Melas - reiškinys, lydintis žmogų nuo pat mažens. Nors visuomenėje melas dažniausiai vertinamas neigiamai, jis yra neišvengiama tėvų ir vaikų santykių dalis. Vaikai meluoja ne tik tėvams, bet ir vieni kitiems, o augant jų apgavystės darosi vis sudėtingesnės. Šiame straipsnyje panagrinėsime vaikų melo psichologiją, jo priežastis, skirtingus melo tipus ir pateiksime patarimų tėvams, kaip reaguoti į vaiko melą ir kaip ugdyti sąžiningumą.
Kas yra melas? Ar galima jį pateisinti?
Liaudyje dažnai vartojamos sąvokos „baltas melas“ ir „juodas melas“. Baltas melas dažniausiai naudojamas tikintis gerų rezultatų, nenorint įžeisti žmogaus ar jam pakenkti. Tuo tarpu juodas melas yra skirtas sąmoningai apgauti ir pakenkti kitam žmogui. Tačiau svarbu suprasti, kad bet koks melas, net ir vadinamas baltuoju, išlieka melu. Nutylėjimas ar iškraipymas, net jei motyvuotas geranoriškumu, gali turėti neigiamų pasekmių, kai tiesa paaiškėja.
Manipuliacija: ne tik neigiamas reiškinys
Manipuliacija dažnai suvokiama kaip neigiamas dalykas, tačiau iš tiesų mes vieni kitais manipuliuojame kasdien. Tėvai manipuliuoja vaikais nuo pat mažens, pavyzdžiui, žadėdami saldainį už suvalgytą košę. Skiriama neigiama ir geroji manipuliacija. Neigiama manipuliacija yra tuomet, kai žmogus, žinantis manipuliacijos metodus, jais naudojasi tam, kad priverstų elgtis oponentą taip, kaip naudinga ne tam oponentui, o jam pačiam. Geroji manipuliacija tuomet, kai mes ka-kokiais būdais bandome padaryti taip, kad mūsų oponentas - tėvai, vaikai, partneris - darytų tai, kas naudinga jam. Mes iš to tiesioginės naudos negauname - nebent per patį oponentą.
Vaikų melo priežastys
Vaikai meluoja dėl įvairių priežasčių, kurias svarbu suprasti, norint tinkamai reaguoti į tokį elgesį.
- Bandymas įtikti suaugusiajam: Pats pirmas vaiko melas dažniausiai atsiranda kaip bandymas įtikti suaugusiajam. Vaikas žiūri į akis ir bando atspėti teisingą atsakymą. Jei suaugęs žmogus tiesiogiai ar netiesiogiai perteikia žinutę, kad svarbu įtikti, o ne sakyti tiesą, ta žinutė labai greitai prilimpa.
- Baimė būti nubaustam: Griežtai auklėjamas vaikas, kuris yra baudžiamas už kiekvieną nusižengimą, daug greičiau išmoksta meluoti. Vaiko negalima bausti už menkiausią prasižengimą, nes negaudamas tinkamo paaiškinimo, patarimo ar pagalbos vaikas niekada nenorės prisipažinti, jog padarė kažką netinkamo.
- Siekimas padaryti įspūdį: Vaikai, kaip ir suaugę, siekia nuslėpti savo silpnybes ir pasirodyti geresniais nei iš tiesų yra. Jei vaikas nesulaukia pakankamai dėmesio ir pagyrimų iš tėvų, yra žeminamas ir nevertinamas, jis ima aplinkiniams meluoti apie savo šeimos situaciją.
- Ginti savo interesus: Dažnai tėvai mano, jog vaikas yra visiška jų nuosavybė ir neturi teisės turėti savo paslapčių. Tada jie savo atžalas šnipinėja, kamantinėja, seka bei kasdien verčia pasakoti ką nuveikė, su kuo kalbėjo ir t.t.
- Fantazijos ir vaizduotė: Maži vaikai turi gana lakią fantaziją, o fantazija, vaizduotė turi labai stiprų vizualinį komponentą. Vaikai gana ryškiai įsivaizduoja dalykus, kurių nėra, ir gana daug apie juos papasakoja.
Kaip atpažinti vaiko melą?
Mažo vaiko savimonė dar nėra išsivysčiusi, jis meluoja nenuosekliai ir vis tiek išsiduoda. Tačiau jei vaikas jau meluoja gana gerai ir sugeba įtikinti, tai gali rodyti asmenybės brandą. Sulaukę vyresnio amžiaus ir supratę, kas yra melas ir kad meluoti nėra gerai, vaikai dažnai išsiduoda pagal specifines savo reakcijas. Meluojantis vaikas nevalingai prisidengia burną, susijaudina, trina rankas, parausta, nežiūri į akis, kalba lėtai ir galvoja ką pasakyti, painioja detales bei pamiršta, ką sakė.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Kaip reaguoti į vaiko melą?
- Bausmės vengimas skatina melą: Siekiant, kad vaikas meluotų kuo mažiau, nedera jo bausti. Bausmė tik skatina tobulinti melavimą, ieškoti geresnių apgaulės būdų. Vietoj bausmės galima pasikalbėti su vaiku apie vertybinį tiesos aspektą bei išgauti pažadą, jog ateityje jis nemeluos.
- Parodykite neigiamą požiūrį į melą: Bet koks melas, tyčinis ar ne, turi susilaukti pasekmės. Svarbu, jog būtų išreiškiamas neigiamas požiūris į susiklosčiusią situaciją.
- Skatinkite tiesos sakymą: Parodykite vaikui, kad tiesos sakymas yra naudingesnis už melą. Galite pažadėti, jog nepyksite, jeigu jis melavo, o tiesos sakymas jus iš tiesų pradžiugintų. Tačiau čia svarbu, kad vaikui prabilus apie melą, jūs iš tiesų nepyktumėte, suprastumėte ir pasidžiaugtumėte, kad jis pasakė tiesą.
- Venkite pagundos meluoti: Pasistenkite, kad vaikui nekiltų pagunda meluoti. Verčiau paklauskite vaiko, kaip jam sekėsi, kas įdomaus ar neįprasto vyko klasėje/ką veikė darželyje.
- Būkite pavyzdžiu: Vaikai mokosi iš suaugusiųjų, todėl tėvai turėtų rodyti tinkamą pavyzdį ir visada sakyti tiesą.
Vaikų vagystės: priežastys ir kaip elgtis
Vagiliavimas, kaip ir melas, yra dažnas reiškinys vaikų gyvenime. Kaip ir apie melavimą, taip ir apie vagiliavimą vaikai iki trijų - ketverių metų nenusimano. Maži vaikai ima svetimus daiktus, nes jie mano, kad viskas, ką jie gali pasiimi savo rankele, yra jų.
Vaikų vagysčių priežastys
- Moralės supratimo stoka: Dažnai vaikų netinkamas elgesys rodo ne tai, kad tėvai nesugeba vaikui įteigti teisingų moralės normų, bet tai, jog vaikas tiesiog yra dar per mažas, kad suvoktų, jog tam tikras jo poelgis yra netinkamas.
- Impulsyvumas: Iš tikrųjų, vaikai vagia ne todėl, kad jie nori blogai elgtis, bet todėl, kad tuo metu jų impulsas yra stipresnis nei noras klausytis tėvų.
- Emocinis nestabilumas: Vaikai, kurie dažnai pasiima svetimus daiktus, yra nepakankamai emociškai brandūs ir menkai save vertina. Kaupdamas svetimus daiktus mažametis taip save įtvirtina bendraamžių tarpe.
- Kerštas: Vaikas gali pasisavinti kažką svetimo norėdamas atkeršyti.
- Dėmesio trūkumas: Dažną vaikų vagiliavimo priežastį psichologai įvardiją kaip norą atkreipti į save dėmesį.
Kaip reaguoti į vaiko vagystę?
- Adekvati reakcija: Tėvai neturėtų iš karto pulti į paniką, jei vaikas vieną kartą paima kažką svetimo. Reaguoti reikėtų labai adekvačiai, paaiškinus, kad taip elgtis nėra gerai ir kitą kartą gali laukti nemalonumai.
- Asmeninės erdvės suvokimas: Vaikas turi suvokti, jog namuose kiekvienas turi savo asmeninę erdvę, kuri priklauso tik vienam šeimos nariui ir niekas kitas negali jo daiktų liesti.
- Sąvokų "mano", "tavo", "jo" atskyrimas: Suaugusieji turi nuo mažens mokinti atskirti sąvokas ,,mano“, ,,tavo“, ,,jo arba jos“.
- Kišenpinigiai: Dažnai tėvai daro klaidą neduodami vaikui kišenpinigių. Vaikas matydamas, kaip kiti vaikai už savo pinigus perka norimus skanumynus, pats pasiima pinigus iš tėvų, nes jis nenori išsiskirti iš savo bendraamžių.
- Leiskite pasijausti nukentėjusiojo vietoje: Reikia vaikui leisti pasijausti nukentėjusiojo vietoje, pagalvoti, kaip jam būtų skaudu jei kažkas pavogtų jo mėgstamiausią žaisliuką.
- Grąžinimas ir atsiprašymas: Tai yra kone pati skausmingiausia ir gėdingiausia bausmė vaikui, kai reikia grąžinti pasisavintą daiktą ir atsiprašyti.
- Kreipimasis į specialistus: Vis dėlto, jei vaiko vagystės dažnai kartojasi reikia kreiptis į specialistus.
Savigarba: svarbus elementas ugdant sąžiningumą
Retai kalbame apie savigarbą, nuo kurios priklauso žmogaus santykiai su kitais ir požiūris į save. Vaikai (vėliau ir suaugusieji), kurių savigarba aukšta, yra nekonfliktiški, moka diskutuoti, išklausyti kitą nuomonę, mokykloje nesielgia agresyviai, nesityčioja iš kitų.
Kaip formuoti aukštą vaiko savigarbą?
- Nemėginkite vaiko: Pakanka vaiko nemenkinti, nežeminti, nenaudoti menkinimo, kaip vaiko kontrolės priemonės.
- Pozityvus grįžtamasis ryšys: Auklėjimo pamokas formuluoti pozityviai, o ne kaip žinutes, kuriose užfiksuotas nepajėgumas, silpnumas, nemokėjimas ir pan.
- Kritikuokite elgesį, o ne žmogų: Jeigu tenka kritikuoti vaiko elgesį, visada svarbu pajusti skirtumą, kada kritikuojame elgesį ir kada - kritikuojame žmogų. Kritiką, pasiūlymus, pataisymus, pamokymus verta kreipti į elgesį, o ne į žmogų.
- Adekvatus pagyrimas: Randame dingstį ir priežastį pagirti, tik svarbu, kad pagyrimas būtų adekvatus.
Mokymosi motyvacija: kaip skatinti susidomėjimą?
Kiekvienas žmogus turi prigimtinį poreikį gyventi įdomiai, tai ir nuobodulys kyla iš nesugebėjimo išmokti susidomėti pačiam. Labai gerai būtų skatinti motyvaciją. Vaikas nuo suaugusiojo ir skiriasi, kad yra paprastesnis, dar nemoka tiek daug, kiek suaugęs žmogus. Suaugęs žmogus turi daugiau priemonių ir galimybių ieškoti įdomumo ir jį susikurti, o vaikas tiek daug įvairių būdų dar nežino ir dažniausiai, kaip ir bet kuris žmogus, eina lengviausiu keliu. Svarbiausia - lavinamieji žaislai suteikia galimybę atrasti, skatina kūrybiškumą.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį