Antrieji vaiko gyvenimo metai - tai ypatingas ir dinamiškas laikotarpis, kupinas staigių pokyčių ir naujų atradimų. Šis etapas žymi perėjimą nuo kūdikystės prie ankstyvosios vaikystės, o vaiko raida tampa vis intensyvesnė ir įvairesnė. Norint tinkamai suprasti ir palaikyti savo vaiką šiame svarbiame etape, būtina žinoti pagrindinius jo raidos ypatumus, suprasti jo poreikius ir iššūkius.
Bendrieji Raidos Ypatumai Antraisiais Gyvenimo Metais
Antrieji vaiko gyvenimo metai yra labai prieštaringas periodas. Per jį vaikas neįsivaizduojamai daug išmoksta. Šiuo amžiaus periodu vaikas pradeda galvoti, klausti, apibendrinti. 12-24 mėnesių vaikai įgyja tam tikrų įgūdžių panašiu metu, nors kiekvienas vaikas vystosi savo tempu. Tai, kaip vaikas žaidžia, mokosi ir bendrauja su aplinka, yra svarbi užuomina jums apie jo raidos etapus.
Fizinė Raida Ir Motoriniai Įgūdžiai
Fizinė raida antraisiais metais yra nuostabi. Du trečdaliai 12 mėnesių vaikų jau vaikšto, bet jų eisena gali būti dar šiek tiek netvirta. Būdamas 20 mėnesių, jūsų vaikas bus įgijęs daug naujų fizinių įgūdžių. Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus.
Jis pradeda eksperimentuoti su skirtingais daiktais ir bando daug ką išsiaiškinti. Jis vis labiau pasitikės savimi ir domėsis, kaip ką nors padaryti jam priimtinu būdu.
Kalbos Vystymasis
Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Taip pat skaitykite: Idėjos vaikams pietums
Vienerių metų pradžioje vaikutis jau dėlioja trumpus „sakinukus“, jo žodyną sudaro 8-10 žinomų žodžių, garsažodžių: mama, tete, baba, dede (dėdė), kate (katė), au-au (šuo), am-am, niam-niam, tik-tik (laikrodis), atia-atia (viso gero), tia-tia (gerti), ne-ne. Tai nėra taisyklė. Šiuo laiku vaiko kalbos supratimas stipriai lenkia jo aktyviąją kalbą. Baigiantis pirmiesiems metams vaikai supranta apie 30 dažniausiai girdimų žodžių. Kalbėti anksčiau pradeda mergaitės.
Antrieji vaiko gyvenimo metai - tai labai prieštaringas periodas. Per jį vaikas neįsivaizduojamai daug išmoksta. Šiuo amžiaus periodu vaikas pradeda galvoti, klausti, apibendrinti. Mėgstamiausiu vaiko užsiėmimu tampa daiktų pažinimas, įvardijimas. Platėja vaiko aktyvusis žodynas, tobulėja kalbos supratimo kokybė. Kalba darosi tikslesnė, subtilesnė, mažyliai išmoksta kalbėti trijų žodžių sakiniais. Vaikas kalbasi su tėvais, žaisdamas - ir pats su savimi.
Ypač sparčiai gausėja žodynas antrųjų metų antrą pusmetį. Atlikti įvairių autorių tyrimai parodė, kad to paties amžiaus vaikų žodyno skirtumai yra didžiuliai. Tai priklauso nuo to, kaip intensyviai ugdoma kalba, nuo vaiką supančios aplinkos ir nuo individualių vaiko savybių. Tėveliai į tai turi atkreipti dėmesį, intensyviai kalbėti su savo vaiku, kartu stebėti aplinką, aiškinti įvairius reiškinius, atsakyti į nesibaigiančius mažylio „kodėl“, skaityti trumpas pasakėles, mokytis deklamuoti trumpus eilėraštukus, kartu dainuoti daineles. Antrųjų metų pabaigoje, trečiųjų pradžioje vaikai kalba vientisiniais sakinukais iš 4-5 žodžių. Sakiniai sparčiai ilgėja. Vaikai taisyklingiau ištaria 2-3 skiemenų žodelius, daro mažiau derinimo klaidų.
Jei vaikutis, baigiantis savo antruosius gyvenimo, metus tyli arba kalba aplinkiniams visiškai nesuprantama sava kalba, savo norus reiškia aktyviai gestikuliuodamas rankomis, ar net būna susikūręs savo gestų kalbą (suprantamą tik tėvams), rekomenduočiau nieko nelaukiant kreiptis į logopedą. Vaiko kalbos raidą gali sutrikdyti ir klausos sutrikimas.
Kalbos Vystymosi Etapai
| Amžius | Kalbos Raidos Ypatumai |
|---|---|
| 12 mėnesių | Trumpų „sakinukų“ dėliojimas, 8-10 žodžių žodynas |
| 18 mėnesių | Kalbos supratimas lenkia aktyviąją kalbą, supranta apie 30 žodžių |
| 2 metai | Kalbėjimas 3 žodžių sakiniais, aktyvus žodyno plėtimasis |
| 2-3 metai | Vientisiniai sakinukai iš 4-5 žodžių, taisyklingesnis tarimas |
Socialinis Ir Emocinis Vystymasis
Šiuo amžiaus tarpsniu antklodės ir minkšti žaislai - tikras nusiraminimo šaltinis jūsų vaikui. Sulaukęs maždaug 18 mėnesių, jūsų vaikas pradeda suprasti, jei nutinka kas nors neįprasta. Pradeda formuotis kalbos gebėjimai. Šiuo amžiaus tarpsniu vaikas norės žaisti greta kitų vaikų, bet nebūtinai drauge su jais. Šiuo metu jūsų vaikas jausis saugus tik tada, kai būsite šalia, ir nusimins, jei susiruošite išeiti.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Kandžiojimasis, mušimasis ir stumdymasis - tai dažnai pasitaikantis elgesys. Mokykitės nereaguoti į agresyvų elgesį per stipriai ir netrinktelėkite jam atsilygindama. Nustatykite įprastą tvarką, kas ir kada turi būti daroma, pavyzdžiui, kada rytais keltis, o vakarais gultis. Tai padės jūsų vaikui jaustis saugesniam ir atsakingesniam už savo gyvenimą. Būdamas 22 mėnesių, vaikas vis labiau koncentruojasi į konkrečius dalykus, kurių siekia, jam labai svarbus jo pastangų rezultatas. Vaikas gali vis labiau bijoti įvairių dalykų gyvenime, tokių kaip pabaisos ar nepažįstami žmonės.
Šiuo metu jūsų vaikas gali pratintis miegoti didelėje lovoje - vadinasi, naktimis jis gali dažnai atkeliauti pas jus į lovą. Būkite kantrūs ir neleiskite jam įprasti miegoti jūsų lovoje. Vaikas pakaitomis norės jūsų artumo ir savarankiškumo. Svarbu tokio jo elgesio nepalaikyti asmeniniu atstūmimu. Vaiką labai domina supantis pasaulis, ir jūs dažnai girdite klausimą „kodėl?“. Neatstumkite vaiko ir neatsakinėkite atsainiai, jei nežinote atsakymo į jo klausimą. Žinokite, kad jūsų mažylį dažnai glumina jį supančio pasaulio dydis.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio.
Žaidimai Ir Užsiėmimai
Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami.
Patarimai Tėvams
Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų. Nustatykite įprastą tvarką, kas ir kada turi būti daroma, pavyzdžiui, kada rytais keltis, o vakarais gultis. Tai padės jūsų vaikui jaustis saugesniam ir atsakingesniam už savo gyvenimą.
Praktiniai Patarimai
- Nustatykite įprastą tvarką, kas ir kada turi būti daroma, pavyzdžiui, kada rytais keltis, o vakarais gultis. Tai padės jūsų vaikui jaustis saugesniam ir atsakingesniam už savo gyvenimą.
- Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį.
- Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
- Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
- Kiekvieną dieną garsiai skaitykite paprastas pasakas ir istorijas. Leiskite vaikui pačiam versti lapus.
- Lavinkite vaiko kalbą. Patys su vaiku kalbėkite taisyklingai, tačiau jo netaisykite ir neverskite kartoti.
- Leiskite jums padėti: kartu tvarkykite žaisliukus, rūšiuokite skalbinius, šluokite grindis.
- Plėskite vaiko žodyną. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, išlikite ramus.
- Pasistenkite nedaryti už vaiką: nepiešti, nelipdyti. Jeigu yra poreikis, leiskite vaikui žaisti vienam, suteikite jam erdvės.
- Žaiskite mėgdžiojimo žaidimus: tegul vaikas daro tai, ką darote jūs. Sudarykite sąlygas žaisti su smėliu bei vandeniu.
- Klausinėkite paprastais atvira forma klausimais, kurie skatina pokalbį, o ne vien tik „taip/ne“ atsakymus - pavyzdžiui: „Koks tavo mėgstamiausias žaislas?“, „Nori pieno ar sulčių?“ Tai skatina vaiką gilinti mintis ir lavinti žodyną. Išnaudoti kasdienes situacijas, pavyzdžiui, eidami į parduotuvę, galite vaiko paklausti, ką jis mato, kokios spalvos daiktai, kokį skonį turi maistas, kokie daiktai yra dideli ar mažesni.
Santykis Su Vaiku Ankstyvoje Vaikystėje
Santykiai su vaiku prasideda dar prieš jam gimstant. Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius susiformuoja pagrindinės vaisiaus smegenų struktūros. Iki 30 nėštumo savaitės vaisius jau gali girdėti išorinio pasaulio garsus, judėti mamos kalbos ritmu ir netgi atpažinti jos balsą. Taip formuojasi prieraišumo jausmas tarp tėvų ir vaiko.
Kūdikystė ir antrieji gyvenimo metai. Kūdikiai yra „naujokai“ šiame pasaulyje. Tačiau per pirmuosius 2 savo gyvenimo metus jie vystysis ir tobulės. Jie daug sužinos apie Jus ir apie savo santykius su Jumis, tačiau jam trūks gebėjimų suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus: šiame amžiuje dauguma vaikų pradeda „rodyti ožiukus“, bijo skirtis su mama ir pradeda bijoti svetimų žmonių - tai normalus elgesys šiame amžiaus tarpsnyje.
- Prieraišumas. Labiausiai mažiems vaikams reikia šilumos, saugumo jausmo. O tai kūdikis patiria būdami su Jumis, laikomi ant rankų, apkabinti ir glamonėjami, supami, nešiojami, miegodami kartu.
- Kalba. Kūdikiai dar nemoka kalbėti, tačiau apie savo poreikius praneša verkdami. Verkimas yra kūdikių kalba. Jiems būtina verkti, kad pasakytų mums, kai jaučiasi nepatogiai ir blogai. Patys kūdikiai nesupranta, kodėl jie verkia ir tikrai nesistengia išvesti savo tėvų iš kantrybės nuolat verkdami. Atsiliepdami į kūdikio verkimą jūs užtikrinsite, kad jis gali jumis pasitikėti (ypatingai sunkiomis akimirkomis). Po truputį, kūdikio kalba vis tobulės ir savo poreikius jis galės išreikšti ne tik verkdamas.
- Savarankiškumas. Augdami kūdikiai įgyja vis daugiau fizinių gebėjimų, o jų noras pažinti pasaulį vis auga. „Blogoji“ šio reikalo pusė - kūdikis dar nežino, kas yra blogai, o kas yra gerai, ir viskas, ką jis daro, daro vedinas smalsumo (smalsumo, kuris skatina pažinti pasaulį ir mokytis naujų dalykų). Tėvai turėtų skatinti domėjimąsi pasauliu.
Gamta Ir Vaikas
Gamta (Dievas) klaidų nedaro. Per milijonus metų gamta evoliucijos pagalba sukūrė žmogų. Per devynis mėnesius jis įgyja kūną, o per 6 metus protą ir charakterį*. Tik ką gimusį vaiką prilyginkime minkštam moliui, iš kurio gali lipdyti ką panorėjęs. Naujagimis savo smegenyse fiksuoja, į kokią aplinką jis pakliūna: į gerą ar į blogą? Mylėti žmones ar jų vengti? Kur jis pakliūna: į „rojų: ar į „pragarą“?
- Ketvirtasis mėnuo: su maloniais tėvais noriai bendrauja: šypsosi, juokiasi, tiesia rankas, krykštauja, leidžia garsus.
- Šeštasis mėnuo: realizuoja savo smalsumą ir judėjimo galimybes.
- Septintasis mėnuo: atranda, kad turi kojas, ir žaidžia su jomis. Tėvus išnaudoja kaip treniruoklius kojų, rankų ir kitų raumenų vystymui.
- Dešimtasis mėnuo: atsisėda, atsistoja, eina įsikibęs.
- Antrieji metai: lavinamas vestibiuliarinis aparatas, judesių koordinacija ir ritmas. Gyvenime jam bus naudinga šokant, žaidžiant krepšinį, futbolą, tenisą ir t. t. Pradeda lavinti klausą. Gyvenime pravers kalbant, skaitant, dainuojant, grojant ir t. t.
- Tretieji metai: susiformuoja klausa ir kalba. Reiškiasi agresyvumas, nes ieško savo hierarchinės padėties ribų. Pradeda skirstyti į draugus ir priešus.
- Ketvirtieji metai: vaikas supranta, kad pasaulyje egzistuoja tvarka, kurios nesilaikydamas gali nukentėti. Tėvai pradeda duoti užduotis: surink žaislus, atnešk šaukštą, pasupk broliuką ir t .t. Taip įgyjamas pareigingumas. Atsiranda pirmieji savarankiškumo požymiai. Laikas, kai pirmą kartą pasako „aš“.
- Penktieji metai: jeigu vaikas fiziškai ir dvasiškai nebuvo ribojamas, jis kelia savo reikšmingumą toliau vystydamas ir demonstruodamas savo sugebėjimus, ir tėvams belieka tai skatinti. Jeigu jis iki 5 metų laikomas kūdikiu, jam susidaro įspūdis, kad jis ir mama yra vienas kūnas ir viena siela. Kad visą gyvenimą mamos funkcijos bus atnešti, paduoti, aprengti, nuprausti, pamaitinti ir t. t. Jo - tik mamos pastangomis naudotis.
- Šeštieji metai: mokosi, kaip pasiekti geriausių rezultatų mažiausiomis pastangomis. Programa maksimum: „kaip čia padarius nieko nedarant“. Vaikas pradeda išsisukinėti, meluoti, vaidinti ir kitaip gudrauti. Jeigu visa tai tėvai leidžia, vaikui susiformuoja toks požiūris į gyvenimą ir didelė tikimybė, kad jis bus žymus artistas, kolektyvo siela ar suvedžiotojas, apgavikas, vagis, plėšikas ir t.
- Septintieji metai: nerūpestinga vaikystė baigiasi ir turi ruoštis iš tėvų globos ir jaukių namų žengti į jam nežinomą pasaulį - mokyklą. Štai čia ir atsiskleis jo sugebėjimai įsisavinti žinias, protauti, bendrauti, nesileisti skriaudžiamam, neskriausti kitų, suvokti kitų vaikų ir mokytojų elgesį, sugebėti prisitaikyti. Svarbiausia nebijoti.
Kalbos Ir Kalbėjimo Raida Dvejų-trejų Metų Vaikams
Dvejų-trejų metų vaikų kalbos ir kalbėjimo raida yra intensyvus ir dinamiškas laikotarpis, kai vaikas palaipsniui pereina nuo trumpų žodžių prie paprastų frazių, mokosi sekti nurodymus, o jo gebėjimas suprasti aplinkos kalbą sparčiai auga. Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiai, būtent šiuo laikotarpiu pastebėsite didžiulį progresą.
- Vaiko žodynas supratimo prasme sparčiai auga - jis jau supranta daugiau žodžių, nei pats gali tarti ar naudoti.
- Paprastais atvejais vaikas sugeba suprasti trumpus, konkrečius nurodymus, ypač jei jie susiję su kasdieniais veiksmais ar pažįstamais daiktais.
- Gali sekti elementarias vieno ar dviejų veiksmų instrukcijas, ypač jei jos pateikiamos aiškiai ir palaipsniui.
- Taip pat vaikas jau gali suprasti paprastus klausimus („kur?“, „kas?“), aplinkos sąvokas („ant“, „po“, „į”) ir priešingybes („didelis/mažas“).
- Pradeda vartoti dviejų žodžių sakinius (pvz., „mama duok“, „tėtis eina“).
Kaip Skatinti Kalbos Raidą
- Kalbėkite: daug ir aiškiai kalbėkite su vaiku, vardinkite daiktus, apibūdinkite veiksmus.
- Skaitykite: rinkitės knygas su ryškiais paveikslėliais, apžvelkite paveikslėlius, klauskite, ką vaikas mato, skatinkite kalbėti.
- Klausinėkite paprastais atvira forma klausimais, kurie skatina pokalbį, o ne vien tik „taip/ne“ atsakymus - pavyzdžiui: „Koks tavo mėgstamiausias žaislas?“, „Nori pieno ar sulčių?“ Tai skatina vaiką gilinti mintis ir lavinti žodyną.
- Išnaudoti kasdienes situacijas, pavyzdžiui, eidami į parduotuvę, galite vaiko paklausti, ką jis mato, kokios spalvos daiktai, kokį skonį turi maistas, kokie daiktai yra dideli ar mažesni.
Istorijų Kūrimas
Įžengus į trečiuosius gyvenimo metus, vaikai vis labiau mėgsta kurti savo trumpas istorijas - jie mėgina pasakoti patys, kartais maišydami tikrus įvykius su fantazija, imituodami girdėtas pasakas ar patirtis. Tai yra labai svarbus etapas, nes vaikai pradeda suvokti, kad kalba gali būti ne tik informacijos perdavimas, bet ir kūrybinė veikla, būdas išreikšti mintis, jausmus ar net pasijuokti.
Sakiniai
Vaikas jau vartoja 3-5 žodžių sakinius.
Atminkite
Kiekvieno vaiko raida yra unikali. Jei kyla abejonių, geriau pasikonsultuoti su specialistu. Išreikšdami savo poreikius vaikai vartoja įvairius garsus. Čiauškėdami lavina kalbos padargus, mokosi skirti kalbos garsus, rodo dėmesį kalbai ir poreikį tarti garsus bei garsažodžius. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir atsako į juos. Taip vyksta jų bendravimas su suaugusiaisiais. 10-12 mėnesių suvokia žinomus žodžius ir patys bando juos ištarti. Dažniausiai tariami žodžiai: mama, tete, baba, garsažodžiai: au-au, ka-ka, mū-mū,… Ankstyvajame amžiuje pasyvusis žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Kalba sudėtingėja. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus, pažįsta artimuosius. Gali pasakyti apie 20 žodžių. Dažniau savo norus reiškia žodžiais, o vartojamų žodžių reikšmė gali būti plati. Vienu žodžiu gali būti vadinami keli daiktai ar veiksmai. Dėl nuolatinio domėjimosi aplinka atsiranda poreikis klausti, kas čia? Išmoksta tarti žodžius ir sudaryti sakinius. Kalba gali būti emocionali, lydima judesių. Iš trijų- keturių žodžių sudaro sakinį, kuris gramatiškai nėra taisyklingas. Išryškėja netaisyklingai tariami garsai. Pasireiškia fiziologinis šveplavimas. Pradeda atsirasti apibendrinančios sąvokos, supranta kai kuriuos prielinksnius. Leisti vaikui kuo daugiau kalbėti. Kūrybiškumo ir bendravimo metai. Vartoja ilgesnius žodžius, kalba mėgdžiodami suaugusiuosius. Vaikai girdi, kada ištaria netaisyklingai. Pasireiškia noras kurti naujus žodžius. Taria beveik visus kalbos garsus, kalboje gausėja veiksmažodžių ir būdvardžių, derina žodžius sakinyje, sparčiai vystosi rišlioji kalba, ilgėja tariami sakiniai. Kalboje vartojami įvardžiai. Geba nustatyti pirmą žodžio garsą. Gali užrašyti savo vardą. Klausinėja naujų nežinomų žodžių ir bando juos vartoti savo kalboje. Kalbėdami daug klaidų nebedaro, pastebi kitų vaikų kalbinius netikslumus. Moka perduoti informaciją, nenukrypsta nuo pagrindinės pokalbio temos. Pasakoja suprantamai ir rišliai. Sparčiai plečiasi žodynas. Geba apibūdinti daiktą, nusakyti esminius jo požymius, domisi dar nežinomais žodžiais. Mokykitės eilėraščių. Skatinkite pastebėti detales, ypatybes.