Vaiko raida pagal gimimo datą: nuo prenatalinio ugdymo iki paauglystės

Vaikas - didžiausia dovana ir atsakomybė tėvams. Stebėti, kaip jis auga ir vystosi, yra nuostabus ir kartu nerimą keliantis procesas. Ar mano vaiko raida yra normali? Ką jis turėtų mokėti tam tikru amžiaus tarpsniu? Šie klausimai nuolat sukasi rūpestingų tėvų galvose. Straipsnyje aptarsime vaiko raidą pagal amžių, pradedant nuo prenatalinio laikotarpio ir baigiant paauglyste, apžvelgsime pagrindinius raidos etapus ir pateiksime patarimų tėvams, kaip skatinti vaiko tobulėjimą.

Prenatalinis laikotarpis: pamatai asmenybės formavimuisi

Nors įprasta vaiko amžių skaičiuoti nuo gimimo dienos, vis daugiau dėmesio skiriama prenataliniam laikotarpiui - laikotarpiui nuo prasidėjimo iki gimimo. Mokslininkai neabejoja unikaliomis dar negimusio vaikelio galimybėmis ir kalba apie prenatalinį ugdymą (auklėjimą iki gimimo). Patyrimai iki gimimo kartu su genetine informacija formuoja bendrą foną, kuriame vėliau vystosi konkreti asmenybė.

Dauguma prenatalinio ugdymo ideologų į nėštumą žiūri kaip į aktyvų dialogą tarp mamos ir vaiko. Būsimi tėveliai turėtų suprasti, kad mažyliai iki gimimo yra tokie patys žmonės kaip ir visi kiti aplinkui. Jeigu vaikelis yra mylimas ir apie jį galvojama, tuomet jis bus ramus ir atsakys mums neverbaliniu kontaktu. Jeigu jis žalojamas, jaučia skausmą, jam grasinama, jis reaguoja bandydamas apsaugoti save.

Dar būdamas įsčiose vaikelis sąveikauja su aplinka. Tampriai tarpusavyje susiję, mama ir vaikas valgo, miega, patiria tą patį streso poveikį, abu reaguoja į netikėtumus. Taigi nėštumas nėra tik paprasčiausias moters pilvuko ir svorio idėjimas.

Ką daryti būsimiems tėveliams?

• Vengti fizinių ir cheminių toksinų prieš vaikelio pradėjimą ir nėštumo metu.
• Pamilti savo būsimą vaikelį dar jam neatsiradus šiame pasaulyje.
• Klausytis klasikinių muzikos kūrinių.
• Esant galimybei, nėščiosios partneris turėtų dalyvauti gimdyme. Nesant tokios galimybės, šią funkciją gali perimti kitas nėščiajai artimas asmuo, pvz., mama, sesuo ar artima draugė. Gimimo momentu turi dalyvauti tik tie žmonės, kuriais būsimi tėvai pasitiki.
• Atsibudus ryte, dar gulint lovoje, rekomenduojama įsijungti klasikinę muziką (pvz., A. Vivaldžio „Metų laikus“). Tuo metu paskaityti mėgstamą knygą, poeziją, filosofines pasakas. Svarbu, kad muzika keltų teigiamas emocijas.
• Kiekvieną rytą būsimoji mama, glostydama savo pilvelį, turėtų pasisveikinti su vaikeliu, pasakoti jam apie nuostabų rytą, geltoną šviesią saulę bei kitas gamtos spalvas.
• Vėliau, nusiprausus ir pavalgius, rekomenduojami pasivaikščiojimai gamtoje. Šie pasivaikščiojimai yra skirti moters pasakojimams savo vaikeliui apie aplinkinį pasaulį.

Vaiko raidos etapai pagal amžių

Vaiko raida pagal amžių, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo gimimo iki brandos. Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, įprastai skirstomus taip:

Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas

• Naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų)
• Vaikystė (nuo 1 iki 6 metų)
• Mokyklinis amžius (nuo 7 iki 12 metų)
• Paauglystė (nuo 13 iki 18 metų)

Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius, priskiriamus keturioms pagrindinėms grupėms:

• Kalbos ir komunikacijos įgūdžiai
• Fiziniai įgūdžiai (stambioji ir smulkioji motorika)
• Socialiniai ir emociniai įgūdžiai
• Kognityvinė raida (pažinimo procesai)

Kūdikystė (0-1 metai)

Kūdikystės raidos etapas dažnai skirstomas į 0-3 mėn. ir 3-12 mėn.

0-3 mėnesiai:

• Kūdikio raida pirmuosius tris gyvenimo mėnesius vyksta itin intensyviai.
• Pirmąjį mėnesį, po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas.
• Tiek miego, tiek būdravimo metu tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau yra matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesos, garso, prisilietimo ir panašiai.
• Antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką.
• Tokio amžiaus kūdikis jau supranta garso šaltinį ir suka galvą jo link. Normalu, kai tokio amžiaus vaikas reaguoja į aplinkos stimulus.
• Trečią gyvenimo mėnesį mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas.
• Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais.
• Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių. Taip lavinami kaklo, nugaros, pilvo, rankų, kojų raumenys, formuojasi fiziologinis stuburo linkis.
• Gulėdamas ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Paėmus ant rankų, galva svyruoja labai mažai. Norimų žaislų ar daiktų siekia abiem rankomis.

3-12 mėnesiai:

• Nuo 3 mėnesių kūdikiai ima kalbėti sava kalba, supranta, kai su jais kalbama, reaguoja į garsus ir savo vardą, geba atsisėsti, apsiversti, tyrinėja pasaulį, vėliau gali ir atsistoti.
• Keturių mėnesių kūdikis sparčiai auga ir tobulėja: suklūsta išgirdęs tėvelių balsus, noriai bendrauja ir akivaizdžiai išreiškia nuotaikas. Jau pasigirsta garsus juokas!
• Gulėdamas lovelėje mažylis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros.
• Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis, o, gulėdamas ant nugaros, pakelia galvą, kad galėtų pamatyti, kaip rankutėmis sugriebia kojas. Žaislus šio amžiaus kūdikis ima visa plaštaka.
• Penkių mėnesių vaikelis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki, nusisuka, net gali pravirkti.
• Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis. Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis.
• Gulėdama ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, t. y. padaro „lėktuvėlį“.
• Kūdikis labai noriai atsispirs kojomis, jeigu prie jo padų tvirtai prispausite savo delną. Atsispyręs kojomis, jis pasislinks į priekį. Tai pirmosios šliaužimo pamokos.
• Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis, o laikydamas rankoje vieną žaislą, siekia dar ir kito. Lengvai prilaikomas stojasi, remiasi kojų pirštais. Prilaikomas už pažastų, remiasi kojomis, jas kilnoja aukštyn.
• Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta. Dabar jis sąmoningai ima žaislą. Gali paimti ir du žaislus į vieną ranką.
• Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje. Gulėdamas ant nugaros, mielai stveriasi už tėvų rankų ir sėdasi. Jau pasėdi ir vienas, bet greitai pavargsta ir palinksta į priekį.
• Šio amžiaus mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais, taip judėdami pirmyn (o kartais ir atgal). Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų. Tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje.
• Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir, pavyzdžiui, pasiimti šalia esantį žaislą. Abiejose rankose tuo pat metu išlaiko po vieną žaislą ir labai noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais - varpeliu ir pan. Įdomu stebėti, kaip mažiukas reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje. Neretai jis siekia ranka atvaizdo veidrodyje ir nori jį paglostyti.
• Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Mėgina šliaužti keturiomis - tam jis turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų atsiklaupti keturpėsčias ir suvoktų, jog stumdamasis keliais gali judėti į priekį. Iš pradžių mažyliai dažnai juda atgal ir tik po to išmoksta į priekį.
• Pradėjęs šliaužti ir ropoti smalsutis būtinai norės ištyrinėti spinteles, stalčius, sužinoti daiktų formą, dydį, medžiagą ir visa tai paragauti. Kai kurie spartuoliai jau bando žingsniuoti įsikibę - tai signalas, kad jie tuoj vaikščios savarankiškai.
• Pradėję ropoti ar vaikščioti mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas. Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų.
• Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“. Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius. Vis dėlto daugelis šio amžiaus kūdikių dar tik ruošiasi didžiajam įvykiui - savarankiškai vaikščioti.
• Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis. Tokio amžiaus mažylių fiziniai gebėjimai labai skiriasi - vieni jau pradeda savarankiškai vaikščioti, kiti dar tik ima šliaužioti. Ir viena, ir kita yra normalu.
• Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, randa paslėptą ar numestą žaislą. Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau nekiša visko į burną, bet čiupinėja, liečia. Kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“. Gudrutis jau žino, kam skirtas koks daiktas, tad telefoną deda prie ausies.
• Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs (tačiau jei jūsiškis to nedaro, nusiminti dar per anksti). Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą. Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl jau taikliau pataiko valgį į burną. Tačiau tokio amžiaus mažyliui dar sunku valgyti savarankiškai su šaukštu, nes tam reikalinga tiksli rankų ir akių koordinacija, raumenų valdymas. Vis tiek skatinkite vaiką valgyti savarankiškai.
• Turbūt visi tėveliai sutiks, kad pirmieji mažojo žmogučio žingsniai yra vienas didžiausių ir džiaugsmingiausių įvykių šeimos gyvenime. Sutikdami pirmąjį gimtadienį ir atsisveikindami su kūdikystės laikotarpiu kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti. Tokio amžiaus mažasis atsistoja pats, sulenkdamas kelius atsitupia, laiptais lipa (arba ropoja).
• Vaikas ima suvokti, kad kalba galima išreikšti savo pageidavimus, norus, tad taria vis daugiau garsų. Įdomu, kad daugiau veiksmų jis atlieka viena ranka, ta, kuri yra vyraujanti. Kaip pastebėti, ar vaikas bus kairiarankis? Duokite jam žaislą ir žiūrėkite, kuria ranka jį ima. O kuria piešia?

Vaikystė (1-6 metai)

Šis etapas apima laikotarpį nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų.

1-3 metai:

• Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje.
• Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, pavyzdžiui, nauja žaidimų aikštele ar draugo namais, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį, mėgsta sūpuotis sūpuoklėse, žaisti su naujais žaislais, geba rasti objektus, į kuriuos rodote.
• Tokio amžiaus vaikai jau geba savarankiškai atlikti daugelį veiksmus ir aktyviai tyrinėja aplinką. Tėvams svarbu palaikyti vaiko raidą šiuo periodu, skatinant mokymosi įgūdžius ir savarankiškumą.

3-6 metai:

Šiame amžiuje vaikai toliau tobulina kalbos, motorikos, socialinius ir pažinimo įgūdžius. Jie tampa savarankiškesni, pradeda lankyti darželį, mokosi bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais.

Mokyklinis amžius (7-12 metų)

• Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse.
• Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius.
• Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus.

Paauglystė (13-18 metų)

• Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi.
• Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis.
• Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas.
• Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos.

Kalbos raida

Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos. Kalbos raida apima gebėjimą suprasti kalbą, tarti žodžius, formuoti sakinius ir bendrauti su kitais.

Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas

Kaip skatinti vaiko kalbos raidą?

• Skaitykite jam.
• Dainuokite kartu.
• Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus.
• Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli.

Sensorinė integracija ir sensorinė dieta

Sensorinė integracija - tai procesas, kurio metu smegenys apdoroja ir organizuoja sensorinę informaciją, gaunamą iš įvairių jutimo sistemų (taktilinės, klausos, regėjimo, propriorecepcijos, vestibulinės, skonio). Sensorinės integracijos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, pavyzdžiui, padidėjusiu jautrumu garsams, šviesai, prisilietimams, koordinacijos sunkumais, impulsyvumu, dėmesio koncentracijos problemomis.

"Sensorinė dieta" - tai individualiai parinktų sensorinių dirgiklių rinkinys, skirtas padėti vaikui reguliuoti savo sensorinę sistemą ir pagerinti elgesį, dėmesį, mokymosi gebėjimus.

Kada kreiptis į specialistus?

Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt.

Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.

Patarimai tėvams

• Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą.
• Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.
• Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai.
• Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai.
• Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.

Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį

tags: #apie #kudiki #pagal #gimimo #diena