XX amžius ne veltui buvo pramintas „alergijos amžiumi“. Nuo 1950-ųjų sergančių alerginėmis ligomis, tokiomis kaip alerginis dermatitas, rinitas, sinusitas, bronchine astma, alergija žiedadulkėms ir tam tikriems maisto produktams bei vaistams, kas dešimtmetį padaugėja 10 proc. Alergija ir nėštumas - derinys, kuris, deja, nėra retas. Šiame straipsnyje aptarsime alergijos nėštumo metu priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencines priemones.
Alergijos nėštumo metu: bendra apžvalga
Nėštumas sukelia daugybę fiziologinių pokyčių moters organizme, kurie gali turėti įtakos alerginių ligų eigai. Nėštumo metu moters organizme padaugėja hormono kortizolio, kuris turi antialerginį poveikį. Tačiau padidėjęs estrogenų kiekis sukelia nosies kapiliarų persipildymą krauju, dėl ko atsiranda nosies užburkimas, ypač ryškus trečiąjį trimestrą. Padidėjęs progesterono kiekis padažnina kvėpavimą ir sukelia oro trūkumo jausmą. Šie simptomai gali sudaryti įspūdį, kad astma paūmėjo, tačiau tikslią diagnozę padeda nustatyti spirometrija arba pikinės iškvėpimo srovės matavimas. Be to, nėštumo metu dažniau pasireiškia gastroezofaginis refliuksas (skrandžio sulčių patekimas į stemplę), kuris jau gali provokuoti ir tikrus astmos priepuolius.
Dažniausios alergijos nėštumo metu
Alergijos nėštumo metu dažniausiai pasireiškia per kvėpavimo takus. Pastebėta, kad nėščioms moterims alergijos dažniausiai pasireiškia per nosį.
Alerginė sloga (nėščiųjų hormoninis rinitas)
Kas antra nėštumo metu skundžiasi alergine sloga ar miegoti trukdančiu nosies užgulimu. Jeigu šiuos simptomus moteris jautė ir iki nėštumo, greičiausiai moteris ir anksčiau turėjo alerginę slogą. Alerginė sloga nėštumo laikotarpiu dažniausiai susijusi su hormoniniais pokyčiais nėščiosios organizme. Ši liga vadinama nėščiųjų hormoniniu rinitu. Jis pasireiškia sunkiu kvėpavimu per nosį, čiauduliu, skaidriomis išskyromis iš nosies ertmės.
Bronchinė astma
Bronchinė astma nėščiosioms pasireiškia kur kas rečiau. Paskaičiuota, kad bronchinė astma kamuoja vos 2% nėščiųjų. Bronchine astma dažniausiai susiserga tos nėščios moterys, kurios šį susirgimą turėjo ir iki nėštumo. Svarbiausia nėštumo metu stebėti, kad ji nepaūmėtų. Bronchinės astmos paūmėjimas dažniausiai pasireiškia 24-36 nėštumo savaitę, o per paskutines keturias nėštumo savaites didžioji dalis moterų pastebi pagerėjimą. Paskutiniu neštumo laikotarpiu daugelis moterų pastebi, jog pasunkėja kvėpavimas arba atsiranda dusimas dėl gimdos padidėjimo, kuris apsunkiną krūtinės ląstą.
Taip pat skaitykite: Nėštumo psichologija
Nėštumo cholestazė (niežulys)
Mažylio laukimą gali apkartinti niežulys. Kai kurios moterys skundžiasi, kad per nėštumą labai niežti kūną. Viena priežasčių - vadinamoji nėštumo cholestazė, liaudyje vadinama nėštumo alergija. Jos priežastys nėra iki galo aiškios, bet žinoma, kad ji būdinga nėštumui. Cholestazei būdinga tai, kad nėra jokio odos bėrimo. Dažniausiai niežti nuo 25 nėštumo savaitės arba dar vėliau, po 30- os. Pirmiausia pradeda niežėti delnų, padų oda, vėliau bėrimas gali išplisti ant pilvo odos ir rankų. Nors visos nėštumo niežulio priežastys nėra aiškios, ištirta, kad jis yra paveldimas.
Nėštumo cholestazė yra susijusi su kepenų funkcijos sutrikimu, vadinasi, ji pasireiškia ne tik niežuliu. Jeigu nėščioji skundžiasi niežuliu, bet jos kūno neberia, yra tik nudraskymo žymių, gydytojai paėmę kraujo atlieka kepenų fermentų bei bilirubino tyrimą. Esant cholestazei kepenyse tulžis tulžies latakais teka lėčiau. Dėl to tulžies sudedamųjų dalių - tulžies rūgščių ir bilirubino patenka į kraują ir atsiranda kai kurių požymių, pavyzdžiui, niežulys, taip pat gali kilti grėsmė vaisiui.
Alerginis dermatitas
Per nėštumą moterį gali varginti alerginis dermatitas, oda tapti jautresnė ir berti nuo skalbimo miltelių, sintetinių audinių, maisto. Atsiranda niežulys ir bėrimas. Toks dermatitas gali atsirasti bet kurią nėštumo savaitę. Įdomu tai, kad per nėštumą dažnai pagerėja moters, kurią anksčiau kamavo kokia nors alergija, savijauta. Bet jeigu iki nėštumo ji nebuvo alergiška, o pastojus pradėjo niežėti ir berti odą, labai sunku tokį bėrimą gydyti. Kraujo tyrimai būna geri, o jokie dermatologo išrašyti tepalai nepadeda arba nedaug padeda. Niežulys vargina dieną naktį.
Alergijos paveldėjimas ir prevencija
Alergologo konsultacija vis tiek būtina, kadangi alerginiai susirgimai gali būti paveldimi, o nėščiajai sergant bronchine astma reikia stebėti, ar kūdikis nejaučia deguonies trūkumo. Deguonies trūkumas gali turėti įtakos mažam kūdikio svoriui arba net iššaukti priešlaikinį gimdymą. Rizika vaikui paveldėti alerginį susirgimą padidėja 60-80%, jeigu abu tėvai turi kokią nors alergiją, o jeigu vienas iš tėvų - rizika sumažėja iki 50%. Sumažinti vaiko susirgimo alergija tikimybę įmanoma, kai nėščioji itin rūpinasi savo mityba.
Mitybos rekomendacijos nėštumo metu
Nėščioms moterims iš savo mitybos raciono reikia išbraukti arba itin riboti maisto produktus, kurie dažniausiai laikomi alergenais, kadangi nėščiosios skrandis yra pats tiesiausias kelias perduoti kūdikiui alergenus. Prieš nėštumą patartina pasikonsultuoti su alergologu. Gydytojas paskirs išsamų alergologinį ir imunologinį tyrimą bei siuntimą alergijos tyrimui. Vienas iš pagrindinių būdų išvengti alergijos motinai ir negimusiam vaikui yra hipoalerginė dieta. Visoms nėščiosioms rekomenduojama jo laikytis nuo septintojo mėnesio. Pagrindinis šios dietos principas - alergiją sukeliančių maisto produktų pašalinimas iš dietos.
Taip pat skaitykite: Saugus nagų grybelio gydymas nėštumo metu
Dabar ekspertai jau žino daugiau, kaip mityba nėštumo metu gali paveikti besiformuojančią vaiko imuninę sistemą. Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu laikytis negriežtos dietos ir neriboti mitybos, valgyti produktus, turinčius omega 3, vitamino D ir maistą, padedantį formuoti įvairią žarnyno mikrobiotą. Nėštumo metu, jei pati nesate alergiška, svarbu valgyti ir riešutų, ir žuvies, ir kiaušinių. Pasirūpinkite, kad nėštumo metu jūsų maisto racione būtų ilgosios grandinės polinesočiosios omega 3 dokozaheksaeno rūgšties (DHR) ir eikozapentaeno rūgšties (EPE) - valgykite riebią žuvį, tokią kaip atlantinę skumbrę ir lašišą, kuriose šių rūgščių gausu. Stenkitės nėštumo metu ir maitindamos krūtimi suvalgyti jų po 2-3 porcijas per savaitę. Tai kūdikiui gali padėti apsisaugoti nuo egzemos ankstyvuoju gyvenimo etapu.
Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali būti susijęs su didesniu sergamumu alergijomis. Nėra lengva gauti reikiamą vitamino D kiekį iš natūralių šaltinių - šio vitamino yra tik keliuose maisto produktuose. Jis daugiausia susidaro veikiant saulės šviesai. Rūpinantis sveika žarnyno mikrobiota, sustiprinama ir imuninė sistema. Taip pat svarbūs ir prebiotikai, jie - tarsi probiotikų maistas, padedantis gerosioms bakterijoms augti ir apsisaugoti nuo kenksmingų bakterijų.
Kiti prevencijos būdai
Jeigu nėščia moteris yra priskiriama alerginių susirgimų rizikos grupei, nėštumo metu rekomenduojama namuose nelaikyti gyvūnų. Nėštumo metu ir maitinančioms moterims draudžiama rūkyti ar būti prirūkytoje aplinkoje, kadangi rūkalų dūmai neigiamai veikia kūdikio plaučių vystymąsi. Rūkymas (aktyvus ir pasyvus) nėščioms ir žindančioms moterims yra nepriimtinas. Viena surūkyta cigaretė sukelia 20-30 minučių trunkančius gimdos kapiliarų spazmiškus susitraukinėjimus, o tai sutrikdo kūdikio aprūpinimą deguonimi. Dažniau vėdinkite butą, kasdien valykite šlapią valymą, bent kartą per savaitę išsiurbkite kilimus ir minkštus baldus, išmuškite ir išdžiovinkite pagalves.
Norint padėti vaikui išvengti alergijos, rekomenduojama kūdikį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais maitinti krūtimi. Motinos pienas yra tinkamiausias produktas maitinti vaikus pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Veiksminga antialerginė priemonė - motinos pienas. Krūtimi maitinančioms motinoms galioja tos pačios rekomendacijos kaip ir nėščiosioms: jei bus vengiama alergizuojančiais laikomų maisto produktų, kūdikis gali negauti reikiamų maisto medžiagų, o nuo alergijų tai neapsaugos. Tyrimai rodo, kad nuo maisto alergijų apsaugo jau pats maitinimas motinos pienu.
Alergijos gydymas nėštumo metu
Nėštumo metu turite būti labai atsargūs vartodami vaistus, įskaitant antialerginius vaistus. Nė vienas iš antialerginių vaistų negarantuoja visiško saugumo negimusiam vaikui. Jeigu alerginiai simptomai yra pakankamai sunkūs, šie vaistai gali būti naudingais. Daug metų sėkmingai yra naudojami nėštumo metu chlorfeniraminas ir difenhidraminas. Šie senieji antihistamininiai vaistai dažnai sukelia mieguistumą. Nenustatytas neigiamas poveikis nėštumui ir vaisiui eksperimentuose su gyvūnais naudojant antros kartos, neslopinančius antihistamininius vaistus, kaip loratadinas ir cetirizinas, tačiau prieš geriant bet kokią tabletę, nėščioji turėtų pamąstyti ar tikrai jos reikia. Vietiškai naudojami vaistai būtų geresnis pasirinkimas.
Taip pat skaitykite: Patarimai būsimoms mamoms
Vietinių dekongestantų (mažinančių nosies gleivinės paburkimą) naudojimas rekomenduotinas ne ilgiau kaip 3-5 dienas paeiliui. Oksimetazolinas laikomas saugiausiu nėštumo metu, dėl jo minimalaus patekimo į kraujotaką. Nors pseudoefedrinas naudojamas jau ilgus metus, neseniai pastebėta, kad jo vartojimas padidina kūdikių su pilvo sienos defektais gimimo riziką. Todėl jis turėtų būti vartojamas tik esant akivaizdiems įrodymams, kad sunkių nėščiosios simptomų nepalengvina kiti vaistai. Taip pat reikėtų vengti jį vartoti pirmą nėštumo trimestrą.
Priešuždegiminiai į nosį purškiami vaistai (kromoglikatas; beklometazonas, budezonidas, flutikazono propionatas, mometazonas) yra saugūs gydant alerginį rinitą ar šienligę nėštumo metu.
Svarbu atsiminti, kad vaistų vartojimas jokiais būdais neatstoja alergenų pašalinimo iš aplinkos, kadangi kuo retesnis kontaktas su alergenu, tuo rečiau prireikia vaistų ir tuo mažiau progresuoja uždegimas bronchuose.
Imunoterapija
Imunoterapija gali būti saugiai tęsiama nėštumo metu, nesant jokių pašalinių reakcijų. Tačiau būsimo kūdikio ji neapsaugo nuo galimo alergijos išsivystymo. Nepatariama imunoterapijos pradėti nėštumo metu, dėl esančios anafilaksinių reakcijų rizikos.
Vaistų naudojimas maitinant krūtimi
Praktiškai visi motinos vartojami vaistai patenka į pieną, o tuo pačiu ir kūdikiui. Vartojant didesnes antiastminių vaistų ar teofilino dozes, kūdikis gali tapti neramus, blogai miegoti. Mažiausia vaistų koncentracija piene susidaro panaudojus vaistą 15min. po maitinimo krūtimi ar 3-4 val. iki kito maitinimo.