Šis straipsnis skirtas nušviesti vienos iš prieštaringiausių ir labiausiai pagarsėjusių Lietuvos kriminalinio pasaulio figūrų - Algimanto Vertelkos, pravarde Pinčia, gyvenimą. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant teismų sprendimus, žiniasklaidos publikacijas ir interviu, siekiant pateikti išsamų jo biografijos, nusikaltimų ir gyvenimo už grotų portretą.
Ankstyvasis gyvenimas ir įsitraukimas į nusikalstamą veiklą
Algimantas Vertelka, gimęs 1961 metais Panevėžyje, jaunystėje buvo sportininkas, turėjęs galimybių tapti klestinčiu verslininku. Tačiau likimas susiklostė kitaip, ir jis įsitraukė į nusikalstamą veiklą. Nepriklausomybės atgavimo pradžioje Panevėžyje, Tulpių gatvėje, susibūrusi gauja netrukus tapo žinoma visoje Lietuvoje kaip viena kruviniausių grupuočių. Ji nevengė iš kelio šalinti nei konkurentų, nei saviškių, kurių ištikimybe būdavo suabejojama.
Grupuotės vadeivomis tapo buvęs sportininkas A.Vertelka ir Virginijus Baltušis. Manoma, kad Tulpiniai yra nužudę daugiau kaip 30 žmonių. A.Vertelka siejamas su 11, V.Baltušis - su 22 žmogžudystėmis.
"Tulpinių" gaujos veikla ir nusikaltimai
A.Vertelkos vadovaujama "Tulpinių" gauja įvykdė daugybę žiaurių nusikaltimų, įskaitant daugiau nei dvidešimt nužudymų, kurie buvo padaryti 1993-2000 metais. Gauja žudydavo net savus. 1999 metais jų auka tapo „tulpinis“ Saulius Janonis. Vyriškio kūnas buvo įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje.
Kai kurias aukas tame pačiame ežere skandindavo įbetonuodami kojas į indus, kad neišnirtų. 2000 m. Panevėžyje buvo susprogdintas stomatologijos kabinetas. 1994 metų rugsėjo 21 dieną kelyje Pasvalys-Panevėžys buvo apšaudytas važiuojantis automobilis. Juo iš laidotuvių Biržuose vyko keturi vyrai. Nuo kulkų žuvo trys - Gintaras Maskoliūnas, Pavelas Sereikis ir Gintaras Tamošiūnas.
Taip pat skaitykite: Lietuvių vaikų literatūra
Kirsdami galvas „tulpiniai“ įsivaizdavo, kad taip kūnus, jei juos rastų, bus sunkiau identifikuoti. „Mažeikių naftos“ vadovas G. Kiesus bei jo sūnus buvo nušauti šūviais į galvą. Į duobę miške lavonai buvo sumesti išrengti nuogai ir be galvų.
Kai kuriuos lavonus, norėdami sunaikinti įrodymus, degindavo. 1993-2000 metais įvykdyti „tulpinių“ nusikaltimai buvo aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose.
Žiaurūs susidorojimo metodai
"Tulpiniai" išsiskyrė itin žiauriais susidorojimo metodais. Jie ne tik žudė savo aukas, bet ir kankindavo jas, skandindavo, degindavo ir pjaudavo galvas. Gaujos nariai taip pat buvo įtariami planavę įsigyti "mėsmalę lavonams", kad galėtų sunaikinti įkalčius.
Garsiausią nusikaltimą, po kurio ir buvo demaskuoti, Tulpiniai įvykdė 2000 metų liepos 6 dieną, kai pagrobė ir nužudė „Mažeikių naftos“ vadovą Gedeminą Kiesų, jo sūnų Valdą ir verslininko vairuotoją Alfonsą Galminą.
Policijos pareigūnais apsimetę Tulpiniai sustabdė A.Galmino vairuojamą automobilį ir pagrobė visus tris juo važiavusius vyrus. Vėliau iš jų prievarta išgavo banko korteles ir jų kodus, o visas tris aukas nužudė. V.Galminas buvo pasmaugtas, o abu Kiesai nušauti į galvą. Lavonai buvo išrengti, galvos atskirtos nuo kūnų ir užkastos atskirai.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas jauniesiems verslininkams: A. Jablonskas
Sulaikymas ir teismo procesas
A.Vertelka buvo sulaikytas praėjus penkiolikai parų nuo Kiesų ir A.Galmino nužudymo. Per kratą pas jį buvo rastas maišelis su narkotikais. Nors vėliau įtarta, kad kvaišalai gaujos vadeivai galėjo būti specialiai pakišti, tąkart niekas dėl to nesuko galvos. Narkotikai tapo priežastimi laikyti A.Vertelką už grotų.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose gaujos vadeiva kaltu neprisipažino. Kad bylos jo atžvilgiu buvo suklastotos, Pinčia teigė ir savo retuose interviu žiniasklaidai.
Nors A.Vertelka neigė savo kaltę, teisėsaugininkams pavyko įrodyti, kad jis asmeniškai dalyvavo keliose žmogžudystėse. Jam dviejose bylose buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos už abiejų Kiesų ir jų vairuotojo A.Galmino nužudymą, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo sušaudymą 2000-ųjų lapkritį, Panevėžio verslininkų Juliaus ir Danutės Džiuvių nužudymą 2000-ųjų birželį ir Panevėžio nusikalstamo pasaulio veikėjo Virginijaus Marščionkos nužudymą 1997 metais. Kartu su A.Vertelka iki gyvos galvos taip pat nuteisti V.Baltušis ir Audrius Andrušaitis.
Gyvenimas už grotų
Nuo 2001 m. A.Vertelka kali Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime, o vėliau buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus. Būdamas įkalintas, jis nuolat skundžiasi dėl įkalinimo sąlygų ir kaltina įkalinimo įstaigų administraciją pažeidžiant jo teises.
Pinčiai kliūva viskas - prižiūrėtojų nurodymai eiti dirbti, nes tai esą žemina jo orumą, tarnybinio šuns elgesys - esą jis per kratą ištepliojo jo švarią patalynę, per daug skurdus prekių pasirinkimas įkalinimo įstaigos parduotuvėse, krepšinio žaidimas su homoseksualiais asmenimis, per daug reti pasimatymai su buvusia mylimąja. Netgi tada, kai jo kameroje buvo rasta kompaktinis diskas su erotiniu filmu, A.Vertelka parašė skundą teismui ir išvadino pareigūnus žiopliais, nes esą tame diske - ne erotika, o visiems gerai žinomas filmas „Karibų piratai“.
Taip pat skaitykite: Nuo jūreivio iki TV legendos
Per 20 metų, praleistų už grotų, Tulpinių vadeiva už gerą elgesį buvo skatintas keturis kartus, bet dėl įvairių nusižengimų ir įstaigos vidaus taisyklių pažeidimų yra baustas 16 kartų.
Bandymai ištrūkti į laisvę
A.Vertelka ne kartą kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti įkalinimą iki gyvos galvos į terminuotąją bausmę, tačiau jo prašymai buvo atmesti. Teismas konstatavo, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės ir neapgalvoja kilusių itin sunkių padarinių nukentėjusiesiems, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių ir gali vėl nusikalsti.
Alytaus pataisos namai gavo antstolių vykdomąjį raštą, kuriame teigiama, kad Pinčios pravardę turintis A.Vertelka yra skolingas 932 eurus, tačiau šių pinigų net nesirengia mokėti, nors per tą laiką, kai kali Alytuje, į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 5212 eurų ir 31 centas.
A.Vertelkos sūnus Titas
A. Vertelka prieš 20 metų, dar prieš sėsdamas į kalėjimą iki gyvos galvos, mezgė artimus santykius su tituluota gražuole, „Mis Lietuva 1992“ Vilija Stankiuviene. To romano vaisiumi ir tapo Titas.
Titas Vertelka ne kartą prašė tėvo paaiškinti, dėl ko reikėjo žudyti, kankinti, plėšti. „Tai buvo gyvenimo klaidos, jis tai pripažįsta“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ teigia į Kiprą emgiravęs Algimanto Vertelkos sūnus. Iki gyvos galvos sėdėdamas belangėje Pinčia nevengia patarti sūnui, kaip gyventi. „Jis leidžia man suklysti ir suprasti, kad tai yra klaida“, - sako T.
Visuomenės akyse 20-metis žiauraus nusikaltėlio sūnus yra toks pat blogas, kaip ir jo tėvas, nors vaikinas niekada nenusikalto. Atvirkščiai - T. Vertelka prisiekia, kad jo reputacija ir sąžinė visiškai švari. „Tėvas buvo nusikaltėlis, o aš būsiu nuotykių ieškotojas“, - sako T.
tags: #algimantas #vertelka #gimimo #data