Įvadas
Alma Vaitkunskienė yra žinoma Lietuvos finansų sektoriaus atstovė, pasižymėjusi atkakliu darbu ir strateginiu mąstymu. Jos karjera apima svarbius postus, o indėlis į Vilniaus miesto finansų valdymą yra neįkainojamas. Šiame straipsnyje apžvelgiama jos profesinė karjera, indėlis į Vilniaus miesto valdymą ir įvertinimas.
Profesinė Karjera
Alma Vaitkunskienė sparčiai plėtojančio verslo apimtį AB PAREX banko paskolų portfelį padidino 44 procentais, palyginti su 2005 metų pirmuoju pusmečiu. Bankas per pirmuosius šešis tų metų mėnesius uždirbo 3,784 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Palyginti su 2005 metų pirmuoju pusmečiu, banko turtas išaugo 39 procentais ir viršijo 621 mln. litų, indėliai - 27 procentais ir sudarė beveik 300 mln. litų.
Sparčiai plėtrą Lietuvoje vykdančio komercinio banko valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė teigė: „Įgyvendiname aktyvią banko plėtrą. Per šį pusmetį atidarėme 6 naujus klientų aptarnavimo skyrius, iki metų pabaigos planuojame atidaryti dar 8. Nežiūrint intensyvios banko plėtros, reikalaujančios žymių investicijų, per šių metų pusmetį 57 procentais, arba 1,4 mln. litų, viršijome planuotą 2006 metų pirmojo pusmečio pelno dydį".
Buvusi banko „Citadele“ valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Alma Vaitkunskienė 2015 m. balandžio 23 d. paskirta naująja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktore.
AB „Citadele“ bankas per pirmąjį 2013 metų ketvirtį uždirbo 7,7 mln. „Citadele“ banko grupė Lietuvoje per 2012 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 8,9 mln.
Taip pat skaitykite: Almos Karosaitės gyvenimas ir kūryba
Indėlis Į Vilniaus Miesto Valdymą
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė teigė, kad savivaldybė 2014 metais pasirašytoje sutartyje su „Idabasar“ savininkų p. Kontrauskų įsteigta viešąją įstaiga yra aiškiai nustatyta, kad nuomos sutartis galios ne ilgiau kaip iki turto pardavimo aukciono.
Alma Vaitkunskienė: kadangi, pastatas turi didžiulę ateities investicinę vertę Savivaldybės Taryba priėmė išmintingą sprendimą ir jį įgyvendins gindama viešąjį interesą. P. Kontrauskui kategoriškai atsisakius mokėti už turtą rinkos nuomos kaina Savivaldybės Taryba nusprendė taip, kaip tai naudingiausia vilniečiams.
Ji pažymėjo, kad p. Kontrauskui nereikėtų klaidinti visuomenės: p. Kontrausko su Savivaldybe pasirašytoje sutartyje yra aiškiai parašyta, kad išnuomoto turto pagerinimo išlaidų savivaldybė nuomininkui neprivalo kompensuoti. Savivaldybės specialistų atlikta p. Kontrausko pateiktų dokumentų analizė parodė, kad investicijos lyginant su objekto verte buvo labai mažos. Savivaldybė teismo atveju pateiktų visus reikalingus įrodymus sutartyje nustatytoms jos teisėms apginti.
Alma Vaitkunskienė: Savivaldybė 2014 metais išnuomavo patalpas dviejų privačių kulinarijos paveldo kolekcininkų p. Kontrauskų įsteigtai viešajai įstaigai, o Bokšto, Savičiaus ir Išganytojo gatvių rekonstrukcijos darbai prasidėjo tik šių metų liepos 19 d. Tad, šiuo atveju, p. Kontrausko argumentas apie tai, kad lankytojai nežinojo apie muziejų, nes per purvyną jiems buvo sunku patekti, yra keisti. Miestui reikia muziejų, bet ne bet kokia kaina (įvertinant Savivaldybės biudžeto situaciją, skolos dydį ir visus miesto poreikius) - taip nutarė Vilniaus Taryba.
Savivaldybės Taryba ir Administracija skiria daug dėmesio Kultūros įstaigoms ir jo skirs dar daugiau, tačiau p. Kontrauskui nereikėtų spekuliuoti Kultūros ir muziejų reikalingumo argumentu stengiantis apginti vien savo privatų interesą. Išlikti patalpose už kurias norėtų mokėti po 1 Lt už 1 kv.m. 20 metų”.
Taip pat skaitykite: "Aš ir Pasaulis": Vaikų Enciklopedija
Vilniaus mero teigimu, „Šiuo metu Vilnius yra daug geresnėje finansinėje situacijoje, nei buvo mūsų kadencijos pradžioje, ir prie to labai prisidėjo administracijos vadovė A.Vaitkunskienė - jos finansų valdymo patirtis atliekant šiuos darbus buvo neįkainojama. Todėl norime jai padėkoti už didžiulę pagalbą ir milžinišką indėlį į Vilniaus finansų suvaldymą. Atkaklus jos darbas leido užbaigti šį etapą greičiau, nei planavome, o dabar laikas nukreipti jėgas į kito pobūdžio darbus. Dabar norime koncentruotis į idėjas ir darbus, kurie leis sparčiai augti moderniam Vilniui. Ji su kaupu atliko savo darbą savivaldybės administracijoje. Jos pagalbos vis dar reikia dar vienoje srityje, kurioje yra iššūkių dėl skolų ir nuostolių“.
A.Vaitkunskienė sakė: „Šiandien aš informavau merą tik apie tai, kad aš bet kokių alternatyvių pasiūlymų nesu pasirengusi priimti, nematau, kam tai reikia daryti ir nematau pagrindo tai priimti. Taip, aš gavau preliminarų pasiūlymą iš vienos iš įmonių su dar didesne alga nei administracijos direktorės. Tačiau nematau pagrindo tą pasiūlymą priimti, tai būtų tarsi koks susitarimas, suokalbis už tarybos narių, kurie mane visi paskyrė 51 balsu, nugarų".
A.Vaitkunskienė atsisakė dirbti Vilniaus šilumos tinkluose. Dėl administracijos direktorės atleidimo ir naujo direktoriaus paskyrimo dar turės balsuoti Vilniaus taryba.
Naujoji savivaldybės administracijos direktorė paskirta suvokdama priemones, kuriomis šią finansinę situaciją galima spręsti. Ne iš karto, bet vadovaujantis teisingais žingsniais. Pirmiausia reikia suvaldyti skolos augimą, toliau - užtikrinti būtinųjų artimiausių savivaldybės įsipareigojimų vykdymą.
Įvertinimas
"Šios svarbiausios lyderio savybės lemia visos įmonės sėkmę, - pabrėžė A.Vaitkunskienė. Komisijai labai svarbu išnagrinėjus įmonių sėkmės istorijas per “Veidą” perduoti šią žinią dar daugiau kaip 100 tūkst. skaitytojų".
Taip pat skaitykite: Almos Vaitkunskienės karjera
Banko “Citadele” valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė gyrė “Norfos” tinklo pasirinktą strategiją: “D.Dundulis - principingas strategas, laiku sukūręs ir įgyvendinęs tokią “Norfos” tinklo konkuravimo ir plėtros strategiją, kuri atitiko nedidelių pajamų Lietuvos gyventojų lūkesčius įsigyti būtiniausių produktų nedidelėmis kainomis. „Šiuo metu Vilnius yra daug geresnėje finansinėje situacijoje, nei buvo mūsų kadencijos pradžioje, ir prie to labai prisidėjo administracijos vadovė A.Vaitkunskienė - jos finansų valdymo patirtis atliekant šiuos darbus buvo neįkainojama. Todėl norime jai padėkoti už didžiulę pagalbą ir milžinišką indėlį į Vilniaus finansų suvaldymą. Atkaklus jos darbas leido užbaigti šį etapą greičiau, nei planavome, o dabar laikas nukreipti jėgas į kito pobūdžio darbus. Dabar norime koncentruotis į idėjas ir darbus, kurie leis sparčiai augti moderniam Vilniui. Ji su kaupu atliko savo darbą savivaldybės administracijoje. Jos pagalbos vis dar reikia dar vienoje srityje, kurioje yra iššūkių dėl skolų ir nuostolių. Atrodo, anonsuoti nebebus ką. „Šiandien aš informavau merą tik apie tai, kad aš bet kokių alternatyvių pasiūlymų nesu pasirengusi priimti, nematau, kam tai reikia daryti ir nematau pagrindo tai priimti. Taip, aš gavau preliminarų pasiūlymą iš vienos iš įmonių su dar didesne alga nei administracijos direktorės. Tačiau nematau pagrindo tą pasiūlymą priimti, tai būtų tarsi koks susitarimas, suokalbis už tarybos narių, kurie mane visi paskyrė 51 balsu, nugarų. Kokioje įmonėje jai pasiūlytas naujasis darbas, A.Vaitkunskienė irgi nenorėjo pasakyti: „Neverta apie tai kalbėti, nes aš to atsisakau. BNS administracijos direktorė sakė, kad atsisakė dirbti Vilniaus šilumos tinkluose. Dėl administracijos direktorės atleidimo ir naujo direktoriaus paskyrimo dar turės balsuoti Vilniaus taryba.
Situacija dėl Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus
Šią savaitę paaiškėjo, kad 349 kvadratinių metrų patalpos, kuriose įsteigtas Kulinarinio paveldo muziejus, bus parduotos aukcione. Jas prieš porą metų Vilniaus savivaldybė V.Kontrauskui dvidešimčiai metų išnuomojo už simbolinę kainą - vieną litą (29 euro centus) už kvadratinį metrą.
Per trejus metus verslininkas į pastatą turėjo investuoti 2 milijonus litų (apie 580 tūkst. eurų) ir sukurti Lietuvos kulinarinio paveldo muziejų. Šie pinigai dar nebuvo investuoti.
„Dabar mane bandoma pavaizduoti kaip traną ant sveiko Lietuvos visuomenės kūno, - sakė V.Kontrauskas. - 35 metus rinkta kolekcija įvardyta kaip niekam nereikalinga, nors muziejuje sukaupta daugiau kaip 25 tūkst. eksponatų.“
- Kodėl jūs pats nenorite dalyvauti aukcione ir įsigyti šio pastato? - pasiteiravo „Sostinė“ V.Kontrausko.
- Gal ir norėčiau. Bet įtariu, kad vyksta nesąžiningas žaidimas. Žinau, kad pastatas sudomino vieną asmenį, ir nenoriu su juo rungtis.
Be to, muziejus - ne komercinė struktūra ir nesiekia pelno. Aš neketinu čia plėtoti verslo.
- Ar jūsų sutartyje buvo numatyta, kad savivaldybė gali kelti nuomos kainą?
- Ne, tokio punkto nėra. Todėl aš atsisakiau mokėti didesnę nuomą, nei buvo nurodyta sutartyje, ir iškėliau savo sąlygą: tegu man grąžina 120 tūkst. eurų, kuriuos išleidau pastatui remontuoti, bei 80 tūkst. eurų prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir suremontuoja patalpas - tuomet aš mokėsiu nuomos mokestį komercinėmis kainomis.
Savivaldybė neprieštaravo ir nieko nesakiusi įtraukė šį pastatą į privatizuojamų objektų sąrašą.
Mano nuomos sutartyje tikrai yra sąlyga, kad nuomos sutartis nustoja galioti, jei pastatas privatizuojamas per aukcioną.
- Kodėl jūs pasirašėte tokią sutartį?
- Man paaiškino, kad tai - standartinis sutarties tekstas. Arba pasirašai, arba ne. Teisininkai, su kuriais konsultavausi, patarė pasirašyti.
- Kam jums iš viso reikia to muziejaus?
- Mano žmona irgi sako: „Tu kvailas.“ Bet pabandysiu paaiškinti. Mums su žmona Dievas nedavė vaikų. Mano didžiausias noras - palikti ką nors po savęs.
35 metus renku įvairius su valgymu susijusius daiktus - įrankius, indus, paveikslus. Aš be to negaliu. Sovietmečiu lietuviai buvo paversti bulvių valgytojais.
Mes nežinojome nei savo didingos istorijos, nei virtuvės.
Bet paklausykite, ką 1783 metų sausio 19 dieną kunigaikštis Radvila valgė savo dvare. Ogi itališkų „rabačkul“ makaronų sriubą, gabalą natūralios mėsos, kopūstus su kotletais ir dešra, nupenėtos vištos patiekalą, keptą kiškį.
Ar galite įsivaizduoti tokį gurmanišką valgiaraštį? Seilės skiriasi skaitant! Aišku, taip valgiusių buvo nedaug - gal vienas procentas. Mūsų misija - nupūsti daug dulkių ir ištaisyti neteisybę. Todėl negaliu pakęsti tokio valdininkų niekinimo ir chamizmo - ne jiems spręsti, ar tokio muziejaus reikia.
- Kiek kainuoja išlaikyti muziejų?
- Apie 7 tūkst. eurų per mėnesį. Bilietas kainuoja 3 eurus, vaikams ir senjorams - 1 euras, ekskursija - 15 eurų. Turėjau lūkesčių, kad muziejui ilgainiui išsilaikyti padės smuklė, - šiame pastate iš tikrųjų XIX a. veikė viena iš 600 Vilniaus smuklių.
Čia kasdien siūlome vis kitokį meniu, susijusį su kulinariniu paveldu, - totorišką, aukštaitišką, žydišką, lenkišką. Bet Bokšto gatvė šiuo metu iškasta. Kas gali čia per purvą atbristi?
Taip, kol kas apie mus mažai kas žino. Atvėrėme vartus šiais metais per Muziejų naktį, per vieną naktį mus aplankė 2 tūkst. vilniečių.
Bet aš ne Radvila ar Sapiega, kad taip greitai išgarsinčiau muziejų. Mes gyvename sunkiai ir taupome, kur galime.
Noriu pabrėžti, kad negauname jokių dotacijų nei iš miesto, nei iš valstybės.
Tokių muziejų pasaulyje labai nedaug, ir išgirdę, kad įsikūrėme be dotacijų, užsieniečiai labai stebisi.
Vilniaus miesto savivaldybės pozicija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė teigė, kad savivaldybė 2014 metais pasirašytoje sutartyje su „Idabasar“ savininkų p. Kontrauskų įsteigta viešąją įstaiga yra aiškiai nustatyta, kad nuomos sutartis galios ne ilgiau kaip iki turto pardavimo aukciono. Taigi, sutartyje yra aiški nuostata, kad Savivaldybės Taryba gali priimti sprendimą ir tą sprendimą priėmė pasinaudodama savo sutartine teise. Todėl objektas bus parduotas vykdant Savivaldybės Tarybos valią ir sutartis automatiškai nutruks įvykus objekto pardavimo aukcionui. Kadangi, pastatas turi didžiulę ateities investicinę vertę Savivaldybės Taryba priėmė išmintingą sprendimą ir jį įgyvendins gindama viešąjį interesą. P. Kontrauskui kategoriškai atsisakius mokėti už turtą rinkos nuomos kaina Savivaldybės Taryba nusprendė taip, kaip tai naudingiausia vilniečiams. Ponui Kontrauskui nereikėtų klaidinti visuomenės: p. Kontrausko su Savivaldybe pasirašytoje sutartyje yra aiškiai parašyta, kad išnuomoto turto pagerinimo išlaidų savivaldybė nuomininkui neprivalo kompensuoti. Savivaldybės specialistų atlikta p. Kontrausko pateiktų dokumentų analizė parodė, kad investicijos lyginant su objekto verte buvo labai mažos. Savivaldybė teismo atveju, pateiktų visus reikalingus įrodymus sutartyje nustatytoms jos teisėms apginti. Savivaldybė 2014 metais išnuomavo patalpas dviejų privačių kulinarijos paveldo kolekcininkų p. Kontrauskų įsteigtai viešajai įstaigai, o Bokšto, Savičiaus ir Išganytojo gatvių rekonstrukcijos darbai prasidėjo tik šių metų liepos 19 d. Tad, šiuo atveju, p. Kontrausko argumentas apie tai, kad lankytojai nežinojo apie muziejų, nes per purvyną jiems buvo sunku patekti, yra keisti. Miestui reikia muziejų, bet ne bet kokia kaina (įvertinant Savivaldybės biudžeto situaciją, skolos dydį ir visus miesto poreikius) - taip nutarė Vilniaus Taryba. Savivaldybės Taryba ir Administracija skiria daug dėmesio Kultūros įstaigoms ir jo skirs dar daugiau, tačiau p. Kontrauskui nereikėtų spekuliuoti Kultūros ir muziejų reikalingumo argumentu stengiantis apginti vien savo privatų interesą. Išlikti patalpose už kurias norėtų mokėti po 1 Lt už 1 kv.m. 20 metų“.
Skaičiai ir faktai apie muziejų
Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus buvo įkurtas 2003 metais. Teisę naudoti pavadinime Lietuvos vardą suteikė Teisingumo ministerija. Muziejų įsteigė Vaclovas Kontrauskas, jo žmonsa Henrita Kontrauskienė ir bendrovė „Ida Basar“.
2007 metais muziejus pradėjo veikti Birštono viešbutyje „Karališkoji rezidencija“. 2010 muziejus perkeltas į Vilnių ir „Ida basar“ tapo restoranu muziejumi.
2014 metais Vilniaus savivaldybės taryba priėmė sprendimą išnuomoti už simbolinę kainą 349 kvadratinių metrų patalpas muziejui esančias Bokšto gatvėje 9 su sąlyga, kad iki 2018--ųjų pabaigos į jas būtų investuoti 2 milijonai litų.
2015 metais muziejus pradėjo veiklą, lankytojai buvo prašomi susitarti dėl lankymo iš anksto telefonu, o 2016 gegužę muziejus atvėrė duris. Per tą laiką jį aplankė daugiu nei 10 tūkstnčių lankytojų. Viename ketvirtadalyje patalpų įsikūrė kavinė „Smuklė“, kur siūloma apragauti kurinarinio paveldo patiekalų.
Muziejus turi 25 tūkst. eksponatų -- indų, įrankių, puodų, paveikslų, susijusių su maisto gaminimu ir valgymu. Tarp jų -- 2,5 valgių gaminimo knygų.
Kiti aspektai
Naujojo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pirmas žingsnis šiame poste - 0,5 mln. „R. Šimašius savo pirmąją korupciją pagamino iš jaunus vilniečius smaugiančios vaikų darželių problemos, teigia laidos „Patriotai“ vedėja Rūta Janutienė. G. Landsbergio žmona Austėja Landsbergienė prieš kelerius metus sukūrė didžiausią privačių vaikų darželių ir mokyklų tinklą Vilniuje „Vaikystės sodas“. Verslą sukūrė, taip sakant, nuo nulio. A. E. Tačiau vėliau E. Čijauskas ištekino savo dukrą Austėją už G. Landsbergio, ir visos E. E. Čijauskas ėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovo pareigas, tačiau 2003 m. jam teko atsistatydinti, kai buvo įtartas kyšio paėmimu. Pirmas skandalas dėl ES žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) lėšų grobstymo kilo 2003 m. liepos viduryje, kai žiniasklaida pranešė, jog Jonavos rajono Praulių kaime esančias apleistas fermas įforminę kaip paramos reikalaujantį objektą sukčiai spėjo pagrobti beveik 200 tūkst. litų SAPARD lėšų. Tie patys nusikaltėliai kėsinosi dar į 740 tūkst. litų. Be pastarosios bylos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl pinigų pasisavinimo, pasinaudojus vienu Tauragės apskrityje esančiu cechu ir įforminus jį kaip paramos reikalaujantį objektą. Šiai įmonei neteisėtai išmokėta suma siekia daugiau nei 2 mln. NMA vadovas E. Čijauskas taip pat nurodė išmokėti kelis milijonus litų SAPARD lėšų asmenims, iš kurių jo žmona buvo gavusi beprocentę paskolą. 2002 m. spalį E. Čijausko žmona Nijolė pasiskolino iš verslininko Jono Jagmino 35 tūkst. litų. Po kelių savaičių E. Čijausko sprendimu Kaišiadorių bendrovei Girelės paukštynas, kurio beveik 100 proc. akcijų paketą valdė J. Jagminas, buvo sumokėta daugiau kaip 650 tūkst. litų iš SAPARD paramos fondų. Iš NMA Jagminų šeima ir su ja susijusi įmonė iš viso turėjo gauti beveik 4 mln. „Koks kyšis, aš jam visus pinigus gražinau, - piktinosi E.Čijauskas laidoje „Patriotai“. - Kodėl paskola buvo be palūkanų? Visi mes sukamės, gyvename. Man trūko šiek tiek pinigų, kadangi tuo metu pirkau butą. Joną Jagminą aš pažinojau daug metų, todėl pasiskolinau iš jo pinigų butui pirkti. Bankas prašė 9 proc. palūkanų, J. Kai tik į valdžią grįžo Andrius Kubilius, E. Čijauskas vėl įsidarbino Žemės ūkio ministerijoje, tapo Teisės departamento vadovu. „Aš Vytautui Landsbergiui viską paaiškinau, kad skolinausi pinigus butui pirkti, - pasakojo E. „Kai tik pradėjau dirbti Žemės ūkio ministerijoje, vienas įtakingas valdininkas manęs ant ministerijos laiptų paklausė: „Viceministre, ar jūs žinote, ką kabinate. - pasakojo Živilė Pinskuvienė. - Tada man ir buvo pasakyta, kad čia yra ypatingas žmogus, jaunojo Landsbergio uošvis. G. Landsbergis (gim. 1982 m.) prieš tapdamas europarlamentaru trejus metus dirbo Lietuvos ambasadoje Belgijoje trečiuoju sekretoriumi, iš ten buvo sugrąžintas atgal į Vilnių, į Užsienio reikalų ministeriją, bet greitai iš ten išėjo (o gal buvo atleistas), ir vėliau buvo įtaisytas klerku į Vyriausybę, jam specialiai sukurtas tautinių mažumų skyrius, kurio iki tol net nebuvo. Jos tėvai: Evaldas Zigmas Čijauskas (gim. 1954 m.) ir Nijolė Čijauskienė. E. Čijauskas, jei prisimenat, iki 2003 m. dirbo NMA prie ŽŪM direktoriumi, bet 2003 m. kilo skandalas dėl išvogtų ES lėšų (agentūra pervedinėjo jas N. Čijauskienės draugų firmoms), ir jis turėjo atsistatydinti, bet kadangi jis jau tada buvo Landsbergio anūko uošvis, tai, matyt, dėl to ir nebuvo teisiamas ir nesusilaukė baudžiamosios atsakomybės. Šiuo metu abu sutuoktiniai Čijauskai sėkmingai darbuojasi beveik tame pačiame darbe: jis vadovauja Valstybinei augalininkystės tarnybai prie ŽŪM, ji dirba vyriausiąja specialiste Žuvininkystės tarnyboje prie ŽŪM. Tikras smagumėlis. Vėliau E. E. Čijauskas džiaugiasi dukters vyru: „Labai geras žentas, labai myli vaikus. Tačiau neverslus. Jo tėvas bandė kelis kartus jį įtraukti į verslą, tačiau nesėkmingai. Kai jie parvažiavo iš darbo Briuselyje po rotacijos, tai grįžo į Vilnių, ir jiems pasiūlė… Iš kur pinigai. Beveik jų nereikia, nes viskas nuomota, ir sistema veikia. Apyvartinės lėšos atsiranda, kai pradedi nuomotis patalpas. „Žinių apie tai, kad jaunoji šeimynėlė būtų sukaupusi kapitalo naujajam verslui nėra, - stebisi R. Janutienė. Nepraėjus nė trejiems metams po Austėjos verslo sukūrimo, naujasis Vilniaus meras R. Šimašius jau įsipareigojo miesto, t. y. mokesčių mokėtojų pinigais remti Landsbergių šeimos verslą po 0,5 mln. „Jeigu kas nors sako, kad ši dotacija bus turtingųjų vaikams, tai galiu pasakyti, kad įstatymas įpareigoja savivaldybes užtikrinti ikimokyklinį ugdymą“, - teigia R. Patekti į Austėjos darželį gali sumokėjęs 300 eurų, o vėliau kas mėnesį reikia mokėti dar po 390 eurų. Papildomai reikia mokėti už vaiko maitinimą po 170 eurų kas mėnesį. Kitaip tariant, vien už vaiko leidimą į darželį ir jo maitinimą reikia mokėti vidutinę lietuvišką algą, beveik 2 tūkst. „Žinau tarybos narius, kurie leidžia savo vaikus į privatų darželį, - pasakojo R. R. Šimašius jau neteko savarankiško mero posto, nes Dalia Grybauskaitė jam tiesiai pasakė, kad Vilniaus savivaldybės administracijos vadovė bus Alma Vaitkunskienė, labai artima buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei, gerai D. Pats R. Kitaip sakant, naujajam Vilniaus merui R. V. Landsbergio ištikimo padėjėjo Andriaus Tučkaus sūnus Dominykas Tučkus staiga tapo bendrovės Litgas direktoriumi. Litgas teikia dujas didžiausiai Lietuvos aferai - SGD terminalui Independence. D.
tags: #alma #vaitkunskiene #gimimo #metai