Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.
Projekto atsiradimo prielaidos ir tikslai
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, 2015 m. vaikų literatūros specialistui doc. dr. Kęstučiui Urbai kilo idėja sudaryti reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams sąrašą.
Ne viena kultūringa tauta, šalis turi reikšmingiausių vaikų ir paauglių knygų sąrašus, vadinamuosius šimtukus. Jie svarbūs ir atitinkamos šalies kultūriniam, pedagoginiam jaunosios kartos ugdymui, ir savos šalies bei užsienio vaikų literatūros specialistams, literatūros tyrėjams, vertėjams. Lietuvoje, ypač per pastaruosius 25 metus, dėmesys vaikų literatūrai labai padidėjo. Perleista didžiuma literatūrinio palikimo. Labai intensyvėjo naujų tekstų kūrybos procesai. Tačiau kol kas neturime naujos, modernios lietuvių vaikų literatūros istorijos, todėl neturime ir visuminio jos vaizdo: nėra apmąstyta, aptarta, kas iš tos literatūros yra svarbiausia, reikšmingiausia, į ką svarbu remtis formuojant augančių kartų moralines, etines, patriotines ir, žinoma, menines, estetines vertybes. Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejus išprovokavo mintį sudaryti geriausių, arba reikšmingiausių, lietuvių rašytojų ir dailininkų šimto knygų sąrašą.
Šiame leidinyje pristatomos knygos, kurios įvairių kartų skaitytojų ir vaikų literatūros žinovų, specialistų valia buvo pripažintos reikšmingiausiais lietuvių vaikų literatūros kūriniais, pateko į šimto svarbiausiųjų sąrašą (tradiciškai sąvoka „vaikų literatūra“ aprėpia ir jaunesniesiems bei vyresniesiems paaugliams, arba jaunimui, skirtas knygas). Sumanyti ir rengti tokį sąrašą paskatino artėjantis Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetis. Reta, puiki proga peržiūrėti, prisiminti, iš naujo įvertinti svarbią kultūros ir meno sritį - literatūrą, knygas, kurios ugdė ir ugdo, formavo ir formuoja jaunas asmenybes, tapusias ir tapsiančias mūsų valstybės kūrėjais ir jos vertybių puoselėtojais.
Rinkimų procesas ir dalyviai
Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių - 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai.
Taip pat skaitykite: Darnaus ryšio su vaikais link
Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų: mokytoja Ona Bacvinkienė, doc. dr. Ona Baliulė, literatūros kritikė Eglė Baliutavičiūtė, doc. dr. Asta Gustaitienė, mokytoja Aldona Kruševičiūtė, prof. Dr. Džiulieta Maskuliūnienė, literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė, literatūros kritikė Inga Mitunevičiūtė, bibliotekininkė Marta Rudytė, prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, doktorantė Aleksandra Strelcova-Kelpšė, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, doc. dr. Kęstutis Urba, mokytoja Irma Videikaitė, doc. dr. Loreta Žvironaitė-Udrienė. Susumavus abiejų grupių vertinimus išrinktas lietuviškų vaikų ir paauglių knygų šimtukas.
Specialistams parengus pradinį knygų sąrašą, už reikšmingiausias, labiausiai įsiminusias buvo pakviesta balsuoti plačioji visuomenė - visi, kurie vaikystėje tas knygas skaitė patys, vėliau skaitė savo vaikams, mokiniams, ugdytiniams. O kartais tebeskaito ir dabar. Balsavimas vyko elektroniniu būdu. Skaitytojų balsavimo rezultatai vėliau buvo derinami su specialistų (mokslininkų, bibliotekininkų, pedagogų) balsais, ir taip sudarytas šimto knygų sąrašas. Be abejo, dar daug puikių knygų liko už sąrašo ribos. Deja.
Sąrašo tendencijos ir statistika
Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos. Toliau sąraše netrūksta realistinės prozos, liaudies pasakų ir smulkiosios tautosakos rinkinių, yra po vieną paveikslėlių ir pažintinę knygą.
Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios - XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. dešimtmečio knygos.
Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). O naujausios šimtuke atsidūrusios knygos - Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“ (2015) ir Rebekos Unos „Atjunk“ (2015).
Taip pat skaitykite: Geriausių knygų vaikams sąrašas
Katalogas "Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai"
Taip pat yra išleistas katalogas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ - jame kiekviena sąrašo knyga pristatyta trumpa apžvalga, parengta K. Urbos bei G. Skabeikytės-Kazlauskienės.
Tik ką pasirodė unikalus reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams katalogas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“, sumanytas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Jame atsidūrė profesionalų bei skaitytojų nuomone reikšmingiausias vaikų ir paauglių knygų šimtukas.
Kataloge rasite pratarmę, įvadinį straipsnį „Lietuvių vaikų literatūros kelias“, išdėstytus šimtuko sudarymo principus bei kiekvienos į sąrašą patekusios knygos pristatymą, profesionaliai parengtą vaikų literatūros tyrinėtojų - sąrašo ir katalogo idėjos autoriaus doc. dr. Kęstučio Urbos bei prof. dr. Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės.
Kiekvienai knygai skiriamas vienas katalogo puslapis. Leidiniai pateikiami pagal autorius, abėcėlės tvarka. Po autoriaus pavardės ir knygos pavadinimo nurodomi pirmojo leidimo metai. Kai kurie kūriniai buvo parašyti anksčiau ir skirti iš esmės suaugusiesiems, tik vėliau perėjo į vaikų skaitinius. Tokiu atveju nurodomi tie metai, kuriais tekstas pirmą kartą išleistas kaip knyga vaikams. Apie tikrąją sukūrimo datą rašoma anotacijoje. Ten pat nurodomi ir pakartotiniai knygų leidimai, jeigu tokių būta.
Vaikų knygų pasaulyje gana dažni atvejai, kai perleidžiami, kartojami kūriniai iliustruojami iš naujo. Kataloge pateikiami tik pirmojo leidimo viršeliai - vėlesnių leidinių iliustruotojai paminimi apraše.
Taip pat skaitykite: Vaikų kambario lentynų dizainas
Katalogo rengėjų sumanymu, kiekvienos knygos pristatymas pradedamas kokia nors būdinga citata. Tai gali būti vienas ar keli eilėraščio posmai, aforistinė mintis, dialogo ar aprašymo fragmentas. Po citata (jeigu kam bus įdomu ir aktualu) galima įžvelgti skaičių, nurodantį, kokią vietą knyga užėmė balsavimo sąraše. Visas sąrašas (reitingas) pateikiamas viename iš įvadinių straipsnių.
Knygų aprašuose glaustai referuojamas turinys, įvardijamos temos, problemos, idėjos. Aptariami poetikos, stiliaus bruožai, kartais ir knygos vieta, reikšmė literatūros raidai, procesui. Taigi iš dalies šis katalogas tampa ir fragmentine lietuvių vaikų literatūros istorija.
Knygų aprašus (straipsnius) parengė prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė ir doc. dr. Kęstutis Urba. Jų autorystė nurodoma atitinkamais kriptonimais.
Sąrašo knygų pavyzdžiai
Štai keletas knygų, patekusių į šį sąrašą:
- Salomėja Nėris. EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ (1940)
- Sigitas Geda. BALTOJI VARNELĖ (1985)
- Maironis. JŪRATĖ IR KASTYTIS (1957)
- Vytė Nemunėlis. MEŠKIUKAS RUDNOSIUKAS (1939)
- Vytautas Petkevičius. GILĖS NUOTYKIAI YDŲ ŠALYJE (1964)
- Kazys Binkis. KIŠKIŲ SUKILIMAS (1937)
- Vytautė Žilinskaitė. KELIONĖ Į TANDADRIKĄ (1984)
- Kostas Kubilinskas. STOVI PASAKŲ NAMELIS: pasakų rinktinė (1974)
- Eduardas Mieželaitis. ZUIKIS PUIKIS (1949)
- Justinas Marcinkevičius. GRYBŲ KARAS (1958)
- Petras Cvirka. CUKRINIAI AVINĖLIAI (1935)
- GULBĖ KARALIAUS PATI: lietuvių liaudies pasakos (sud. Aldona Liobytė, 1963)
- Vytautė Žilinskaitė. ROBOTAS IR PETELIŠKĖ (1978)
- Martynas Vainilaitis. BRUKNELĖ (1991)
- Jonas Biliūnas. KLIUDŽIAU (1987)
- Kazys Binkis. ATŽALYNAS (1938)
- Vytautas V. Landsbergis. ARKLIO DOMINYKO MEILĖ (2004)
- GYVASIS VANDUO: lietuvių liaudies stebuklinės pasakos (sud. Bronislava Kerbelytė, 1989)
- Salomėja Nėris. SENELĖS PASAKA (1950)
- SUŽEISTAS VĖJAS: lietuvių liaudies mitologinės sakmės (sud. Norbertas Vėlius, 1987)
- Vytautas V. Landsbergis. OBUOLIŲ PASAKOS (1999)
- Vytautas Račickas. ZUIKA PADŪKĖLIS (1985)
- Šatrijos Ragana. IRKOS TRAGEDIJA (1977)
- Anzelmas Matutis. MARGASPALVĖ GENIO KALVĖ: eilėraščių rinktinė (1980)
- Kęstutis Kasparavičius. KVAILOS ISTORIJOS (2005)
- Vincas Pietaris. LAPĖS GYVENIMAS IR MIRTIS (1930)
- Lina Žutautė. KAKĖ MAKĖ IR NETVARKOS NYKŠTUKAS (2010)
- Kazys Boruta. DANGUS GRIŪVA (1955)
- Janina Degutytė. PELĖDŽIUKO SAPNAS (1969)
- Jonas Avyžius. AŠTUONETAS IŠ TREPSĖS NAMŲ (1967)
- Vytautas Petkevičius. KODĖLČIUS (1974)
- Janina Degutytė. BALTAS GULBIŲ SOSTAS (1984)
- Jonas Biliūnas. JONIUKAS (1948)
- Justinas Marcinkevičius. LAUKINĖ KRIAUŠĖ: rinktinė (1973)
- Kazys Saja. EI, SLĖPKITĖS! (1971)
- Vytautas Misevičius. DANUKO DUNDULIUKO NUOTYKIAI (1979)
- MENU MĮSLĘ KETURGYSLĘ: lietuvių liaudies mįslės (1970)
- LIETUVIŠKOS PASAKOS (iš Jono Basanavičiaus rinkinių vaikams paruošė Jonas Stukas, 1969)
- Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. DVYLIKA BROLIŲ JUODVARNIAIS LAKSČIUSIŲ (1932)
- Violeta Palčinskaitė. NAMAI NAMUČIAI (1977)
- Vytautas Tamulaitis. SKRUZDĖLYTĖS GREITUTĖS NUOTYKIAI (1935)
- Gendrutis Morkūnas. IŠ NUOMŠIKO GYVENIMO (2010)
- Petras Cvirka. NEMUNO ŠALIES PASAKOS (1948)
- Bitė Vilimaitė. ROJAUS OBUOLIUKAI (1981)
- Motiejus Valančius. VAIKŲ KNYGELĖ (1868)
- Gendrutis Morkūnas. BLUSYNO PASAKOJIMAI (2008)
- Juozas Erlickas. BILIETAS IŠ DANGAUS, ARBA JONO GRIGO KELIONĖ (1990)
- ČIR VIR VIR PAVASARIS: smulkioji lietuvių tautosaka (1971)
- Martynas Vainilaitis. EŽIO NAMAS (1967)
- Justinas Marcinkevičius. VORO VESTUVĖS (1973)
- Vytautas Bubnys. ARBERONAS (1969)
- Juozas Erlickas. BOBUTĖ IŠ PARYŽIAUS, ARBA LAKŠTINGALA ZARASUOSE (1995)
- Kazys Jakubėnas. ABĖCĖLĖ (1958)
- Antanas Vienuolis. UŽKEIKTIEJI VIENUOLIAI (1950)
- Algimantas Zurba. ŠIMTADIENIS (1975)
- Vytautas V. Landsbergis. RUDNOSIUKO ISTORIJOS (1993)
- Martynas Vainilaitis. MANO VOLUNGĖLĖ: rinktinė (1975)
- Kostas Kubilinskas. VARLĖ KARALIENĖ (1962)
- Lazdynų Pelėda. MOTULĖ PAVILIOJO (1951)
- Vytautas Račickas. ŠLEPETĖ (1996)
- Kostas Kubilinskas. LEDINUKAS (1971)
- Petras Tarasenka. UŽBURTI LOBIAI (1956)
- Ramutė Skučaitė. ŽVANGUČIAI: rinktinė (1976)
- Jonas Avyžius. BARDO NUOTYKIAI IR ŽYGIAI (1987)
- Pranas Mašiotas. KAI KNYGAS DRAUDĖ: apysakos ir apsakymai (sud. Kęstutis Urba, 1993)
- Kazys Saja. BŪRIMAS OBUOLIO SĖKLOM (1985)
- Gendrutis Morkūnas. GRĮŽIMO ISTORIJA (2007)
- UŽBURTA KARALYSTĖ: lietuvių liaudies pasakos (1957)
- Kazys Saja. KLUMPĖS (1958)
- Vytautė Žilinskaitė. MELAGIŲ PILIS (1968)
- Gintaras Beresnevičius. KAUKUČIAI IR VARINIS ŠERNAS (2007)
- Aloyzas Každailis. LAIVAI IR JŪRININKAI (1981)
- Kristina Gudonytė. BLOGOS MERGAITĖS DIENORAŠTIS (2009)
- Kazys Boruta. JURGIO PAKETURIO KLAJONĖS (1963)
- Žemaitė. KAIP JONELIS RAIDES PAŽINO (1966)
- Aldona Liobytė. APIE NARSIĄ VILNIAUS MERGAITĘ IR GALVAŽUDĮ ŽALIABARZDĮ (1970)
- Bronė Buivydaitė. AUKSINIS BATELIS (1936)
- Violeta Palčinskaitė. AŠ VEJUOS VASARĄ: pjesių rinktinė (1982)
- Balys Sruoga. GIESMĖ APIE GEDIMINĄ (1938)
- Pranas Mašiotas. IR AŠ MAŽAS BUVAU: kūrybos rinktinė (sud. Vincas Auryla, 1956)
- Kęstutis Kasparavičius. DINGĘS PAVEIKSLAS (2007)
- Anzelmas Matutis. GIRIOS TELEVIZORIUS (1973)
- Žemaitė. RINKINĖLIS VAIKAMS (1904)
- Aldona Liobytė. KUPRIUKAS MUZIKANTAS: pjesių rinktinė (1984)
- Mykolas Sluckis. GERI NAMAI (1955)
- Antanas Vaičiulaitis. PASAKOS (1989)
- Vytautas Petkevičius. DIDYSIS MEDŽIOTOJAS MIKAS PUPKUS (1969)
- Renata Šerelytė. KRAKATUKŲ PIEVELĖ (2007)
- Petras Tarasenka. PABĖGIMAS (1957)
- Violeta Palčinskaitė. SENAMIESČIO LĖLĖS (1987)
- Alma Karosaitė. ASILĖLIS (1999)
- Ramutė Skučaitė. LAIŠKAS SEKMADIENIUI (1998)
- Jurga Ivanauskaitė. STEBUKLINGA SPANGUOLĖ (1991)
- Salomėja Nėris. BALTAIS TAKELIAIS BĖGA SAULYTĖ (1956)
- Akvilina Cicėnaitė. NIUJORKO RESPUBLIKA (2015)
- Vaižgantas. ALEKSIUKAS IR MOTUTĖ (1976)
- Ramutė Skučaitė. TAKELIS IŠ NAUJO: rinktinė (2001)
- Rebeka Una. ATJUNK (2015)
- Vytautas Petkevičius. SIEKSNIS SPRINDŽIO VAIKAS (1966)
- Rimantas Černiauskas.
Tautosakos įtaka šimtuko knygoms
Susumavus šimto reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams rinkimo rezultatus ir paskelbus sąrašą, buvau priblokšta: pirmoji vieta - Salomėjos Nėries Eglė žalčių karalienė, antroji - Sigito Gedos Baltoji varnelė, trečioji - Maironio Jūratė ir Kastytis. Sąrašo viršūnėje knygos, įsišaknijusios į mūsų tautos žodinės kultūros palikimą! Tad kilo noras, aprėpus visą sąrašą, pasigilinti, koks į jį patekusių knygų santykis su tautosaka.
Šiame straipsnyje nesieksiu atskleisti tautosakos idėjų raiškos, atsidėti knygose glūdinčių giliųjų tautosakinių struktūrų analizei. Straipsnio tikslas - žvelgiant į šimtuką, išskirti ir sugrupavus apibūdinti tas knygas, kuriose kiekvieno bent kiek praprususio skaitytojo akis turėtų pastebėti tautosakinį palikimą.
Tautosakos rinkiniai
Pirmiausia - vaikams parengti lietuvių tautosakos rinkiniai. Jų į šimtuką pateko net septyni. Tai keturios knygos, kurių pavadinimų paantraštėse randame žodį „pasakos“: Užburta karalystė (1957*, kas parengė, nenurodyta), Gulbė karaliaus pati (1963, parengė redaktore dirbusi rašytoja Aldona Liobytė), Lietuviškos pasakos (1969, parengė redaktorius Jonas Stukas) ir Gyvasis vanduo (1989, parengė folkloristė, lietuvių sakytinės tautosakos specialistė Bronislava Kerbelytė). Tačiau iš tiesų trijuose iš šių rinkinių greta įvairių žanrų pasakų įdėta ir kelios sakmės.
Kas šiuos rinkinius vienija? Pirmiausia, juose pasikartojančios pasakos. Esama tokių, kurias aptinkame visose keturiose knygose. Ar tai pasakos, kurios liaudyje buvo pačios populiariausios? Ir taip, ir ne. Pavyzdžiui, visuose rinkiniuose randame pasaką apie meškos trobelėje atsidūrusią ir ten išbandomą podukrą, paskui tikrąją pamotės dukrą („Meškos trobelė“), ir tai yra labiausiai Lietuvoje paplitusi stebuklinė pasaka, kuriai pagal populiarumą tarp šios žanrinės grupės kūrinių (čia ir toliau remiuosi Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo¹ duomenimis) priklauso 1-a vieta. Prie populiariųjų priskirtina ir visuose rinkiniuose skelbiama pasaka apie podukrą, kuriai suverpti, išausti, pasiūti marškinius padeda karvutė („Karvutė verpėja“), - tai 9-ą vietą pagal paplitimą pelniusi stebuklinė pasaka. O štai pasaka apie juodvarniais ar vilkais paverstų brolių ieškančią seserį, kuri taip pat skelbiama visuose keturiuose rinkiniuose, pagal paplitimą liaudyje užima 29-ą vietą tarp stebuklinių pasakų, o pasaka apie Eglę, žalčio žmoną, kuri irgi įdėta į visus rinkinius, yra tik 33-ia.
Visose knygose pasikartojančiomis pasakomis rinkinių sudarytojai formavo jaunųjų skaitytojų supratimą apie tipiškus, lietuvių pasakinį palikimą reprezentuojančius kūrinius, tačiau, kaip matome, paplitimas nebuvo esminis kriterijus tokius kūrinius atsirenkant. Kodėl? Dalis sakytinėje tradicijoje itin populiarių buvusių pasakų yra ganėtinai šiurpios (tą rodo net sąlygiški minėtame kataloge vartojami jų pavadinimai, pavyzdžiui, „Karalaitė karste“, „Miręs mylimasis neša nuotaką“), todėl vaikams skirtuose rinkiniuose tokių kūrinių vengiama. Be to, tradicinei sakytinei kultūrai priklausančių liaudies pasakotojų ir literatūrinį išsilavinimą turinčių rinkinių sudarytojų estetinis skonis skiriasi.
Kas dar vienija šiuos keturis rinkinius? Tai tendencija, priešinga aptartajai, - greta tipiškųjų pateikti retų, savita fantastika nustebinančių tekstų. Kuo rinkiniai skiriasi? Du iš jų pasižymi kryptinga kūrinių atranka: į Lietuviškas pasakas sudėti tik iš Jono Basanavičiaus rinkinių paimti tekstai; Gyvąjį vandenį sudaro vaikams skirtuose rinkiniuose anksčiau neskelbti tiek paplitusių, tiek mažiau žinomų stebuklinių pasakų variantai, tikslingai atrinkti iš archyvinių fondų. Gulbė karaliaus pati iš kitų rinkinių išsiskiria žanrine pasakojamosios tautosakos kūrinių įvairove.
Penktasis į šimtuką patekęs tautosakos rinkinys yra folkloristo ir mitologo Norberto Vėliaus parengta lietuvių mitologinių sakmių knyga Sužeistas vėjas (1987). Dar du šimtukui priklausantys tautosakos rinkiniai yra paruošti folkloristo Kazio Grigo - tai mįslių knyga Menu mįslę keturgyslę (1970) ir įvairiažanris smulkiosios tautosakos rinkinys Čir vir vir pavasaris (1971). Greičiausiai todėl, kad šias knygas rengė mokslininkai, tekstai juose grupuojami remiantis mokslinėmis klasifikacijomis (pasakų knygose griežto klasifikavimo nebūta). Be to, dvi iš šių knygų, Sužeistas vėjas ir Menu mįslę keturgyslę, aprėpia visą atitinkamo žanro repertuarą, atsisakoma tik pernelyg bauginančių ir obsceniškų, vulgarių tekstų kaip netinkamų vaikams. Ir dar reikia pažymėti, kad abi Grigo knygos yra parengtos orientuojantis į XX a.
#