Neišnešiotų naujagimių priežiūra yra ypatinga sritis, reikalaujanti specialių žinių ir dėmesio. Šiame straipsnyje gilinamės į neišnešiotukų fiziologinius ypatumus, jų pojūčius, vystymosi procesus ir priežiūros ypatumus.
Ankstuko emocinis pasaulis
Dr. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas, pasakoja: „Keičiantis pamainai ne kartą teko stebėti, kai 29 savaičių naujagimis per miegus šypsosi. Jei šypsosi, vadinasi, jaučia ką nors malonaus ir gero. Žmogaus be smegenų veidas neatspindi jokių jausmų, o neišnešiotų naujagimių emocijas galima pastebėti labai anksti. Žinoma, jie nereaguoja taip, kaip kalbinamas kelių mėnesių išnešiotas vaikas, tačiau šypsosi, todėl galima sakyti, kad jo galvos smegenyse vyksta pozityvūs reiškiniai, vaikas turi emocijas, savo pasaulėlį. To nuvertinti negalima. Tai labai mažas, bet žmogus, turintis emocijas, jutimus šviesai, garsui, kvapui“.
Šis pasakojimas atskleidžia, kad neišnešioti naujagimiai, net būdami labai maži, jau turi emocinį pasaulį ir reaguoja į aplinką.
Pirmasis susitikimas: iššūkiai ir ryšio kūrimas
Pirmasis susitikimas su neišnešiotu kūdikiu gali būti pribloškiantis. Inkubatorius, laidai, pypsintys monitoriai ir medikai aplink gali sukelti baimę ir bejėgiškumo jausmą. Dažnai pirmasis mažylį pamato tėtis ir nufotografuoja ar nufilmuoja, kad mama galėtų jį pamatyti bent ekrane, kol pati negali nuvykti į skyrių. Svarbu suprasti, kad tokios emocijos yra normalios, ir ieškoti būdų, kaip kurti ryšį su kūdikiu net ir tokioje aplinkoje.
Jutiminiai impulsai ir ankstyvasis vystymasis
Mokslas leidžia suprasti pirmuosius jutiminius ankstukų impulsus: kada atsiranda pirmieji skausmo receptoriai, kaip susiformuoja smegenys, nerviniai kanalai, per kuriuos tie impulsai perduodami, ir t. t. Nustatyta, kad 20-24 savaičių naujagimis jaučia skausmą. Taip pat vaikučiai anksti pradeda matyti ir girdėti. Gulintis inkubatoriuje mažylis yra uždengtas, tačiau įjungus šviesą jis sureaguoja ir susiraukia. Jeigu garsiau stukteli inkubatoriaus duris, kūdikis krūpteli. Kad vaikelis ima užuosti ir kvapus, įrodyta atlikus bandymus su mamos piene suvilgyta servetėle.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Tyrimai parodė, kad ankstukai reaguoja į skausmą, šviesą, garsą ir kvapus. Vienas iš tyrimų parodė, kad kūdikiai reaguoja į mamos pieno kvapą.
Mamos patirtis: trapumas ir baimė
Viena mama pasakoja: „Kai tik parvežė mane iš gimdyklos, iškart nulėkiau pas dukrytę, nors perspėjo, kad man vaikščioti negalima. Bet norėjau į ją pažiūrėti, pabūti kartu. Tik pamačiau - ir į ašaras. Guli mažytė inkubatoriuje. Išvydau tokią trapią, prie jos buvo prijungta daugybė laidų. Už ją kvėpavo aparatas, odelė permatoma, visos venos matyti. Kūnelis plaukuotas, veidas - taip pat. Vietoj ausyčių - mažos skylutės. Akytės užmerktos. Jėzau, tikras kačiukas, pamaniau. Svoris nukrito nuo 590 iki 500 gramų. Tos trys paros buvo labai ilgos ir sunkios. Kiekvieną rytą ėjau pas ją, nešiau pienuko. Bijojau užeiti į intensyviosios terapijos skyrių ir išgirsti blogą žinią.“
Šis asmeninis pasakojimas atskleidžia mamos jausmus pamačius savo neišnešiotą kūdikį - trapumą, baimę ir didelį norą būti kartu.
Neišnešiotuko išvaizda ir ypatumai
Mažylis gimė 16-21 savaite anksčiau. Palyginti su kūnu, jo galva gana didelė. Dažniausiai gimsta su plaukais, antakiais, blakstienomis. Visą kūną ir veidą dengia švelnūs lyg pūkeliai gyvaplaukiai. Jie atsiranda 17-20 nėštumo savaitę. Šie plaukeliai išnyks patys - iškris po keliolikos savaičių, tuo laiku, kai mažylis turėjo gimti (apie 37 savaitę). Mažylio kūnas yra labai gležnas. Poodinis riebalų sluoksnis dar ne susiformavęs, todėl vaikas atrodo liesas ir susiraukšlėjęs. Oda plonytė, skaidri, permatoma, per ją persišviečia kraujagyslės. Pereinamuoju laikotarpiu po gimimo oda atrodo tamsia raudona.
Neišnešiotukai turi specifinę išvaizdą, kuri skiriasi nuo išnešiotų naujagimių. Jų oda plona, permatoma, kūną dengia pūkeliai, o galva atrodo didesnė, lyginant su kūnu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos istorijos spalio 4-osios įvykiai
Jautrumas prisilietimui ir aplinkai
Pirmąsias savaites (iki 24-26 savaitės) vaikas jautriai reaguoja į prisilietimą ir oda yra lengvai pažeidžiama. Ji tokia jautri, kad aparatūros davikliai, net laidas, jungikliai, neatsargiai palikti ir prigludę prie kūnelio gali palikti mėlynių. O pleistras gali nusilupti su oda. Todėl kiekvieno šalia esančio suaugusiojo judesys, prisilietimas turi būti itin atsargus ir švelnus, o būtinos procedūros ypač atsargiai atliekamos. Iki 26 savaitės ankstukas netoleruoja jokių prisilietimų - jam tereikia ramybės.
Neišnešiotukų oda labai jautri, todėl reikia itin atsargiai elgtis su jais, vengti stipraus prisilietimo ir dirgiklių.
Akių, ausų ir lytinių organų ypatumai
Naujagimio akių vokai tarsi ką tik gimusio kačiuko - sulipę. Į garso ir vibracijos dirgiklius vaikutis reaguoja akių obuoliais, sumirksi sulipusiais vokais. Apie 26 nėštumo savaitę akių vokai atsiveria patys ir akys ima reaguoti į šviesą, atsiranda veido mimika. Ausytės ir jų kaušeliai yra minkšti. Kadangi dar nėra susiformavusios ausų kremzlės, palenkti ausų kaušeliai negrįžta į pradinę padėtį. Rankų ir kojų nagai nesiekia pirštukų galiukų, o kojų pėdutės yra beveik be raukšlelių - lygios. Lytiniai organai irgi dar nėra susiformavę. Mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų, todėl gana aiškiai matyti klitoris.
Neišnešiotukų akys, ausys ir lytiniai organai turi specifinių ypatumų, susijusių su nepilnu išsivystymu.
Judėjimas, miegas ir pojūčiai
Vaikutis visiškai neturi jėgų judėti. Jis miegos net 80 proc. paros laiko. Aktyvus būna ypač trumpai. Rankos, kojos yra silpnos, bet kartais gali pabandyti išsitempti ir išsitiesti pats. Visi galimi vaiko judesiai primena tuos, kuriuos jis darė būdamas gimdoje. Kartais gali pakelti rankytę ir mėginti čiulpti nykštį. Gali sugniaužti kumštuką arba pirštus išskėsti, gal net pasukti galvą. Atsimerkęs paprastai mato tik baltus ir juodus šešėlius. Tačiau ausytės jau girdi. Klausa susiformuoja iki 24 nėštumo savaitės. Mažylis priima visą informaciją, todėl mamos balsas, kalbinimas ar net muzikos garsai jam gali patikti. Nesvarbu, kokio dydžio gimė, jaučia skausmą. Tik ne visada turi jėgų tai parodyti. Kartais galima numanyti pagal įsitempusią ar besikeičiančią veido mimiką.
Taip pat skaitykite: Berniuko charakteristika pagal gimimo datą (vasario 21 d.)
Neišnešiotukai didžiąją laiko dalį miega, jų judesiai riboti, tačiau jie girdi ir jaučia skausmą. Mamos balsas ir muzika gali juos nuraminti.
Maitinimas, padėtis ir raumenų tonusas
28-29 savaitę, jei sustiprėja ir sėkmingai vystosi, duodama paragauti mamos pieno. Lūpos suvilgomos mamos pienu laikant mažylį prie krūties. Gulėdamas inkubatoriuje negali susikurti patogios kūno padėties pats. O jei taip paguldomas, negali joje išbūti ilgiau, todėl ligoninėse naudojami specialūs „lizdeliai“, palaikantys nugarytę, kojytes. Vaikutis negali pats pakeisti savo kūno padėties, neturi jėgų patogiai susidėti rankų, kojų, sulenkti ar jų ištiesti. Taip yra dėl nepakankamo raumenų tonuso, kuris pradeda vystytis 34-36 savaitę. Jei jam nepadėtume, kūnelis gulėtų tarsi prispaustas traukos jėgos - ištiestomis išskėstomis galūnėmis. Mažylis negali pakelti galvos ir dažniausiai neturi jėgų verkti. O svarbiausia - be pagalbos negali kvėpuoti, palaikyti savo kūno temperatūros ir žįsti.
Neišnešiotukams reikalinga pagalba maitinant, palaikant tinkamą kūno padėtį ir kvėpuojant. Jie negali reguliuoti savo kūno temperatūros ir žįsti.
Priežiūra iki 28 gestacinės savaitės
Iki 28 gestacinės savaitės vaikas yra nuolat stebimas, maitinamas per zondą kas tris valandas, sauskelnės keičiamos prieš kiekvieną maitinimą. Nuolat matuojama temperatūra. Davikliai vis perkeliami nuo vienos kojytės ant kitos, kad nesuspaustų kūnelio.
Iki 28 gestacinės savaitės neišnešiotukams reikalinga intensyvi priežiūra, nuolatinis stebėjimas ir maitinimas per zondą.
34 savaičių ankstukas
Vaikutis gimė 11-6 savaitėmis anksčiau. Gimęs 34 savaitę bus kiek panašus į laiku gimusius mažylius, tik, žinoma, mažesnio ūgio ir svorio. O štai 29 savaičių ankstukas - labai gležnas, jam teks stipriai vytis ir, svarbiausia, priaugti svorio. Mažylis bus liesas, o jo galva dar nebus proporcinga kūnui. Oda dar labai plona ir persišviečia kraujagyslės. Mažylio kūnelis, taip pat ir veidas, pasidengęs pūkeliais, tačiau per artimiausias savaites jie pranyks. Vaiko ausytės vis dar plokščios ir minkštos. Lytiniai organai nesusiformavę. Mergaičių vis dar matyti klitoris ir vidinės lytinės lūpos. Berniukų kapšelis atrodo lygesnis ir plokštesnis, nei keliomis savaitėmis vyresnių vaikų. Tiek berniukų, tiek mergaičių krūtinės srityje atsiranda vos įžiūrimi 1-2 mm speneliai.
34 savaičių neišnešiotukai panašesni į išnešiotus naujagimius, tačiau mažesni. 29 savaičių kūdikiai yra labai gležni ir reikalauja didesnės priežiūros.
29 savaičių ankstuko galimybės
Gali judinti rankas, kojas, kūną. Kartais gana aktyviai sukioja galvą. Gali tvirtai sugriebti pirštą ar čiulpti čiulptuką, o pridėtas prie mamos krūties ima mokytis žįsti. Tiesa, kol kas seksis sunkiai, mažylis nepasisotins, tačiau prisilietimas prie mamos krūties teiks malonumą, jis nurims. Jei mama išspaus kelis lašus pieno ir paliks jo ant spenelių, vaikutis galės mokydamasis žįsti krūtį lyg kačiukas nulaižyti. Mažylis viską girdi, todėl gali pasukti galvą į tą pusę, iš kur sklinda mamos balsas. Taip pat sureaguoja į kitus garsus, suklūsta. Gali atskirti balsus, ypač mamos, tėčio, net brolių ir seserų.
29 savaičių neišnešiotukai jau gali judinti galūnes, reaguoti į garsus ir mokytis žįsti. Mamos prisilietimas ir balsas jiems labai svarbūs.
Reakcija į aplinką ir komunikacija
Kūdikis jau reaguoja į aplinką ir netgi geba sutelkti dėmesį į objektą, esantį už 25 cm (tai atstumas tarp mamos ir vaiko akių maitinant). Jis gali reaguoti į jį kalbinantį žmogų, taip pat į supančią aplinką. Mažylis jausdamas skausmą jau geba verkti, tiesa, tyliai ir neilgai. Gali būdrauti ir plačiai atsimerkęs dairytis. Gali komunikuoti keisdamas veido išraišką, pasitelkdamas kūno kalbą. Iškart matyti, kaip jis reaguoja ir parodo, kad supranta. Arba kad jaučia, kai mama paima ant rankų.
Neišnešiotukai reaguoja į aplinką, gali sutelkti dėmesį, verkti ir komunikuoti veido išraiškomis.
Raumenų vystymasis ir kūno padėtis
Vaikutis dar negali kojų ir rankų laikyti taip, kaip jam patogu. Jam trūksta jėgų, raumenys dar galutinai neišsivystę. Tiesa, rankas ir kojas gali jau šiek tiek sulenkti. Tačiau paguldžius į lovą kojos ir rankos vis vien suglemba. Todėl ir toliau reikėtų guldyti taip, kad jo padėtis atitiktų mamos įsčių sąlygas.
Neišnešiotukų raumenys silpni, todėl jiems reikalinga speciali padėtis, imituojanti buvimą mamos įsčiose.
Čiulpimas, rijimas ir kvėpavimas
Vaikas jau gali čiulpti, tačiau jam dar neišeina gerti iš buteliuko ar žįsti krūtį. Iki 34 savaitės negeba suderinti čiulpimo, rijimo bei kvėpavimo. Kadangi maitinamas per burną gali užspringti, pasirūpinama, kad maisto medžiagos per zondą patektų tiesiai į skrandį. Jis dar negali reguliuoti savo kūno temperatūros, taip pat reikalinga tam tikra pagalba kvėpuojant. Tiesa, vieniems šio amžiaus ankstukams reikalinga pagalba, o kiti gali kvėpuoti patys.
Iki 34 savaitės neišnešiotukai negali koordinuoti čiulpimo, rijimo ir kvėpavimo, todėl maitinami per zondą ir jiems reikalinga pagalba kvėpuojant.
34 savaičių ankstuko ypatumai
Mažylis gimė 3-5 savaites anksčiau laiko. Jis tik šiek tiek skiriasi nuo laiku gimusio naujagimio. Ant kūno, veiduko dar gali būti šiek tiek plaukučių (lanugo), tačiau jie greitai išnyks. Palyginti su išnešiotu naujagimiu, ankstukas bus liesesnis, nes dar kelias savaites mamos įsčiose turėjo priaugti svorio. Nagai dar nesiekia pirštų galiukų. Mergaičių išorinės lytinės lūpos dar nevisiškai dengia vidines. Gali šiek tiek matytis klitoris ir makštis. Berniukų sėklidės irgi gali būti ne visai nusileidusios į kapšelį.
34 savaičių neišnešiotukai mažai skiriasi nuo išnešiotų naujagimių, tačiau gali turėti šiek tiek plaukelių ant kūno, būti liesesni ir turėti nevisiškai susiformavusius lytinius organus.
37 savaičių ankstuko galimybės
Jei ankstukas jaučiasi gerai ir jo būklė stabili, gali beveik viską, ką ir kiti naujagimiai. Apie 37 savaitę rankų ir kojų raumenys išsivystę ir pakankamai stiprūs - mažylis gali sugniaužtais pirštukais įsikibti taip stipriai, kad galėtumėte jį pakelti. Žinoma, to daryti negalima. Vaiko judesiai gali būti staigūs, jis moka net spardytis. Gali pakelti rankas prie veido ir čiulpti pirštukus. Akutės greičiausiai mato taip pat kaip išnešiotų vaikų ir jam patinka stebėti aplinką. Jis gali pasukti galvą į pusę, iš kurios sklinda garsas, akimis tyrinėti mamos veidą, laikomas prie krūtinės pažvelgti į ją. Jis nesunkiai atpažįsta mamos, tėčio ir brolių balsus, reaguoja suklusdamas. O nuo 37 savaitės pats bando skleisti garsus, kurie gali būti įvairiausi ir visiškai netikėti: kriuksėti, niurzgėti, šnypšti, burbuliuoti. Tai yra natūralu. Tiesa, miegodamas skleisti garsus gali ir 34 savaičių ankstukas. Išalkęs jis pabus ir ims rodyti ženklus - čepsėti, pridės kumštukus prie burnos, leisdamas suprasti, kad nori valgyti. Verkia gana garsiai, ir ne tik pajutęs skausmą, išalkęs ar jausdamas drėgmę sauskelnėse. Verkia ir norėdamas, kad mama paimtų ant rankų.
37 savaičių neišnešiotukai gali daryti beveik viską, ką ir išnešioti naujagimiai - stipriai įsikibti, spardytis, stebėti aplinką, atpažinti balsus, skleisti garsus ir verkti.
Fotografavimas ir nuotraukų rodymas
Net jeigu jūsų kūdikiui viskas gerai, yra dalykų, kurių, kitaip nei išnešioti naujagimiai, jis daryti negali. Kartais tėčiai bando nufotografuoti ankstuką, kad galėtų parodyti seneliams, vyresniems vaikams. Tokiu atveju patartina fotografuoti iš toliau, nenaudoti blyksčių ir surasti tokį kadrą, kuris neišgąsdintų, - galbūt nesimatytų laidų, pliko kūno ir pan. Prieš fotografuojant vertėtų pasvarstyti, ar senelių neišgąsdins pirmasis mažylio vaizdas (juk jie ilgai negalės jo pamiršti) ir ar tikrai reikalinga tokia nuotrauka, ir ar ją reikia rodyti šeimos nariams bei giminaičiams.
Fotografuojant neišnešiotukus, reikia būti atsargiems ir apgalvoti, ar nuotraukos bus tinkamos rodyti kitiems, kad nesukeltų nereikalingo streso.
Sveikatos problemos ir ateities prognozės
Vaiko sveikata ir galimos problemos nulemtos vos gimus. Viskas priklauso nuo mažylio išsivystymo ir organizmo brandos. Kalbant apie ateitį, medikai ją skirsto į trumpalaikę ir ilgalaikę. Kuo vaikutis gimsta anksčiau, tuo didesnių sutrikimų gali būti ne tik dabar, kai kovojama dėl jo išgyvenimo, tačiau, reikia žinoti, kad ir ateityje. Ypač mažo svorio ankstukai ateityje būna smulkesni, gali turėti tam tikrų negalavimų, elgesio sutrikimų, gali būti sunkiau mokykloje.
Ankstyvas gimimas gali lemti įvairias sveikatos problemas ateityje, ypač mažo svorio kūdikiams.
Ankstuko būklė ir elgesio sutrikimai
Kaip neišnešioto vaiko būklė lemia elgesio sutrikimus? Mokslininkai nustatė, kad paskutinį nėštumo trimestrą ypač intensyviai vystosi vaisiaus smegenys - jos priauga iki 25 proc. masės. Vaisiui patekus į kitas sąlygas (šiuo atveju gimus anksčiau) iš dalies sutrinka smegenų vystymasis, net jei ir nėra sudėtingesnių aplinkybių (neretai pasitaikančio kraujo išsiliejimo į smegenis). Smegenys auga ir mažyliui gimus. O svarbiausia, jautriai reaguoja į kiekvieną dirgiklį ar reiškinį. Ankstuką lydi ir daugiau nepalankių veiksnių. Jis dažnai serga. Kad organizmas galėtų kovoti su viena ar kita liga, turi pasitelkti savo resursus, kuriems reikia papildomų maisto medžiagų. Maža to, maitinimas irgi komplikuotas - juk vaikutis dar nemoka žįsti pats.
Ankstyvas gimimas gali turėti įtakos smegenų vystymuisi ir lemti elgesio sutrikimus. Neišnešiotukai dažnai serga ir patiria maitinimo sunkumų.
Ankstukų galimybės ir ateitis
Pasak specialistų, ankstukai yra protingi, gabūs, tačiau negalima teigti, kad yra tokie patys, kaip ir laiku gimusieji. Jie šiek tiek kitokie, dažniausiai jautresni, iš pradžių silpnesnės sveikatos. Pirmasis - kovoti už vaiko gyvybę dabar, antrasis - siekti, kad kuo mažiau sveikatos problemų būtų ateityje.
Ankstukai gali būti protingi ir gabūs, tačiau dažnai būna jautresni ir silpnesnės sveikatos. Svarbiausia - kovoti už jų gyvybę ir siekti, kad ateityje būtų kuo mažiau sveikatos problemų.
Ankstuko sveikata ir gydytojų prognozės
Gydytojai pripažįsta, kad ankstuko sveikatos būklė pirmuosius metus gali būti įvairi. Idealu, jei vaikutis auga beveik niekuo nesiskirdamas nuo laiku gimusių bendraamžių, ir liūdna, kai mažylio sveikata nuolat šlubuoja. Beje, kokia bus ankstuko sveikata ateityje, nustatyti neįmanoma, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau per pirmąsias dvi tris savaites gydytojai, stebėdami pokyčius ir įvertindami organizmo sistemų brandumą bei jų pažeidimo laipsnį, gali numatyti, kas laukia, ir tėvus įspėti, patarti.
Ankstuko sveikata pirmaisiais metais gali būti įvairi. Gydytojai gali numatyti galimas problemas, stebėdami kūdikį pirmąsias savaites.
Tėvų patirtis ir emocinė būklė
„Gimdymą anksčiau laiko priimkite kaip išbandymą, o ne nuosprendį. Manau, tokia nuostata ypač svarbi tiems tėvams, kurių ankstukų sveikatos būklė gėrėja lėtai arba jie turi vystymosi sutrikimų. Vieną popietę į palatą užėjo magistrantė, atlikusi tyrimą apie ankstukų mamų emocinę savijautą. Ji negalėjo patikėti, jog aš sėkmingai susidorojau su patirtu sukrėtimu, nes visą laiką tikėjau, kad Dievas apsaugos mane ir mano vaiką. Anot jos, taip kalbėjau, nes stengiausi nuslopinti patirtą stresą ir anksčiau ar vėliau tikrieji jausmai prasiverš.
Svarbu priimti ankstyvą gimdymą kaip išbandymą, o ne nuosprendį, ir tikėti, kad viskas bus gerai. Tėvams teks pasitelkti kantrybę ir kiekvieną valandą, dieną (jei leidžiama) būti šalia. Šeima turi pasiruošti laukiantiems sunkumams.
Smegenų vystymasis ir mielinizacija
Tarp 24 ir 40 savaitės labai sparčiai vystosi smegenų paviršius. Todėl 26-ą savaitę gimusio kūdikio smegenys ir jų funkcijos labai skiriasi nuo gimusiojo 33-iąją. Minėtu laikotarpiu formuojasi itin plonų elektrinių jungčių sistema, sujungianti smegenų nervines ląsteles. Kartu vyksta procesas, vadinamas mielinizacija. Signalai, einantys nuo vienos smegenų ląstelės link kitos, yra mažos elektrinės įkrovos. Kad jie nukeliautų link savo tikslo, jų keliai turi būti izoliuoti.
Smegenų vystymasis ir mielinizacija yra labai svarbūs procesai, vykstantys tarp 24 ir 40 nėštumo savaitės. Ankstyvas gimimas gali sutrikdyti šiuos procesus.
Gimimo data ir asmenybė
Ar kada susimąstėte, kokią įtaką jūsų gimimo data turi jūsų asmenybei ir gyvenimo keliui? Nors astrologija ir numerologija nėra moksliškai įrodytos, daugelis žmonių tiki, kad gimimo mėnuo, savaitės diena ar net paros metas gali atskleisti tam tikras charakterio savybes, polinkius ir netgi numatyti ateitį. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia gimti skirtingais metų laikais, mėnesių dienomis ir savaitės dienomis, remiantis įvairiomis ezoterinėmis ir populiariomis teorijomis.
Gimimo data gali turėti įtakos asmenybei ir gyvenimo keliui, remiantis įvairiomis ezoterinėmis teorijomis.
Gimimo mėnuo ir asmenybės bruožai
Oksfordo universiteto mokslininkai teigia, kad gimimo mėnuo gali turėti įtakos žmogaus karjerai ir net požiūriui į gyvenimą. Pavyzdžiui, liepą gimę asmenys į gyvenimą žvelgia optimistiškiau, tačiau yra labiau linkę turėti regėjimo problemų. Taigi, kokie bruožai priskiriami kiekvienam mėnesiui?