Nors vyresnio amžiaus žmonės ir nustebs, nes jų laikais manyta, kad pirma vaikui reikia gerai išmokti gimtąją kalbą, o tik vėliau gilintis į užsienio, tačiau šiomis dienomis tėvams pateikiamos kitos teorijos. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kodėl ankstyvasis anglų kalbos mokymasis yra naudingas vaikams, kokie metodai yra efektyviausi ir kaip tėvai gali padėti savo vaikams sėkmingai išmokti anglų kalbą.
Ankstyvojo mokymosi nauda
Visų pirma, maži vaikai geba greitai ir lengvai įsisavinti informaciją, kadangi jie kalbos mokosi per nesąmoningą ir natūralų procesą, t. y. patys to nesuvokdami pasineria į naujos kalbos vartoseną ir subtilybes. Vaikų raidos specialistai vieningai sutinka - nuo kūdikystės vaikui būtina sukurti tokią aplinką, kurioje be gimtosios jis girdėtų ir kitą kalbą. Ankstyvas užsienio kalbos mokymas gali vaikui padėti ją vėliau įvaldyti tiesiog tobulai - lyg gimtąją. Dažnai dvikalbėse ar net trikalbėse šeimose mažylis kalbinamas dviem-trim skirtingomis kalbomis nuo pat gimimo. Tokio ankstyvo kalbų mokymo metodo efektyvumas pagrįstas moksliniais tyrimais. Antraisiais gyvenimo metais, kaip niekada kitu gyvenimo laikotarpiu, intensyviai vystosi vaiko smegenys.
Daugelis teorijų teigia, kad nedidelis, vos 2-3 metų vaikas, kuris dar nekalba aiškiai sava kalba, gali mokytis ir išmokti užsienio kalbą. Kuo anksčiau vaikas išgirsta kitą kalbą, tuo lengviau ir natūraliau ją išmoksta. Tačiau reikia pabrėžti ir tai, kad kiekvieno vaiko skirtingi gabumai bei polinkiai ir tai, kaip greitai jis pradės kalbėti, yra individualu. 2-4 metų mažyliai vis dar turi įgimtą kalbos pajautimą. Jei mes tik suteikiame galimybę, tokio amžiaus vaikai geba intuityviai išmokti kalbėti keliomis kalbomis be akcento. Vėliau jau nebus taip lengva mokytis kitų kalbų. Daugelis tėvų nustemba, kaip greitai ir lengvai jų vaikai geba išmokti anglų kalbos.
Daug tyrimų ir laimingų tėvų tvirtina, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikai išmoksta užsienio kalbų be ypatingų pastangų ir geba kalbėti be akcento. Daugiakalbiai vaikai, dar būdami maži, įgyja pranašumą, nes gali suprasti filmukus, pokalbius, geba susirasti draugų kelionėse.
Moksliniai tyrimai
2014 metais buvo atliktas tyrimas - nustatyti, kaip anglų kalbos mokymas veikia vaikus ankstyvajame amžiuje. Tyrimą atliko Eichstätt-Ingolstadt katalikiškojo universiteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Heiner Böttger. Tyrimai parodė, kad kuo daugiau kalbų vaikas moka, tuo labiau lavėja jo atmintis, o tai praverčia ne tik mokantis toliau kalbas, bet ir kitus dalykus.
Taip pat skaitykite: Klasikinės ir šiuolaikinės angliškos pasakos
Vis dažniau galime išgirsti teoriją, kad kūdikystėje ir vaikystėje periodiškai girdėtą svetimą kalbą vaikas daug greičiau išmoks paaugęs, nes ji jau bus jo pasąmonėje (vadinamasis „panardinimas” į svetimą kalbą). Net jeigu ir sakoma, kad vaikai yra kaip kempinės ir jų smegenys informaciją įsisavina geriau, atsakymas nėra vienapusiškas. Anot tyrimų, suaugusieji sugeba geriau panaudoti turimą informaciją ir naudoja „pasaulio supratimo“ (gyvenime įgytas žinias) užduotims spręsti. Kadangi vaikai, geriau nei suaugusieji, mokosi naujos kalbos nesąmoningai, ilgalaikėje perspektyvoje jų žinios susilygina, o vėliau gali ir pralenkti vyresniųjų.
Pastarųjų metų tyrimų rezultatai, o ypač Dr. Paul Thompson ir jo komandos atlikti neurologijos tyrimai įrodė, kad 10-aisiais gyvenimo metais smegenyse įvyksta pokyčiai, kurie pakeičia kalbų mokymosi mechanizmą. Vadinasi net paauglystės pradžioje susiduriame su nuo mūsų nepriklausančiais kalbos mokymosi sunkumais.
Kaip mokyti vaiką anglų kalbos?
„Panardinti” vaiką į svetimą kalbą gali ir tėvai, tiesiog jie patys turi ją gerai mokėti. Specialistai teigia, kad užtenka tiesiog per dieną nuo keliolikos minučių iki pusvalandžio su vaiku kalbėti tik ta kalba, atliekant kasdienius įprastus darbus ar tai, kas mažyliui patinka. Pavyzdžiui, kartu dėliokite LEGO DUPLO kaladėles ir jam kurkite istorijas, pasakokite, ką statote, apibūdinkite kuo daugiau objektų (namą, mašinėlę, bokštą ir t. t.).
Dauguma vaikų užsienio kalbos pamokose, paprastai, sutelkia dėmesį, tačiau jos turi būti dinamiškos, vieno užsiėmimo metu keičiamos net kelios skirtingos veiklos. Yra keletas vaikų, kurie nori bėgioti ir šokinėti, jie dėmesį išlaiko labai trumpai. Apskritai, patys mažiausi dėmesį į tikslinę veiklą išlaiko daugiausia 30 min., paskui nori „laisvo” žaidimo, poilsio, kurio metu labai tinka fone klausyti angliškų dainelių, kurios nejučia įsimenamos. Dainelės labai tinka ir keliaujant automobiliu ar užsiimant kokia kita veikla namuose, pavyzdžiui, piešiant ar konstruojant LEGO DUPLO miestelį.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams žaidimai yra neatsiejama jų raidos dalis, tik žaisdami jie gali natūraliai, be streso ir didelių pastangų mokytis užsienio kalbos. Vaikams patinka žaisti, nes tik žaisdami jie nebijo išbandyti kažką nauja, todėl žaidimas - svarbiausia kalbos mokymo priemonė. Žaisdami ne vieni, o grupėmis, vaikai išmoksta tarpusavyje bendrauti, kartu dirbti ir mokytis, dalytis su kitais ir padėti vienas kitam, draugauti ir netgi nebijoti paprašyti pagalbos.
Taip pat skaitykite: Anglų kalbos svarba vaikams
Praktiniai patarimai tėvams
- Pasitelkite muziką: Kalbos struktūros su muzikos pagalba įsimenamos efektyviau.
- Drauge pasportuokite: Fizinis aktyvumas gerina smegenų veiklą ir kognityvines funkcijas.
- Kūrybinės užduotys: Pieškite, gaminkite korteles su žodžiais.
- Išmaniosios technologijos: Naudokite programėles žodynui ir gramatikai įtvirtinti.
- Angliški filmai ir knygos: Lavinkite kompleksinius įgūdžius žiūrėdami filmus ir skaitydami knygas anglų kalba.
Kodėl vaikai išmoksta naujos kalbos lengviau?
Vaikai dažniausiai kalbos mokosi spontaniškai, t.y. pasyviai klausydamiesi. Jie mokosi užsienio kalbos iš daugiakalbės aplinkos ir nesąmoningai įsisavina naują kalbą per kontaktą su kitais, pvz., žaisdami ir bendraudami su kitataučiais, žiūrėdami animacinius filmukus, klausydamiesi ir kt. Kitaip sakant, vaikai įsisavina naują kalbą atkartodami save bei kitus ir tai daro patys to nesuprasdami. Be to, priešingai nei suaugusieji, vaikai dažnai turi daugiau noro ir energijos naujos kalbos mokymuisi, nejaučia streso ir nėra susikaustę, todėl naujos kalbos įsisavinimo procesas yra natūralesnis, greitesnis ir sėkmingesnis. Kita paprasta ir akivaizdi priežastis kodėl vaikams lengviau išmokti kalbų nei suagusiems - nebijojimas klysti ar nuskambėti šiek tiek kvailai.
Ankstyvasis kalbų mokymasis ir gimtoji kalba
Turime būti sąžiningi ir kalbėti apie tai, kas iš tiesų gali būti ankstyvojo kalbos mokymosi šalutinis poveikis, o ne spėjimai ar nepagrįstos baimės. Pirmiausiai kalbame apie pavojų gimtajai kalbai. Kada antroji kalba gali išstumti pirmąją kalbą? Tikėtina, kad ši situacija galima, jei gimtosios kalbos įgūdžiai dar nesusiformavę.
Todėl tretieji gyvenimo metai yra tinkamiausias laikas vaikui susipažinti su nauja kalba ir jos mokymąsi remti jau turimais gimtosios kalbos įgūdžiais. Gimtosios kalbos turtingumas ir sklandumas niekaip nenukentės, jei vaikai turės galimybę girdėti ir bendrauti savo gimtąja kalba su artimaisiais ne tik apie kasdienius darbus, įvykius, bet bus provokuojami samprotauti, svarstyti, analizuoti.
Kalbos mokymosi etapai
Kalbos mokymasis vyksta labai nuosekliai. Yra skiriami keli jos raidos etapai. Pirmasis jų - „tylusis“ arba klausymosi laikotarpis. Neretai tėveliai, o ir mokytojai nekantrauja norėdami išgirsti pirmuosius vaikų žodžius naująja užsienio kalba. Dar blogiau, jei pradeda vaikus primygtinai raginti kalbėti, klausinėja, prašo išversti. Būtina nepamiršti, kad prieš ištardami pirmuosius žodžius gimtąja kalba mes metus laiko klausomės mamos, tėčio, artimųjų kalbinimų, žaidinimų, pasakų, dainelių.
Taip ir mokantis užsienio kalbos ankstyvajame amžiuje turime suteikti vaikams laiko naujosios kalbos paprasčiausiai klausytis. Būtent šiuo laikotarpiu vyksta nematomi, tačiau labai svarbūs mokymosi procesai: kaupiama kalbinė patirtis, pirmasis žodynas, kalbėjimui rengiasi visas kalbinis aparatas.
Taip pat skaitykite: Anglų kalbos pamokos vaikams namuose: nuo ko pradėti?
Žodyno įsisavinimas priklausomai nuo aplinkos
Žemiau esančioje lentelėje matome skirtingų vaikų grupių rezultatus mokantis pirmosios (gimtosios) kalbos. Kuo daugiau vaikai bendravo aplinkoje (namuose, darželyje), tuo daugiau naujų žodžių jie išmoko. Viena vaikų grupė per tris metus išmoko virš 1200 žodžių, kita - 600. Vaikams svarbiausiai yra bendravimas, todėl siūlome, esant galimybei, bendrauti su savo atžalomis ir anglų kalba.
| Vaikų grupė | Žodžių skaičius per 3 metus | Aplinkos įtaka |
|---|---|---|
| Grupė 1 | 1200+ | Aktyvus bendravimas |
| Grupė 2 | 600 | Mažiau bendravimo |
Anglų kalbos kursai mažiesiems
Kadangi dauguma tokio amžiaus mažylių dar nemoka rašyti, pamokos orientuotos į šnekamosios anglų kalbos lavinimą, klausymo ir supratimo įgūdžių tobulinimą, anglų kalbos žodyno plėtimą ir elementarias gramatikos taisykles. Vaikai mokosi naujos kalbos žaidžiant, dainuojant, šokant, vaidinant, vartant knygeles, atliekant interaktyvias ir virtualias užduotis planšetėje.
Ankstyvasis užsienio kalbų studijavimas vaikus paruošia sėkmingam mokymuisi mokykloje. Kai kurie vaikai iki šešerių metų išmoksta skaityti ir rašyti angliškai, dėl to mokykloje jie gali skirti daugiau dėmesio naujų žodžių bei taisyklių įsisavinimui. Užsienio kalbų būreliai - nesvarbu, ar tai anglų kalbos būrelis, ar kitų užsienio kalbų pamokos - gali padėti vaikui ne tik perimti naujus žodžius, bet ir lavinti bendravimo įgūdžius bei pažinti kitą kultūrą. Naujos kalbos mokymasis praplečia vaiko akiratį: mažieji tampa atviresni pasauliui, drąsesni bendrauti su kitakalbiais ir smalsiau žvelgia į skirtingas tradicijas.
Užsienio kalbų mokymasis vaikystėje siejamas su daugybe privalumų. Užsienio kalbų būreliai suteikia vaikui progą tobulėti įvairiapusiškai: gerėja pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai ir pasaulio suvokimas. Pavyzdžiui, dvikalbiai vaikai demonstruoja didesnį kognityvinį lankstumą - jie geba lengviau sutelkti dėmesį ir perjungti užduotis, nes nuo mažens mokosi „persijungti“ tarp dviejų kalbų. Tokie vaikai netgi geriau sprendžia tam tikrus galvosūkius: tyrėjai pastebėjo, kad dvikalbiai vaikai sėkmingiau rūšiavo formas ir spalvas nei jų bendraamžiai, mokantys tik vieną kalbą. Mitas, kad mokantis kelių kalbų vaikas gali susipainioti, jau seniai paneigtas. Mokslininkai nustatė, kad antros kalbos mokymasis netrukdo gimtajai kalbai - mažyliai gali vienodai sklandžiai išmokti dvi kalbas lygiagrečiai. Iš tiesų, ankstyvas dviejų kalbų girdėjimas turi pranašumų: kūdikiai, kurie nuo gimimo girdi daugiau nei vieną kalbą, geba atpažinti, kada pasikeičia kalba, jau būdami 6 mėnesių. Tai rodo, kad jaunos smegenys lengvai perpranta skirtingas kalbines sistemas. Be to, antros kalbos mokėjimas ilgainiui gerina ir gimtosios kalbos supratimą - vaikas ima sąmoningiau suvokti kalbos struktūrą, pastebi skirtumus tarp kalbų, todėl aiškiau supranta gramatiką ir turtina žodyną.
Galiausiai, kalbos atveria vaikui duris į platesnį pasaulį. Kaip teigia kalbų pedagogai, užsienio kalbos mokymasis - tai daugiau nei žodžiai. Vaikas kartu mokosi ir tos kalbos šalių kultūros, plečia akiratį. Anot kalbų mokytojų, nauja kalba suteikia progą pažinti kitų šalių gyvenimo būdą ir formuoja platesnį pasaulio suvokimą.
Tėvams dažnai kyla klausimas - kada geriausia pradėti vesti vaiką į anglų ar kitos kalbos būrelį? Ekspertai sutaria, kad ankstyvoji vaikystė yra ypač palankus laikotarpis: 0-3 metų vaikų smegenys itin imlios kalboms, jos tarsi „kempinė“ sugeria naujus garsus ir žodžius. Maži vaikai nekvaršina galvos gramatikos taisyklėmis - jie natūraliai perima tarimo intonacijas ir žodžių tvarką tiesiog klausydamiesi kalbos aplinkoje. Iki maždaug 8 metų vaiko klausos ir kalbos aparatas yra labai lankstus, todėl lengviau išmokstama taisyklinga tartis - mažyliai be pastangų atkuria net sudėtingus užsienio kalbos garsus. Vis dėlto, tai nereiškia, kad vėliau pradėti - per vėlu. Nemažai tyrimų rodo, kad vyresni vaikai tam tikrus kalbos aspektus perpranta net greičiau už mažesnius. Pavyzdžiui, paaugliai ir suaugusieji turi brandesnį mąstymą, todėl greičiau perima sudėtingą žodyną - duodant vienodai pamokų, vyresni mokiniai neretai lenkia mažuosius pagal išmoktos medžiagos kiekį. Mokslininkai pažymi, jog bet kokio amžiaus žmogus gali išmokti kalbėti užsienio kalba laisvai, net jei pradeda mokytis vėliau - amžiaus riba, po kurios kalbų mokytis nebepavyktų, faktiškai nėra. Tad jeigu jūsų vaikas kalbų būrelį pradeda lankyti tik mokykloje ar net paauglystėje, jis vis tiek gali pasiekti puikių rezultatų.
Kalbos mokymasis skirtingais amžiaus tarpsniais
- Ikimokyklinis amžius (3-6 metai): Šio amžiaus vaikai kalbos mokosi žaisdami - per daineles, žaidimus, kartojimą. Jiems nebūdingas susidrovėjimas, todėl anglų kalbos būrelis darželinukui gali būti linksmas žaidimas. Vaikai greitai perima tartį ir intonaciją, nors dar nesupranta gramatikos taisyklių.
- Pradinis mokyklinis amžius (7-10 metų): Pradėjus eiti į mokyklą, vaiko dėmesys ilgėja, jis gali sutelkti koncentraciją ilgesniam laikui. Anglų kalbos pamokos mokykloje tampa įprastos, tačiau papildomas būrelis duoda galimybę kalbėti daugiau praktiškai. Šiame amžiuje vaikai jau pradeda suprasti pagrindines gramatikos sąvokas, mokosi rašyti ir skaityti paprastus tekstus užsienio kalba.
- Vyresni mokiniai ir paaugliai (11-16 metų): Ši amžiaus grupė gali sąmoningiau mokytis kalbos - jie suvokia gramatikos taisykles, gali savarankiškai mokytis ir taikyti įvairias strategijas. Nors vyresni mokiniai gali turėti tvirtesnį akcentą, jų mokymosi tempas neretai spartesnis - perpranta sudėtingesnę medžiagą, gali diskutuoti, argumentuoti užsienio kalba. Paauglystėje labai svarbi motyvacija: jei kalba siejama su mėgstama muzika, filmais ar galimybe bendrauti su užsieniečiais, paauglys mokosi noriau. Užsienio kalbų būreliai šiuo laikotarpiu padeda įveikti galimą susikaustymą - draugiška aplinka skatina drąsiau kalbėti, nebijoti klaidų.
Papildomi kalbų užsiėmimai pastebimai gerina vaiko bendravimo (komunikacijos) įgūdžius. Visų pirma, mokydamasis užsienio kalbos vaikas nuolat treniruojasi išreikšti mintis įvairiais būdais. Jis pratinasi ieškoti sinonimų, gestų ar kitų formų, kad būtų suprastas nauja kalba - tai ugdo gebėjimą lanksčiai komunikuoti. Net nedrąsūs vaikai kalbų būreliuose pamažu atsiveria, nes mažose grupėse saugu klysti ir taisytis. Anglų kalbos būrelis po pamokų gali suteikti to, ko nespėja per tradicines pamokas - daugiau laiko šnekamajai praktikai, dialogams, vaidmenų žaidimams. Be to, užsienio kalbos mokėjimas plečia vaiko auditoriją - jis gali bendrauti ne vien su savo aplinkos žmonėmis, bet ir su bendraamžiais iš kitų šalių. Mokėdamas angliškai ar kita populiaria kalba, vaikas galės susidraugauti su plačiu ratu žmonių. Pasak specialistų, išmokęs užsienio kalbą jaunuolis įgauna galimybę bendrauti su žmonėmis iš įvairių pasaulio kampelių. Tai suteikia pasitikėjimo savimi - vaikas mato, kad gali susikalbėti net ir toli nuo namų esančiame pasaulyje.
Įdomu ir tai, kad kitos kalbos mokymasis gali netiesiogiai pagerinti gimtosios kalbos vartojimą. Susipažindamas su nauja gramatika ir žodynu, vaikas pradeda geriau suvokti, kaip veikia jo paties kalba. Jis lengviau randa žodžius, tiksliau formuluoja sakinius, nes supranta kalbų struktūrą. Taip ugdomas bendras kalbinis jausmas - vaikas tampa apskritai iškalbingesnis. Pavyzdžiui, dvikalbiai vaikai neretai pasižymi aštresne klausa ir gebėjimu susikaupti klausantis, nes nuo mažens treniruojasi atpažinti, kokia kalba kalbama, ir sukoncentruoti dėmesį.
Kalbų būreliai vaikui atveria langą į kitų šalių kultūras. Mokydamasis kalbos, vaikas kartu sužino apie tos kalbos šalies papročius, šventes, kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, anglų kalbos pamokos neretai supažindina su angliškai kalbančių šalių dainelėmis, pasakomis ar net valgiais. Taip vaikas išmoksta gerbti skirtumus ir supranta, kad pasaulis margas. Kaip pažymi specialistai, ankstyvas susidūrimas su kitomis kultūromis ugdo toleranciją - vaikai nuo mažens mato, kad žmonės gali turėti skirtingas tradicijas, bet visi yra įdomūs ir verti pagarbos. Ugdant kultūrinį sąmoningumą, mažėja išankstiniai nusistatymai, didėja empatija: vaikas geba įsijausti į kito žmogaus padėtį, net jei jis iš kitos šalies. Mokydamasis užsienio kalbų, vaikas tarsi „keliauja“ po pasaulį neišeidamas iš klasės. Kiekviena kalba atneša naujų istorijų, dainų, požiūrio kampų. Pavyzdžiui, prancūzų kalbos būrelyje vaikai sužino apie Eifelio bokštą ir prancūzų vaikų žaidimus, vokiečių kalbos pamokose - apie vokiškas pasakas ir šventes, o anglų kalbos būrelis supažindina su skirtingomis anglakalbių šalimis. Tokiu būdu vaikai praplečia savo pasaulėžiūrą ir supranta, kad nėra vieno „teisingo“ būdo gyventi - skirtingos kultūros turi savas vertybes. Šis supratimas skatina atvirumą: vaikas tampa smalsus kitų tautų atžvilgiu, noriai ragauja kitų šalių maistą, klausosi įvairios muzikos. Užsienio kalbų būreliai suteikia vaikui ir labai konkrečių tarpkultūrinių patirčių. Dalyvaudami kalbų stovyklose, mainų programose ar tiesiog bendraudami su užsieniečiais per internetą, jauni žmonės mezga draugystes su bendraamžiais iš skirtingų šalių. Tokios kryžminės draugystės plečia akiratį ir moko vaikus, kad kalbos žinios - tai raktas į naujas pažintis. Ne vienas jaunuolis, mokėjęs anglų kalbą, pasakoja susiradęs draugų iš kitų žemynų.
tags: #anglu #kalbos #reikalingumas #vaikams