Įvadas
Aldona Elena Puišytė - iškili lietuvių poetė, eseistė, vertėja ir Lietuvos laisvės kovų dalyvė. Jos kūryba apima lyriką, esė, poeziją vaikams, memuarinius užrašus ir vertimus. Puišytės darbai nagrinėja tautiškumo, religijos, istorinės atminties temas, taip pat atskleidžia bendravimo su žymiais menininkais subtilybes. Šiame straipsnyje apžvelgiama jos biografija ir kūrybinis kelias, siekiant atskleisti asmeninių ir istorinių įvykių įtaką jos pasaulėžiūrai ir kūrybai.
Biografija
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Aldona Puišytė gimė 1930 m. sausio 4 d. Jurgeliškiuose, Jurbarko rajone. Iki 1952 m. pavasario mokėsi Jurbarko vidurinėje vakarinėje mokykloje. Prieš pat abitūros egzaminus, dėl tėvo išbuožinimo, turėjo bėgti iš tėviškės nuo grėsusių represijų. Abitūros egzaminus išlaikė eksternu Kauno VII vidurinėje mokykloje. Gavusi brandos atestatą, neturėjo teisės studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros universitete dėl socialinės kilmės apribojimų.
Profesinė veikla
1955 m. baigė Respublikinę Kauno medicinos mokyklą, įgydama farmacininkės specialybę. 1955-1969 m. dirbo Kauno vaistinėse. 1970 m., išleidusi pirmąją knygą „Žalvario raktas“, pradėjo dirbti Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyresniąja moksline bendradarbe, vėliau - Kauno menininkų namuose. Dalyvavo rezistenciniame pasipriešinime okupacijai.
Kūryba
Poezija
Aldona Elena Puišytė yra keliolikos lyrikos knygų autorė. Jos poezijai būdingas platus turinio spektras, kuriame ryškus pasaulėjautos nuoseklumas. Literatūros kritikas Vitas Areška yra rašęs, kad A. Puišytės poezijos jėga - platus turinio spektras, kuriame ryškus pasaulėjautos nuoseklumas. Joje nedaug formos naujovių, pagrindinė kryptis - meditavimas tyloje. Knygoje „Žodžio duona ir vynas“ (2003) ji išdėsto savo požiūrį į poetinę kūrybą: „Gal tokia mano prigimtis - tyliųjų genties sesuo?“
Eglė Perednytė, skaitydama „Begaliniam kely“, pastebi, kad A. Puišytės poezija - tai priminimas, kad yra kažkas daugiau nei šis pasaulis, prisilietimas prie to, kas neapčiuopiama, prie slėpinių, kurie atsiveria tik nurimusiai, mylinčiai širdžiai. Poetė pranašiškai prabyla apie į pražūtį skubantį pasaulį, išduodantį amžinąsias vertybes. Kūrėja prisimena Lietuvos praeitį, jai rūpi tautos dabartis ir ateitis, kiekvienas jos žmogus, ypač kenčiantis, vargstantis, ieškantis tiesos.
Taip pat skaitykite: Kūryba ir muziejininkystė
Naujausiame eilėraščių rinkinyje „Vienintele neišsakoma būtie“ poetė lieka ištikima sau: A. E. Puišytei brangi Lietuva, jai rūpi Tėvynės likimas, rūpi kiekvienas, sutiktas kelyje. Jis - brolis, žmonių poetė neskirsto į vertus ir nevertus. Brolis jai ir elgeta, ištiesęs ranką prie Katedros durų. Poetė rašo, kad jai skirta liudyti. Daug išgyvenusi ji kalba tiesos žodžius.
Poezija vaikams
A. E. Puišytė taip pat yra parašiusi poezijos knygelių vaikams, tokių kaip „Ledo mergelės“, „Sidabro varpelis“, „Po lino žiedu“, „Tėvelio sodai“, „Po baltu angelo sparnu“, „Trobelė po kadagiu“ ir „Užburtas raktas“. Šie kūriniai pasižymi jautrumu, šviesumu ir meile gamtai bei artimiesiems.
Esė ir memuarai
Itin ryškus A. E. Puišytės įnašas memuaristikoje ir eseistikoje - knyga „Ką gyvenimas įrašė“. Tokios gilumos, nuoširdumo, pakylėto kalbėjimo retai beužtiksi panašaus pobūdžio rinkiniuose. Šioje knygoje A. E. Puišytė atskleidžia bendravimo su iš arčiau pažintais menininkais, tokiais kaip Antanas Miškinis, Marcelijus Martinaitis, Viktorija Daujotytė, Rūta Staliliūnaitė, Juozas Grušas, Bernardas Brazdžionis, Jonas Aistis, subtilybes, cituoja laiškus. Ir tie epizodai gražiai parodo pastangų išsaugoti tautos mentalitetą, pamatines lietuvybės vertybes bei kalbos grožį, tęstinumą.
Pati autorė, kalbėdama apie savo memuarinių užrašų, pokalbių, straipsnių knygą „Ką gyvenimas įrašė“, sako: „Žinau, kad nemadinga liberalioje visuomenėje viešai kalbėti apie tautiškumą, religiją, istorinę atmintį. Be to, poeto žodis nedaug lemia. Tačiau nedera ir tylėti. Amžiams bėgant daug kas kinta. Bet yra nepakeičiamų vertybių, kurių atsisakius sunyksta tautos, griūva žmonių gyvenimai. <…> Viliuosi, kad mažai mūsų tautai grėsmingos globalizacijos vėtrose išliksime, jei su atsakomybe ir meile saugosime savo kultūros savitumą, svarbiausias dvasines vertybes. O būdami atviri ir palankūs kitų tautų savitumui ir grožiui, drąsiai ir laisvai žvalgysimės po visą pasaulį“.
2017 m. išleistas papildytas ir pataisytas knygos „Ką gyvenimas įrašė“ leidimas pavadinimu „Iš atminties manuskriptų“.
Taip pat skaitykite: Literatūros tyrinėtoja Aldona Černiauskienė
Vertimai
A. E. Puišytė taip pat yra žinoma kaip vertėja. Ji išvertė į lietuvių kalbą įvairių poetų kūrybos, įskaitant F. Hölderlin, Novalis ir R. M. Rilke. 2024 m. išleista jos verstų vokiečių klasikų F. Hölderlin, Novalis ir R. M. Rilkės kūrybos knyga „Styga ir vėjas“ buvo įtraukta į geriausių metų poezijos vertimų penketuką.
Dramaturgija
A. E. Puišytė yra parašiusi pjesių-pasakų lėlių teatrams, libretą operai „Kauko sakmė“ (kompozitorius V. Švedas). Jos pjesė „Saulė ledo bokšte“ buvo pastatyta Vilniaus „Lėlės“ teatre, o „Juodoji karalaitė“ - Kauno lėlių teatre.
Apdovanojimai ir įvertinimas
Aldonos Elenos Puišytės darbai neliko nepastebėti ir įvertinti:
- 1986 m. - Poezijos pavasario laureatė už poemų knygą „Įvardijimai ir sąskambiai“.
- 2005 m. - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius už nuopelnus Lietuvos Respublikai.
- 2006 m. - Jono Aisčio premija už aistiškos dvasios puoselėjimą kūryboje.
- 2010 m. - dienraščio „Kauno diena“ premija („Poezijos pavasaris“).
- 2011 m. - Vieno Lito premija.
- 2011 m. - Salomėjos Nėries literatūrinė premija už eilėraščių knygą „Begaliniam kely“.
- 2014 m. - Kalinių ir tremtinių sąjungos literatūrinio konkurso I vieta.
- 2015 m. - Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką.
- 2020 m. - Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis.
- 2020 m. - Lietuvos Respublikos Seimo pasidabruotas medalis.
- 2020 m. - literatūrinė „Varpų“ premija už poemą „Manuskriptų ženklai“.
- 2020 m. - Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos padėkos raštas už pamatinių dvasinių vertybių puoselėjimą, už gilų tautos istorijos išgyvenimą ir įprasminimą įtaigiu poetiniu žodžiu, už lietuvių kalbos gyvybingumo išsaugojimą.
- 2020 m. - Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos įsteigtas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
1990 m. pirmajame Lietuvos rašytojų visuotiniame susirinkime A. Puišytės poezijos rinktinė „Neužmirštuolių skliautas“ buvo nominuota Nacionalinei premijai. Šiai premijai buvo nominuota ir jos kūrybos rinktinė „Palaimink žodį ir aidą“ (2005 m.) bei knyga „Vienintele neišsakoma būtie“ (2019 m.).
Bibliografija
- Žalvario raktas: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1970.
- Ledo mergelės: eilėraščiai vaikams. - Vilnius: Vaga, 1974.
- Sidabro varpelis: eilėraščiai vaikams. - Vilnius: Vaga, 1976.
- Kur meta plunksną vieversys: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1978.
- Saulė ledo bokšte: pjesė. - pastatyta Vilniaus „Lėlės“ teatre, 1978.
- Po ąžuolu - šaltinis: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1980.
- Po lino žiedu: eilėraščiai vaikams. - Vilnius: Vaga, 1981.
- Įvardijimai ir sąskambiai: poemos. - Vilnius: Vaga, 1985; Vilniaus Universiteto kiemo teatras (rež. E. Žukauskas) pastatė misteriją.
- Juodoji karalaitė: pjesė. - pastatyta Kauno lėlių teatre, 1987.
- Neužmirštuolių skliautas: eilėraščiai ir poemos; rinktinė. - Vilnius: Vaga, 1989.
- Vigilijos: eilėraščiai. - Kaunas, 1994.
- Šviesa pro erškėtį: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
- Atminties vainikas: eilėraščiai. - Kaunas: Atmintis, 1996.
- Atodūsiai tyloje: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 1996.
- Tėvelio sodai: eilėraščiai vaikams; rinktinė. - Vilnius: Vyturys, 1998.
- Balsai ir aidai: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 2001.
- Žodžio duona ir vynas: esė, straipsniai, interviu ir kt. - Vilnius: Mažasis vyturys, 2003.
- Po baltu angelo sparnu: eilėraščiai vaikams. - Panevėžys: E. Vaičekausko leidykla, 2004.
- Įsiklausyti: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 2004.
- Palaimink žodį ir aidą: eilėraščiai ir poemos; rinktinė. - Vilnius: Vaga, 2005.
- Baltojo Raitelio baladės: dviejų manuskriptų poema. - Kaunas: Atmintis, 2006.
- Trobelė po kadagiu: eilėraščiai vaikams. - Vilnius: Homo Liber, 2006.
- Aukso kalavijas ir karaliaus karūna: istorinė apysaka vaikams. - Vilnius: Homo Liber, 2008.
- Rinktiniai eilėraščiai: Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė. - Kaunas: Naujasis Lankas, 2009.
- Begaliniam kely: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 2010.
- Užburtas raktas: eilėraščiai vaikams. - Vilnius: Homo Liber, 2010.
- Ką gyvenimas įrašė: memuariniai užrašai, pokalbiai, straipsniai. - Vilnius: Vaizdų archyvas, 2013.
- Iš atminties manuskriptų: memuarai, eseistika, pokalbiai, rašytojų laiškai. Antrasis knygos „Ką gyvenimas įrašė“ pataisytas ir papildytas leidimas. - Vilnius: Vaizdų archyvas, 2017.
- Vienintele neišsakoma būtie: eilėraščiai. - Vilnius: Homo liber, 2019.
- Žodžio šviesa didžiojoj kryžkelėj: knyga apie poetą Bernardą Brazdžionį su poeto laiškais, rašytais autorei nuo 1987-jų iki jo mirties 2002 metais.
- Styga ir vėjas: F. Hölderlin, Novalis, R. M. Rilke, versta.
Vertimai:
- Psalmynas. (Redaguota vertimo poetinė kalba, skambumas, ritmika (pažodinis vertimas iš hebrajų kalbos prof. Prelato A. Rubšio).
- O. Galdikaitė. Vynmedžio Šakelė. Irkis į gilumą: eilėraščiai; rinktinė (taip pat parašė autorės biografiją, jos poeziją vertinantį straipsnį).
- A. Gelhar. Ateik, geguži mielas… Pasakojimai apie V. A. Mocartą.
- F. Hölderlin. Eilėraščiai. - Vilnius: Aidai, 1995.
- Novalis. Himnai Nakčiai. - Metai, Nr. 3, 2008.
- Styga ir vėjas: vokiečių klasikų F. Hölderlino, Novalio ir R. M. Rilkės vertimai.
- S. Pogorelovskis. Matematikos šaly: eilėraščiai vaikams. - Vilnius: Vaga, 1974.
- S. Michalkovas. Būk pasiryžęs: eilėraščiai vaikams. - Vilnius: Vaga, 1976.
- A. Barto. Geraširdis Vova: eilėraščiai vaikams.
Taip pat skaitykite: Aldonos Liobytės kūryba