Įvadas
Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant vietų trūkumu ir baigiant ugdymo kokybės klausimais. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos vaikų darželiai, ir pateikiami galimi sprendimo būdai. Straipsnyje remiamasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų atliktų patikrinimų rezultatais, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (VTAKI) tyrimais ir kitais šaltiniais.
Pagrindinės problemos
Vietų trūkumas ir perpildytos grupės
Viena didžiausių problemų - vietų trūkumas darželiuose, ypač didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas. Dėl to į grupes priimama daugiau vaikų, nei leidžia higienos normos, o tai neigiamai veikia ugdymo proceso kokybę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vertinimas parodė, kad net 24,4 proc. ugdymo įstaigų yra grupių, kuriose viršijamas leistinas vaikų skaičius. Didžiausia perpildytų grupių problema yra Kauno (67 proc.) ir Vilniaus (65 proc.) miestų savivaldybėse.
Perpildytų grupių pastebėta visų savivaldybių, išskyrus Panevėžio miesto, darželiuose. Dažniausiai perpildytos yra grupės, kurias lanko vaikai nuo 3 metų iki pradinio ugdymo pradžios. Pagal Lietuvoje galiojančias Higienos normas (HN), tokio amžiaus vaikų grupėse gali būti ugdoma tik iki 20 vaikų. Beje, tokiais atvejais, jeigu grupę lanko vaikas su negalia, jis prilyginamas dviem vaikams, nes tokiam mažyliui reikia daugiau dėmesio, ploto ir baldų.
Kadangi vienas specialiųjų poreikių turintis vaikas prilyginamas dviems, be to, su neįgaliais vaikais sunkiau dirbti, anot specialistės, kartais jų tiesiog nenorima priimti į ugdymo įstaigą.
Perpildytos grupės lemia didesnes grėsmes mažylių sveikatai. Anot profesorės Odilijos Rudzevičienės, perpildytose darželio grupėse vaikų, turinčių virusinių kvėpavimo takų ligų ir platinančių virusus, bus daugiau, todėl ir sveikiems jų bendraamžiams kelis kartus iškils galimybė užsikrėsti. Taip pat perpildytose grupėse yra daugiau triukšmo, kuris išvargina tiek vaikus, tiek auklėtojus. Dėl triukšmo sumažėja dėmesys, apima nuovargis, kyla stresas, o bet koks stresas sutrikdo imuninės sistemos veiklą, todėl vaikas linkęs dažniau užsikrėsti įvairiomis ligomis ir sirgti.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Lopšelio grupių trūkumas
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta lopšelio amžiaus vaikų grupių. Esamų grupių nepakanka - dažniausiai jose viršijamas leistinas pagal vaikų amžių vaikų skaičius grupėje. 2022-2023 mokslo metais Klaipėdos miesto valstybinius darželius lankė 8 528 vaikai, nevalstybinius - 712 vaikų. „Šiemet vaikų nuo 1,5 iki 3 metų, nepatekusių į įstaigas, yra 92. Didžiausios eilės nepatekusių lopšelinio amžiaus vaikų yra šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse.
Specialistų stoka
Daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų ypatingai trūksta arba visai nėra psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų. Pastaruoju metu padaugėjo vaikų, turinčių kalbos vystymosi sutrikimų, bendravimo sunkumų, emocinių sutrikimų, psichologinių problemų ir pan., ir kuriems reikalinga sisteminga logopedo, psichologo ar specialiojo pedagogo pagalba. Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, 8 švietimo įstaigos ieško 15 ikimokyklinio ugdymo mokytojų, 4 įstaigos - 4 priešmokyklinio ugdymo mokytojų, 3 įstaigos - 2 logopedų, 1 įstaiga - 1 spec. pedagogo.
Ugdymo kokybė
Trūkstant vietų, į grupes priimama daugiau vaikų nei leidžia higienos norma. Šį faktą prisipažįsta ir pačios ugdymo įstaigos bei pritaria, kad nuo to nukenčia ugdymo proceso kokybė; grupėse būna didelis triukšmas, vaikai ir auklėtojas pavargsta, trūksta individualaus darbo su vaikais.
Infrastruktūros problemos
Dalis Lietuvos darželių įkurti sovietinio laikotarpio pastatuose, remiantis iš esmės kitokia nei dabar ugdymo samprata. Visuomenės sveikatos centrai, atlikdami patikrinimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, per 2011 metus dažniausiai nustatė patalpų ir teritorijų įrengimo reikalavimų pažeidimus.
2023 m. Vilniaus mieste patikrinus 101 darželį, nustatyta, kad beveik 30 proc. neturi leidimo-higienos pasų (LHP), o turintieji LHP nebūtinai laikosi juose nurodytų sąlygų. Ypač aktuali ši problema privačiuose darželiuose. Taip pat nustatyta, kad net 57 proc. tikrintų darželių yra perpildytos grupės, o daugiau nei pusėje privačių darželių dirbančių darbuotojų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
15 proc. tikrintų privačių darželių neturi savo sklypo ir teritorijos, o ir iš turinčiųjų sklypus 10 proc. nėra įsirengę vaikų žaidimo aikštelės. Net 40 proc. tikrintų darželių Vaikų žaidimų aikštelėse nefiksuojama priežiūra ar remontas. Taip pat didelė problema sostinės darželiuose - netinkamai organizuojamas vaikų miegas. Net 23% lovų, skirtų pietų miegui, yra su minkštu pagrindu, o net 47% jaunesnių nei 1,5 metų vaikų lovų neturi apsauginių sienelių.
Kaimo vietovių problemos
Dauguma vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse ir norinčių lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, susiduria su pavėžėjimo problema. Dažniausiai, jeigu tokių vaikų nepaveža tėvai (bedarbiai, neturi transporto priemonės ir pan.), jų vaikai neturi galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
Mitybos klausimai
Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos randa daug pažeidimų ikimokyklinio ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyriuose - maisto ruošimas nesaugus, vaikų maitinimas organizuojamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, patiekalai gaminamai nesivadovaujant perspektyviniais valgiaraščiais, nesilaikoma receptūrų ir technologinių aprašymų, vaikų maitinimui naudojami neleistini produktai, maisto paruošimas neatitinka vaiko amžiaus ypatumų bei sveikos mitybos principų ir taisyklių.
Galimi sprendimo būdai
Naujų mokyklų ir darželių statyba
Savivaldybės turėtų planuoti ir kuo greičiau statyti naujas mokyklas ir darželius, ypač didžiuosiuose miestuose. Moduliniai darželiai gali būti puikus sprendimas greitai ir efektyviai padidinti vietų skaičių. Marijampolės pavyzdys rodo, kad modulinių darželių įrengimas gali padėti išspręsti vietų trūkumo problemą.
Vilniaus miesto savivaldybė skaičiuoja, kad šiuo metu eilėje laukia beveik 900 vaikų. Pusė jų lanko privačius darželius, todėl savivaldybė tokioms šeimoms kiekvieną mėnesį moka po 120 eurų kompensaciją. Darželių darbuotojai sako, kad įstaigų plėtra būtina - planuojama, kad nuo 2025 metų ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis nuo dvejų metų.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 240 tūkst. eurų moduliniam darželiui Vilniaus rajone. Ministerijos teigimu, statant daugiau darželių Vilniaus rajone, mažiau tėvų vaikus vežtų į perpildytus sostinės darželius, tad tai visiems būtų į naudą.
Higienos normų peržiūra
Šiandien diskusija vyksta iš priešingos pusės, galvojama, kaip pakeisti higienos normą, kaip padidinti vaikų skaičių klasėje, nors tai visiškai priešinga vaiko interesams.
Ankstyvojo ugdymo skatinimas
Kuo ankstesniame amžiuje investuosime į vaiką ir kuo daugiau investuosime, tai tik priežiūros vaikams neužtenka. Mes kuo toliau, tuo labiau Europoje kalbame apie ankstyvąjį ugdymą ir turime omenyje švietimo turinį. Ne raides, bet šiaip ugdymą, žmogaus rengimą gyvenimui. Šiuo atveju, kalbame apie labai mažą amžių - apie 2 metų amžiaus vaikus. Kada pereiname į alternatyvias paslaugas - priežiūros - ten švietimo specialistų nėra.
Darželių tinklo plėtra
Jei mes nekuriame darželių tinklo, neplečiame jo, tai mes stumiame šeimas tik į alternatyvias priežiūros paslaugas.
Švietimo įstaigų modernizavimas
Svarbu modernizuoti vaikų darželius, atsižvelgiant į šiuolaikines ugdymo tendencijas ir vaikų poreikius. Tai apima ne tik architektūrinius sprendimus, bet ir ugdymo programų bei pedagogų kompetencijų tobulinimą.
Projekto „Aš - Kūrėjas“ metu buvo parengtos rekomendacijos, kaip vaikų darželių erdvės turėtų būti modernizuotos. Rekomendacijos apima erdvės pritaikymą, judėjimo laisvės užtikrinimą, smalsumo skatinimą ir dinamiškos aplinkos kūrimą.
Savivaldybių bendradarbiavimas
Vilniuje ikimokyklinio ugdymo įstaigas, taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokyklas, lanko kitų rajonų, kuriuose nėra tokio vietų stygiaus, vaikai, toks persipynimas įneša problemų, nes tuomet labai sunku planuoti visuotinį ugdymą.
Finansavimo didinimas
Sprendžiant ikimokyklinio ugdymo problemas, norėtųsi ir centrinės valdžios pagalbos, skiriant papildomą finansavimą.
Viešumas ir tėvų įsitraukimas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia patikros rezultatus savo tinklalapyje, taip pat parengė patarimų tėvams, besirengiantiems leisti vaiką į darželį, rinkinį. Pažeidimų turintys darželiai gaus atitinkamas nuobaudas, juos pakartotinai tikrinsime, tačiau tikima, kad stipriausias ginklas šioje kovoje yra viešumas.
Tėvai turėtų gilintis ir domėtis, kas slypi po vadinamaisiais „euroremontais“, nebijoti įstaigos paprašyti dokumentų.
Naujos iniciatyvos
Nuo 2025 m. Lietuvoje įsigalios visuotinis ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 2 metų. Tai nebus privaloma, bet savivaldybės negalės tėvams atsakyti, jeigu šie norės vietos darželyje savo atžaloms. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, per artimiausius trejus metus savivaldybės visoje Lietuvoje planuoja pastatyti 19 naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų.