Akušerinis smurtas - terminas, vis dažniau girdimas gimdyvių teisių gynėjų lūpose Lietuvoje, tačiau vis dar neįsitvirtinęs medicinos diskurse ir teisinėje sistemoje. Ši smurto forma, nors ir teisiškai nepripažįstama, paliečia daugelio moterų patirtis gimdymo metu. Straipsnyje aptariama akušerinio smurto apibrėžtis, statistika Lietuvoje, jo priežastys ir galimos pasekmės moterims bei šeimoms. Taip pat nagrinėjamos priemonės, kurių imamasi siekiant spręsti šią problemą ir užtikrinti saugesnę gimdymo priežiūrą.
Akušerinio smurto apibrėžimas ir formos
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos (MGIS) narė Marina Pukelienė akušerinį smurtą apibrėžia kaip fizinį, seksualinį ar žodinį piktnaudžiavimą, patyčias, gąsdinimus, ignoravimą, prievartą, pažeminimą ar net puolimą, kurį gimdyvė patiria iš medicininio personalo - gydytojų, akušerių ir (ar) slaugytojų - per gimdymą. Kitaip tariant, akušerinis smurtas įvyksta, kai gimdyvė patiria netinkamą elgesį ir žmogaus teisių pažeidimus, įvairiais būdais yra verčiama sutikti su procedūromis arba jos atliekamos be informavimo bei gimdyvės sutikimo, ignoruojant jos poreikius.
Dažniausios akušerinio smurto formos:
- Procedūros be sutikimo: tarpvietės kirpimas (epiziotomija) ir Cezario pjūvis.
- Žodinis smurtas: patyčios, užgauliojimai, kandžios replikos, kaltinimai.
- Fizinis smurtas: grubus elgesys, smurtas gimdymo metu.
- Ignoravimas: moters poreikių nepaisymas, pagalbos nesuteikimas.
Akušerinio smurto statistika Lietuvoje
MGIS atliktoje 2019-2020 m. apklausoje, kurioje dalyvavo 2,7 tūkst. moterų, gimdžiusių Lietuvoje, trečdalis jų mano esančios akušerinio smurto aukos.
Apklausos duomenys:
- 13 proc. patyrė personalo patyčias.
- 7 proc. patyrė gąsdinimus.
- 8 proc. buvo verčiamos sutikti su intervencijomis, kurios joms buvo nepriimtinos.
- 4 proc. patyrė prievartą.
- 44 proc. moterų, kurioms buvo kirpta tarpvietė, teigė, kad procedūra buvo atlikta neinformavus moters arba negavus jos sutikimo.
- 10 proc. moterų, kurioms buvo atlikta Cezario pjūvio operacija, nebuvo informuotos, kad joms ši procedūra bus daroma, arba ji buvo atlikta be gimdyvės sutikimo.
Šie duomenys rodo, kad akušerinis smurtas yra rimta problema Lietuvoje, kurią reikia spręsti.
Moterų patirtys: asmeninės istorijos
Ne viena moteris Lietuvoje patyrė skaudžių išgyvenimų gimdymo metu, kurie paliko gilias emocines žaizdas. Štai keletas anoniminių istorijų:
Taip pat skaitykite: Problemos ir sprendimai: smurtas globos namuose
- Aušros istorija: Pirmojo gimdymo metu Aušra patyrė medikų patyčias, užgauliojimus ir net smurtą. Ji pasakoja, kad medikai ją aprėkė, grubiai apžiūrėjo gimdos kaklelį, o vėliau, po Cezario pjūvio, pareikalavo kyšio. Antrojo gimdymo metu ji patyrė dar daugiau patyčių ir ignoravimo, todėl jaučiasi traumuota ir bijo vėl pastoti.
- Loretos istorija: Vilniaus gimdymo namuose Loreta patyrė užgauliojimų iš seselės, kuri ją kaltino nemokant pasirūpinti vaiku, nes jai nesigamino pienas. Ji buvo nutildyta ir priversta maitinti natūraliuoju būdu, nors jai buvo sunku.
Šios istorijos atskleidžia, kad akušerinis smurtas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių moterų psichologinei sveikatai ir motinystės patirčiai.
Akušerinio smurto priežastys
M.Pukelienė teigia, kad akušerinį smurtą lemia problemos nesupratimas, kompetencijų trūkumas, nesama ar neprieinama pagalba, atsakomybės už smurtinius veiksmus nebuvimas ir nebaudžiamumas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:
- Sisteminės problemos: trūksta aiškių metodikų ir įstatymų, reglamentuojančių gimdymo priežiūrą ir užtikrinančių moterų teises.
- Personalo nuovargis ir stresas: ypač karantino metu, kai padidėjo darbo krūvis ir nerimas dėl pandemijos, personalas galėjo būti labiau linkęs į nejautrumą ir grubų elgesį.
- Komunikacijos trūkumas: nepakankamas informavimas apie procedūras ir jų alternatyvas, moters nuomonės nepaisymas.
- Sovietinis palikimas: įsisenėjęs požiūris į moterį kaip į pasyvią gimdymo proceso dalyvę, nepripažįstant jos autonomijos ir teisės į pasirinkimą.
Akušerinio smurto pasekmės
Akušerinis smurtas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių moterų sveikatai ir gerovei:
- Psichologinės traumos: potrauminis streso sutrikimas (PTSS), depresija po gimdymo, nerimas, baimė, kaltės jausmas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi.
- Santykių problemos: sunkumai kuriant ryšį su kūdikiu, problemos santykiuose su partneriu, seksualinės problemos.
- Atsisakymas turėti daugiau vaikų: baimė patirti tą patį dar kartą.
- Pasirinkimas gimdyti namuose arba atlikti Cezario pjūvį: siekiant išvengti galimo smurto ligoninėje.
Psichologė Sigita Valevičienė teigia, kad gimdymo metu įvykę emociniai sunkumai veikia ne tik pačios moters tolesnį gyvenimą, bet ir jos santykį su vaikeliu, požiūrį į save kaip mamą. Tyrimai rodo, jog gimdymo emocinė patirtis lemia, ar bus depresija pagimdžius, ar ne.
Priemonės akušeriniam smurtui mažinti
Siekiant užtikrinti saugesnę ir pagarbesnę gimdymo priežiūrą Lietuvoje, būtina imtis kompleksinių priemonių:
Taip pat skaitykite: Analizė: smurtas prieš vaikus įstatymuose
- Teisinis reglamentavimas: įtvirtinti akušerinio smurto sąvoką įstatymuose ir metodikose, nustatyti atsakomybę už smurtinius veiksmus.
- Švietimas ir informavimas: didinti visuomenės ir medikų informuotumą apie akušerinį smurtą, moterų teises gimdymo metu, pagarbaus elgesio svarbą.
- Personalo mokymai: organizuoti mokymus medikams apie komunikaciją su gimdyvėmis, psichologinį palaikymą, traumų prevenciją.
- Pagalbos teikimas: užtikrinti prieinamą psichologinę pagalbą akušerinį smurtą patyrusioms moterims.
- Gimdymo priežiūros standartų tobulinimas: užtikrinti, kad visos procedūros būtų atliekamos tik gavus informuotą moters sutikimą, gerbti jos pasirinkimus.
- Savitarnos paramos grupių kūrimas: suteikti moterims galimybę dalintis savo patirtimi, gauti palaikymą ir patarimus iš kitų moterų.
- Šeimų lankymas namuose: teikti ankstyvosios intervencijos paslaugas šeimoms, patiriančioms kompleksinių sveikatos ar socialinių iššūkių, nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks dveji metai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, kad gebėti atpažinti su emociniais sunkumais susiduriančią mamą, nukreipti ją pagalbos, o mamai tą pagalbą priimti - stiprios ir brandžios visuomenės požymis.
Valstybės iniciatyvos:
- Medikų įgalinimas: bus sukurta sistema, pagal kurią akušeriai, slaugytojai ir šeimos gydytojai turės paklausti nėščiųjų, mamų ir tėvų apie depresijos po gimdymo simptomus, juos įvertinti ir prireikus nukreipti pagalbos.
- Papildoma specialistų pagalba: bus didinamas medicinos psichologų skaičius akušerijos stacionaruose ir planuojama įvesti naują paslaugą - specializuotą, tęstinį psichologinį konsultavimą, kai dėl komplikuoto ar nesėkmingo gimdymo susiduriama su psichologiniais iššūkiais.
- Prevencinės psichosocialinės paslaugos: savivaldybėse atsiras savitarpio paramos grupės ir kokybiški grupiniai užsiėmimai besilaukiančioms ir vaikus jau auginančioms šeimoms, siekiant paskatinti bendruomenių būrimąsi ir gerinti pasirengimo tėvystei žinias bei įgūdžius.
- Specialistų ugdymas: bus vykdomi mokymai socialinių paslaugų srities darbuotojams ir kompleksinių paslaugų šeimai teikėjams ir organizatoriams, stiprinant šeimos konsultavimą asmens namuose gimus kūdikiui, asmeniui nustačius neįgalumą ar specialiuosius poreikius.
Gimstamumo mažėjimas ir akušerinio smurto įtaka
Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas gimstamumo mažėjimas. Demografai teigia, kad viena iš priežasčių - nesaugumas, susijęs su geopolitine situacija ir finansiniais iššūkiais. Tačiau akušerinis smurtas taip pat gali turėti įtakos gimstamumui, nes moterys, patyrusios traumą gimdymo metu, gali vengti turėti daugiau vaikų.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės akušeris ginekologas tikina, kad gimdančių moterų srautai ligoninėse mažėja.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas būsimoms mamoms apie gimdymą
tags: #akuserinis #smurtas #pries #vaikus