Apendicitas - tai kirmėlinės ataugos, nedidelio maišelio, prisijungusio prie storosios žarnos, uždegimas. Dažniausiai apendicitas pasireiškia 20-40 metų žmonėms, tačiau gali pasitaikyti ir vaikams. Vaikų apendicitas turi savų ypatumų, todėl svarbu žinoti simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo būdus. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su apendicitu 5 metų vaikams.
Kas yra apendicitas?
Apendicitas - tai kirmėlinės ataugos uždegimas. Kirmėlinė atauga jungiasi su storąja žarna ir yra dešinėje apatinėje pilvo dalyje. Sergant ūminiu apendicitu, kirmėlinė atauga pažeidžiama, atsiranda pakitimai pilvaplėvėje, dengiančioje vidaus organus esančius greta. Kirmėlinė atauga padidėja, sustandėja, jos gleivinė parausta. Uždegimui progresuojant, ataugos spindyje susirenka pūlių. Užsikimšus visoms ar daliai ją maitinančių kraujagyslių, sutrinka mityba ir vystosi nekrozė (audinių žūtis). Taip pakitusios ataugos sienelė lengvai plyšta, tuomet pūliai ir įvairios audinių irimo medžiagos patenka į pilvo ertmę bei sukelia stiprų pilvaplėvės uždegimą (vadinamą peritonitu).
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tiksli apendicito priežastis ne visada aiški, dažniausiai tai sukelia:
- Kirmėlinės ataugos užsikimšimas išmatomis, svetimkūniais.
Simptomai ir požymiai
Būdingiausias ūminio apendicito simptomas yra pilvo skausmas, dažniausiai prasidedantis vakare, naktį ar paryčiais. Iš pradžių pradeda skaudėti viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje („po duobute“) ar ties bamba, o po kelių valandų skausmas sustiprėja ir pereina į dešinę klubinę sritį. Kiti galimi simptomai:
- Pykinimas
- Vėmimas
- Kartais - viduriavimas
- Pakilusi kūno temperatūra (iki 37-37,5°C)
- Lokalus pilvo raumenų įtempimas
Svarbu atsiminti, kad vaikams simptomai gali būti ne tokie tipiški, todėl tėvai turėtų būti ypač atidūs.
Taip pat skaitykite: Viskas apie apendicito operaciją vaikams
Kaip atpažinti, kad tai apendicitas? Prasidėjusio apendicito iš pradžių nelydi aukšta temperatūra. Apendicitui būdingi nenutrūkstantys skausmai. Apie 80-90 procentų pacientų sako, kad skausmą jaučia nuolatos, jis yra tolygus, o ne priepuolių pobūdžio.
Diagnostika
Apendicito diagnozė grindžiama paciento simptomais, fiziniu patikrinimu ir papildomais tyrimais. Gydytojas apčiuopia pilvą, ieškodamas jautrumo ir įtempimo. Taip pat gali būti atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimas (norint nustatyti uždegimą)
- Šlapimo tyrimas (norint atmesti kitas priežastis)
- Echoskopija (pilvo organų apžiūra ultragarsu)
- Laparoskopija dažnaiu diferencinės diagnostikos tikslu, kai diagnozė nėra aiški (pilvo ertmės apžiūra per į ją įvestą optinį vamzdelį; daroma retai).
Pirmomis valandomis apendicitas - labai sunkiai diagnozuojama liga. Jos nerodo kraujo tyrimas, negalima pamatyti nei rentgenu, nei echoskopu. (Echoskopija metu galima pamatyti kirmėlinės ataugos uždegimą tik praėjus 12-15 valandų nuo skausmų pradžios). Ne veltui sakoma, kad nustatyti apendicitui reikia laiko.
Gydymas
Apendicitas gydomas tik operaciniu būdu - šalinama pakitusi kirmėlinė atauga. Jei į ligoninę pacientas atvyksta skausmui tik prasidėjus ir dėl diagnozės abejojama, jis guldomas į chirurgijos skyrių ir stebimas 8-12val. Tuo metu į veną lašinami skysčiai, uždedamas šaltis skaudamoje vietoje, neleidžiama valgyti, gerti.
Yra du pagrindiniai operacijos būdai:
Taip pat skaitykite: Apendicito simptomai nėštumo metu
- Atvira operacija (kai atliekamas pjūvis pilvo srityje)
- Laparoskopinė operacija (kai per mažus pjūvius į pilvą įvedami instrumentai ir kamera)
Lietuvoje laparoskopinės operacijos vaikams atliekamos jau beveik 10 metų. Tai labai pažangus metodas keliais aspektais: ligoniai daug greičiau atsigauna po operacijos, daromi kur kas mažesni (vos kelių milimetrų) pjūviai pilvo srityje. Po laparoskopinės operacijos vaikai jau antrą dieną gali vaikščioti po skyrių. Tačiau laparoskopinę operaciją galima atlikti ne kiekvienoje ligoninėje ir ne kiekvienas gydytojas ją gali daryti, nes tam reikia specialios aparatūros, chirurgo įgūdžių ir patirties.
Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje jau kuris laikas įdiegta pasaulinė naujovė - laparoskopinė apendektomija per vieną pjūvį bamboje. Kai pjūvis sugyja, net nematyti likusio rando.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaikui atsirado pilvo skausmai, kurie nepraeina per kelias valandas, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei skausmas stiprėja, atsiranda pykinimas, vėmimas, karščiavimas ar kiti apendicitui būdingi simptomai.
Apendicitą reikia įtarti tada, kai skausmas prasideda palaipsniui, skauda pastoviai, tolygiai skausmas stiprėja, skauda pilvelį viršutinėje dalyje, aplink bambą, ir tada skausmas koncentruojasi dešiniau bambos arba dešinėje klubinėje srityje. Paspaudus skausmas sustiprėja, paleidus - staiga dar labiau sustiprėja.
Jei karščiuoja - kreiptis į šeimos gydytoją arba pediatrą. Jei berniukui skauda pilvą, medikė pataria atkreipti dėmesį į lytinius organus. Jeigu berniukui skauda pilvą ar pilvo apačią, labai svarbu pasižiūrėti apačioje - pažiūrėti lytinius organus. Jei skauda kapšelio srityje, tada delsti nebegalima. „Jei skauda pilvą - eik pas gydytoją, jei skauda žemiau - bėk pas gydytoją“ - yra toks senų laikų medikų posakis.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Komplikacijos
Jei apendicitas negydomas, kirmėlinė atauga gali plyšti, sukeldama peritonitą - gyvybei pavojingą pilvo ertmės uždegimą. Po apendicito trūkimo gali atsirasti įvairių komplikacijų: nuo pūlinių susidarymo pilvo ertmėje iki žarnų sąaugų ir nepraeinamumo.
Būtų idealu, jei vaikas patektų į gydytojų priežiūrą dar iki apendicito trūkio. Tėveliai turėtų nelaukti kelias dienas, kol skausmas praeis savaime. Paradoksalu, bet prieš pat trūkimą skausmas iš tikrųjų net sumažėja. Skausmas išlieka tik spaudžiant pilvą. Bet praėjus 2-3 valandoms po tokio „pagerėjimo“ apendicitas dažniausiai trūksta. Tada jau pradeda kilti temperatūra.
Prevencija
Specifinių apendicito prevencijos priemonių nėra.
Mitas apie "trūkusį apendicitą"
Vos suskaudus pilvui tėvai dažnai suskumba į ligoninę, nes baiminasi, kad apendicitas gali „trūkti“, gali supūliuoti. Tačiau gydytojai nuramina tėvus, kad per kelias valandas ar net parą nuo požymių pradžios apendicitas tikrai „netrūks“. Ir tai nėra kažkoks baisus sprogimas ar baisus dalykas. Tai yra tiesiog vėlyva apendicito uždegimo stadija, kuomet įvyksta sienelės perforacija.
Anot vaikų chirurgės, šiuo metu apendiksas tikrai gali prakiurti. Vienam vaikui tai įvyksta praėjus maždaug parai nuo pirmųjų ligos požymių, kitiems - po poros parų. Organizmas nėra visiškai bejėgis, pats kovoja su uždegimu. Nebūna taip, kad iš karto „sprogsta“ apendicitas ir išplinta jo turinys ir pūliai po visą pilvą, o vaiko būklė tampa labai bloga. Taip nėra - organizmas pats linkęs kovoti, pats turi uždegiminį atsaką: pritraukia žarnas ir suformuoja vietinę limfoidinio audinio kapsulę - abscesą arba infiltratą, pritraukia žarnos taukinę, stengiasi apriboti, kad turinys neišplistų po visą pilvą.
Pilvo skausmai vaikams: kada sunerimti?
Pilvo skausmas vienas dažniausių vaikų skundų ir keisčiausių simptomų, keliančių nerimą tėvams. O kas, jei apendicitas? Dažniausiai apendicitas gana aiškiai apie save praneša jau per pirmąją parą. Jeigu vaikui atsiranda pilvo skausmai, pirmiausia reikia įvertinti, intensyvus, stiprus ar silpnas jis, užeinantis ar praeinantis. Jeigu įmanoma, reikia pasikalbėti su vaiku, kad jis pats, kiek įmanoma, apibūdintų skausmą. Verta stebėti, kiek laiko skauda. Duoti nuskausminamųjų vaistų. Tiesą sakant, kelių valandų neužtenka įvertinti, ar tai chirurginės, ar terapinės kilmės skausmas. Pavyzdžiui, apendicitui būdinga klinika išryškėja per parą.
Jeigu vaikui skauda dešinėje klubinėje srityje, tai visuomet yra raudona vėliava ir tėvai turėtų būti itin atidūs. Apendicitas dažniausiai prasideda nuo silpno skausmo. Jis gali prasidėti viršutinėje pilvo dalyje, aplink bambą ir vėliau nukeliauja tik į dešinę klubinę sritį ir skausmas vis stiprėja, ypač judesių metu, kosint.
Pasak B.Jonuškos, pats didžiausias mitas, susijęs su apendicitu, - vaistų nedavimas: „Vis dar atsiranda manančių, kad vaistai nuo skausmo užmaskuos apendicito kliniką, bet tikrai taip nėra. Deja, ne veltui sakoma, kad vaikų amžiuje apendicitas turi tūkstantį veidų.
Apendicitas ir COVID-19
Siaučiant pasaulinei COVID-19 ligos pandemijai vaikų chirurgai neseniai pradėjo diagnozuoti visiškai naują ligą, pokovidinį uždegiminio atsako sindromą, kai kliniką galima supainioti su apendicitu arba uždegimine pilvo liga. Beje, koronavirusas vaikams gali pasireikšti būtent gastroenterologiniais simptomais: pilvo skausmu, vėmimu, viduriavimu, o persirgus šia infekcija pilvo skausmas dar kurį laiką gali kamuoti kaip liekamasis reiškinys.
Ar galima apendicitu susirgti ko nors užvalgius?
Liaudyje sakoma, kad apendicitu gali susirgti privalgęs vynuogių su kauliukais ar nelukštentų saulėgrąžų. Neva tokie dalykai užkemša kirmėlinę ataugą, ir prasideda uždegimas. Iš tiesų tiesioginio ryšio tarp suvalgyto maisto ir kirmėlinės ataugos uždegimo nėra. Tačiau operuojant tenka pastebėti, kad kartais uždegimą sukelia būtent užsikimšimas išmatomis. Mitas ir tai, kad negalima valgyti arbūzo ar kitų sėklų. Kaukazo šalyse, kur arbūzai itin populiarūs ir dažnai valgomi, yra aprašyta atvejų, kuomet kirmėlinėje ataugoje tikrai buvo rasta viena kita sėkla, bet tai labai reta. Paprastai, kol ta sėkla nukeliauja iki kirmėlinės ataugos, ji aplimpa išmatomis ir pasišalina iš organizmo.
Apendicitas vaikams: svarbu žinoti
Apendicitas - tai rimta būklė, kurią būtina nedelsiant gydyti. Tėvai turėtų būti budrūs ir atidūs, stebėdami vaiko pilvo skausmus ir kitus galimus apendicito simptomus. Laiku kreipusis į gydytoją, apendicitą galima sėkmingai išgydyti ir išvengti rimtų komplikacijų.
Apendicito gydymo pasirinkimai: atvira operacija ar laparoskopija
Vaikų chirurgas, diagnozavęs apendicitą, sprendžia, kokį gydymo metodą taikyti. Galimybės yra dvi: atvira operacija arba laparoskopinė. Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantys vaikų chirurgai pirmiausia atsižvelgia į vaiko gerovę ir individualiai sprendžia, kuris metodas vaikui geresnis.
„Einama link to, kad laparoskopinė apendektomija yra auksinis standartas, tačiau mes žvelgiame ir individualiai: labai priklauso nuo vaiko amžiaus, kūno sudėjimo, esamos medicinos įrangos, aparatūros prieinamumo, operacijos trukmės, chirurgo įgūdžių, uždegimo progresavimo, paties apendicito nuo ligos pradžios laiko ir būklės bei kitų daugybės faktorių“, - paaiškina gydytoja operacijos metodo pasirinkimo kriterijus.
Mažą vaiką lengviau operuoti atviru būdu, bet irgi tai priklauso tiek nuo chirurgo patyrimo, tiek nuo turimos aparatūros ir technikos. Pavyzdžiui, šiuo metu, ypač naktį, ne visada yra ideali prieiga prie aparatūros. Tačiau medikai pirmiausia laikosi principo - svarbiausia nepakenkti ir daryti ką gali geriausia paciento labui. Kiekvienas budintis chirurgas vadovaujasi principu: ką šiuo atveju daryčiau savo vaikui. Gydytojas renkasi tą metodą, kuris atrodo pats geriausias individualiu atveju.
Laparoskopijos didelis pliusas yra tas, kad gydytojas gali apžiūrėti visą pilvo ertmę, kai neaiški diagnozė, klinika. Ypač mergaitėms, kai gali būti ir kitų susirgimų: kiaušidės užsisukimų ar kitokių retesnių dalykų, pavyzdžiui Mekelio divertikulitas, opų, auglių. Laparoskopu galima apžiūrėti visą pilvo ertmę ir, radus, kad ne apendicitas yra pagrindinė priežastis, gydyti kitą ligą.
tags: #apendicitas #5 #metu #vaikui