Įvadas
Andrius Užkalnis - žinomas Lietuvos publicistas, rašytojas, kulinarinis kritikas ir nuomonės formuotojas, dažnai nevengiantis aštrių pasisakymų ir provokuojančių temų. Pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukia jo įžvalgos apie tėvų ir vaikų santykius, ypač toksišką tėvų elgesį ir jo pasekmes. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip A. Užkalnio patirtys ir įžvalgos atspindi vaikų įtaką žmogaus gyvenimui, formuojant asmenybę, vertybes ir net karjeros pasirinkimus.
Toksiški tėvai ir jų poveikis
A. Užkalnis socialiniuose tinkluose pasidalijo mintimis apie tėvus abjuzerius. Abjuzas, anot jo, apima įvairias formas: fizinį ir psichologinį smurtą, saugumo jausmo nesuteikimą, sąlygišką meilę, nuvertinimą, autonomijos ir privatumo nesuteikimą, nepriėmimą, pasyvią agresiją, kaltės ir gėdos jausmų indukavimą. Toks elgesys sukelia vaikams traumas, kurias vėliau tenka gydyti terapijos pagalba.
Žurnalistas kelia klausimą, ar galima atleisti tėvams už tokį elgesį. Atsakymas teigiamas, jei jie pripažįsta savo klaidas ir nustoja taip elgtis. Tačiau dažnai tėvai tęsia savo nuodingą elgesį, kaltina terapeutus, šantažuoja ir skundžiasi giminėms. Vaikai jaučiasi įsipareigoję bendrauti su tėvais, net jei jie juos žaloja. A. Užkalnis pabrėžia, kad kiekvienas suaugęs žmogus atsako už savo žodžius ir veiksmus, todėl agresorius neturėtų būti paverčiamas auka.
Suaugęs vaikas turi rinktis: būti auka ir kentėti abjuzą arba rūpintis savimi. A. Užkalnis teigia, kad vaikai nėra skolingi smurtautojams ir neprivalo su jais būti, jei jie toliau žaloja. Jų pareiga yra saugoti save.
Dėmesio ir įvertinimo stoka
A. Užkalnis atkreipia dėmesį į situaciją, kai mama nežino, ką vaikas dirba. Jis teigia, kad mama ne nesupranta, o renkasi nesidomėti, nes nuvertina vaiko individualumą ir autonomiją. Toks elgesys verčia vaiką stengtis įrodyti tėvams, kad yra vertas meilės. Tačiau tėvai net nepasistengia suprasti vaiko pasiekimų.
Taip pat skaitykite: Žiurausko kūrybos apžvalga
A. Užkalnio patirtis rodo, kad jo mama ilgą laiką nesuprato jo darbo BBC ir norėjo, kad jis grįžtų į Lietuvą užsiimti kažkuo rimtu. Net gavęs laidą BTV, jis sulaukė klausimo, kas jam garantuoja darbą. Straipsnis žurnale „Žmonės“ buvo įvertintas kaip žemo lygio. Tai rodo, kad A. Užkalnis augo aplinkoje, kurioje nuolat jautė menkinimą ir nuvertinimą.
Vakcinacija ir tėvų įtaka
A. Užkalnis pasidalijo savo nuomone apie vakcinas. Jis teigia, kad yra už vakcinaciją ir skiepijo savo vaikus. Jam pačiam teko skiepytis daug kartų dėl kelionių į egzotines šalis. Jis neigia bet kokį šalutinį poveikį po vakcinacijos.
A. Užkalnis teigia, kad šeimos rate neteko susidurti su skiepų priešininkais, bet artimų draugų aplinkoje - taip. Jis išdėsto savo nuomonę, neturėdamas lūkesčių, kad kiti pakeis savąją. Jis mano, kad ginčuose negimsta teisybė.
Jis teigia, kad lietuviai linkę įžvelgti sąmokslą visur, kur yra piniginis aspektas. Taip pat, lietuviai yra mitų ir pasakų šalis, todėl jiems patinka girdėti „geras istorijas“. A. Užkalnis mano, kad farmacijai labiau apsimoka paskiepyti milijoną vaikų nuo tymų, nei gydyti tūkstančius susirgusių.
A. Užkalnis netoleruoja tėvų atsisakymo skiepyti savo vaikus, nes mano, kad tai turi būti privalomas dalykas. Civilizuota visuomenė turi turėti tam tikrą atsakomybę. Jis teigia, kad pasirinkimo laisvė šioje situacijoje yra neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė: A. Jančiausko požiūris
Jis teigia, kad kvailybė lengvai nugali mokslą ir su ja susidorojama tik labai didelio darbo ir ilgalaikių pastangų būdu. Pakeisti žmonių nuostatas užima labai daug laiko. A. Užkalnis pataria tėvams, kurie bijo skiepyti savo vaikus, pasikalbėti su mediku, tačiau būti atsargiems, nes yra medikų, kurie įvairiai patarinėja.
A. Užkalnis mano, kad mokyklose nepakankamai moko vaikus apie imunitetą ir užkrečiamas ligas. Jis rizikuoja įžeisti pedagogus, bet teigia, kad jie yra viena iš reakcingiausių populiacijų Lietuvoje.
Jis mano, kad žmogaus papilomos viruso vakcinos įvedimas į nemokamų skiepų kalendorių yra teisingas sprendimas. Jis teigia, kad vaikai skiepijami 9-11 metų ne todėl, kad jie ruošiasi pradėti lytinį gyvenimą, o dėl to, kad tas amžius yra klinikiniu požiūriu optimalus tai vakcinai.
Tėvo įtaka ir motinos pamokos
A. Užkalnis pasakojo, kad būdamas vaiku, iš tėvo spaudimo patyrė neįtikėtinai daug, o pagyrų beveik negirdėjo. Tačiau jis įvardija šią patirtį kaip naudingą, nes ji padėjo jam įgyvendinti savo tikslus.
Jo mama jam liepė niekada nesiskųsti, nes niekam neįdomios tavo problemos. Ji patarė tvarkytis su jomis pačiam ir niekam apie jas nepasakoti. Tada tave žmonės mylės ir gerbs. A. Užkalnis mano, kad tai auksinis patarimas.
Taip pat skaitykite: Žymūs Andriaus Gudžiaus pasiekimai
A. Užkalnis pasakojo, kad vienas jam rūpimų dalykų buvo uždirbti pinigų. Jo tėvai buvo labai skirtingi, nors abu dizaineriai. Tėvas ėjo nuo darbo prie darbo, o mama užtikrino finansinį stabilumą šeimoje. Jo tėvas buvo „hipis“ ir blaškėsi, o mama uždirbo pinigus.
Jo tėvas atsisakė buto ir automobilio, nes nenorėjo, kad kiti negautų to paties. Tačiau jis atsisakė automobilio ir dėl to, kad jis teršia gamtą.
A. Užkalnio tėvas surado jo raštelį su tikslais ir jam gerokai davė velnių. Jis liepė jam ruošti pamokas ir susitvarkyti kambarį. Taigi, jo tėvui tas raštelis nepatiko.
Kilmė ir kūrybinis palikimas
A. Užkalnis prabilo apie savo kilmę straipsnyje „Kas apgins Lietuvos rusus?“. Jo senelis Petras Užkalnis buvo literatūros kritikas ir komunistinio judėjimo veteranas. Jis pakeitė savo pavardę, pabėgęs iš kalėjimo. Jis studijavo Maskvoje ir rašė ugningus straipsnius komunistinio auklėjimo, ateizmo ir literatūros kritikos klausimais. Nuo 1946 m. dėstė rusų literatūrą Vilniaus universitete.
A. Užkalnis galanda savo plunksną, turėdamas už pečių senelio Petro kūrybinį palikimą. Abiejų Užkalnių stiliuje jaučiasi kažkas bendro - abu jie kovingi ir neieško žodžio kišenėje. Kaip literatūros kritikai, abu Užkalniai nemėgsta sentimentalumo ir verkšlenimo.
Santykiai su Fausta Marija Leščiauskaite
A. Užkalnis pamena, kad užsimezgus santykiams su Fausta Marija Leščiauskaite, jis išgirdo daug replikų apie tai, jog ji sugriovė šeimą. Jis yra devynių knygų autorius, vienas populiariausių rašytojų Lietuvoje, publicistas ir restoranų kritikas. Jis sėkmingai prekiauja savo vardo koldūnų linija.
Jis yra vienas iš 5 metus leidžiamo žurnalo „Užkalnis“ įkūrėjų ir pagrindinis jo autorius. Antroji žurnalo įkūrėja ir vyriausioji redaktorė yra Fausta. Kartu jie augina du šunis. A. Užkalnis garsus ir dėl savo tinklalaidžių, kuriose aptaria klausytojams rūpimus klausimus ir pasaulio aktualijas.
Fausta Marija Leščiauskaitė atvirai papasakojo, su kokiais išbandymais susidūrė gyvendama šalia žinomo ir skandalingo vyro. Ji neslepia esanti ambicinga moteris, tačiau jai neapmaudu, kad žvaigždė šeimoje yra Andrius.
Ji teigia, kad Andrius jai niekada neleido pasijausti blogai. Ji žino, kad jis yra žinomesnis ir populiaresnis, bet mano, kad jis į tai yra sudėjęs žymiai daugiau darbo nei ji. Ji nesijaučia prastai ir nepavydi jam.
Mūsų santykiuose yra buvę visokių labai kraštutinių situacijų. Ji šimtą kartų sakė, kad skiriasi ir nekenčia. Tačiau ji niekada nepavydėjo jam ir nelinkėjo blogo. Galų gale, tai yra meilė. Tu negali pavydėti žmogui - jo sėkmė yra mano sėkmė. Mes kartu gyvename.
Mitai apie Andrių Užkalnį
A. Užkalnis šyptelėjo, jog net ir po daugybės metų kai kurie mitai lietuvių galvose yra įsišakniję. Mitas apie tai, jog B. Nicholson yra jo sesuo, pasklido po vienos „Knygų mugės“ 2009 metais. O štai „visą tiesą apie Užkalnį“ atvirame laiške žiniasklaidai prieš daugybę metų išgalvojo ir paviešino pats Užkalnis.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Dažnai kartojami mano praeities dalykai, pavyzdžiui - išvažiavimas į Didžiąją Britaniją 1995 metais. Prieš tai, berods 1992 metais, prasidėjęs darbas „Lietuvos radijuje“. Daugeliui tai neva buvo įrodymas, kad buvau ne paprastas, o nomenklatūrinių tėvų vaikas ir turėjau „blatą“. Žmonės liausis apie tai kalbėti turbūt tik tada, kai manęs nebebus. Gali galvą į sieną daužyti, bet jų neperkalbėsi.
Nuo pirmosios knygų mugės dienos ryto joje besisukęs A.Užkalnis buvo kaip niekad nuotaikingas. Prie savo unikalaus stendo - didžiulio lagamino, įprasminančio jo meilę kelionėms - rašytojas raitė parašus, šnekučiavosi su gerbėjais, pokštavo. Vakarop, vis dar nepraradęs entuziazmo, jis susirinkusiems į pristatymą atskleidė, ko tikėtis iš jo naujausios knygos „Minčių srautas“. Tai - iš skirtingų gyvenimo laikotarpių surinkti tekstai,„besimėtę internete“. „Jie tokie pamestinukai, bet patys mylimiausi. O dar kai buvau chuliganiškesnis, galėdavau keiktis, vartoti necenzūrinę leksiką“, - kalbėjo A.Užkalnis. Pristatymą vesti patikėta autoriaus bičiulei, reklamos specialistei Dovilei Filmanavičiūtei-Miss Sheep, kuri nepagailėjo taiklių, tačiau aštrių ir kandžių klausimų. Pavyzdžiui, kodėl reikėjo surinkti internete besimėčiusius kūrinius. Gal po kelionių su mylimąja Fausta Marija Leščiauskaite pritrūko pinigų, tad teko atkapstyti senus archyvus ir išleisti naują knygą? „Su pinigais viskas normaliai, nes aš turiu koldūnus, - tarė A.Užkalnis. - Bet aš nuoširdžiai myliu šiuos tekstus. Vakar iki išnaktų sėdėjau virtuvėje, skaičiau ir galvojau: kaip gerai parašyta. Bet tai nėra ligos požymis.“ Knygos pristatymo metu atsakytas ir bene opiausias klausimas - patvirtinta, kad Andrius Užkalnis už maistą restoranuose susimoka pats. O svarstantiems, ar autoriui užtenka žinių kalbėti apie maistą, jis teigia: „Esu kritikas valgytojas, ne kritikas gamintojas. Manau, kad turiu nemažai žinių. Ar yra turinčių daugiau? Taip. Ar būtų tų, kurių įžvalgas apie maistą klausytų daugiau, tikrai ne.
Piktojo Užkalnio transformacija
Tiesa, vos tik įsibėgėjus pristatymui paliesta ir kita itin aktuali tema - kas nutiko Andriui Užkalniui? Kone vizitine kortele tapęs sarkazmas, skaitytojams prilygdavęs patyčioms, išnyko. Pats autorius to net nebando slėpti. „Esu mažiau piktas nei anksčiau. Buvo toks žanras - durnystės feisbuke, kai tiesiog padarai ekrano nuotrauką, pasidalini ir visi raičiojasi iš juoko. Pavyzdžiui, kai mamos klausia, ar dvynukai pilve yra vienodo amžiaus, arba internete tikrina, kaip vaikams padaryti plastinę operaciją, - prisimena autorius. - Neslėpsiu, po tokių dalykų būta skaudulių. Ir nors žmonės rašydavo tikrai kvailai, supratau, gi jų kvailumas nebuvo piktybinis, kad juos reikėtų skriausti.“ Po šio klausimo Dovilė Filmanavičiūtė taikliai pasitikslino - ar čia bandymas pataikauti savo skaitytojams, ar Faustos įtaka? „Taip, galima sakyti, kad aš dirbu publikai. O didžiajai daliai mano elgesys buvo pradėjęs nepatikti, žmonės pavargo nuo isterijos, purvo drabstymosi ir man reikėjo keistis. Ar tai buvo Fausta, kuri mane pastūmė keistis? Taip. Aš pats nebūčiau taip greitai susivokęs, bet būtų per vėlu. Ji man sakė, kad aš toliau nebegaliu taip staigiai praradinėti savo skaitytojų ir gerbėjų. Ir kad jeigu man neaišku, kur šitas kelias veda, galima pasižiūrėti į kitas gęstančias pramogų pasaulio žvaigždes“, - kalbėjo Andrius Užkalnis. Anot rašytojo, jo aplinkoje gausu užgesusių šalies žvaigždžių. Net ir tokių, kurie skambina naktimis paverkti ant peties. O tokio likimo, akivaizdu, autorius nenori. „Baisu, kai tavęs pradeda nebežinoti, tačiau mano aplinkoje to netrūksta. Ir kartoja visi tą patį - gi jie nekalti, kad aplinkui vieni debilai, kurie manęs nesupranta, - sako Andrius Užkalnis. - Fausta man padarė didžiulę paslaugą, kad ji man tai priminė. Ar tai buvo savanaudiška? Nežinau, bet kas nori būti su nevykėliu, kuris veda krikštynas už benziną ir maistą.“
Emigranto jausmas ir kelionės
Pastaruoju metu nemažai laiko kartu su mylimąja Fausta Marija keliaujantis A.Užkalnis pripažįsta ir pats neretai pasijaučiantis tarsi emigrantas, o šis komentaras turėtų pradžiuginti nemažą dalį jo skaitytojų, ar tų, kurie užkliūdavo senajam A.Užkalniui. Dabar į Lietuvą tenka grįžti ne tik dalyvauti knygų pristatymuose, bet ir susitaisyti dantis. Va, pirmadienį du protinius dantis teks išpjauti ir Faustai (po šio komentaro salėje nuskambėjo plojimai - red.), o pas odontologą teks užsukti ir A.Užkalniui. Jau metus breketus nešiojantis rašytojas ruošiasi susitvarkyti, kaip pats sako, nelabai tikusį žandikaulį. „Siauresnis, nei turėtų būti, - pripažįsta Andrius, ir net neklaustas pats priduria. - Operacija kainuos apie šešis tūkstančius eurų. Tik svarbu pabrėžti, kad ją atliks tas pats chirurgas, kuris tvarkė ir Vaido Baumilos žandikaulį. Tad ir breketai skirti tam, kad sustatytų visus esamus dantis į vietas, kad būtų galima tiksliai atlikti operaciją.“ 15min pasitikslino, kad ir breketai kainavo nemažai - 1,6 tūkst. eurų.
Kadangi naujausioje knygoje „Minčių srautas“ rašoma ne tik apie gyvenimą, maistą, bet ir keliones, pristatymo metu ši tema gvildenta ne kartą. Žinoma, tik įdomiausia akcentuoti, kad Andrių Užkalnį keliauti skatina ir visuomenės spaudimas. Pasirodo, kad faktas, jog šalia rašytojo stovi jauna draugė, kelia ir neigiamus komentarus. „Nė minutės nesigailiu savo santykių, bet tai nėra jau taip paprasta ir vienareikšmiška, kaip gali atrodyti“, - pripažįsta rašytojas. Kelionėse rašytojas ir Užkalnio žurnalo vyr. redaktorė Fausta atitrūksta nuo, kaip pats sako, vizualinio dėmesio. Kai eini ir tave vertina. Tad kelionėse, pripažįsta Andrius, tikrai geriau rašosi. „Ko gero, tos kelionės yra bėgimas nuo situacijos ir bandymas pasitraukti į šoną, kad ne taip degintų, dilgintų ir spardytų, kai tik nusisuki“, - sako Andrius. O ar buvimas su jaunesne mylimąja padeda plunksnai, klausė D.Filmanavičiūtė. Atsakymas - ne. Įkvepia nauji jausmai, džiaugsmas gyvenime, kad šalia tavęs yra mylimas žmogus.