungoje.
Patyčių formos
Patyčios gali būti įvairių formų:
- Fizinės: mušimas, stumdymas, daiktų atėmimas.
- Žodinės: pravardžiavimas, erzinimas, grasinimai.
- Psichologinės: ignoravimas, atstūmimas, gandų skleidimas.
- Elektroninės: žeminančios žinutės, nuotraukos internete.
Ką daryti, jei vaikas patiria patyčias?
- Santykių su vaiku svarba. Palaikyti vaiką, nuolat domėtis juo ir jo problemomis ir gerbti jo nuomonę, kad ištikus nelaimei jis drąsiai pasipasakotų žinodamas, kad nebus pasmerktas, kad jo problema nebus „nurašyta“ kaip nesvarbi arba nebus ignoruojama.
- Netylėti. Nors po pirmojo vizito į mokyklą vaikas prašė, kad gal tu neik į mokyklą, nes vaikai vadins mane skundiku, bet būtent tai, kad aš netylėjau ir padėjo mano vaikui.
- Nesitaikstyti su esama situacija. Dažnu atveju užtenka kalbėti, jei kalbos nepadeda tiesiog nesitaikstyti su esama situacija ir ieškoti išeičių.
- Nenusivilti savimi / neleisti nusivilti vaikui. Visada turėti tą vidinį žinojimą, kad žmonės, kurie taip elgiasi, jie elgiasi neteisingai, visada turėti šeimą, artimųjų, kurie palaiko ir myli, nors net nežino, kokius košmarus išgyvena.
Patyčių prevencija
- Vengti patyčių namuose. Lengvi juokeliai, pasišaipymai, jau net nekalbu apie rimtesnius paspaudimus ir patyčias, yra būtent tai, nuo ko viskas ir prasideda ir prasideda būtent šeimoje.
- Kurti tolerancijos ir pasitikėjimo tiltus.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija
Vis daugiau jaunuolių vartoja psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį, tabaką ir jo gaminius, narkotikus), atsiranda naujų, itin pavojingų medžiagų, kurios vienos ar mišiniuose kelia riziką sveikatai ar net gyvybei.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Nuo kokio amžiaus pradėti kalbėtis?
Dalis mokslininkų ir praktikų pataria apie tabaką, alkoholį, vaistus kalbėtis su 5-6 metų vaikais. NTAKD prevencijos srityje dirbantys specialistai vieningai mano, kad ankstyvajame amžiuje yra daug paprasčiau formuoti sveikos gyvensenos nuostatas. Maži vaikai yra daug labiau imlūs, todėl reiktų nepamiršti, kad kalbėjimas apie vaistus, tabaką, alkoholį nėra tik prevencinė priemonė, siekiant, kad ateityje jie nevartotų šių medžiagų. Tai ir saugaus elgesio formavimas.
Kaip pradėti pokalbį?
Nereikia susikurti specialaus konteksto, tiesiog stebėkite buitines situacijas. Gal vaikas matys alkoholio ar tabako vartojimo situacijas žiniasklaidos priemonėse ar realiame gyvenime. Tuomet galite pokalbį pradėti klausimu „Ką tu čia matai?“ arba „Ką apie tai galvoji?“.
Ką svarbu pasakyti vaikui?
Mažam vaiku užtenka žinoti, kad visais atvejais alkoholis, nesvarbu, kokio jis stiprumo, kenkia sveikatai, kad visi narkotikai yra pavojingi, kad elektroninės cigaretės yra draudžiamos iki pilnametystės ir vaikai neturėtų jų vartoti.
Tėvų įtaka paauglių nuomonei
Tėvams reikia nepamiršti, kad nepaisant to, jog mokyklose pedagogai skiria dėmesio ir kalba apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, jie yra pagrindiniai asmenys, kurių nuomonę paauglys norėtų išgirsti. Moksliškai yra įrodyta, kad pokalbis vaikų su tėvais apie psichoaktyviąsias medžiagas yra daug paveikesnis. Daugybė studijų parodė, jog paaugliams labai svarbu, kad tėvai parodytų savo poziciją, ką jie galvoja apie rūkymą, apie alkoholio vartojimą, apie narkotikus.
Kopriklausomybė
Kovodami su savo šeimos narių priklausomybėmis, artimieji, vėliau ar anksčiau kreipiasi pagalbos į specialistus iš kurių išgirsta žodį „kopriklausomybė“. Jie būna nustebę, kad ne tik jų šeimos nariai yra apimti priklausomybės ir patiria su ja susijusių sunkumų, bet ir jie patys yra įsipainioję į šį tinklą.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Kas yra kopriklausomybė?
Kopriklausomybė - tai labai nevienareikšmiškas, populiarioje ir akademinėje literatūroje plačiai tyrinėjamas reiškinys. Literatūroje pateikiama daug ir įvairių kopriklausomybės apibrėžimų, tačiau nėra nei vieno bendrai priimto ir universalaus, taip pat nėra ir diagnostinių kriterijų. Kopriklausomybė oficialiai nepripažįstama kaip sutrikimas, ji neįtraukta į sisteminį ligų sąrašą (TLK-10).
Kopriklausomybės apraiškos
Kopriklausomybės fenomenas neatskiriamas nuo priklausomybės, kuri sisteminiame ligų sąraše (TLK-10), yra išskirtinai siejama tik su cheminių medžiagų vartojimu.
Sidorova (2014) mini tris pagrindinius klinikinius priklausomybės požymius:
- Negalėjimas kontroliuoti savo elgesio santykyje su chemine medžiaga.
- Medžiagos „panaikinimo“ sindromas (sunkią fizinę būklę nuo medžiagos galima greitai ir efektyviai panaikinti tik vėl pavartojus tos medžiagos).
- Asmenybės interesų sumažėjimas ir apsiribojimas tik kontaktais su medžiaga (ieškojimas, pirkimas, kalbėjimas apie tai).
Visi šie požymiai pasireiškia kopriklausomų žmonių santykiuose su kitais.
Kaip padėti?
Egzistencinis požiūris terapijoje padeda kenčiančiam žmogui plačiau pažvelgti į savo gyvenimą ir atrasti jame naujų galimybių. Jis padeda priimti tai, kas neišvengiama, ko neįmanoma pakeisti ir rasti savyje jėgų ir slypinčio potencialo.
Regėjimo problemos
Profilaktiniai patikrinimai yra labai svarbūs, nes dažnai daug lengviau išspręsti ar sumažinti problemas pačioje pradžioje, negu paskui situacijai pažengus.
Ką daryti?
Labai daug domėtis prieš nusprendžiant 1 m. vaikui uždėti akinius. Labai daug. Netinkamai nustačius trumparegystę, gali paskirti vaikui netinkančius akinius, kas realiai pakenks jo regėjimui (ir čia nekalbant apie visus diskomfortus ir pan.).
tags: #apie #negalincius #kalbeti #vaikus #lankstinukai