Literatūra vaikams, ypač paaugliams, ne tik atspindi pasaulį, bet ir padeda jaunam žmogui jame orientuotis. Knygų karo tema, negalios, kitoniškumo paieškos - visa tai svarbios temos, kurias nagrinėja Anės Smit ir kitų autorių kūriniai. Ši apžvalga siekia atskleisti, kaip šios knygos padeda jaunam skaitytojui pažinti save ir pasaulį.
Karo Tema Vaikų Literatūroje: Tarp Skausmo ir Vilties
Knygų karo tema, skirtų jaunesniems ir vyresniems paaugliams, yra daugybė. Vienose ji išreikšta stipriau, kitose - labiau fonas, pirmame plane išlaikant pagrindinių veikėjų istorijas, kuriose parodoma, jog, nepaisant to, kas dedasi aplink, vyksta ir gyvenimas. Pasak Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vaikų skyriaus vyriausiosios bibliotekininkės Odetos Maziliauskienės, knygų karo tema skaitymas tarp jaunesnių skaitytojų pastaruoju metu nepakito - jos skaitomos nei daugiau, nei mažiau.
Psichologė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė teigia, kad natūralu norėti apsaugoti vaikus nuo sunkumų, tačiau paauglystėje vaikai patys ima labiau matyti skaudulius ir suprasti, kad toks suaugusiųjų ketinimas „apsaugoti“ vargiai pavyks. Skauduliai ir sunkumai yra mūsų pasaulio dalis. Anot psichologės, paaugliai ieško tikrų istorijų, nebūtinai su laiminga pabaiga, nori suprasti, iš kur kyla skausmas, kokia jo paskirtis ir kaip su juo gyventi. Tokios knygos padeda pažinti skausmą pačiam į jį neįbridus ir suprasti, kaip jaučiasi žmonės.
Karo tema knygose paaugliams dažniausiai pasakojamos įkvepiančios istorijos, padedančios išgyventi. Veikėjai randa būdų, kaip išgyventi, o skaitantysis gauna žinutę, kad net ir karo metu gyvenimas eina, net ir po visų baisybių nušvinta dangus ir gyvenimas tęsiasi, net ir praradus artimiausius, kažkada vėl įmanoma džiaugtis. Tokios istorijos įkvepia ir parodo, kad viltis yra. Be to, knygos gali padėti įsijausti į veikėjo gyvenimą ir pasitikrinti, kas tau priimtina, ar ne.
Skaitydami knygas vaikai turi pasitelkti savo vaizduotę. Jie atsirenka, ką jų vaizduotė gali pakelti - tą ir vizualizuoja. Jei bus baisu skaityti knygą, vaikas jos neskaitys. Jei skaitant kils jausmų - su vaiku galima apie tai pasikalbėti ir aptarti. Nieko blogo, kad vaikas turi jausmus ir gali jautriai reaguoti. Būtų keisčiau, jei nereaguotų. „Sunkių“ knygų skaitymas gali tapti būdu vaikui išsipasakoti apie tai, kas neramina. Dr. M. Skerytė-Kazlauskienė pataria specialiai nesiūlyti tokių knygų vaikams vien dėl to, kad kaimynystėje vyksta karas, bet ragina leisti jiems kalbėti, domėtis, o jei jie nori šia tema sužinoti daugiau - padėti išsirinkti knygą, kurią suaugusieji galėtų skaityti kartu.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Knygos darželio auklėtojams
„Karas išgelbėjęs mano gyvenimą“ ir tęsinys: Stiprybė ir Drąsa Karo Fone
Knyga „Karas išgelbėjęs mano gyvenimą“ ir jos tęsinys pasakoja apie Adą, mergaitę su fizine negalia, kuri karo metu atranda save ir savo stiprybę. Ada kartu su mažuoju broliuku Džeimiu gyvena globėjos Suzanos namuose, tačiau Adai vis dar sunku patikėti, kad pagaliau viskas bus gerai. Ir tikrai nelengva tikėti gražia ateitimi, kai tebevyksta Antrasis pasaulinis karas. Net jei nuošaliame Anglijos kaimelyje karas ir turėtų būti toli, jis vis tiek arčiau negu norėtum.
Tačiau Ada yra tikra kovotoja. Ji išmoko vaikščioti bei jodinėti net ir su nesveika koja, jos nepalaužė nei skurdas, nei nemylinti mama. Ada sugebės pasipriešinti bet kokiai neteisybei. Autorė meistriškai atskleidžia brolio ir sesers tarpusavio ryšį, savitarpio pagalbą ir aplinkinių žmonių jautrumą. Ši knyga - tai jautrus pasakojimas apie tai, kaip karas gali tapti išsigelbėjimu, o negalia - ne kliūtimi, o paskata atrasti savo stiprybę.
Kitoniškumas Vaikų Literatūroje: Empatijos ir Supratimo Link
Pastaraisiais metais atsirado daug gerų grožinių tekstų apie „kitokį aš“. Knygos padeda suvokti, kad šalia mūsų gyvena žmonės, turintys vienokią ar kitokią negalią: kitaip judantys, kitaip mąstantys, kitaip atrodantys. Mums kartais sunku įvertinti jų pastangas atliekant patį paprasčiausią veiksmą, sunku perprasti jų pasaulio suvokimą. Literatūra, nagrinėjanti kitoniškumo temas, skatina empatiją ir supratimą.
„Autistas ir pašto balandis“: Pasaulis Autisto Akimis
Už „Autistą ir pašto balandį“ Rodaan Al Galidi 2011 m. apdovanotas Europos Sąjungos literatūros premija. Romane pasakojama savitai pasaulį reginčio pagrindinio veikėjo - autisto Gerto - gyvenimo istorija. Auginamas vienišos motinos, genijaus talentais ir keistenybėmis išsiskiriantis vaikinas gyvena užsisklendęs savoje fantazijų karalystėje, atšlijęs nuo įprasto mums pasaulio. Kitus jis matuoja savais matais, ir iš to kyla virtinė nesusipratimų - komiškų ir liūdnų, pikantiškų ir neįtikėtinų.
Daugiausia laiko Gertas praleidžia sendaikčių krautuvėje, kur į jo rankas atsitiktinai patenka sulūžęs Antonijaus Stradivarijaus smuikas. Susidomėjęs Gertas jį išardo ir pagal jo dalis sumeistrauja naują instrumentą, skambantį ne prasčiau nei garsiojo meistro smuikai. Šis posūkis visiškai pakeičia vaikino gyvenimą. Kitą žingsnį supančio žmonių pasaulio link Gertui padeda žengti nusipirktame name surastas pašto balandis. Atkaklus paukštis nenori palikti namų ir nuolat į juos grįžta. Burkuolis tampa Gertui ne mažiau svarbus, kaip ir jo smuikai. „Jis - beveik smuikas.“
Taip pat skaitykite: Pasaulio paslaptys per eksperimentus
„Anksčiau Gertas tikėjo laidais, kurie sujungia tarpusavyje mašinas, tačiau dabar suvokė, kad menas yra puikiausias laidas, siejantis ne tik prietaisus ir mašinas, bet viską. Menas Gerto pasaulį išplėtė už sendaikčių krautuvės ribų. Menas paverčia medį smuiku, smuiką - siela. Ši knyga - žvilgsnis į jauno „kitokio“ vaikino gyvenimą, mums gal ir sunkiai suprantamo, gal ir ne visada tinkamai vertinamo.
„Benediktas ir Oskaras“: Draugystė Nepaisant Skirtumų
Benediktas - Dauno sindromu sergantis penkiolikmetis, gyvenantis kartu su mama ir katinu Ponu Ūsu. Jam svarbiausios trys spalvos: geltona - puiki nuotaika, žalia - vidutiniška nuotaika, raudona - Benediktas piktas. Jo gyvenime netrūksta suvaržymų, nes jis KITOKS. Vieną mokyklinio karnavalo vakarą Benediktas iškeliauja namo vienas. Netikėtai jis sutinka asmeninių problemų kamuojamą Oskarą.
Taip prasideda nuotykių ir atradimų kupina judviejų kelionė, kurios metu gimsta draugystė, suartinanti du, rodos, visiškai skirtingus vaikinų gyvenimus. Knyga skirta paaugliams, bet puikių minčių ras ir suaugusieji. Kaip pastebi pati autorė: „Ši knyga tau pateiks keletą nelabai patogių klausimų. Galbūt privers nusišypsoti. Arba gūžtelėti pečiais. O gal tiesiog primins, kad tam tikri dalykai gyvenime turėtų vykti visiškai kitaip. Pokyčiai neįvyks už uždarytų durų, tyliai šnabždant burtažodžius. Jie turi vykti dabar, šiuo metu, miesto gatvėse, viešajame transporte, mokyklose, net tavo namų laiptinėje arba automobilio stovėjimo aikštelėje.
„Viktorija“: Pasaulis Paraidžiui
Mergaitė auga labai ją mylinčioje šeimoje ir jos vardas Viktorija, visai kaip Švedijos princesės. „Aš irgi esu princesė, nors ir ne visos Švedijos - tik mūsų šeimos“ - knygoje prisistato ji. „- Labanakt, princese, - sako mama su tėčiu, kai apkamšo mane antklode. Kiekvieną vakarą“. Savo knygoje aš papasakosiu apie vieną paprastą dieną. Tiesa, viskam neužteks vietos, nes per vieną dieną nutinka tiek daug dalykų. Bet jūs sužinosite, kas įvyko mokykloje ir ką mudu su tėčiu radome baseine. Taip pat išgirsite mano mėgstamiausią pasaką. Ji yra apie mane, Viktoriją, kuri serga Dauno sindromu.
Mergaitė viską supranta „paraidžiui“. Jei mama pametė protą, tai reikia skubiai visur jo ieškoti….Jei paišysi pinigus, gali pakliūti į kalėjimą. Knyga gan prieštaringai buvo sutikta Lietuvoje dėl vieno vienintelio epizodo, kai mergaitė besimaudydama duše garsiai nusistebėjo dėl vieno dėdės pim* dydžio. Bet gal neturėkim išankstinių nuostatų neperskaitę knygos?
Taip pat skaitykite: Knygos evoliucija
„Tas keistas nutikimas šuniui naktį“: Aspergerio Sindromas ir Drąsos Paieškos
Penkiolikmetis Kristoferis - labai neįprastas knygos pasakotojas. Skaitytojas tiki ir tuo pat metu negali juo patikėti. Kristoferiui patinka skaičiai, schemos ir formulės, jis domisi matematika ir svajoja tapti mokslininku. Bet jis neatpažįsta melo, nesupranta metaforų ir juokų. Berniukas nesuvokia emocijų ir nemėgsta būti liečiamas - visa tai lemia Aspergerio sindromas, bet pats pasakotojas atskleidžia savo pojūčius be medicininių terminų.
Vieną vakarą Kristoferis kaimynės sode randa šake persmeigtą šunį. Kadangi jam patinka šunys ir detektyvai, berniukas nusprendžia išsiaiškinti, kas nutiko pudeliui. Taip prasideda drąsos ir išbandymų kupinas nuotykis. „Tas keistas nutikimas šuniui naktį" - itin originali ir nuoširdi knyga pasakoja apie visuomenę, žmones ir jų santykius. Tarp Kristoferio ir jo tėvų, tarp Kristoferio ir kiekvieno iš mūsų plyti paslaptinga bedugnė, nors pagrindinis veikėjas atrodo keistai artimas. „Tas keistas nutikimas šuniui naktį" britų rašytojui Markui Haddonui pelnė tarptautinę šlovę.
„Stebuklas“: Kitoks Veidas, Didelė Širdis
Dešimtmetis Ogastas Pulmanas niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių. Ir visgi jis yra kitoks negu visi. Todėl Ogastas niekada nelankė mokyklos. Bet į penktąją klasę jis turės eiti tikroje mokykloje. Ogastas žino, kad dauguma vaikų jį įskaudina netyčia, todėl galvoja - visiems bus geriau, jei mokykloje jis laikysis atokiau nuo naujųjų bendraklasių ir pasistengs per daug nekristi į akis. Bet ar tai įmanoma, kai taip nori susirasti draugų ir esi toks draugiškas, drąsus, sumanus, geraširdis ir linksmas kaip Ogastas?
Šią šiltą, išmintingą ir sąmojingą R. J. Palacio knygą skaitytojai dažnai pavadina stebuklu. Rašytojai ir Ogastui pavyko įrodyti - kai labai nori, gali pasiekti didelių pergalių. Net jei esi vaikas su kitokiu nei visų veidu. Pats herojus save apibūdina labai taikliai ir atvirai skaudžiai: „Tai ką aš manau: vienintelė priežastis, dėl kurios nesu normalus, yra tai, kad niekas manęs nelaiko normaliu. Manau, vienintelis žmogus pasaulyje, kuris supranta, kad esu toks kaip visi, - aš pats. Beje, aš vardu Ogastas. Nepasakosiu, kaip atrodau. Kad ir ką manytumėt, tikriausiai yra daug baisiau. Tiek knyga, tiek filmas (2017 m.) pasaulyje susilaukė didelio susidomėjimo.
„Ana“: Paauglės Pasaulis ir Neįgalus Brolis
Tai - viena garsiausių autorės (Renate Welsh) knygų. Apysakoje ji žvelgia į trylikametės Anos pasaulį. Atrodytų, jog nėra ką pasakoti: mokykla, šeima, draugai, laisvalaikis. Tačiau autorė sugeba įžvelgti Anos vidų. Iš šalies neatrodytų nieko ypatingo: darni šeima, paslaugi mama, paprastas tėvas, keistokas senelis, ideali draugė ir… neįgalus brolis. Knygos pradžioje lyg dėlionėje atsiskleidžia Anos namai, jos brolis, ir galiausiai Anos vidus.
Anai sunku - juk ji turi neįgalų brolį, ir skirtingai nei kiti paaugliai, ji rūpinasi juo. Ji lyg atsitveria sieną tarp šeimos, draugų. O jie nesugeba pralaužti sienos tarp Anos su Jakobu (toks brolio vardas). Vienintelė Lėja rodo iniciatyvą suprasti Anos pasaulį. Autorė Lėjoje sukuria idealios draugės portretą. Ji visada šalia, visada išklausys, supras, su ja linksma grįžti iš pamokų, gera jai išsipasakoti. Lėja - naujokė muzikos mokykloje, linksma mergaitė Anos metų. Tačiau ir jai nelengva prasiskverbti pro sieną, skiriančią ją ir Aną. Ir, atrodytų, knygos ašis sukasi aplink Aną, jos draugę ir jų santykius. Tačiau knygoje labai svarbus Jakobas, juk dėl jo Ana taip stengiasi.
„Kvailys“: Gyvenimas Su Protiškai Atsilikusiu Broliu
„…jei Jakobas kam trukdo, tas gali išvis neateiti. Kvailys pusbalsiu žaidė su trimis šaukštais. Du sriubos šaukštai - tėtė šaukštas ir mama šaukštas. Arbatinis šaukštelis - vaikutis.- Tu i-dio-tas, - sakė jam tėtė šaukštas. - Man tavęs nebereikia.- Mama šaukštas - ji numirs. O tėtė šaukštas - jis atiduos vaikutį į pensioną. Sakome, tai bus puodelis.Kvailys panardino mažąjį šaukštelį į kavos likučius.- Gelbėkite, skęstu! Pliumpt, pliumpt, aš skęstu… vaikutis šaukštelis - Malikrua jis numirtų, ir brolis išsiveš jį į kitus namus…
Susipažinkite su Kvailiu, beje, tikruoju vardu niekas jo ir nevadina. Tėvui per sunku rūpintis sūnumi, mat būdamas 22 metų Kvailys elgiasi kaip trejų metų vaikas. Taigi jį globoti imasi septyniolikmetis brolis Kleberas. Kvailio ir Klebero gyvenime niekas nėra paprasta. Bet tą dieną, kai Kleberas ryžtasi įsikurti nuomojamame bute su keturiais studentais - trimis vaikinais ir mergina - kad išgelbėtų brolį nuo pensiono, tada iš tiesų viskas darosi sudėtinga! Nuotaikinga ir graudi knyga, įtaigiai atskleidžianti protiškai atsilikusio vaikino pasaulį. Nuoširdžios Kvailio pastangos prisitaikyti dažnai sukelia sumaištį kitų žmonių gyvenime, o kartu ir padeda geriau pažinti aplinkinius.
Marie-Aude Murail, viena žymiausių šiuolaikinės prancūzų jaunimo literatūros autorių, išleidusi daugiau kaip 80 knygų, apie rimtas problemas kalba žaismingai ir su švelniu humoru, jos istorijos nepaprastai įtaigios ir kupinos humanizmo.
„Rūsys“: Paslaptys ir Tolerancija
Robertas Swindells - gerai žinomas Anglijos vaikų, paauglių rašytojas, knygos išverstos į daugelį pasaulio kalbų. Knygų populiarumą turbūt lėmė, kad autorius ėmėsi aktualių, gal ne visada patogių temų, drąsiai vaizduoja supantį pasaulį su visomis jo bėdomis. Apie savo skaitytojus rašytojas sako: „Rašau tai, kas jiems įdomu, tokias knygas, kokias pačiam vaikystėje patiko skaityti“. Knygos veiksmas vyksta mažame miestelyje, kur visiems viskas „ant akių“.
Dvylikametės Martos šeima atrodo keistoka: neturi nei kompiuterio, nei televizoriaus, nei madingų rūbų, be to, neleidžia mergaitei kviestis svečių. Šeima turi paslaptį… Rūsyje slepiamą neįgalų vaiką. Knyga parašyta 1973 m., o rudenį jau išversta į 46 užsienio kalbas.
A. Lindgren Kūryba: Fantazija ir Sudėtingos Gyvenimiškos Temos
Ši knyga skiriasi nuo kitų A. Lindgren knygų. Ją galėtume priskirti prie fantastikos knygų, kur pilna fantazijos: išgalvota šalis, stebuklingas pomirtinis gyvenimas, bet kartu joje paliečiamos gan sudėtingos gyvenimiškos temos: mažojo broliuko liga (jis negali vaikščioti), mirtys, išdavystė, tironija. Šalia sudėtingo pasaulio egzistuoja ir kitas, šviesusis, pilnas brolio meilės, vilties, drąsos, ištikimybės, draugystės. Pagrindiniai veikėjai: du broliai Junatanas ir Skrebutis.
Vienas iš brolių Skrebutis serga nepagydoma liga. Bet atsitinka taip, kad abu broliai kartu atsiduria pomirtiniame pasaulyje Nangijalos šalyje. Tai be galo šviesus pasaulis, kur nuolat žydi sodai, prie laužų pasakojamos istorijos. Bet kartu čia veikia ir blogio jėgos, gyvena slibinas Katla, šalį valdo tironas Tengilis. Broliai prisijungia prie kovotojų, turi įveikti baimes, išspręsti daug nevaikiškų problemų. Pati A. Lindgren paklausta, kas įkvėpė parašyti tokią liūdną istoriją, pasakojo, kad mintis kilo važiuojant traukiniu. Buvo ankstyvas rytas, saulė kažkaip keistai stebuklingai apšvietė ežerą… Čia galėtų būti stebuklų pilna šalis, joje be abejo gali įvykti įstabių dalykų…
Vėliau autorė kapinėse pamatė paminklą dviems broliukams su užrašu: „Čia ilsisi jauni broliai Johan Magnus and Achates Phalen, mirę 1860“. „Tuomet iškart supratau, kad mano kita knyga bus apie mirtį ir apie tuos du mažus broliukus“, - sakė rašytoja. Ši knyga sulaukė didelio populiarumo Švedijoje.
Alanas Maršalas: Įveikiant Negalią ir Siekiant Svajonių
Žymus rašytojas Alanas Maršalas (1902-1984) gimė ir augo egzotiškoje Australijoje. Jo tėvas buvo jojimo treneris. Ir, žinoma, jis svajojo, kad jo sūnus taip pat taptų puikiu raiteliu. Tačiau berniukas susirgo poliomielitu ir liko fiziškai neįgalus visam gyvenimui, tačiau tai nesutrukdė grįžti į sveikų žmonių pasaulį ir tapti populiarių knygų autoriumi. Viena žinomiausių tarp jų, pirmą kartą išleista 1955 m., pirmoji jo autobiografinės trilogijos dalis „Aš moku peršokti per balas“.
Pagrindinis knygos herojus - berniukas, irgi gyvenantis Australijoje. Jo tėtis žirgų prajodinėtojas. Vaikas gimė visiškai sveikas, tik vėliau susirgo vaikų paralyžiumi. Staiga prasidėjusi liga prikausto vaiką prie lovos, ir vaikščioti jis gali tik su ramentais. Alanui atrodo, kad žodis „neįgalus“ - tai ne apie jį. Jo drąsa, optimizmas ir tikėjimas, kad viskas bus gerai, padeda jam nepalūžti.
Atskiro paminėjimo nusipelno nuostabūs herojaus tėvai, tik, rodos, yra viena maža „bėdelė“: „ Reikės ką nors pritaisyti prie tavo ramentų, kad neklimptų į smėlį; juk kada nors mes patrauksime į tuos kraštus“. Ramentai bus visada, tačiau jie neleis sugriauti vaiko gyvenimo! Kaip ir visi jo bendraamžiai, Alanas mėgsta šokinėti, bėgioti ir svajoja tapti tokiu pat geru jojiku kaip ir jo tėvas… Ir dar, parašyti „ knygą, tokią kaip „Koralų sala“.
Jis jodinės arkliais, su kitais berniukais medžios triušius ir netgi gaus stipendiją, kuri leis išvykti mokytis į prestižinį sostinės universitetą. Noras gyventi ir meilė jį supančiam pasauliui padėjo berniukui įveikti negalią - suaugęs jis ne tik jodinėjo, bet ir kopė į kalnus, plaukiojo. Galima tik spėlioti, koks smūgis tėvams buvo mylimo sūnaus liga ir kaip jiems buvo sunku gyventi žinant, kad jie negali nieko pakeisti. Į gydytojo pastabą: „jei tai būtų mano sūnus, aš labai nerimaučiau“, mama atšauna „to betrūko“. Jie visą gyvenimą palaikė mažąjį Alaną, vaikystėje padėjo jam būti paprastu berniuku, sugebėjo padėti sūnui nenusivilti gyvenimu, netapti piktu ir nepasiduoti. Alanui padėjo ir kiti miestelio gyventojai bei, žinoma, jo draugai.
Alex T. Smith: Humoras ir Netikėti Herojai
Alex T. Alex T. Tai išdykėliškas, nuotykių pilnas ir be galo juokingas pasakojimas apie netikėtą herojų - siaubingą susiraukėlį Rukšną, kuris nemėgo VISŲ ir VISKO (na, gal išskyrus briuselinius kopūstus). Pikčiurnai nepatiko nei šokoladas, nei braškės, nei dainos, nei šokiai, nei kačiukai. Praustis jam buvo nesmagu, kojinės jį erzino, lietus piktino, o šventiniai atvirukai siutino. O labiausiai už viską Rukšna nekentė… KALĖDŲ. Kaip jam sekėsi ir kokių nuotykių patyrė Rukšna, sužinosite atsivertę šią žaismingai iliustruotą knygą.
Britų autorius ir iliustruotojas Alexas T. Smithas (g. „Rukšna ir jo Baisus, Begėdiškas planas“ - dar viena, šįkart kiek netikėta, tačiau labai nuotaikinga ir humoro pilna Alexo T. Smitho kalėdinė istorija. Joje pasakojama apie siaubūną Rukšną, kuris dienas leido niurzgėdamas ir ant visų pykdamas. Jį erzino viskas, kas kitus džiugino. O Kalėdų Rukšna nekentė su didžiausiu užsidegimu, tad sugalvojo, kaip jų atsikratyti. Šią knygą sudaro 28 trumpi, žaismingi ir gausiai iliustruoti skyriai.
Maurice’as Sendakas: Keičiant Vaikų Literatūros Tradicijas
Maurice’as Sendakas (1928-2012) - Lietuvoje, deja, dar mažai žinomas vaikų knygų kūrėjas, nors pasaulinės vaikų literatūros klasikos kontekste jis - itin svarbi asmenybė, su kurio knygomis užaugo ne viena skaitytojų karta, o pačios knygos nuolat tapdavo diskusijų objektu ir net buvo oficialiai draudžiamos kaip netinkamos vaikams skaityti. Kūrėjas ne tik rašė ir iliustravo savo knygas vaikams, bet piešė iliustracijas ir daugybei kitų autorių knygų. Už savo darbus M. Sendakas yra gavęs ne vieną reikšmingą įvertinimą ir apdovanojimą, tarp kurių - Hanso Christiano Anderseno premija (už iliustracijas, 1970) bei Astridos Lindgren atminimo medalis (už literatūrą vaikams, 2003).
Pagaliau, po penkiasdešimt ketverių metų nuo knygos pasirodymo, turime lietuviškai išverstą garsiausią M. Sendako istoriją vaikams „Kur gyvena pabaisos“ ( „Where The Wild Things Are“; vertė Violeta Palčinskaitė, VšĮ „Laikas skaityti“, 2017). Ši vaikų literatūros šedevru vadinama knyga, tikimės, yra tik pažinties su M. Maurice’as Bernardas Sendakas gimė 1928 m. birželio 10 d. Brukline (JAV) lenkų žydų emigrantų šeimoje. Jo vaikystė buvo sunki - tiek dėl nerasto ryšio su tėvais (jie taip ir nesugebėjo prisitaikyti svetimoje šalyje), tiek dėl istorinių ir socialinių aplinkybių: skurdo, Didžiosios depresijos, Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto, kurio metu žuvo beveik visi M. Sendako giminaičiai Europoje.
Rašytojas nuolat sulaukdavo prieštaringų vertinimų dėl savo kūrybos vaikams. M. Sendakas keitė nusistovėjusias amerikiečių vaikų literatūros tradicijas, pagal kurias buvo įprasta vaizduoti džiugią, romantizuotą vaikystę, jaunus, tvarkingus, mandagius herojus, kuriems nenutinka nieko labai blogo, o pabaigoje viskas gražiai išsisprendžia bei pateikiamas aiškus, konkretus moralas.