Alshaimerio Globos Nustatymo Tvarka Lietuvoje: Informacinis Vadovas

Demencija yra sindromas, apibūdinamas pažinimo funkcijų pablogėjimu, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Tai nėra atskira liga, bet terminas, apimantis įvairias ligas ir būkles, pažeidžiančias smegenis. Viena iš dažniausių demencijos formų yra Alzheimerio liga, kuri paveikia atmintį, mąstymą ir elgesį. Šiame straipsnyje aptariama, kaip nustatoma globos tvarka asmenims, sergantiems Alzheimerio liga Lietuvoje, kokios socialinės paslaugos prieinamos ir kaip jomis pasinaudoti.

Socialinės Paslaugos Demenciją Turintiems Asmenims ir Jų Šeimoms

Socialinės paslaugos - tai pagalba, teikiama asmenims ar šeimoms, kuriems dėl amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų sunku savarankiškai rūpintis savimi ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - padėti ugdyti gebėjimus, spręsti socialines problemas ir palaikyti ryšius su visuomene. Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.

Kas gali gauti socialines paslaugas?

Socialines paslaugas gali gauti įvairios gyventojų grupės:

• Senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos.
• Asmenys su negalia ir jų šeimos.
• Be tėvų globos likę vaikai.
• Socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos.
• Vaikus globojančios ir prižiūrinčios šeimos.
• Kiti asmenys ir šeimos, kuriems reikalinga pagalba.

Socialinių paslaugų poreikio nustatymas

Socialinių paslaugų poreikį vertina savivaldybės institucijos, paskyrusios socialinius darbuotojus. Poreikis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens nesavarankiškumą ir galimybes ugdyti arba kompensuoti savarankiškumą socialinėmis paslaugomis. Sprendimą dėl paslaugų skyrimo priima savivaldybė.

Vertinimo procesas apima:

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

• Kompleksinį asmens poreikių vertinimą, atsižvelgiant į amžių, funkcininius sutrikimus, negalią, socialinę padėtį, gebėjimus kasdieninėje veikloje ir kitas aplinkybes.
• Atsižvelgimą į kitų institucijų (pvz., sveikatos priežiūros specialistų) išvadas apie asmens būklę.
• Atsižvelgimą į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Socialinių paslaugų rūšys

Skiriamos socialinės paslaugos, kurios padeda asmeniui kuo ilgiau likti savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, išlaikant savarankiškumą. Demenciją turinčiam asmeniui gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis.

• Bendrosios socialinės paslaugos: teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros (konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, psichosocialinė pagalba, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, transporto organizavimas).
• Specialiosios socialinės paslaugos: teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose (socialinė priežiūra, laikino atokvėpio paslauga, dienos socialinė globa, trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa).

Socialinių paslaugų organizavimas

Socialinių paslaugų teikimą, finansuojamą savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, organizuoja savivaldybės. Jos vertina gyventojų poreikius, nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Socialinių paslaugų pasirinkimas tarp savivaldybių gali skirtis.

Seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas. Pirmas žingsnis - kreiptis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių.

Kokias socialines paslaugas gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo globėjas, šeima?

Bendrosios socialinės paslaugos:

• Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas.
• Psichosocialinė pagalba.
• Maitinimo organizavimas (jei asmuo nepajėgia maitintis savo namuose dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų).
• Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne.
• Transporto organizavimas (jei asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų).

Specialiosios socialinės paslaugos:

• Socialinės priežiūros paslaugos:
  • Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
  • Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas: asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant kasdienes veiklas (paslaugos teikimo trukmė pagal poreikį).
• Laikino atokvėpio paslauga: senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
• Dienos socialinė globa:
  • Integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.).
  • Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
• Trumpalaikė socialinė globa:
  • Asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus).
  • Institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
• Ilgalaikė socialinė globa: slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).

Paslaugų prieinamumas priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti.

Kur kreiptis norint gauti socialines paslaugas?

Norint gauti socialines paslaugas, finansuojamas savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšomis:

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

• Asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas.
• Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą.
• Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją, medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Ar galima rinktis, kuri socialinių paslaugų įstaiga teiks paslaugas?

Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė.

Per kiek laiko nustatomas socialinių paslaugų poreikis?

Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.

Jeigu paslaugos reikalingos skubiai

Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.

Socialinės paslaugos asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigoje

Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.

Ar socialinės paslaugos yra mokamos?

Tai priklauso nuo paslaugų tipo ir paslaugų teikėjo.

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

• Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai.
• Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.
• Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.
• Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
• Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Privalomasis sveikatos draudimas

Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Norint gauti šį draudimą reikia atitikti šiuos reikalavimus:

• Globėjo ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje.
• Demenciją turinčiam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas.
• Globėjas nesukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
• Globėjas neturi draudžiamųjų pajamų arba pajamos mažesnės negu atitinkamų laikotarpių Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesių algų suma.
• Globėjas nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje.
• Demenciją turintis asmuo nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (nėra teikiama ilgalaikė socialinė globa).
• Slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios: valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją; valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už negalią turinčių asmenų slaugą namuose.

Norint gauti valstybinį socialinių pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisinės Priemonės, Užtikrinančios Asmens Teises

Įgaliojimas, išankstinis nurodymas, veiksnumo tam tikroje srityje apribojimas ir neveiksnumo nustatymas - tai teisinės priemonės, galinčios padėti užtikrinti asmens teises, kai jo galimybės priimti su sveikata, turtu ir santykiais susijusius sprendimus pasikeičia dėl progresuojančio demencijos sindromo.

Įgaliojimas

• Kas tai? Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo (įgaliotojas) suteikia kitam asmeniui (įgaliotiniui) teisę atstovauti jam, vykdant konkrečius pavedimus, susijusius su sveikata, finansais ar turtu. Pavyzdžiui, įgalioti asmenį vesti paveldėjimo bylas, priimti palikimą, valdyti turtą, disponuoti piniginėmis lėšomis, sumokėti mokesčius, organizuoti paslaugas, gauti receptus vaistams ir pan.
• Kada galima skirti įgaliojimą? Asmuo gali duoti įgaliojimą kitam asmeniui tik tuomet, kai sąmoningai suvokia savo sprendimą. Įgaliotojas pats pasirenka asmenį, kuris jam atstovautų, nes atstovavimo santykiai yra grįsti abipusiu pasitikėjimu.
• Kas tvirtina įgaliojimą? Įgaliojimą patvirtina notaras.
• Įgaliojimo trukmė: Įgaliojimo galiojimas yra nustatomas trukme metais ar įvykiu. Įgaliojimo neapibrėžus tam tikra data ar įvykiu, jis galios tik vienerius metus nuo jo sudarymo datos.
• Įgaliojimo panaikinimas: Įgaliotojas gali bet kada panaikinti kitam asmeniui duotą įgaliojimą. Jei įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu toje srityje, kurioje duotas įgaliojimas, įgaliojimas pasibaigia.

Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, turintis demencijos diagnozę: Svarbu užtikrinti, kad priimamas sprendimas įgyvendintų šio asmens laisvą valią. Santykis tarp įgaliojimo davėjo ir įgaliojimo gavėjo turi būti grįstas abipusiu pasitikėjimu. Notaras turi atidžiai vertinti, ar sprendimas duoti įgaliojimą atstovauti yra skiriamas laisva valia, suvokiant savo sprendimo pasekmes.

Įgaliojimo davimo eiga:

1. Aptarkite sprendimą skirti / gauti įgaliojimą: Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą, turi demenciją, pažintinių funkcijų sutrikimų, svarbu, kad jis / ji turėtų galimybę su jo / jos situaciją suprantančiais asmenimis nuosekliai aptarti įgaliojimo davimo tikslą, numatomą įgaliojimo trukmę, įgaliojimo davimo procesą, galimas įgaliojimo davimo pasekmes. Asmuo, turintis demenciją ir ketinantis duoti įgaliojimą, turi savarankiškai nuspręsti, koks asmuo rūpinsis jo interesų atstovavimu (taps įgaliotiniu).
2. Vizitas pas notarą:
   • Užsiregistruokite pas notarą - tai galite padaryti bet kuriame notarų biure.
   • Pas notarą vyksta asmuo, duodantis įgaliojimą sau atstovauti. Kartu su juo gali vykti tas, kuriam šis įgaliojimas yra suteikiamas, tačiau jo dalyvavimas teisiškai nėra būtinas.
   • Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą jam atstovauti, dėl savo sveikatos būklės negali atvykti pas notarą, notaras, kurio paveldėjimo klausimų tvarkymo teritorijai priskiriama įgaliojimą skiriančio asmens gyvenamoji vieta, privalo atvykti į namus (kiti notarai neprivalo to daryti, bet galima mėginti tartis).
   • Gaukite psichiatro arba šeimos gydytojo pasirašytą medicinos pažymą (pvz., forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“) apie įgaliojimą skiriančio asmens gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, orientuotis situacijoje. Medicinos pažyma padės užtikrinti notarui, kad asmuo, skirdamas įgaliojimą, visiškai suvokia savo veiksmus ir gali priimti sprendimą duoti įgaliojimą jam atstovauti įvairiose srityse.

Atkreipkite dėmesį! Notaro užduotis - užtikrinti, kad nebūtų neteisėtų sandorių. Jeigu įgaliojimas sudaromas atstovauti asmeniui, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų, ir jo vardu yra sudaromi sandoriai, šie sandoriai yra neteisėti ir gali būti ginčijami teisme. Įgaliojimas negali būti duodamas asmeniui (įgaliotiniui), šiam nežinant.

Išankstinis Nurodymas

• Kas tai? Išankstinis nurodymas yra rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo nurodo, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ateityje, kai jis dėl ligos ateityje bus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
• Ką galima nurodyti išankstiniame nurodyme? Asmuo gali nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja (arba nepageidauja), kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, jeigu jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje (atėjus laikui įgyvendinti asmens valią, globėju gali būti paskirtas tik vienas asmuo); pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje); įvardyti, koks asmuo galėtų spręsti dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo ir pan.
• Kas tvirtina išankstinį nurodymą? Išankstinį nurodymą tvirtina notaras.
• Kada įsigalioja išankstinis nurodymas? Išankstinis nurodymas įsigalioja teismui priėmus sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą. Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų.

Asmens Veiksnumo Apribojimas

Demencijai progresuojant, tam tikru metu tenka priimti sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, turinčio demenciją, tiek aplinkinių saugumą ir gerovę.

Asmens veiksnumas apribojamas tuomet, kai asmuo dėl savo būklės negali suvokti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės, negali valdyti ar planuoti savo veiksmų ar pasirūpinti savimi tam tikrais atvejais. Tuomet asmeniui skiriamas globėjas-rūpintojas padėti būtent toje srityje, kurioje sergančiojo veiksnumas yra apribotas. Ribotai veiksnus žmogus, naudodamasis kito asmens pagalba, geba priimti sprendimus ir tam tikrais atvejais pasirūpinti savimi.

Sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu:

• Turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas (susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, lizingo sutartimis, paskolomis ir pan.), kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje, banko sąskaitų valdymas ir kt.
• Asmeninių neturtinių santykių sritys: savitvarkos įgūdžių sritis, maitinimosi sritis, sveikatos priežiūros sritis, socialinių paslaugų sritis, bendravimo sritis, šeimos santykių sritis, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių sritis ir kt.

Kokia institucija gali apriboti asmens veiksnumą? Asmenį pripažinti ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse ir paskirti globėją ar rūpintoją gali tik teismas.

Pareiškėjas: asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse.

Kas iš artimųjų gali būti pareiškėjas? Į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu gali kreiptis to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai. Visi šie asmenys yra laikomi suinteresuotaisiais asmenimis.

Pastabos:

1. Kai dėl asmens neveiksnumo nustatymo kreipiasi vienas iš suinteresuotųjų asmenų, siekdamas tapti šio asmens globėju, kiti suinteresuotieji asmenys turi išreikšti savo raštišką sutikimą arba nesutikimą dėl to, kad besikreipiantysis taptų globėju.
2. Jei asmuo, dėl kurio pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, yra kreipiamasi į teismą, yra davęs išankstinį nurodymą, globėju ar rūpintoju skiriamas išankstiniame nurodyme nurodytas asmuo, jei tai neprieštarauja asmens, dėl kurio kreipiamasi, interesams.
3. Kai suinteresuotųjų asmenų nėra arba dėl artimo žmogaus veiksnumo ribojimo ir jo globos nustatymo ketina kreiptis kitas giminaitis (brolis, sesuo, anūkas, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia ir pan.) arba, neturint artimųjų, institucijos, teikiančios asmeniui socialines ir globos paslaugas, atstovas, prašymas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse yra teikiamas prokuratūrai arba globos (rūpybos) institucijai. Paprastai globos (rūpybos) institucijos funkcijos yra priskirtos savivaldybių socialinės paramos / paslaugų / rūpybos skyriams.

Kokie yra riboto veiksnumo ar neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo proceso žingsniai?

1. Pirmas žingsnis. Pateikite prašymą savivaldybei gauti socialinio darbuotojo išvadą. Pateikite prašymą asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, gyvenamo miesto savivaldybės administracijai dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo. Šį vertinimą atlieka paskirtas socialinis darbuotojas, kuris susisiekia dėl laiko ir vietos, kur ir kada bus atliktas vertinimas. Išvada surašoma ir pateikiama per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Šią išvadą reikės pateikti teismui kartu su kitais dokumentais.
2. Antras žingsnis. Surinkite kitus dokumentus kurie bus teikiami teismui.
   • Asmens, kurį norima pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; neįgaliojo pažymėjimas ir individualios pagalbos poreikio nustatymo pažymos kopija arba kopija specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPS-1, SPS-2 kopija; gydytojo psichiatro medicininė pažyma apie asmens psichikos sveikatos būklę.
   • Pareiškėjo dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; dokumentų, įrodančių giminystės ryšį ar santykį su asmeniu, kopija (gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijos); medicininė pažyma (F-046/a forma) apie pareiškėjo sveikatos būklę (šią pažymą nebūtina pateikti su pareiškimu, galima pateikti vėliau, kai jau yra paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ar net paskirtas teismo posėdis. Dėl pažymos reikia kreiptis į šeimos gydytoją); pareiškėjo, pretenduojančio tapti globėju, laisvos formos rašytinis sutikimas būti paskirtu globėju.
   • Papildomi dokumentai, kurių gali prašyti teismas: asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie gaunamas pajamas (pažymą suteikia Valstybinė mokesčių inspekcija); asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie šeimos sudėtį; dokumentai apie asmens, pretenduojančio tapti globėju, sveikatos pažyma; kiti dokumentai (asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, turimos epikrizės, kompiuterinės tomografijos tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimai ir kt.). Suinteresuotųjų asmenų rašytiniai sutikimai, kad pareiškėjas būtų pripažintas globėju.
3. Trečias žingsnis. Pateikite pareiškimą teismui. Pareiškimo teismui forma nėra apibrėžta: vienos savivaldybės turi nusistovėjusią formą, kitos - ne, tačiau pareiškimo struktūra yra ta pati ir yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Pareiškime turi būti nurodytos tikslios sritys, kuriose pareiškėjas prašo asmenį pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu. Sritys, kuriose prašoma asmenį pripažinti neveiksniu, turi būti apgalvotos. Ši paslauga yra mokama. Išimties atveju gali būti teikiama nemokama teisinė pagalba, jeigu asmens, kuris kreipiasi į teismą, pajamos neviršija nustatytos ribos. Savivaldybė gali suteikti kitų nemokamų paslaugų, jeigu besikreipiantis asmuo atitinka tam tikrus kriterijus. (Pastaba. Skirtingose savivaldybėse tvarka gali skirtis.)

Pagalbos į namus paslaugos - paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Pagalba į namus teikiama pagal poreikį iki 10 val. per savaitę. Paslaugos sudėtis turi būti sudaryta ne mažiau kaip iš 3 paslaugų. Dažniausiai teikiamos paslaugos: pagalba apsirūpinant maisto produktais, karšto maisto paruošimas, pagalba buityje ir namų ruošoje, sveikatos priežiūros organizavimas, palydėjimas į reikiamas gydymo įstaigas bei mokesčių apmokėjimas. Pagalbos į namus paslaugos teikiamos vienišiems suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms ar senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, kuriems šios pagalbos negali suteikti artimieji.

tags: #alshaimeris #kaip #gauti #globa #mamai