Šis straipsnis skirtas apžvelgti Alfonso Žalio biografiją, jo svarbų vaidmenį Lietuvos politiniame gyvenime ir jo indėlį į Klaipėdos miesto raidą.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
Alfonsas Saugūnas, vėliau tapęs žinomas kaip Alfonsas Žalys, gimė 1915 m. vasario 13 d. Ukmergės apskrityje, Balninkų valsčiuje, Paberžės kaime. Jo tėvai buvo Antanas Saugūnas ir Apalonija Vainalavičiūtė-Saugūnienė. Alfonsas buvo pakrikštytas 1915 m. vasario 15 d. Balninkų bažnyčioje. Šeimoje augo keturi vaikai: Vincas, Alfonsas, Antanina ir Stasė.
Vaikai lankė Geliogalių pradinę mokyklą. Dar prieš sovietų okupaciją mirė Alfonso tėvas ir motina. Likę keturi vaikai vertėsi savarankiškai. Alfonsas, tarnaudamas Lietuvos armijoje, dirbo Radviliškyje vairuotojų instruktoriumi. Apie 1937-1938 m. baigus karinę tarnybą jam buvo suteiktas puskarininkio karinis laipsnis.
Baigęs karinę tarnybą, Alfonsas dirbo savo ūkyje, buvo aktyvus Ukmergės šaulių rinktinės Balninkų Šaulių kuopos narys. Užaugusi Antanina ištekėjo už Karolio Pragaravičiaus, o likę ūkyje trys vaikai pasidalino lygiomis vidutiniškai po 3,5 ha tėvo paliktą beveik 11 ha žemę.
Statėsi savo sodybas ir kūrė šeimas. Ligota sesuo Stasė liko gyventi su Alfonsu, todėl jam teko vienkinkiu arkliuku apdirbti apie 7 ha žemės ūkį. Alfonso sodyba buvo graži, o jo gyvenamasis namas, kaip gero pasiturinčio ūkininko: dviejų galų gryčia su priemene, kamara, svetaine bei aštuoniais baltai dažytais varstomais langais. 1940-41 m. sovietų ir 1941 m. vokiečių okupaciją Alfonsas sutiko nepalankiai.
Taip pat skaitykite: Šeimos vertybės ugdymas
Išsilavinimas ir karjera
Alfonsas Žalys mokėsi Šiauliuose, Telšiuose, Lyduvėnuose ir Šiluvoje. 1950-1953 m. tarnavo sovietų armijoje. 1953-1957 m. buvo Tytuvėnų rajono laikraščio redakcijos korespondentas, o 1954-1957 m. - LLKJS Tytuvėnų rajono I-asis sekretorius. Nuo 1955 m. jis buvo LKP narys. 1957-1961 m. mokėsi Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurią baigęs išvyko į Klaipėdą. 1964 m. baigė studijas VU Ekonomikos fakultete.
1961-1969 m. A. Žalys buvo LKP Klaipėdos miesto komiteto sekretorius, o 1969-1990 m. - Klaipėdos miesto tarybos Vykdomojo komiteto pirmininkas. Nuo 1971 m. jis buvo kandidatas į LKP CK narius. 1985-1990 m. buvo LSSR AT deputatas.
Politinė veikla atkūrus nepriklausomybę
1990-1992 m. A. Žalys buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Savivaldybių reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas. 1993-1999 m. dirbo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ konsultantu.
A. Žalys buvo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, 1995-1998 m. - Lietuvos liberalų sąjungos, o 1999-2001 m. - Lietuvos liberalų sąjungos narys. 1990-1995 m. jis buvo Klaipėdos miesto tarybos deputatas, o 1995-1997 m., 1998-2000 m. ir 2001-2003 m. - Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys.
1989 m. gruodžio 26 d. kartu su kitais Klaipėdos Sąjūdžio nariais, Alfonsas Žalys buvo patvirtintas Sąjūdžio kandidatu rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą.
Taip pat skaitykite: Parama studijuojantiems vaikams
Indėlis į Klaipėdos miestą
Alfonso Žalio nuopelnai Klaipėdai yra sunkiai pervertinami. Jis buvo žmogus, kuris nesiekė asmeninės naudos ir atsidavė miestui. Jo valdymo laikotarpiu Klaipėda patyrė didelį kultūrinį ir ekonominį pakilimą.
A. Žalio iniciatyva ir rūpesčiu buvo įgyvendinti šie projektai:
- Klaipėdos senamiesčio prikėlimas. Jis asmeniškai prižiūrėjo kiekvieną detalę restauruojant senamiestį, siekdamas išsaugoti jo autentiškumą.
- Piliavietės grąžinimas miestui.
- Klaipėdos universiteto įsteigimas. A. Žalys suprato aukštojo mokslo svarbą miestui ir aktyviai prisidėjo prie universiteto įkūrimo.
- Jūrų muziejaus ir delfinariumo įkūrimas. Šie objektai tapo Klaipėdos vizitine kortele ir pritraukia šimtus tūkstančių lankytojų kasmet.
- Liaudies opera, išaugusi į Muzikinį teatrą.
- Dramos teatro rekonstravimas.
- Vaikų meno ir sporto mokyklos.
- Paveikslų galerija.
- Parodų rūmai.
- Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
- Laikrodžių muziejus.
- Kalvystės muziejus.
- Pilies muziejus.
- Vasaros koncertų estrada.
- Didžiulės skulptorių dirbtuvės.
- Karilionas.
- Skulptūrų parkas.
- Sporto salės.
- Ligoninių miestelis.
- Paminklai Kristijonui Donelaičiui, Herkui Mantui, Simonui Dachui, Martynui Mažvydui, Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susivienijimui.
A. Žalys rūpinosi ne tik miesto infrastruktūra, bet ir intelektualiniu bei kultūriniu gyvenimu. Jis pritraukė į Klaipėdą daug intelektualų, menininkų ir mokslininkų, kurie prisidėjo prie miesto klestėjimo.
Atminimo įamžinimas
Alfonso Žalio atminimas yra įamžintas įvairiose vietose Klaipėdoje:
- Prie namo M.Mažvydo alėjoje, kur jis gyveno daugelį metų, pritvirtinta memorialinė lenta.
- Prie Klaipėdos savivaldybės pastato įspausta A.Žalio bronzinė pėda.
- 2009 metais universiteto miestelyje atidengtas paminklinis akmuo.
Apdovanojimai ir įvertinimas
Už nuopelnus Lietuvai ir Klaipėdai, Alfonsas Žalys buvo apdovanotas ordinais ir medaliais. Jis taip pat buvo išrinktas Klaipėdos miesto garbės piliečiu.
Taip pat skaitykite: Šeimos svarba ankstyvajame ugdyme