Įvadas
Antakalnio vaikų poliklinika, kadaise buvusi svarbi sveikatos priežiūros įstaiga, šiandien stovi apleista, primindama praėjusius laikus ir keldama klausimų dėl ateities. Šiame straipsnyje panagrinėsime poliklinikos istoriją, uždarymo priežastis, dabartinę būklę ir galimus ateities planus.
Poliklinikos Istorija ir Uždarymas
Antakalnio vaikų poliklinika duris atvėrė 1984 metais, metais vėliau nei suaugusiųjų poliklinika. Ji tarnavo kaip svarbus vaikų sveikatos priežiūros centras Antakalnio ir aplinkiniuose rajonuose. Tačiau po 27 metų, 2011 m. rudenį, poliklinika buvo galutinai uždaryta. Vaikų skyrius perkeltas į 9-tą suaugusiųjų poliklinikos aukštą.
Uždarymo priežastys buvo kelios. Visų pirma, pastatas buvo prastos būklės. Nuo pastatymo laikų poliklinika nebuvo rimtai remontuota. Be to, dėl blogo suprojektavimo gruntiniai vandenys plauna pastato fundamentą, o tai, pasak specialistų, labai negerai. Taisyti pastatą būtų brangiau nei nugriauti. Galiausiai, demografinės problemos taip pat prisidėjo prie uždarymo. Gimstamumas ir vaikų skaičius sumažėjo, todėl didžiulio trijų aukštų pastato išlaikymas nebuvo ekonomiškai pagrįstas.
Dabartinė Būklė: Apleistas Vaiduoklis
Šiandien pastatas stovi apleistas ir nusiaubtas tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Dalis patalpų buvo atiduota įvairioms visuomeninėms organizacijoms, tačiau ir jos patalpas paliko prieš maždaug metus. Per tą laiką pastatas tapo panašus į Černobylio vaiduoklius.
Akivaizdu, kad buvusios poliklinikos langus laikiusios aliuminio konstrukcijos masina metalo vagis. Viršutiniame aukšte, kur lengviausiai jas atskirti nuo pastato sienų, šių konstrukcijų jau beveik nebeliko. Sveikas langas buvusios poliklinikos pastate - retas vaizdas. Dešimtys langų išdaužyta benamių, metalo vagių ar tiesiog vandalų.
Taip pat skaitykite: Užsiėmimai nėščiosioms Vilniuje
Pastato vidus nusiaubtas dar baisiau negu išorė: grindų lentos, medicininės įrangos ir apšiltinimo medžiagų likučiai voliojasi visur. Naujieji „šeimininkai“ nepatingėjo ardyti netgi masyvias grindis, mat jų dangoje būta vario. Iš baseino liko šiukšlės, o kaimynystėje jau veikia benamių „daugiabutis“. Atskiras korpusas, kuriame veikė vaikų baseinas, ne mažiau sudarkytas. Kaip ir pagrindiniame poliklinikos pastate, benamiai ir kiti „lankytojai“ išnešė turbūt viską, kas turėjo kokią nors vertę. O ko nepanešė - tą paprasčiausiai nuniokojo.
Vienas įdomiausių buvusios poliklinikos atributų - nauji kaimynai. Savotišką „daugiabutį“ prie pat pastato įsirengė benamiai. Sudegęs mikroautobusas tapo gyvenamąja vieta, liudija ir akivaizdžiai neseniai paklotos kartoninės dėžės. Jos šiame „būste“ naudojamos vietoj čiužinių. Rizikingų pasivaikščiojimų po apleistus statinius entuziastai pabuvojo ir pastato viduje. Šiukšlių kalnai, tarp jų - ir medicininės atliekos. Baldai, tiksliau - jų liekanos. Pacientų gultai, kaip matyti, puikiai įsisavinti benamių nakvynei.
Viena vilnietė Gintarė, dirbusi vienoje iš poliklinikos patalpas laikinai naudojusių nepelno organizacijų, teigė, kad Vilniaus valdžia nepersistengė dėl pastato saugumo net tada, kai jame dar buvo nuomininkų. „Viskas merdėjo. Jei kokį langą išdauždavo kas, tai užklijuodavo kartonu. Ir viskas“, - pasakojo Gintarė. Pasak jos, nekviesti svečiai pastate lankytis pradėjo dar iki nuomininkų iškraustymo. „Jautėmės nesaugiai“, - teigė Gintarė.
Gruntiniai Vandenys ar Trūkęs Vamzdis?
Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus teigė, jog prieš dvejus metus pastebėti pavojingų gruntinių vandenų požymiai nepasitvirtino. Pasirodo, jokio pavojaus pastatui nėra. „Ten ne gruntiniai vandenys buvo. Ten buvo trūkęs vamzdis. Padarėme didžiulius tyrimus, išsiaiškinome. (…) Tas vamzdis sutvarkytas, pravestas šalia. Ne upelis, o tiesiog trūkusio vamzdžio buvo problema“, - kalbėjo J. Pinskus.
Paprašytas pakomentuoti dabartinę pastato būklę, pašnekovas tikino, esą vagys ir vandalai didelės žalos nepadarė. „Nieko ten vertingo nebuvo. Viskas, kas vertinga, buvo išnešta. Buvo aliuminis ir buvo grindys, nuo tarybinių laikų, kur tarpinės buvo varinės. Ne didžiulės vertės. Turtas, kuris bet kokiu atveju vis tiek būtų ardomas. Ir bet kokiu atveju tos visos dalys būtų važiavusios arba į supirktuvę, arba tiesiog į statybinių medžiagų sąvartyną“, - aiškino „darbietis“.
Taip pat skaitykite: Antakalnio poliklinika: informacija
Pašnekovo žodžiais, „kažkokį darbą“ padarė ir ilgapirščiai - esą jų pastangos ardant pastato konstrukcijas vietomis galės sutaupyti laiko statybininkams, kurie jau netrukus turėtų imtis rekonstrukcijos darbų. „Atvirai pasakius, mes viename posėdyje kai svarstėme, kalbėjome ir apie apsaugą, ir apie tas vagystes. (…) Vienas iš specialistų sako, kad nereikia čia per daug ir saugoti. Nes iš tiesų kažkokį darbą padaro ir vagišiai, kuris būtų daromas ir statybininkų. Nes ten nėra nieko to, ką reikėtų labai saugoti. Realiai, pagal projektą, ten liks tiktai išorinės sienos. Vidinių sienų praktiškai nebeliks, bus priestatas dar vieno aukšto. Ir bus išvalyta viskas. Dalį tų statybinių šiukšlių jei ir išvalo vagišiai - tai tikrai nieko baisaus“, - ramino J. Pinskus.
Anot jo, būta atvejų, kai nustatyta, kad vagys į pastatą patekdavo apsirengę darbo drabužiais - taip jie buvusią polikliniką švarino apsimetę darbininkais. „Sudėtinga buvo jį (pastatą - DELFI) apsaugoti“, - pripažino J. Pinskus.
Ateities Planai: Rekonstrukcija ir Naujas Gyvenimas
Savivaldybė pasiruošusi bet kada duoti startą pastato rekonstrukcijos darbams, kuriuos pabaigus būtų galima smarkiai pagerinti vilniečiams teikiamų sveikatos paslaugų kokybę. Esą vienintelis kliuvinys - savo palaiminimo duoti neskubanti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Konkursas įvykęs, laimėtojas yra, finansavimas paskirtas. (…) Stabdo, kaip visada, SAM. Visokių prisigalvoja - gal taip ir reikia. Bet iš mūsų pusės viskas absoliučiai yra padaryta. Mes labai tikimės ir norime, kad kuo greičiau būtų pradėti darbai“, - aiškino J. Pinskus.
Pasak jo, po maždaug 19 mln. Lt kainuosiančios rekonstrukcijos patalpas naudos Vilniaus Šv. Roko ligoninė. „Būtų ir papildomos lovos, ir po truputį, žingsnis po žingsnio, einame link to Antakalnio poliaus sukūrimo, kur realiai vilniečiams būtų aiški vieta nuo gimimo iki pat orios senatvės“, - vizijomis dalijosi J. Pinskus. Vicemero žodžiais, trūksta tik europinių pinigų, o sutvarkius visus formalumus, darbus būtų galima pradėti vos ne kitą dieną. „Aš manau, kad remontai galėjo prasidėti prieš porą mėnesių. Atitinkamai - ir apsauga, ir tvarka, ir t.t. Tiesiog europiniai pinigai, SAM nerangumas, sakyčiau… dabar turime tą, ką turime“, - konstatavo J. Pinskus.
Asmeniniai Prisiminimai ir Nostalgija
Autorius prisimena, kad pats nuo laikų, kurių neatsimena, iki sąmoningų šešioliktų gyvenimo metų buvęs šios įstaigos pacientas. Tad ši pamiršta vaikų poliklinika jam reiškia šiek tiek daugiau negu tiesiog eilinis apleistas objektas. Jis prisimena rūbinę su apkūni raudonžande rūbininke, kurios išvaizda nesikeitė dešimtmečiais. Prisimena ją būdamas trijų, būdamas dešimties, būdamas šešiolikos metų - tą pati laiko nepaliesta moteris.
Taip pat skaitykite: Stafilokoko pavojus gimdymo namuose
Autorius taip pat prisimena traumatologijos skyrių, rentgeno kabinetą, HiPP kūdikių maisto reklamą, kurią atsimena nuo neatmenamų laikų. Jis nusileido į rūsį, kur rado senu telefonų, kurie kažkada buvo registratūroje. Jis taip pat rado laiptus, kurie veda į baseiną, tačiau nusprendė nerizikuoti ir neiti ten, nes galėjo būti pastebėtas sargo.
Autorius prisimena savo pediatrę A.V. Jis apgailestauja, kad vaikų poliklinikos jau nebėra. Atsimena, kaip būdamas šešiolikos persirašė į suaugusiųjų polikliniką, o paskui pamatęs ten ligotų, kosėjančių ir čiaudinčių senių pulkus, piktą personalą, nejaukią aplinką ir kilometrines eiles jau beveik norėjo sugrįžt atgal ir išbūt bent iki pilnametystės ten kur sąlyginai ramu, kur gydytojos bent retkarčiais nusišypso.
tags: #antakalnio #vaiku #poliklinika #apleista