Šis straipsnis skirtas nušviesti Algirdo Mykolo Brazausko, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidento, gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant jo šeimai, vaikams ir paliktam atminimui. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų pasakojimą apie šią iškilią asmenybę.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima
Algirdas Mykolas Brazauskas gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje, tarnautojų, inteligentų šeimoje. Tėvai, Kazimieras ir Sofija Brazauskai, rėmėsi tarpusavio pasitikėjimu ir neslėpė nuo vaikų tiesos apie Lietuvą iki okupacijos, namuose turėjo nemažai tarpukario Lietuvos knygų ir kitų leidinių. Vaikystėje A. Brazauskas buvo vadinamas "Algiuku".
Brazausko socialinė kilmė buvo svarbi, nes jis kilo iš inteligentų šeimos. Jis nuo pat jaunystės buvo labai savarankiškas, pats spręsdamas dėl profesijos, aukštosios mokyklos ir stojimo į komjaunimą.
1956 m. A. Brazauskas baigė Kauno politechnikos institutą ir pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės statybos direkcijoje inžinieriumi. Vėliau tapo Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos statybos direktoriumi. Jis greitai kilo karjeros laiptais ir būdamas 33 m. jau buvo paskirtas LTSR Statybinių medžiagų pramonės ministru. 1974 m. A. Brazauskas apgynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį.
Santuoka ir Dukterys
1958 m. A. Brazauskas susituokė su gydytoja Julija Stiraite, su kuria susipažino čiuožykloje. Po metų gimė dvynukės - Laima ir Audronė. A. Brazauskas dažnai vesdavosi dukras pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, į parodų rūmus, į visus vaikiškus spektaklius ir į parduotuves pirkti drabužėlių. Už tėvišką atsidavimą ir vaikystėje gautas pamokas dukros tėvui buvo dėkingos visą gyvenimą. Iš tėvo dukros paveldėjo šeimos tradiciją - sekmadieniais atvažiuoti į tėvo namus pietų. Ši tradicija ir dabar puoselėjama dukterų ir anūkų namuose.
Taip pat skaitykite: Algirdo Gluodo indėlis
Seserys pasirinko skirtingas profesijas: Audronė Usonienė tapo gydytoja, o Laima Mertinienė - menotyrininkė ir verslininkė. Abi ištekėjo ir susilaukė vaikų.
Skyrybos ir Antroji Santuoka
Maždaug po keturiasdešimties bendro gyvenimo metų A. Brazauskas ir Julija apsigyveno atskirai. Tikroji skyrybų našta Juliją užklupo netikėtai, kai 2002-ųjų balandį Algirdas Brazauskas išvyko atostogų į Egiptą. Pirmai žmonai jis pasakė, jog ilsėsis vienas, tačiau iš Egipto grįžo su ilgamete drauge Kristina Butrimiene. Kai visa tai iškilo viešumon, A. Brazauskas viešai pareiškė, jog oficialiai jo skyrybos buvo įformintos dar 2000-ųjų pavasarį. Julijai tai buvo naujiena.
Išsiskyręs su Julija, 2002 metais A. Brazauskas vedė Kristiną Butrimienę.
Dukterų Prisiminimai Apie Tėvą
Dukra Laima Mertinienė prisimena, kad tėvas visada rasdavo laiko dukterims, vesdavosi į muziejus, teatrus, kartu sportuodavo, slidinėdavo, buriuodavo, eidavo į žygius Nidoje. Ji teigia, kad visada jautė iš tėvo palaikymą, paramą, pagalbą. Iš tėvo dukros paveldėjo ir svarbiausią šeimos tradiciją - sekmadieniais atvažiuoti į tėvo namus pietų.
Politinė Karjera
A. Brazauskas sparčiai kilo komunistų partijos hierarchijoje. 1988-aisiais tapo LKP CK I sekretoriumi. Vėliau vadovavo nepriklausomai Lietuvai kaip prezidentas (1992-1998) ir ministras pirmininkas (2000-2006).
Taip pat skaitykite: Algirdas Gradauskas: gyvenimas ir darbai
1990 m. gruodžio mėnesį A. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) pirmininku. 1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku. 1993 m. vasario 14 d. A. Brazauskas laimėjo prezidento rinkimus 5 metų kadencijai. 2001 metais A. Brazauskas grįžo į politiką ir tapo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovu.
Jam einant tiek valstybės Prezidento, tiek Vyriausybės vadovo pareigas, buvo daromi istoriniai sprendimai, ilgam nulėmę Lietuvos gyvenimą. Su A. Brazausku siejamas Lietuvos kelias į ES ir NATO.
Santuokų Rūmų Statyba ir Požiūris Į Religiją
A. Brazauskas suprato, dėl ko Santuokų rūmai Vilniuje statomi ir kaip jų statybos pagrindžiamos. Tai nebuvo eilinis objektas. Tyrinėdamas A. Brazausko veiklą Plano komitete, S. Grybkauskas vienoje bylų užtiko nedidelį lapelį, kuris patvirtina jį žinojus apie ideologinę Santuokų rūmų paskirtį atitolinti žmones nuo religijos.
Būdamas prezidentas partinius bendražygius A. Brazauskas stebino savo palankumu Katalikų Bažnyčiai. Jis suprato Bažnyčios reikšmę visuomenėje ir palaikė gerus santykius su hierarchais.
Ligą ir Mirtis
Paskutiniais gyvenimo metais A. Brazauskas kovojo su sunkia liga. Jis atvirai kalbėjo apie savo priklausomybę nuo medikų ir pripažino, kad priklausyti nuo aplinkinių atjautos ar netgi gailesčio buvo sunku.
Taip pat skaitykite: Kontroversiška Algirdo Paleckio istorija
Algirdas Mykolas Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d., sulaukęs 77 m., savo rezidencijoje Turniškėse.
Atminimo Įamžinimas
A. M. Brazausko pagerbimo ceremonija prasidėjo Antakalnio kapinėse. Valdovų rūmuose buvo organizuojamos diskusijos apie A. Brazausko asmenybę, jo indėlį į valstybės kūrimą. Jose dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, Kovo 11-osios Akto signatarai, istorikas Algimantas Kasparavičius, Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europoje Vytenis Povilas Andriukaitis, socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kunigas Ričardas Doveika, prezidento A. M. Brazausko dukra Laima Mertinienė. Lietuvos ypatingasis archyvas kvietė į virtualią parodą „Algirdas Mykolas Brazauskas. Pirmasis tiesiogiai rinktas Lietuvos prezidentas atkūrus nepriklausomybę“.
Seime buvo minimos Anapilin išėjusio kadenciją baigusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 78-osios gimimo metinės. Istorinėje Kovo 11-osios salėje surengtoje konferencijoje "Už demokratinę ir nepriklausomą Lietuvą. Prezidentą Algirdą Brazauską prisimenant" susirinkusiems prezidento artimiesiems, bendražygiams, buvusiems bendradarbiams ir bendrapartiečiams perskaitytas prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas. Parlamento galerijoje eksponuojama nuotraukų paroda bei rodomas filmas.
tags: #algirdas #brazauskas #vaikai