Įvadas
Meilė yra vienas svarbiausių elementų, reikalingų sveikam ir harmoningam vaiko vystymuisi. Tėvų meilė, dėmesys ir rūpestis formuoja vaiko asmenybę, padeda jam prisitaikyti prie aplinkos, užmegzti santykius su kitais žmonėmis ir realizuoti savo potencialą. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl meilė yra tokia svarbi vaikų vystymuisi, kokie yra pagrindiniai vaiko poreikiai ir kaip tėvai gali kurti saugią ir meile grįstą aplinką.
Ankstyvosios Vaikystės Svarba ir Apkabinimų Galia
Ypač daug dėmesio vaikui reikalinga skirti iki trejų metų, nes tuomet padedami pamatai tolimesnei asmenybės raidai. Vaikas šiuo laikotarpiu ypač sparčiai vystosi, o apkabinimai yra labai svarbūs jo pažintiniams gebėjimams, gebėjimui susidoroti su stresu, gebėjimui užmegzti ir išlaikyti emocinį ryšį su savo tėvais, o vėliau ir visais likusiais svarbiais žmonėmis jo gyvenime.
Gydytojų teigimu, dažnesni vaiko apkabinimai padeda užkirsti kelią nemažai daliai problemų, nes moksliškai įrodyta, jog apkabinimai yra būtini sveikam vaiko fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi. Dažni apkabinimai, ypač 2-4 metų laikotarpiu, padeda kovoti netgi su miego sutrikimais. Per lytėjimą vaikas suvokia vienybės, reikalingumo jausmą, todėl tampa mažiau irzlus, taip suvaldomi kaprizai, isterija ar net agresija. Svarbu suvokti, jog toks apkabinimų poveikis svarbus vaikui ne vien kūdikystėje ir vaikystėje, bet išlieka visam gyvenimui ir toliau padeda pačiam įveikti sunkias situacijas.
Mažylis per tėvų apkabinimus supranta, jog jie visuomet šalia, jį myli, todėl jausdamasis saugus drąsiau tyrinėja jam dar naują aplinką. Dažniau apkabinant vaiką skatinamas jo noras pažinti ir visų socialinių gebėjimų vystymasis. Tai, kokį ryšį su tėvais vaikas turėjo savo pirmaisiais gyvenimo metais, lemia ir tolimesnę jo asmenybės raidą - ar nebijos bendrauti ir gerai jausis darželyje, mokykloje. Vaikas, kuris buvo dažnai apkabinamas vaikystėje, ne taip bijo būti atstumtas, lyginant su tuo, kuris negavo tėvų meilės ir bijo jos siekti. Gydytojai skaičiuoja, kad vaikui reikia bent 60-80 apkabinimų per savaitę, kad jis augtų fiziškai ir emociškai sveikas. Apsikabinimas yra konkretus veiksmas, leidžiantis vaikui suvokti, kad pasaulis yra geras, o jis yra mylimas. Taip formuojasi nuostata - aš esu geras ir pasaulis yra geras, saugus bei draugiškas. Tokia nuostata leidžia vaikui labiau pasitikėti savimi ir geriau realizuoti save ateityje.
Siekiant atkreipti dėmesį į vaikams skiriamo dėmesio svarbą Lietuvoje, vyksta socialinis-edukacinis projektas „100 apkabinimų“, kurio metu siekiama aktualizuoti vaikams skiriamo dėmesio svarbą, skatinant visos Lietuvos tėčius ir mamas kuo dažniau apkabinti savo vaikus ir tokiu būdų stiprinti emocinį tarpusavio ryšį.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Tėvų Vaidmuo ir Kontrolė
Neginčytinas tik vienas dalykas: meilė, kurią rodo tėvai, vaiko vystymuisi svarbiausia. Nesivaržykime savo vaikų, kuo dažniau, kuo įvairesniais būdais parodykime, kad juos mylime. Meilės niekada nebūna per daug. Kalbant apie visa kita, būti tėvais reiškia nuolat mokytis.
Norėdami atlikti šias užduotis, kiekvienas iš tėvų taiko specialias strategijas savo vaikams, kurias mes vadiname tėvų nuostatomis. Autoritetingas stilius - kai tėvai bendrauja su vaiku, primeta jam taisykles, tačiau jos nėra griežtos, pritaikytos prie vaikų amžiaus ir gebėjimų. Emociškai nesubrendę tėvai su vaiku elgiasi kaip su žaislu, o iš tikrųjų juos pačius reikia prižiūrėti.
Šeimos Aplinkos Įtaka
Šeimos aplinka vaidina labai svarbų vaidmenį vaikų raidoje. Būtent ten mokomasi elgesio modelių ir ryšių, kurie sudaro tarpasmeninių santykių pagrindą vėlesniame gyvenime. Jei vaikas turi palankios patirties šeimos aplinkoje, tai padės kurti geresnius santykius su aplinkiniais ir geriau prisitaikyti prie gyvenimo. Tėvai yra elgesio modeliai. Jei šeimos aplinkoje nėra tėvų, tokiomis sąlygomis augantys vaikai vėlesniame gyvenimo etape gali turėti problemų įsisavinant atitinkamus socialinius vaidmenis.
Sąlygos, kuriomis tėvai augo, iš kokios kilmės šeimų jie kilę, kaip patys susitvarkė su patirtais sunkumais ir konfliktais, kokios jų asmenybės savybės gali turėti įtakos auklėjimo įgūdžiams bei elgesio su vaiku būdais. Santuokinių santykių tarp tėvų tvirtumas taip pat turi įtakos atmosferai namuose. Įtampa ir konfliktai santuokoje veikia visą šeimos sistemą. Svarbu valdyti stresą šeimoje. Jei tėvai įtraukia vaiką į savo konfliktus arba jei vaikas naudojamas kaip paramos šaltinis, namuose gali susiformuoti nesveikos koalicijos.
Taip pat svarbu, kad vaiko vystymuisi įtakos turi ne tik tėvų savybės, šeimyninė situacija, bet ir paties vaiko savybės, kaip tėvai elgiasi su juo bei vaiko raidos amžius, tai yra sunkumai, su kuriais jis susiduria. Taip pat vaiko lytis bei temperamentas, gali turėti reikšmės tėvų-vaikų santykiams. Taigi tėvų ir vaikų santykiams, svarbus tampa tarpusavio suderinamumas. Vaikams, kurie yra jautresni, labiau pažeidžiami, gali prireikti daugiau dėmesio ir artumo. Jei vienas ar abu tėvai sukurs saugią aplinką, ji geriau atitiks vaiko poreikius.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Pagrindiniai Vaiko Poreikiai
Pagrindiniai vaiko poreikiai pagal Jeffrey E. Young:
- Saugumas. Tai svarbiausias vaiko poreikis, kuris atsiranda iškart po gimimo. Saugiuose namuose tėvai visada pasiekiami fiziškai ir emociškai. Čia labai svarbi stabili aplinka. Jei kuris nors iš tėvų fiziškai pasitraukia - atsigula į ligoninę, įvyksta skyrybos ar mirtis - tai palieka pėdsaką vaiko psichikoje. Smurtas, piktnaudžiavimas, melas, manipuliacijos, nebūtinai susiję su vaiku, taip pat neprisideda prie saugumo. Norint apsaugoti vaiką, nepakanka fizinio buvimo kartu. Daugelis iš mūsų užaugo pasaulyje, kuriame buvo abu tėvai, tačiau namuose nebuvo saugumo jausmo. Todėl, kad bent vienas iš tėvų buvo nepasiekiamas fiziškai ar emociškai arba buvo emociškai nestabilus. Vaikai turi jausti, kad ir kas nutiktų jų gyvenime, jie visada turi į ką kreiptis.
- Ribos ir vadovavimas. Tai antrasis poreikis, kurio nėra Abraomo Maslow poreikių hierarchijoje. Tikriausiai todėl, kad suaugę žmonės nustato savo ribas ir privalo laikytis tam tikros aplinkos įstatymų bei taisyklių. Vaikui reikia brandaus vadovavimo - nei visiška laisvė, nei per griežtos taisyklės nėra palankios sąlygos tinkamam vaiko vystymuisi. Maži vaikai visada išbando ribas: jie gali pabandyti trenkti tėčiui, ar mamai, kad pamatytų, kas atsitiks. Įniršę, išdykę ir kaprizingi vaikai, kurie voliojasi ant grindų ir šaukia, kaip labai nekenčia mamos, kuri nenori pirkti jiems žaislo. Vaikas toks negimė, jis toks tapo. Tai perdėto atlaidumo ir aiškių ribų nebuvimo pasekmė. Mes mokomės modeliuodami. Suaugę, kurie nevaldo savęs, nevaldys ir vaikų. Tėvų savitvardos dėka, vaikai išmoksta kontroliuoti save. Vaikai augantys šeimose, kur yra nustatytos aiškios, nuoseklios ir tinkamos ribos, išmoksta ribas susieti su savimi. Paprastai asmenys, kurie buvo auginami be apribojimų, neišmoksta dalintis, galvoti apie kitus. Tėvai neišmokina, kad norint ką nors gauti, reikia duoti.
- Meilė ir ryšys. Maslow piramidėje šis poreikis atitinka poreikį priklausyti. Jeffrey Young suskirsto šį poreikį į tris sritis: rūpestį, empatiją ir priežiūrą. Vaiko gyvenime užtenka vieno žmogaus, kad suteiktų tikrą meilę, švelnumą, susidomėjimą, supratimą ir savo laiką. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mama dažniausiai yra vaiko pasaulio centru. Mama gali nedirbti ir praleisti visas dienas su kūdikiu, bet likti emociškai nepasiekiama ir šalta, užsiėmusi savo reikalais ar nuobodžiu gyvenimu. Empatija - turime omenyje, jog artimoje aplinkoje yra žmogus, kuris supranta jūsų pasaulį, priima jūsų jausmus. Galite savęs paklausti: Ar tėvai jus suprato? Ar jie buvo jautrūs jūsų jausmams? Ar galėjote jais pasitikėti, kai turėjote problemų? Ar, jiems buvo įdomu, ką jus norėjote pasakyti? Ar jie aptarinėjo su jumis savo jausmus, jei paklaustumėte? Be tėvų, vaikui svarbūs ir socialiniai ryšiai - su bendraamžiais ir visu išoriniu pasauliu. Jeigu vaikas ir/ar jo šeima kažkaip skiriasi nuo aplinkos - dėl išvaizdos, rasės, seksualinės orientacijos, išskirtinių gabumų, religijos, socialinės padėties, išsilavinimo lygio, materialinių išteklių, dažno persikraustymo, alkoholizmo - gali būti sunkiau įgyti socialinių įgūdžių ir užmegzti sėkmingus santykius su kitais.
- Autonomiškumas. Maslow piramidėje šio poreikio nerasime. Tikriausiai todėl, kad suaugę žmonės pagal apibrėžimą yra autonomiški - jie sugeba savimi pasirūpinti. Pernelyg saugantys tėvai laiko savo vaikus priklausomais. Jie pastiprina priklausomybės elgesį ir nepalaiko tuos, kurie yra nepriklausomi. Slopina savo vaikus, nesuteikdami jiems laisvės ir nepalaikydami noro būti savarankišku. Nepakankamai rūpestingi tėvai nesugeba tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Jų vaikai nuo pat mažens patys tvarkosi pasaulyje ir atlieka tėvų funkcijas bei pareigas. Balansas yra tada, kai vaikui suteikiama laisvė tyrinėti pasaulį ir tėvai užtikrina, kad tėvas/mama bus šalia, kai to reikės. Vaikui turi būti leista nekritikuojant, pačiam priimti nedidelius sprendimus bei pasirinkti. Dialogas su vaiku yra būtinas. Turime sužinoti jo nuomonę ar pageidavimus ir susitarti, ką darome.
- Saviraiška. Pas Maslow - pagarbos ir pripažinimo poreikis. Didžiausias menas yra mylėti savo vaiką besąlygiškai. Mylėti už tai, kad vaikas yra. Vaikas neturi nieko daryti, kad būtų vertingas. Kai šeimoje yra kokios nors sąlygos kaip pavyzdžiui paklusnus elgesys, geri pažymiai mokykloje, aukšti pasiekimai kokioje nors srityje - vaikas tai pajunta ir išmoksta, kad kitų meilės ir pripažinimo reikia nusipelnyti. Kad vystytųsi sveika savigarba, vaikas negali būti nuolat kritikuojamas, gėdinamas, baudžiamas, lyginamas ir verčiamas atitikti aukštų reikalavimų. Ar vietoj to jautėtės gerbiamas, vertinamas ir giriamas? Sveikuose namuose yra erdvės parodyti savo silpnybes (pvz., verkti, nepaisant to, kad esi berniukas), jautrumą, nejaukumą ir baimes, galima būti autentiškam ir priimamam. Toks vaikas suvokia savo stipriąsias puses, įgūdžius ir pasiekimus, taip pat silpnybes ir nesėkmes. Tik patenkinus minėtus pagrindinius poreikius, bus sukurta vieta vaiko saviraiškai, o suaugusiems - savirealizacijai. Ar jūsų tėvai nuolat jus kontroliavo ir bandė valdyti jūsų laiką? Ar turėjote teisę nesutikti ar atsisakyti tenkinti tėvų prašymą? Ar turėjote vietos nuoboduliui ir nieko neveikimui? Ar galėjote išreikšti savo pyktį? Auklėjant vaiką vertinga įvardinti jo patiriamus jausmus. Netinkamas tėvų elgesys yra jausmų neįvertinimas ir nekreipiamas į juos dėmesio. Taip pat blogai neigti savo jausmus. Turite ramiai ir dėmesingai išklausyti vaiką. Kartu galvokite apie problemos sprendimą ir raskite abiem pusėms naudingą būdą. Galite užrašyti visas savo idėjas jų nevertinant. Iš jų išsirinkite geriausius sprendimus. Labai svarbu žinoti apie neigiamą hiperglobos poveikį vaikui. Perdėtas rūpinimasis vaiku, daro neigiamą įtaką vaikui. Toks vaikas nesugeba savarankiškai veikti. Dėl to galite pabandyti naudoti efektyvesnius ugdymo metodus, tokius kaip, pavyzdžiui, racionali laisvė.
Skaitymo Svarba Vaikų Emociniam Vystymuisi
Skirti laiko vaikui ir paskaityti istoriją prieš miegą - tai vienas geriausių būdų sustiprinti emocinį ryšį su vaiku, leidžiantis jam jaustis saugiai, padedantis užmegzti naudingą pokalbį ir ugdantis mažųjų samprotavimo, kalbos bei klausymo įgūdžius. Amerikos pediatrų akademija pabrėžia skaitymo garsiai svarbą visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams, įskaitant ir kūdikius.
Siekiant pasaką prieš miegą paversti linksmu ir naudingu kasdieniu ritualu, tiesiogiai susijusiu su vaiko meile knygoms ateityje, tėveliai turėtų žinoti kelis praktiškus patarimus. Visų pirma, vaikų literatūrą vertėtų rinktis pagal amžiaus kategoriją. Tačiau nereikėtų nuvertinti vaiko interesų - prie skaitymo kartu su suaugusiaisiais pratę ikimokyklinio amžiaus vaikai geba patys puikiai pasirinkti kūrinį iš namų bibliotekos, kurio tema jiems įdomi, o iliustracijos traukia akį.
Mažųjų skaitytojų dėmesį gali patraukti klasikiniai, jau kelias vaikų kartas užauginę kūriniai, tokie kaip H. K. Anderseno pasakos, Astridos Lindgren bei Tuvės Janson istorijos, A. A. Milno „Pūkuotuko pasaulis“, L. Franko Baumo „Ozo šalies burtininkas“, Otfrydo Proislerio „Plėšikas Hocenplocas“ ar „Vaiduokliukas“. Vieni geriausių pavyzdžių - jaukios gamtininko ir rašytojo Selemono Paltanavičiaus istorijos, pavyzdžiui, „Maži ežiuko sapnai“ ar trumpi ir šmaikštūs vaikų ir suaugusiųjų pamilto, ne vieną apdovanojimą gavusio dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus pasakojimai apie daiktus, gyvūnus ir kasdienius reiškinius, pavyzdžiui, „Apie šį bei tą“.
Vaiko sugebėjimas susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesį priklauso tiek nuo jo amžiaus, tiek nuo individualių būdo savybių, asmenybės. Pasirinkus skaityti pagal vaiko amžių rekomenduojamas knygas, padidėja šansai ir ilgiau išlaikyti jo koncentraciją. Jei vaikui, besiklausančiam pasakos, iškyla klausimų, suaugusysis turėtų padaryti pauzę ir į juos atsakyti, kartu padiskutuoti. Svarbu paaiškinti skaitomos istorijos sąsajas su realiu gyvenimu, vaiko kasdienybe.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Skaitydami kartu su vaiku, stabtelėkite įdėmiai apžiūrėti ir aptarti iliustracijas. Paprašykite vaiko įvardinti, kas jose pavaizduota ir kaip iliustracija yra susijusi ar papildo istoriją. Siekdami paversti skaitymą su vaiku kasdieniu šeimos ritualu, šiam užsiėmimui galite skirti vos penkias minutes per dieną. Tačiau svarbu tai daryti kasdien. Na, o pats svarbiausias patarimas - linksminkitės kartu su vaiku! Imituokite ir mėgdžiokite įvairius garsus, kurkite perskaitytų istorijų tęsinius, fantazuokite ir žaiskite.
Sveika Gyvensena
Sveika gyvensena yra svarbi ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Sveika mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas yra būtini sveikam asmenybės vystymuisi.
Mityba
Sveika mityba yra laikoma tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija, o vienintelis energijos šaltinis yra maistas, kuris šiuo atveju yra bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, t. y. palaikyti gyvybę ir augimą. Vyresnio amžiaus asmens vartojamas maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.
Pasaulio sveikatos organizacija yra pateikusi sveikos mitybos principus, kurie yra: nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas. Nuosaikumas - vienos medžiagos negali būti per daug, nes net ir reikalingiausios medžiagos perteklius gali būti kenksmingas sveikatai. Įvairumas - valgant įvairesnį maistą atsiranda didesnė tikimybė gauti visas organizmui reikalingas medžiagas. Maistas turi būti kuo įvairesnis, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų. Subalansuotumas - tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.
Sveika mityba daro didelį poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui, padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų.
- Valgyti kuo įvairesnį maistą.
- Išlaikyti normalų kūno svorį. Kai kūno svoris viršija normalų, iškyla aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto pavojus.
- Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio (palmių aliejus, kiaulienos taukai ir kt.).
- Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų.
- Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų. Per gausus saldumynų vartojimas skatina antsvorio atsiradimą. Cukraus įtakoje mažėja "gerojo” cholesterolio kiekis, cukraus perteklius mažina vitaminų kiekį organizme (dažnai trūksta vitamino B6).
- Kuo mažiau vartoti valgomosios druskos.
- Kuo mažiau vartoti alkoholio. Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas kenkia smegenims, kepenims, kasai, jo skilimo produktai toksiškai veikia širdies raumenį, gali sutrikti širdies ritmas.
Sveikos mitybos piramidė yra rekomendacijos to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupių. Daugiausia reikia valgyti duonos, grūdų, bulvių produktų iš bazinės grupės, mažiausiai - riebalų ir cukraus iš viršutinės grupės. Vartotinos porcijos - tai, tiesiog, atitinkamas produkto kiekis (pvz., duonos riekė, vaisius). Jaunesniems, aktyvesniems žmonėms rekomenduojama valgyti nurodytas didžiausias produktų porcijas, o vyresniems, pasyvesniems, turintiems antsvorį - mažiausias produktų porcijas. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Todėl vartojant įvairų maistą, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti. Racionaliais principais paremtos mitybos sudėtyje angliavandeniai turėtų sudaryti apie 55 proc., baltymai 10 - 12 proc., riebalai - 30 - 35 proc.
Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas - tai valgymas tam tikru laiku. Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei - mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego.
Fizinis Aktyvumas ir Dienos Režimas
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, netinkamos vertybės ir įpročiai įtakoja šiuolaikinių vaikų gyvenimą. Kambarinis ir patogus gyvenimas prie kompiuterio daugeliui vaikų tapo kasdienybe. Juk televizorius, kompiuteris yra puiki auklė, kai pavargę ir išsekę nuo darbų grįžtame į namus. Tačiau mūsų, kaip tėvų pareiga, yra ne tik išmokyti reikalingų žinių ir sugebėjimų, padėsiančių įsitvirtinti jaunai, bręstančiai asmenybei, tačiau ir užauginti sveiką žmogų, kuriam būtų svetimas skausmas, kvėpavimo, kraujotakos sutrikimai, netaisyklinga laikysena, nerimas, nedėmesingumas, antsvoris. Beje, daugelio iš šių negalavimų būtų galima išvengti įtraukiant į dienotvarkę aktyvią fizinę veiklą.
Kasdienio fizinio aktyvumo poveikis vaikų ir suaugusiųjų sveikatai pagrįstas gausiais mokslinių tyrimų rezultatais. Šis poveikis yra skirtingas ir priklauso nuo fizinės veiklos apimties, sportinės programos parinkimo, taisyklingos atlikimo technikos. Kasdienė fizinė veikla turi didelę reikšmę vaikų sveikatai, yra būtinas jų fiziniam, pažintiniam vystymuisi, taip pat sveikatai ir fiziškai aktyviai gyvensenai suaugus.
Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijos vaikams ir paaugliams (5-17 metų):
- Kasdien mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos.
- Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti aerobinė. Siekiant padidinti raumenų jėgą ir kaulų tvirtumą, didelio intensyvumo veikla būtina ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę.
- Ilgiau negu 60 minučių trunkanti fizinė veikla suteikia papildomos naudos sveikatai.
Fizinio aktyvumo nauda:
- Lavinama griaučių - raumenų sistema (t.y. kaulai, raumenys, sąnariai)
- Stiprinama širdies-kraujagyslių sistema (t.y. širdis, plaučiai)
- Lavinamas neuroraumeninis sąmoningumas (t.y. koordinacija, judesio valdymas)
- Palaikomas optimalus kūno svoris
O kur dar pasitikėjimas savimi, kūno judesių pažinimas, meilė savo kūnui, gebėjimas neriboti ir peržengti savo galimybes bei gera emocija.
Šeima Kaip Ugdymo Institucija
Šeima yra viena svarbiausia ir galingiausia ugdymo institucija, įteisinta Dievo ir žmonių įstatymais. Ir nors kai kurios jos funkcijos istorijos vingiuose keitėsi, vis dėlto šeima lieka svarbiausia ne tik atskiro žmogaus, bet ir Bažnyčios bei valstybės atrama.
Visų pirma verta pastebėti, kad šeima geriausiai atliepia visus žmogaus ugdomumo parametrus. Tik su tėvais ir protėviais vaikas yra susietas genetiniu ryšiu, todėl šeimoje anksčiau ir lengviau galima įžvelgti prigimtines užuomazgas, skatinti ar slopinti jų plėtrą. Dar matomesnis aplinkos poveikis, nes būtent tėvai kuria tą pirmąją aplinką, atveriančią duris į pasaulio pažinimą, vyriškumo ir moteriškumo sintezę. Pagaliau tėvai yra pašaukti ugdytojai iš prigimties, sąmoningai darantys poveikį vaiko vystymuisi. Kad tėvai galėtų tinkamai ugdyti, jiems, ypač motinoms, duota prigimtinė, nesavanaudiška meilė savo vaikui. Kūdikis mylimas ne už kažką, o todėl, kad jis yra. Kadangi meilė yra viso ugdymo pamatas, tai tėvai turi daugiausiai galimybių įsitraukti į šį procesą. Maža to, jie tampa svarbiausiu vaiko ugdymo(si) atskaitos tašku, nes jų tarpusavio meilė sudaro didžiausią meilės vaikui garantą.
Viena vertus, tik mylėdami vienas kitą tėvai gali visiškai atsiverti savo vaikams, neturėdami savanaudiškų paskatų juos ,,lenkti į savo pusę‘‘, bet priešingai, ,,kreipti‘‘ į motiną ar tėvą, skatinant įžvelgti jos ar jo teigiamybes. Vaikams yra reikalingi abu tėvai, ir klaidinga manyti, kad vienas iš tėvų gali atstoti kitą, kad galima mylėti vaiką neapkenčiant jo tėvo ar motinos (tai būtų tiesiogiai ar netiesiogiai neigiama vaiko prigimtinė meilė abiems tėvams). Šiandien tai labai aktualu, nes visuomenėje daugėja išsiskyrusių šeimų. Vaikai gyvena su vienu iš tėvų. Vienas iš tėvų nekęsdamas kito, vaikui esant šalia ir jam girdint, kalba apie buvusį sutuoktinį neigiamai pabrėžiant trūkumus, blogą charakterį, o galbūt net tai pritaiko vaikui, sakydami: ,,Tu elgiesi taip kaip tavo tėvas/motina elgėsi!‘‘.
Tėvų tarpusavio meilė lemia gražius santykius su jų tėvais, kitais artimaisiais, kartu žadinama artimųjų meilė anūkams, pusbroliams ar pusseserėms, kaimynams ir t.t. Atrodo, kad nėra efektyvesnio būdo paskatinti vaikus mylėti tėvus, kaip rodant jiems meilę savo tėvams pavyzdžiu, skatinant ir juos reikšti meilę seneliams, proseneliams. Tėvai, dalydami meilę artimiesiems, nenuskriaudžiant savo vaikų, kaip tik šį jausmą padidina.