Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, lydimas džiaugsmo ir kartu nerimo dėl būsimo kūdikio sveikatos. Šiame straipsnyje aptarsime genetinius tyrimus, kurie gali padėti įvertinti vaisiaus chromosominių ligų riziką, ypač svarbūs 35 metų ir vyresnėms moterims. Taip pat apžvelgsime kitus svarbius tyrimus, rekomenduojamus nėštumo metu.
Gliukozės tyrimai nėštumo metu
Gliukozė yra angliavandenis, suteikiantis energiją, būtiną išgyventi, ypač svarbi smegenų veiklai. Gliukozės tyrimai atliekami siekiant nustatyti, ar nėra gliukozės tolerancijos sutrikimų, galinčių sukelti cukrinį diabetą (CD). CD sergant sutrikdoma viso organizmo veikla: pažeidžiamos kraujagyslės, nervų sistema, sutrinka jutimai, atsparumas infekcijoms ir uždegimams. Ligos stiprumas ir progresavimas priklauso nuo cukraus kiekio kontrolės.
Gliukozės norma kraujyje sveikiems ir sergantiems asmenims yra skirtinga. Normalus cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje sveikam žmogui yra 3,3-5,5 mmol/l. Visą laiką gerai kontroliuojant CD, normali glikemija (cukraus kiekis kraujyje) pacientams gali būti 4,5-6 mmol/l.
Gliukozės tyrimas atliekamas 10-12 valandų nevalgius, paprastai tiriamas veninis kraujas. Radus pakitimų, per mėnesį jį derėtų pakartoti. Jei pakartotinai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, verta atlikti gliukozės tolerancijos tyrimą. Jis tiksliai parodys, ar yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ar cukrinis diabetas.
Gliukozės tyrimas nėščiosioms, kitaip gliukozės tolerancijos tyrimas arba testas, atliekamas 24-28 nėštumo savaitę. Jis leidžia įvertinti, kaip organizmui „sekasi“ panaudoti kraujyje esančią gliukozę.
Taip pat skaitykite: Stilingos Ilgos Suknelės Nėščiosioms
Infekciniai tyrimai nėštumo metu
Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii)
Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra.
Raudonukė
Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.
Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija
Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc.visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Piriminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje.
Hepatitas B
Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Kasmet nuo šios ligos ir jos sukeliamų pasekmių miršta daugiau kaip 1 mln. žmonių. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
Taip pat skaitykite: Kaip pradžiuginti nėščiąją?
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsianti placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi. Būdingi požymiai I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių konc., cholio r. kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.
Lytiškai plintančios infekcijos (LPI)
- Gonorėja: Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties.
- Chlamidiozė: Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Būdinga jauniems, lytiškai aktyviems asmenims, ypač 16 - 24 metų moterims ir 18 -29 metų vyrams, tačiau serga ir lytiškai aktyvūs vyresnio amžiaus asmenys. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.
- Ureaplasma urealyticum: Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus.
- Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija). Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.
- RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų. Laikosi apie 1-5 sav. Antroje ligos stadijoje pasireiškia bėrimas bet kurioje kūno vietoje, jaučiama panašūs į peršalimą požymiai. Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.
- Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. Jos kilmė - virusinė. ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo, kas pasitaiko gan dažnai, tik ne visada yra jaučiama. Šiuo virusu infekuotieji paprastai gyvena 2-5 metus nuo infekcijos, nors buvę ir 10 metų trukmės atvejų.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
- Kraujo grupė ir Rh faktorius: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę, (O, A, B, AB ). Ši kraujo grupė priklauso nuo to, koks antigenas yra arba kokio antigeno nėra ant jo eritrocitų. Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
- Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
- Glikemijos tyrimas: Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpiu.
- Gliukozės tolerancijos mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
- Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
- PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi. Hormonų sekreciją nėštumo metu reguliuoja sudėtingi nerviniai - humoraliniai mechanizmai. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė, kiekviena šių patologijų dar skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę formą. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Tireotoksikozė pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti būdingi normaliam nėštumui - nervingumas, prakaitavimas. Reiktų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip svorio netekimas, išverstakumas, nepraeinanti tachikardija ar drebulys. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą. Pagrindinis pagalbos tikslas gavus teigiamus tyrimo atsakymus - ankstyva diagnozė. Šiandien pagalba nėščiosioms Lietuvoje yra pakankamai aukšto lygio.
Prenataliniai genetiniai tyrimai
Prenataliniai genetiniai tyrimai skirti įvertinti vaisiaus chromosominių ligų riziką. Yra keletas prenatalinių genetinių tyrimų rūšių:
- Pirmo trimestro biocheminiai genetiniai tyrimai (PAPP-A + free ẞhCG): Atliekami 11 - 13 +6 nėštumo savaitę iš nėščiosios kraujo kartu su vaisiaus ultragarsiniu tyrimu, išmatuojant vaisiaus CRL (mm), NT (sprando vaiskumą, mm, angl. nuchal translucency), NB (nosies kaulas, matomas/nematomas), DV, TVR ir kt., bei apskaičiuojant tikimybę aukščiau paminėtoms vaisiaus chromosominėms ligoms, naudojant specialias kompiuterines programas (PRISCA, PRAHMS ir pan.).
- Antro trimestro biocheminiai genetiniai tyrimai (AFP+hCG+uE3): Atliekami 15-21 nėštumo savaitę, apskaičiuojant ne tik Down, Edward`s, Patau sindromų tikimybę vaisiui, bet ir nervinio vamzdelio defektų tikimybę (centrinės nervų sistemos, diafragmos, stuburo smegenų ir pan.).
- NIPS tyrimai (arba NIPT): Tai ypač aukšto jautrumo ir specifiškumo tyrimai (>99,9 proc. Down sindromui), atliekami iš mamos kraujyje cirkuliuojančios vaisiaus DNR, naujos kartos sekoskaitos metodu (angl. next generation sequencing). NIPS tyrimai neužilgo pakeis biocheminius genetinius tyrimus (žr. aukščiau) dėl didelio jautrumo ir specifiškumo. NIPS tyrimas, priklausomai nuo moters pasirinkimo, gali apimti ne tik dažniausių chromosominių sindromų (Down, Edward`s, Patau, Turner) nustatymą, bet ir lytinių chromosomų (X, Y) skaičiaus nustatymą bei kitų genetinių susirgimų nustatymą (>100 ligų).
NIPS tyrimai atliekami nuo 10-os nėštumo sav., atsakymai pateikiami per 3-5-7 d. d.
Kada rekomenduojami prenataliniai genetiniai tyrimai?
Prenataliniai genetiniai tyrimai rekomenduojami, esant konkretiems rizikos faktoriams:
- kai mama, tėtis ar abu tėvai yra vyresnio amžiaus (atitinkamai 35 m. ir 42 m.);
- kai šeimoje yra buvę du ir daugiau savaiminių persileidimų;
- kai šeimoje ar giminėje nustatytos sunkios įgimtos ligos, anomalijos ir pan.;
- kai mama ir tėtis yra artimi giminės;
- kai mama ar tėtis turi lėtinių ligų;
- kai nėštumo metu mama vartojo vaistus, sunkiai sirgo ir pan.
Visos indikacijos pateiktos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-12-31 įsakyme Nr.
Taip pat skaitykite: Ar herpes pavojingas kūdikiui?
NIPT tyrimų pasirinkimas ir kaina
Atliekant NIPT tyrimą, svarbu įvertinti medicininę situaciją: nėščiosios amžių, genetinius susirgimus giminėje, atliktus tyrimus (ultragarso, PRISC tyrimo, kuris nėra būtinas NIPT atlikimui). Taip pat galima pasiūlyti labai platų tyrimą „Veragene“, kuris be minėtų ligų dar apima 100 monogeninių ligų (sunkios eigos susirgimų).
Kai svarstoma dėl NIPT tyrimo, kaina, be abejo, yra vienas iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų. Ji skiriasi priklausomai nuo tyrimo rūšies. Dažniausiai atliekamas aneuploidijų su mikrodelecijomis - tai didžiąją dalį atsitiktinių naujų genetinių pakitimų (t.y. kai nėra genetinių susirgimų šeimoje) apimantis tyrimas. Mikrodelecijos - tai genetiniai pakitimai, kurie įvyksta netenkant dalies chromosomos.
Jei pageidaujama, vaisiaus lytis nustatoma, jei ne - galima rinktis tyrimą be lyties nustatymo.
PRISCA tyrimo metu chromosominių ligų rizika vertinama lyginant pacientės tyrimo rezultatus (vaisiaus ultragarso ir nėščiosios kraujo rodiklius) su kitų nėščiųjų tyrimais, paskaičiuojant kiek moterų su tokiais pat tyrimų rezultatais gimdė vaikus su atitinkama chromosomine liga.
Vakcinacija nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu pasirūpinti ne tik tyrimais, bet ir vakcinacija. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama pasiskiepyti nuo stabligės, difterijos ir kokliušo (kombinuota).
Skiepai nuo difterijos
Difterija yra viena sunkiausių užkrečiamų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu ir pasižyminti dideliu mirtingumu. Ligą sukelia mikroorganizmai vadinami difterijos lazdelėmis, užsikrėsti galima tik nuo sergančio žmogaus (kosint, čiaudint, kalbant, per odos išskyras, fizinio kontakto metu), taip pat naudojantis sergančio asmens daiktais. Simptomai pasireiškia per 2-5 dienas nuo užsikrėtimo, dažniausiai - ūmiai: pakyla temperatūra, skauda gerklę, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina. Skiepai nuo difterijos skiriami pagal skiepų kalendorių: 2, 4, 6 ir 18 mėn. Nėščiosios gali būti skiepijamos iki nėštumo, jei yra indikacijų, taip pat nėštumo metu (geriausia tarp 27 ir 36 nėštumo savaitės).
Skiepai nuo epideminio parotito
Tai ūmi virusinė infekcija, kuri pažeidžia seilių liaukas, smegenų dangalus, kasą, lyties liaukas. Patikimiausias būdas išvengti šios virusinės infekcijos - skiepytis. Lietuvoje nuo epideminio parotito pradėta skiepyti 1985 metais. Pagal skiepų kalendorių nuo epideminio parotito vaikai yra skiepijami du kartus. Pirmą kartą 16-18 mėn. amžiaus ir antrą kartą - prieš mokyklą, t. y.
Skiepai nuo geltonojo drugio
Geltonasis drugys arba geltonoji karštinė, tai virusas, kuriuo užsikrečiama įkandus ligą nešiojančiam uodui. Sunkia ligos forma suserga ketvirtadalis užsikrėtusiųjų, o pusė jų - miršta. Jei planuojate vykti į šalį, kur vykti yra privaloma pasiskiepijus nuo geltonojo drugio ir turint galiojantį Tarptautinės vakcinacijos pažymėjimą, turėkite omenyje, kad pažymėjimas įsigalioja 10-ą parą po skiepijimosi šia vakcina arba iškart po revakcinacijos. Skiepytis negalima nėštumo metu ir maitinant krūtimi. Iki nėštumo skiepytis galima, jei yra indikacijų.
Skiepai nuo kokliušo
Tai ūmi infekcinė liga, kuri itin pavojinga pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais dėl galimų komplikacijų. Ligą sukelia bakterija, kuri sutrikdo kvėpavimo takų veiklą. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo yra skiepijami kūdikiai nuo 2 mėn. amžiaus. Skiriami 3 skiepai intervalais iki pusantrų metų, pakartotinai skiepijama prieš mokyklą.
Skiepai nuo meningokokinės infekcijos
Tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti kraujo užkrėtimą ar galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą. Pirmieji ligos simptomai panašūs į peršalimo, progresuojant atsiranda odos bėrimas. Pagrindinės apsaugos priemonės yra tos pačios kaip ir nuo daugelio ligų - reguliariai plautis rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, nuolat vėdinti ir valyti patalpas.
Skiepai nuo pasiutligės
Dažniausiai užsikrečiama įkandus pasiutligę nešiojančiam laukiniam ar naminiam gyvūnui. Pirmieji pasiutligės simptomai yra panašūs į gripo. Jie gali tęstis savaitę laiko. Vėliau yra skiriamos dvi pasiutligės formos. Klasikinė pasiutligės forma pasireiškia vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu. Vienintelis būdas išvengti pasiutligės yra pasiskiepyti.
Skiepai nuo poliomielito
Poliomielitas yra ūmi infekcija, kurią sukelia virusas. Poliomielitui būdinga dviejų bangų ligos eiga. Pirmoji banga primena kvėpavimo takų infekciją. 1-4 proc. sergančiųjų pasireiškia antrosios bangos simptomai - raumenų paralyžius. Pagrindinė priemonė, leidžianti apsisaugoti nuo poliomielito - skiepai. Lietuvoje skiepijama nuo visų trijų viruso tipų jau nuo 1957 m. Paskutinis susirgimas mūsų šalyje buvo fiksuotas 1972 m. Pagal skiepų kalendorių Lietuvoje vaikai yra skiepijami nuo poliomielito sulaukę 2, 4, 6, 18 mėn. bei prieš mokyklą, t. y. 6-7 m.
Skiepai nuo raudonukės
Liga dažniausiai nebūna sunki, ja persergama per 2-3 dienas. Raudonukė yra itin pavojinga nėščiosioms. Susirgus nėštumo pradžioje dažnai įvyksta persileidimas. Susirgus pirmąjį nėštumo trimestrą yra 80 proc. Pagal Lietuvoje galiojantį skiepų kalendorių nuo raudonukės skiepijama du kartus: antraisiais gyvenimo metais ir prieš mokyklą, t. y. Nuo raudonukės galima skiepytis iki nėštumo, bet rekomenduojama po vakcinacijos 4 savaites vengti nėštumo.
Skiepai nuo stabligės
Stabligė, tai ūmi liga, kuri pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Ligą sukelia bakterija, kuri gyvybinga gali išlikti iki kelių metų, jos neveikia karštis ar šaltis. Pirmieji simptomai pasireiškia per savaitę po užsikrėtimo - žaizdos ar pjūvio vietoje galima pajusti dilgčiojimą, tirpimą, vėliau - raumenų spazmus. Tai viena iš nedaugelio ligų, kuria neužsikrečiama nuo ligonio. Užsikrėtusiems skiriami specialūs vaistai nuo stabligės (antitetaninis serumas), taip pat skiriami antibiotikai. Skiepais nuo stabligės skiepijami kūdikiai (įprastai skiriama jungtinė vakcina, kartu su skiepu nuo difterijos ir / ar kokliušo), vėliau paaugliai.
Skiepai nuo tymų
Tymai, tai itin užkrečiama virusinė infekcija, kuriai būdingas karščiavimas, bėrimas, kvėpavimo takų uždegimas. Specialaus gydymo nuo tymų nėra. Pagal skiepų kalendorių vaikai nuo tymų yra skiepijami du kartus - 15 mėn. ir 6-7 m. Skaičiuojama, kad 90-95 proc. šiai ligai imunineto neturinčių asmenų (nesirgusių arba neskiepytų) užsikrečia nuo sergančio asmens. Todėl pagrindinis tymų kontrolės būdas 95 proc.
Skiepai nuo vėjaraupių
Vėjaraupiai, tai virusinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, pūslelinis odos ir gleivinių bėrimas. Vaikai, dažniausiai, serga lengva šios ligos forma. Persirgus vėjaraupiais susidaro ilgalaikis imunitetas - pakartotinai šia liga suserga tik 2-3 proc. Įprastai nuo vėjaraupių yra skiepijami vaikai nuo 9 mėn. amžiaus. Taip pat skiepijami suaugusieji, kurie nėra sirgę vėjaraupiais ir jiems yra didesnė rizika užsikrėsti - dirbant su vaikais, slaugant ligonius, planuojant nėštumą ir t.
Skiepai nuo vidurių šiltinės
Tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, apetito stoka, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Daugiausia vidurių šiltinės atvejų yra fiksuojama Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje. Svarbi asmeninė higiena, saugus maistas ir vanduo (šalyse, kur ši infekcija paplitusi, rekomenduoja gerti tik vandenį iš pirktinių butelių, nepirkti gatvės prekeivių gaminto maisto ar užkandžių). Šiltinės bakterijos žūva virinant vandenį bent 1 min. Nuo vidurių šiltinės yra skiepijami vyresni nei 2 m. vaikai ir suaugusieji.
Kiti tyrimai ir procedūros nėštumo metu
#