Andrius Butkus - žinomas šokėjas, buvęs TV laidų vedėjas ir įvairių projektų dalyvis, kurio talentas ir charizma pavergė daugelio lietuvių širdis. Tačiau prieš septynerius metus Andrius tyliai paliko Lietuvą ir išvyko ieškoti naujų galimybių svetur. Šiame straipsnyje panagrinėsime Andriaus Butkaus gyvenimo kelią, jo karjerą Lietuvoje ir sprendimą išvykti, gyvenimą Ispanijoje ir Amerikoje, bei ateities planus.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Andrius Butkus gimė ir augo Lietuvoje, kur baigė Klaipėdos universiteto Menų fakultetą. Dar vaikystėje Andrius pasižymėjo užsispyrimu ir noru pasiekti daugiau. Paauglystėje jis net penkerius metus užsiiminėjo žirgų konkūro sporto šaka.
2001-2007 metais Andrius buvo Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ šokėjas. Su šiuo ansambliu jis pasiekė aukštų rezultatų: tapo Europos čempionu (2001, 2003, 2004, 2005, 2006 m.) ir vicečempionu (2002, 2007 m.), pasaulio čempionu (2002, 2003, 2004, 2005 m.) ir vicečempionu (2000, 2001, 2006 m.).
Lietuvoje A. Butkus buvo žinomas šokėjas, dainininkas, gatvėje žmonės jį atpažindavo. Artistams dėmesio reikia, kad ir kuriame pasaulio krašte jie būtų.
Sprendimas palikti Lietuvą
Po daugiau nei dešimtmečio darbo šokių, dainavimo ir televizijos projektuose Lietuvoje, Andrius pajuto, kad nori kažką pakeisti savo gyvenime. „Supratau, kad noriu ką nors keisti, kai pajutau, jog man visko per daug. Norėjau pagyventi kitose šalyse, suprasti kitokią kultūrą. Pamaniau, kad arba dabar, arba niekada. Išėjo dabar.“
Taip pat skaitykite: Žiurausko kūrybos apžvalga
Prieš septynerius metus Andrius Butkus tyliai paliko Lietuvą. 2004 m. baigė Klaipėdos universitetą Menų fakultetą.
Gyvenimas Tenerifėje
Pirmiausia Andrius išvyko į Tenerifę, Ispanijos salą, kur praleido pustrečių metų. Iš pradžių jis dirbo konsultantu batų parduotuvėje. Nors Andrius puikiai jautėsi Tenerifėje, jam netrūko draugų ir šeimos narių, kurie nuolat jį lankydavo.
„Neišvažiavau į nežinią. Planavau, dėliojausi, žinojau, kokie darbai manęs jau laukia, kad turėsiu kur apsistoti. Tenerifėje iki tol buvau lankęsis ne kartą, būdavau ten nuo savaitės iki mėnesio, kol galiausiai likau daugiau nei dvejiems metams.“
Persikėlimas į JAV ir darbas šokių treneriu
Gyvenimą Tenerifėje apvertė skambutis iš pažįstamo, kuris turėjo šokių studiją Sarasotoje, Floridoje. Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė: A. „Viską apvertė pažįstamo, kuris turi šokių studiją Sarasotoje, skambutis. Jis man tarsi priminė, kad nedaug tedirbu su šokiais… Man pasiūlė ne tik mokytojo poziciją, bet ir pačiam vėl profesionaliai šokti.“
Andrius užpildė paraišką, gavo darbo vizą ir išskrido į JAV. Taip prieš ketverius metus prasidėjo naujas Andriaus gyvenimo etapas.
Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė: A. Jančiausko požiūris
„Užpildžiau paraišką, kitus reikiamus dokumentus, valdininkams, matyt, pasirodė, kad Amerikai su mano pasiekimais manęs reikia, o kai visi formalumai buvo baigti ir labai greitai gavau darbo vizą, trauktis nebebuvo kur - išskridau. Koks buvo planas? Skridau su bilietu į vieną pusę, nes trejiems metams turėjau darbo sutartį, žinojau, kiek valandų dirbsiu, kiek man mokės už pamoką ir panašiai.“
Tačiau atvykusio lietuvio laukė šioks toks nusivylimas - Andriui nepatiko nei studija, nei miestas, nei žmonės. Be to, didžiulis minusas čia gyventi, jei neturi automobilio, tad Andrius iškart įsigijo dviratį ir važinėjo juo.
„Dievuliau, galvojau sau, kur aš papuoliau! Ateini į studiją - čia vien vyresnio amžiaus mokiniai, nuolat kirbėjo mintis, kur aš susirasiu draugų. Ir tai - net ne pirmas įspūdis. Lengvi nebuvo pirmieji dveji metai. Reikėjo ne tik daug ką sužinoti, bet dažnai ir priprasti, perlipti per save. Šiuo metu Andrius dirba šokių treneriu, o jo šokių partnerės - per 70 metų. Jis nustebo, kad JAV aštuoniasdešimtmečiai gyvena pilnavertį gyvenimą, žaidžia golfą, tapo, šoka. Dažniausiai šokių ateina mokytis našlės, kurios vėl nori jaustis jaunos, jas šokdina jauni vaikinai, moko elegancijos. Andriaus vyriausia studentų pora - džentelmenui 92-eri, damai - 87-eri.
„Dirbu šokių treneriu, šokių partnerės - per 70 metų, su patirtimi. Nustebau, kad JAV aštuoniasdešimtmečiai gyvena pilnavertišką gyvenimą, žaidžia golfą, tapo, šoka. Dažniausiai šokių ateina mokytis našlės, kuriuos vėl nori jaustis jaunos, jas šokdina jauni vaikinai, moko elegancijos. Mano vyriausia studentų pora - džentelmenui 92-eri, damai - 87-eri. Jie šoka poroje, aš juos saugau, kad nenugriūtų, kad nieko neatsitiktų, labai jais žaviuosi.“
Andrius čia - šokių mokytojas ir individualiai, ir grupių, o daugiausia jo mokiniai - vyresnio amžiaus moterys ir poros. Moterims Andrius - ir šokių partneris. Norėdamas, kad mokiniai turėtų tikslą, šokėjas su jais važinėja ir po konkursus - vieni jų vyksta Floridoje, kiti - ir toliau Amerikoje.
Taip pat skaitykite: Žymūs Andriaus Gudžiaus pasiekimai
„Moterys ir vyrai, kiek jau jų turime, nori būti užsiėmę, o konkursai čia - be didžiulės konkurencijos, be kovos jausmo. Visi čia draugiški, visi supranta, kaip nelengva išmokti šokti. Reikia ir drąsos, ne kiekvienas medikas, bankininkas ar advokatas be baimių išeina iš savo komforto zonos ir šoka. Emocija ir jausmas čia - kaip didelės šeimos, kurie visus palaiko ir džiaugiasi susitikę.“
Gyvenimo Amerikoje ypatumai
Gyvendamas Floridoje Andrius džiaugiasi žmonių šypsenomis ir bendravimu - amerikiečiai nebijo sakyti komplimentų, čia gatvėje tavęs gali paklausti, kokie tavo kvepalai, nes tokius norėtų nupirkti ir savo vyrui, ar pagirti šukuoseną. Žmonės čia drąsiai giria vieni kitus, net ir nepažįstamus praeivius.
„Gyvendamas Floridoje Andrius džiaugiasi žmonių šypsenomis ir bendravimu - amerikiečiai nebijo sakyti komplimentų, čia gatvėje tavęs gali paklausti, kokie tavo kvepalai, nes tokius norėtų nupirkti ir savo vyrui, ar pagirti šukuoseną. Žmonės čia drąsiai giria vieni kitus, net ir nepažįstamus praeivius.“
Kalbėdamas apie gyvenimą už Atlanto šokėjas prasitarė, kad pinigai už jo darbą čia kur kas didesni, nei kad buvo Lietuvoje, tačiau ir pragyvenimas nėra pigus. Pavyzdžiui, už buto nuomą kas mėnesį jis atseikėja pustrečio tūkstančio dolerių (apie 2,3 tūkst. eurų).
Andriaus šokių partnerė Maria Balashova - studijos, kurioje jis dirba, savininko žmona. Kai atvyko lietuvis, moteris laukėsi kūdikio, bet iškart prasitarė, kad pagimdžiusi norėtų su juo šokti profesionaliai.
„Maria buvo šokusi penkerius metus, bet jos lygis nebuvo itin aukštas. Aš jau tikrai neplanavau grįžti į profesionalaus šokėjo vaidmenį. Juolab kad Lietuvoje ar Europoje šokiuose jau buvau pensininkas. O Amerikoje yra profesionalų, kuriems netrukus bus ir 50 metų, ir jie puikiai pasirodo konkursuose. Esu realistas, žvaigždžių nuo dangaus man nereikia, bet smagu ir pačiam pasirodyti, be to, džiaugiuosi, kad padedu savo svajonės siekti partnerei, - surasti profesionalų partnerį, turintį patirties, čia nėra paprasta.“
Kasdienybė ir pomėgiai
Andrius pripažįsta, kad jo kasdienybė yra gana intensyvi, ypač sezono metu. Jis pasakoja apie savo įtemptą darbo grafiką, kuris prasideda anksti ryte ir tęsiasi iki vėlyvo vakaro. Nepaisant to, Andrius stengiasi rasti laiko kelionėms ir poilsiui. Jis mėgsta lankytis Bostone, kuris jam atrodo vienas europietiškiausių Amerikos miestų.
Šventės Amerikoje taip pat turi savitą atspalvį. Andrius pastebi, kad amerikiečiai labai mėgsta puoštis ir švęsti įvairias šventes, o šventinė atmosfera JAV yra labai jaučiama.
Artimųjų ilgesys ir asmeniniai santykiai
Kalbėdamas apie Lietuvą, Andrius neslepia ilgesio šeimai, draugams ir net lietuviškam maistui. Jis stengiasi grįžti į Lietuvą bent kartą per metus.
Nors dainininko gyvenimas pilnas veiklos, šiuo metu jis neturi antrosios pusės.
Muzika ir duetas su Inga Valinskiene
Lietuvoje Andrius daugeliui žinomas dėl savo sėkmingo dueto su Inga Valinskiene. Nors šiuo metu jie kartu nekoncertuoja, atlikėjas džiaugiasi, kad pernai po ilgo laiko vėl pasirodė scenoje kartu ir sako, iki pat šiol su Inga palaikantis ryšį.
Grįžimas į Lietuvą ir ateities planai
Į Lietuvą vasarą trumpam grįžęs Andrius neslepia - čia jam dainuoja širdis.
„Jausmas, kad skrendi namo, labai stiprus. Lietuva buvo ir liks mano namai - čia gimiau, augau, čia mano šeima, čia - širdis. Jaudulys grįžtant visada yra. Visada maniau, kad esu užkietėjęs rytietiškų patiekalų mėgėjas, bet namuose kaskart patiriu, kad lietuviški patiekalai - be galo gerai! Pirmiausia ėjau ragauti šaltibarščių ir visko, kas pagaminta iš bulvių. Ką jau kalbėti apie nuostabią mūsų šalies gamtą, o oras toks, kad jaučiuosi kaip Floridoje.“
Jausmas vėl stovėti gimtosios šalies scenoje, pasak A. Butkaus, fantastiškas, juolab kad ir publika dešimtmetį mininčius „Džentelmenus“ pasitiko pasiilgusi, o šalia, užkulisiuose, laukė pažįstami veidai.
Kol kas į Lietuvą jis grįžti neketina.
„Nežinau, kiek laiko dar ten būsiu, gal grįšiu, gal dar kažkur kelsiuosi, dabar, kai dirbu su šokiais, patogiau Amerikoje. Čia labai daug varžybų, kuriose dalyvauju.“
Andrius sako norintis sugrįžti į Lietuvą dažniau - bent jau koncertams ir susitikimams su artimaisiais.
A. Butkus atskleidė ir savo artėjančių metų planus: „Grįšiu į Lietuvą kovo mėnesį, su grupe „Džentelmenai“ turėsime antrąją savo koncertinio turo dalį, kuris vyks visą kovą, todėl visą mėnesį praleisiu Lietuvoje. Dar būtų idealu, jei man išeitų tada, kai sulėtėja sezonas, pavyzdžiui, vasarą, kokiam mėnesiui pargrįžti į Lietuvą ir aplankyti šeimą, draugus, turėti kaip ir atostogas, laisvą laiką nuo darbų“.
Andrius siekia gauti žaliąją rezidento kortelę ir pačiam spręsti, kada dirba Amerikoje, kada grįžta į Europą, namo.
„Mano tikslas - gauti žaliąją rezidento kortelę ir pačiam spręsti, kada dirbu čia, kada grįžtu į Europą, namo.
Intensyvus gyvenimas ir vienatvės akimirkos
Intensyvus grafikas ir geografinis atstumas skiria jį nuo artimųjų, todėl tai kartais priveda ir prie vienišumo akimirkų. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia išvysti artimuosius net iš kitapus Atlanto, Andriui svarbiausias - būvimas kartu. „Niekas nepakeis gyvo bendravimo ir būvimo kartu, tai čia faktas. To dalyko labai, labai trūksta čia“, - atvirai pripažįsta jis.