Įvadas
Laiko suvokimas yra sudėtingas pažintinis procesas, kuris vaikams vystosi palaipsniui. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip vaikai supranta laiko sąvokas įvairiais amžiaus tarpsniais, kokie veiksniai daro įtaką šiam suvokimui, ir kokie ugdymo metodai gali padėti vaikams geriau orientuotis laike. Straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais, psichologijos teorijomis ir ikimokyklinio ugdymo gairėmis.
Kalbos Suvokimo Svarba Vaikų Raidai
Gebėjimas suprasti kalbą yra labai svarbus žmogaus gyvenime. Bendraudami ir suprasdami, ką mums sako kiti žmonės, dažnai net nepagalvojame, kiek įvairių ir sudėtingų procesų vyksta mūsų smegenyse, atsakingose už šią veiklą. Kalba apibūdinama kaip ženklų sistema, atliekanti pažintinę (informacijos gavimo, perdirbimo, išlaikymo), išreiškimo (ekspresinę, norų, tikslų, jausmų), bendravimo (komunikacijos, informacijos perdavimo, dvasinio bendravimo) funkcijas. Manoma, kad pasaulyje yra apie 3000 kalbų.
Bet kokia mintis kyla ir plėtojasi kartu su kalba. Kuo aiškiau įsisąmoninama mintis, tuo tiksliau ji išreiškiama žodžiais, sąvokomis, sakytine, o vyresniame amžiuje - ir rašytine kalba. Psichologai kalbą tyrinėja kaip pažinimo, mąstymo ir bendravimo priemonę. Bendraujant svarbu ne tik žodžiai, bet ir intonacija, mimika, gestai, neverbalinės (nežodinės) išraiškos priemonės. Keitimasis mintimis, žodžiais yra nuolatinis augančio vaiko poreikis. Kalbėdamas vaikas geriausiai ir tiksliausiai išreiškia savo poreikius, mintis ir emocijas, praneša aplinkiniams jam reikšmingą informaciją ir paskatina juos vienaip ar kitaip veikti.
Kalbos suvokimas yra kalbos vienetų, t. y. įvairių kalbos garsų analizė ir sintezė. Suprasti kalbą padeda jos leksika, t. y. žodžiai. Svarbiausia žmogui yra dalykinė žodžio reikšmė, todėl žodžiai, artimi savo prasme, bet skirtingos garsinės sudėties, sukelia panašią reakciją. Kita vertus, panašios garsinės sudėties, bet skirtingos prasmės žodžiai sukelia skirtingą reakciją. Paskiro žodžio reikšmė nėra pakankamai tiksliai apibrėžta, t. y. susieta tik su vienu daiktu ar reiškiniu. Tas pats daiktas skirtingose kalbose žymimas kitokiu žodžiu.
Kalbos supratimas - tai minties elementų analizė ir sintezė, sąvokų ir sprendimų, atspindinčių tikrovės daiktų ir reiškinių santykius, suvokimas. Abu procesai - kalbos suvokimas ir supratimas - tarpusavyje glaudžiai susiję. Žodžių prasmė suprantama tik tada, kai vaikas išmoksta sieti konkrečius daiktus, jų požymius ir veiksmus su juos atitinkančiais žodžiais, t. y. išmoksta suvokti pačią kalbą. Suvokimas nesupratus minties gali būti ne visai tikslus. Kalbai išmokti bei ją suprasti svarbią reikšmę turi gramatika ir jos dėsningumai. Gramatinės formos reiškia kitokias žodžių reikšmes ir sudaro tam tikras gramatinių reikšmių sistemas.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Laiko Suvokimo Raida Ikimokykliniame Amžiuje
Ikimokyklinio amžiaus vaikai kasdieniniame savo gyvenime nuolatos susiduria su erdvės ir laiko suvokimu, per mažas šių dalykų suvokimas gali sukurti vaikų mokymosi, komunikavimo ar kasdienio gyvenimo problemas. Laiko suvokimas, priklausomai nuo vaiko amžiaus, įgytos gyvenimiškos patirties, nuolat keičiasi. Laiko suvokimo jausmas dar neapibendrintas, o taikymo sfera labai siaura. Kasdieninė mūsų gyvenimo veikla, jos ritmas padeda susidaryti sąlyginiams laiko suvokimo refleksams.
Trejų Metų Vaikai
Apie trečius metus vaikui sunku įvertinti ir išmatuoti laiką. Sunku vien todėl, nes pirmiausia reikia nurodytą intervalą įvertinti, o paskui jį išmatuoti. Vaikų žodynas turtėja, tačiau neformuojamos pagrindinės laiko sąvokos - laiko tėkmės ir negrįžtamumo, ritmo ir tempo, laiko kaitos ir periodiškumo.
Penkerių Metų Vaikai
Penkerių sulaukęs vaikas atpažįsta keletą raidžių ir moka suskaičiuoti iki penkių-dešimties, tačiau gerai supranta tik pirmųjų 3-5 skaičių prasmę. Jis taip pat supranta žodžių šalia, už, po reikšmę, suvokia tokius terminus kaip rytas, vakaras, vėliau, po to, vakar, rytoj, bet laikrodžio dar nepažįsta. Tokio amžiaus vaikas jau moka papasakoti, kaip reikėtų padaryti vieną ar kitą darbą (pavyzdžiui, nusiplauti rankas, pakloti lovytę), gali atpasakoti įvykių seką laike (kas po ko nutiko), apibūdinti daiktus, nusakyti jų savybes, papasakoti, kam vienas ar kitas daiktas yra naudojamas. Jei vaikas klausia, ką reiškia žodis, būtinai paaiškinkite.
Šešerių Metų Vaikai
Šešerių metų vaikai geriau išmoksta prieveiksmius, reiškiančius įvykių greitį ir laiko lokalizaciją, prasčiau - prieveiksmius, reiškiančius trukmę ir nuoseklumą. Laiko santykiai yra santykiški, todėl svarbu, kad vaikai mokėtų tiksliai vartoti specialius žodžius. Su vaikais stebėti gamtoje vykstančius pokyčius bei susieti juos su laiku. Nedidelius laiko tarpus, savaitės dienas savaitės laiko tarpą ir vienos minutės trukmę, paremtus sensoriniu patyrimu. Nedidelius laiko tarpus nustatyti vaikai mokosi pagal savo veiklą.
Laiko Suvokimo Ugdymo Metodai
Laiko vaizdinių formavimo metodika apima serijacijos pratybas. Tai reiškia, kad vaikai mokomi rikiuoti objektus pagal tam tikrą tvarką, pavyzdžiui, nuo mažiausio iki didžiausio, nuo trumpiausio iki ilgiausio. Šios pratybos padeda vaikams suprasti laiko seką ir trukmę.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Laiko Matavimo Prietaisai Vaikams
Svarbu supažindinti vaikus su įvairiais laiko matavimo prietaisais ir paaiškinti, kaip jais naudotis. Tai gali būti laikrodžiai, kalendoriai, smėlio laikrodžiai ir kiti prietaisai. Paaiškinkite, kaip jie veikia ir ką rodo.
Veiksniai, Formuojantys Laiko Jausmą
Laiko jausmą formuoja veiklos motyvacija ir požiūris į veiklą. Įvairių įvykių kupinas turiningas laikas bėga nepastebimai, jo trukmę vertinti labai sunku. Ir priešingai, kuo vaikui monotoniškesnė laiko tėkmė, kuo skurdesnis veiklos turinys, tuo ilgesnė atrodys laiko trukmė palyginti su realiąja.
Uždavinių įtaką laiko trukmės suvokimui galima išreikšti tokiu dėsniu: visomis tomis pačiomis aplinkybėmis laikas atrodo trumpesnis, kai organizmas aktyvesnis. Juo didesnio aktyvumo reikia uždaviniui spręsti, tuo labiau atrodo, kad jam yra skirta mažiau laiko. Pavyzdžiui, tos pačios 45 minutės rašant sunkų diktantą, sprendžiant sudėtingus aritmetinius veiksmus, ieškant užmaskuotų figūrų prabėga greičiau, negu paprasčiausiai sėdint ir klausant monotoniško laikrodžio ar metronomo tiksėjimo arba stovint į priekį ištiestomis rankomis. Kai organizmas aktyvesnis, tada kyla teigiamų emocijų, ir todėl atrodo, kad laikas slenka greitai.
Motyvacijos įtaka laiko trukmės suvokimui matyti iš to, kaip žmogus vertina savo veiklą. Kai esamo situacija žmogaus nedomina, o dėmesys nukreiptas į būsimą veiklą (tipiška laukimo situacija), laikas prailgsta (pvz. į pasimatymą turi atvykti mylimas asmuo, t.y. laukiama pageidaujamo įvykio arba sėdint dantisto laukiamajame, laukiant blogai išlaikyto egzamino rezultatų paskelbimo, t. y. nerimaujant). Kai žmogus nepatenkintas darbu ir nori greičiau ji baigti, kad galėtų imtis kito darbo, laikas irgi prailgsta. Dirbant įdomų darbą laikas greičiau praeina dėl to, kad žmogus nekreipia dėmesio į kiekvieną darbo proceso vienetą, nebeskiria pavienių judesių, operacijų, nueitų “žingsnių”. Kai tokių “žingsnių” priskaičiuojama daug, atrodo, kad laikas slenka lėtai. Vaikams nustatant laiką įtakos turi suinteresuotumas veikla. Įdomi veikla prabėga greitai, jos trukmės vaikai tarsi nepastebi, todėl ir vertina neobjektyviai. Ir priešingai, veikla nekelianti teigiamų emocijų, atrodo trunkanti daug ilgiau, negu iš tikrųjų; vaikas stengiasi kaip galėdamas greičiau ją baigti.
Ugdymo Kontekstų Kūrimas
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus Dizaino Mokymuisi Kontekstas
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės Kontekstas
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
Judraus Patirtinio Ugdymosi Kontekstas
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Tyrinėjimo ir Gilaus Mokymosi Kontekstas
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realios ir Virtualios Aplinkų Kontekstas
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių Dialogų Kontekstas
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Lyčių Skirtumai Kalbos Suvokime
Čikagos Northwesterno universiteto mokslininkai pirmieji nustatė, kad vaikams atliekant kalbėjimo užduotis, tam tikra mergaičių smegenų sritis yra aktyvesnė nei analogiška berniukų smegenų sritis. Tyrimų rezultatai rodo, kad berniukų kalbos suvokimas labiau sensorinis, o mergaičių - abstraktesnis. Šie duomenys gali turėti didžiulę reikšmę mokant vaikus. Rašymo užduotys buvo padalytos į du modulius - regimąjį ir girdimąjį. Atlikdami regimojo modulio užduotis, vaikai skaitė (matė) tam tikrus žodžius, tačiau jų negirdėjo. Mergaičių atliktų užduočių analizė parodė, kad jų už kalbą atsakingos smegenų sritys veikia kur kas aktyviau nei berniukų. Berniukų smegenys veikia visiškai kitaip. Jei jie žodžius girdi, aktyviausiai veikia smegenų klausos sritys, jei mato - vaizdinės sritys.
Suvokimo Bendrieji Aspektai
Suvokimas, percepcija (lot. perceptio), visuma psichinių procesų, dėl kurių susidaro suvokinys (perceptas) sąmonėje. Suvokiama tada, kai sudirginamos atitinkamų nervų galūnės - receptoriai. Suvokimas susijęs su mąstymu, atmintimi, dėmesiu, jį veikia pažinimo motyvai, emocijos, pojūčiai, bet yra ne jų suma, o kokybiškai skirtinga pažinimo pakopa, kurią apibūdina sąveika su kitais psichiniais procesais, individo savybėmis ir patirtimi.
Suvokimo specifiką nusako suvokimo daiktiškumas, selektyvumas (iš daugybės veikiančių stimulų atrenkami ir suvokiami tik tie, kurie sužadina subjekto budrumą; tai priklauso nuo organizmo jautrumo kai kuriems objektams ar jų savybėms), suvokimo visybiškumas, struktūriškumas (visumos dalių struktūriniai santykiai, kurie visumoje dominuoja ir suteikia jai tam tikrą bruožą, pvz., pakitus figūros spalvai, jos kraštinių ilgiui, bet išlikus tarp kraštinių tam pačiam santykiui figūra suvokiama kaip tos pačios klasės geometrinis kūnas), konstantiškumas, įprasminimas (būdingas tik žmogaus suvokimui, reiškiasi daiktų funkcijų, jų reikšmės samprata ir žodiniu jų pavadinimu); ankstesnė patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija.
Šias savybes veikia sensorinių sistemų funkcionavimas, amžius, intelektas (geriau suvokia aukšto intelekto, geros atminties, giedros nuotaikos žmogus), socialiniai ir kultūriniai veiksniai (individuali ir visuomeninė patirtis, veiklos uždaviniai). Suvokimas gali būti įvairių lygių (atitinkamų signalų suradimas, jų skyrimas, atpažinimas ir kita), tai priklauso nuo subjektui iškylančių uždavinių. Pagal vyraujančias sensorines sistemas skiriama regimasis, girdimasis, lytimasis ir kiti, pagal suvokiamos tikrovės ypatumus - erdvės (daiktų erdvinių savybių), kalbos, muzikos, kito žmogaus, judėjimo, laiko suvokimas. Anksti išmokstama skirti dydį ir kiekį. Laiko suvokimas labai sudėtingas, pvz., tyloje laikas eina lėčiau, jei stipri motyvacija, laikas bėga greitai, jis t. p. priklauso nuo žmogaus amžiaus. Suvokimas lemia žmogaus elgesį su…