Jurgis Alekna - išskirtinė asmenybė Lietuvos istorijoje, palikusi ryškų pėdsaką medicinos, valstybės ir visuomenės gyvenime. Gydytojas, politikas, skautų veikėjas, jis aktyviai dalyvavo kuriant modernią Lietuvą ir rūpinosi jos žmonių gerove. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo gyvenimo kelionė, pradedant gimimu ir studijomis, baigiant reikšmingu indėliu į Lietuvos valstybės kūrimą ir skautų judėjimą.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Jurgis Alekna gimė 1873 metais. Tėvams persikėlus, nuo kūdikystės augo Želtiškių (Anykščių r.) dvare. 1893 m. baigė Vilniaus 2-ąją gimnaziją. Siekdamas medicinos žinių, 1893-1898 m. studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, įgijo gydytojo išsilavinimą.
Gydytojo karjeros pradžia ir veikla Lietuvoje
Nuo 1898 m. J. Alekna dirbo gydytoju Smolensko (Rusija) gubernijos ligoninėje, vėliau Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninėje. 1900 metais grįžęs į Lietuvą, J. Alekna buvo apkaltintas draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimu iš užsienio ir platinimu, per kratą pas jį buvo rasta "Varpo" žurnalo numerių. Už slaptą lietuvybės darbą J. Alekna carinės valdžios 1900 m. rugsėjo 30 d. buvo suimtas, daugiau kaip du mėnesius laikytas Liepojos (Latvija) kalėjime. Rusijos caro paliepimu 1901 m. jis dvejiems metams buvo ištremtas į Archangelsko (Rusija) guberniją, dirbo gydytoju Onegos miesto ligoninėje. 1902 m. vėl grįžęs į Lietuvą, J. Alekna gyveno ir dirbo gydytoju Ukmergėje, vadovavo Zarasų ligoninei, vėl dirbo privačiu gydytoju Ukmergėje, 1906-1908 m. buvo privatus gydytojas Rozalime (Pakruojo r.). 1909 m. jis baigė bakteriologijos kursus ir kelis mėnesius kovojo su cholera ir dėmėtąja šiltine Panevėžio apskrityje. Siekdamas tobulinti savo profesines žinias, 1909 m. jis vėl išvyko į Vakarų Europą, 1909-1910 m. Vienoje (Austrija) ir Berlyne (Vokietija) studijavo ausų, nosies ir gerklės ligas, įgijo medicinos daktaro mokslinį laipsnį. Nuo 1910 m. J. Alekna gyveno Kaune ir dirbo gydytoju.
Dalyvavimas Pirmajame pasauliniame kare
Per Pirmąjį pasaulinį karą jis dirbo Raudonojo Kryžiaus vyriausioje šiaurės fronto tarnyboje.
Indėlis į Lietuvos valstybės kūrimą
1918 m. grįžęs iš Rusijos į Lietuvą, J. Alekna apsistojo Vilniuje ir įsijungė į Lietuvos Valstybės tarybos sudarytą Sveikatos komisiją, kurios nariai buvo Jonas Basanavičius, Steponas Kairys ir Justinas Staugaitis. Ši komisija 1918 m. Nuo 1918 m. lapkričio iki 1919 m. kovo J. Alekna buvo antrojo ministų kabineto Vidaus reikalų viceministras ir pirmasis Lietuvos Respublikos Sveikatos departamento direktorius. Jo vadovaujamo departamento pagrindinis uždavinys buvo parengti naujus įstatymus ir teisinį sveikatos sistemos pagrindą, spręsti aktualias organizacines problemas. Vienu iš pirmųjų savo įsakymų J. Alekna paskyrė 20 apskričių gydytojus ir nustatė jų pareigas.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Veikla Kaune ir visuomeninė veikla
Lenkams užėmus Vilnių, J. Alekna persikėlė į Kauną, ten apsistojo ir liko iki gyvenimo pabaigos. Nuo 1920 m. 1919 m. kartu su kitais jis įkūrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Kauno medicinos draugijas, vėliau rūpinosi jų veikla, o 1936-1940 m. buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas. 1939 m. Kaune įkūrus Nukentėjusiems klaipėdiečiams šelpti komitetą, J.
Visur, kur tik gyveno ir dirbo J. Alekna, jis stengėsi suburti žmones visuomeninei veiklai. 1919 m. pavasarį J. Alekna kartu su gydytoju Pranu Sližiu buvo draugijos Lietuvos skautams remti steigimo iniciatoriai. 1919 m. birželį, kai buvo įsteigta Lietuvos Skautų Paspirties Draugija, rėmusi jauną sąjūdį ir nustačiusi Lietuvos skautijos organizacinę tvarką, J. Alekna buvo išrinktas jo valdybos nariu ir pirmuoju šios draugijos pirmininku penkerių metų kadencijai, šias pareigas ėjo 1919-1924 m., kol organizacija buvo pertvarkyta į Lietuvos Skautams remti draugiją. 1929-1935 jis vėl buvo išrinktas šios draugijos Centro valdybos nariu ir šios valdybos pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1935 m. balandžio, kol tokia draugija nustojo veikti. 1935-1940 m. J. Alekna buvo žymus lietuviškosios skautybės ugdytojas ir rėmėjas, 1922-1924 m. - pirmasis Lietuvos Skautų Šefas, 1930-1940 m. - Šefo pavaduotojas, nuo 1933 m. - vyresnysis skautininkas. Jis taip pat buvo Lietuvos Skautų sąjungos akademinio vieneto - Studentų Skautų Draugovės steigėjas (1924 m.), Akademinio skautų sąjūdžio korporacijos "Vytis" Garbės narys. J. Alekna buvo apdovanotas Lietuvos Skautų Sąjungos Gedimino Vilko ordinu (1925 m.), buvo antrasis asmuo, gavęs šį apdovanojimą.
Šeima ir atminimas
Buvo vedęs, žmona Janina Išoraitė-Aleknienė (1901-1995). Mirė 1952 m. spalio 17 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse (6 kvartalas, 24 kapas). Kapą ženklina stilizuota medinė stela-stogastulpis su išskobtu portretiniu bareljefu ir įrašu: "A+A Valstybės veikėjas / Lietuvos skautų kūrėjas / Dr. Jurgis Alekna / 1873-02-17-1952-10-17 / Žmona Janina Išoraitė / 1901-08-15-1995-12-29 / Uošvė Marija Išorienė / 1872-1948-05-06 / Sūnus inžinier. Jonas / 1928-06-19-1998-03-27 / Duktė gydyt. Danutė / 1926-06-04-2000-05-24".
Meno kūrėjo statusas
Meno kūrėjo statusas suteiktas 2012-07-02 LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-496.
Giminystės ryšiai
Virgilijus Alekna2024-2028 m. Kab. 2025 m. 1900PasirinktiSeimo komitetuoseSeimo komisijoseSeimo frakcijoseParlamentinėse grupėseSeimo interneto svetainėje skelbiamos Seimo narių biografijos yra sudarytos ir tikslinamos pagal Seimo narių pateiktą ir su jais suderintą informaciją.Gimimo data1972 m. vasario 13 d.Gimimo vietaTerpeikiai, Kupiškio r., LietuvaIšsilavinimas2005-2009Lietuvos kūno kultūros akademija (dabar - Lietuvos sporto universitetas), treniravimo sistemų magistras1999-2005Lietuvos kūno kultūros akademija, kūno kultūros bakalauras1991-1992 Vilniaus pedagoginis institutas (dabar - Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija)1985-1989 Panevėžio sporto mokykla-internatas1982-1985 Subačiaus vidurinė mokykla (dabar - Subačiaus gimnazija)1979-1982 Kupiškio rajono Lukonių pradinė mokyklaDarbo patirtis2011-2016Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, patarėjas sporto klausimais1994-2011 Vadovybės apsaugos departamentas (dabar - Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba) prie Vidaus reikalų ministerijosPolitinė karjeraNepartinis 2020-2024XIII Seimo narysNacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, narysJaunimo ir sporto reikalų komisija, pirmininkas2016-2020XII Seimo narysNacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, narysJaunimo ir sporto reikalų komisija, pirmininko pavaduotojasMigracijos komisija, narys (2018-2020)Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, narys (2016-2018)KitaLietuvių lengvaatletis, disko metikas, 2000 m. ir 2004 m. Vasaros olimpinių žaidynių čempionas ir rekordininkas, dukart pasaulio čempionas, Europos čempionas, nacionalinis čempionas ir rekordininkas. Keturis kartus laimėjo geriausio Lietuvos sportininko ir po kartą Pasaulio bei Europos geriausio lengvaatlečio titulą. 1998 m. Europos čempionate buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos medalininkas senojo žemyno pirmenybėse.Apdovanojimai: 2000 m. JAV žurnalo „Track and Fields News“ rinkimuose pripažintas Metų atletu (2000), už pasiekimus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1997, 2001), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi (2003).2005 m. tapo pirmuoju lietuviu, išrinktu Europos metų lengvaatlečiu. 2007 m. UNESCO būstinėje Paryžiuje iškilmingoje ceremonijoje UNESCO generalinis direktorius Koïchiro Matsuura inauguravo UNESCO sporto čempionu. Šis garbingas vardas suteiktas už veiklą propaguojant sportą mokyklose ir atsidavimą UNESCO idealams. 2012 m.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Pianistas Gabrielius Alekna studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. Liuciją Drąsutienę. 1996 m. jis buvo pakviestas tęsti mokslų Džiuljardo mokykloje Niujorke. 2006 m. jam suteiktas šios mokyklos muzikos menų daktaro laipsnis. G. Alekna yra keturiolikos konkursų laureatas, paminėtini L. van Beethoveno (Viena), Hilton Head (JAV), Marios Canals (Ispanija), M. K. Čiurlionio tarptautiniai konkursai. Koncertavo su Vienos radijo, Baltarusijos valstybiniu, Džiuljardo bei Naujojo Amsterdamo (abu Niujorko) simfoniniais orkestrais. Visus Vytauto Bacevičiaus „Žodžius“, išleistus britų kompanijos „Toccata Classics“, G. Alekna įrašė bendradarbiaudamas su dukart „Grammy“ apdovanota prodiusere Juditha Sherman bei triskart „Grammy“ apdovanojimui nominuota pianiste Ursula Oppens. Nuo 2011 m. rudens G. Alekna dirba vizituojančiu Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentu. 2011 m. Gabrielius Alekna atliko M. K. Čiurlionio mirties šimtmečiui skirtą koncertų turą dešimtyje JAV ir Kanados miestų. Tarp kitų 2011-2012 m. pasirodymų - Beethoveno 5-asis ir 3-iasis koncertai Niujorke su Naujojo Amsterdamo simfoniniu orkestru, rečitaliai Italijoje, Vienos „Musikverein“, „Bösendorfer Saal“ ir „Stadtsalon“ salėse, Lietuvos ir Minsko nacionalinių filharmonijų didžiosiose salėse, „Liszt in Vredenburg“ festivalyje Utrechte (Olandija), Čikagos ir Niujorko universitetuose, „Bösendorfer“, „Yamaha“, „Deutsches Haus“, Adelphi universiteto rečitalių salėse Niujorke ir kt. 2013 m. G. Alekna atliko Witoldo Lutosławskio fortepijoninį koncertą Minske su Baltarusijos valstybiniu simfoniniu orkestru, surengė rečitalius Niujorko „Carnegie Hall Weill“, Nacionalinėje galerijoje Vašingtone, Lenkų institute Romoje, Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje bei įvairiose salėse ir festivaliuose Lietuvoje. Įrašė Vytauto Bacevičiaus fortepijoninius koncertus (diriguojant triskart „Grammy“ apdovanojimui nominuotam dirigentui Christopheriui Lyndonui-Gee), kuriuos išleis viena svarbiausių tarptautinių leidybos kompanijų „Naxos“. Tarp 2012-2013 m. kamerinės muzikos pasirodymų - koncertai su violončelininkėmis Caroline Stinson ir Ann Alton, smuikininku Bartlomiejumi Nizioliu ir Čiurlionio kvartetu. Daugiau apie G. Aleknos veiklą žr.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui