Nacionalinis sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas Lietuvoje mini 30 metų jubiliejų, o tai puiki proga atkreipti dėmesį į aktyvios mokyklos koncepciją ir jos svarbą vaikų gerovei. Ši koncepcija, apimanti fizinę, protinę ir socialinę sveikatą, tampa vis aktualesnė, atsižvelgiant į nerimą keliančius vaikų fizinio aktyvumo rodiklius ir sveikatos problemas.
Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo istorija ir reikšmė
Sveikatą stiprinančių mokyklų projektas, pradėtas 1992 m. Europos Tarybos, Europos Bendrijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva, po metų pasiekė ir Lietuvą. 1993-aisiais, 12 Lietuvos mokyklų tapo pirmosiomis Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narėmis. Rūpinimasis bendruomenių fizine, psichine ir socialine sveikata, sveika gyvensena, dalijimasis gerąja patirtimi bei bendradarbiavimas - šios idėjos vienija aktyviausias Lietuvos mokyklas. Šių mokyklų bendruomenės supranta savo indėlį į būsimų kartų sveikatą.
Šį jubiliejų sveikatą stiprinančios ir aktyvios mokyklos kviečiamos paminėti iniciatyviai ir išradingai, pasitelkiant įvairias formas ir būdus, įskaitant renginius, iniciatyvas, konkursus, žaidynes, forumus, konferencijas, protmūšius ir šokių festivalius. Šie renginiai gali būti skirti savo bendruomenei arba gali būti kviečiamos šalia esančios ugdymo įstaigos, aktyvios mokyklos ar mokyklos iš kitų regionų ar šalių. Taip ne tik parodysite save, bet ir paskatinsite kitas mokyklas įsitraukti į Nacionalinį sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą.
Fizinio aktyvumo iššūkiai Lietuvoje: statistika ir priežastys
Nepaisant pastangų, Lietuva susiduria su dideliais iššūkiais skatinant vaikų fizinį aktyvumą. LR Sveikatos apsaugos ministerijos statistika ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad Lietuvoje ilgesniu nei vienos valandos aktyvumu gali pasigirti vos vienas iš penkių 11-15 metų amžiaus vaikų. Kas antra 15-metė skundžiasi sveikatos sutrikimais bent kartą per savaitę, stuburo sutrikimai kamuoja aštuonis iš dešimties mokyklinio amžiaus vaikų, o netaisyklingos laikysenos problemos aktualios 35 proc. vaikų iki 17 metų.
2019 m. valstybinio audito ataskaitoje konstatuojama, jog 51 proc. ugdymo įstaigų neužtikrina, kad vaikai kasdieniniam fiziniam aktyvumui skirtų ne mažiau nei 60 min., o 50,6 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų neturi kūno kultūros specialisto, tik 0,7 proc. kvalifikacijos programų pedagogams, kuriose įtrauktas vaikų sveikatos stiprinimas, o aktyvios mokyklos koncepcija įgyvendinta tik 10 proc. mokyklų.
Taip pat skaitykite: Pramogos visai šeimai
Šią situaciją lemia įvairūs veiksniai, įskaitant nepakankamas sąlygas mokinių fiziniam aktyvumui švietimo įstaigose, neišnaudojamos neformaliojo sportinio ugdymo galimybės ir sisteminio valdymo žmogiškųjų išteklių fizinio aktyvumo ir pradinio lygmens sporto srityje trūkumas. Taip pat vyrauja požiūris, kad kūno kultūra nėra tokia svarbi, kaip kiti dalykai.
Aktyvios mokyklos koncepcija: kompleksinis požiūris į gerovę
Atsižvelgiant į šias problemas, rengiama Aktyvios mokyklos koncepcija, kurios tikslas - kompleksinis mokinių fizinio aktyvumo skatinimas. Ši koncepcija apima ne tik sportą, bet ir aktyvumą, bendruomenių įtraukimą, palankių sąlygų kūrimą. Aktyvi mokykla rūpinasi mokinių, jų tėvų ir darbuotojų fizine, protine ir socialine gerove.
„Pasaulio sveikatos organizacija fizinį aktyvumą išskiria kaip vieną iš įrankių, lemiančių naudas fizinei, psichikos ir socialinei sveikatai. Daugelis pasaulio šalių tam skiria vis daugiau dėmesio, nes fizinis aktyvumas ir sportas yra suprantami ne tik kaip būtini elementai laimingo ir sveiko vaiko augimui, bet ir daro teigiamą įtaką jo tolimesniam asmenybės vystymui ir sveiko gyvenimo būdo įgūdžių formavimui“, - akcentuoja „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė Justina Lizikevičiūtė.
Pasaulinė patirtis ir sėkmingi pavyzdžiai
Analizuojant pasaulinę patirtį, galima pasisemti įkvėpimo iš šalių, kurios pasiekė puikių rezultatų skatinant vaikų fizinį aktyvumą. Danai, slovėnai ir olandai pirmauja pasaulyje pagal visus 9 kriterijus, apimančius visapusišką fizinį aktyvumą, organizuotą sportinę veiklą, aktyvius žaidimus, aktyvų mobilumą, sėdimą veiklą, šeimą ir draugus, mokyklą, bendruomenę ir sukurtą aplinką bei valstybines strategijas ir investicijas.
Suomiai, garsėjantys savo novatoriškais sprendimais švietimo sistemoje, į mokinių fizinio aktyvumo skatinimą pradėjo žiūrėti iš įvairių perspektyvų. Jie siekia mažinti ilgo sėdėjimo trukmę, pasitelkdami gimnastikos kamuolius, trumpas mankštas pamokų metu, aktyvias pertraukas lauke ir stovimus stalus klasėse.
Taip pat skaitykite: Žibų mokyklos tradicijos ir bendruomenė
Naujojoje Zelandijoje aktyvios mokyklos programa įtraukia ir stiprina mokyklos ir viso regiono bendruomenę, o JAV sveiką gyvenimo būdą propaguoja kaip madingą ir sektiną veiklą, pasitelkiant nuomonių lyderius ir įžymybes.
Praktiniai žingsniai ir rekomendacijos
Norint sėkmingai įgyvendinti aktyvios mokyklos koncepciją Lietuvoje, būtina imtis konkrečių veiksmų:
- Integruoti fizinį aktyvumą į ugdymo procesą: Fizinis aktyvumas neturėtų būti tik kūno kultūros pamokos, bet ir integruota į kitus dalykus, pavyzdžiui, organizuojant aktyvias pertraukas, naudojant aktyvius mokymo metodus ir skatinant mokinius judėti per pamokas.
- Kurti palankią aplinką: Mokyklos turi užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę būti fiziškai aktyvūs, įrengiant sporto aikšteles, žaidimų aikšteles ir kitas erdves, kur jie galėtų judėti.
- Įtraukti bendruomenę: Svarbu įtraukti tėvus, vietos valdžios institucijas ir kitas organizacijas į fizinio aktyvumo skatinimą, organizuojant bendrus renginius, teikiant paramą ir kuriant partnerystes.
- Skatinti sveiką mitybą: Sveika mityba yra neatsiejama nuo fizinio aktyvumo, todėl mokyklos turi užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę maitintis sveikai, siūlant sveikus patiekalus valgykloje ir organizuojant edukacinius renginius apie sveiką mitybą.
- Mažinti sėdėjimo laiką: Mokyklos turėtų stengtis mažinti sėdėjimo laiką, skatinant mokinius judėti per pamokas, naudojant stovimus stalus ir organizuojant aktyvias pertraukas.
- Ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius: Svarbu ugdyti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius, mokant juos apie fizinio aktyvumo naudą, sveiką mitybą ir kitus sveikos gyvensenos aspektus.
Raseinių lopšelio-darželio "Saulutė" patirtis
Raseinių lopšelis-darželis "Saulutė", priklausantis sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui ir pripažintas Aktyvia mokykla, sėkmingai integruoja sveikos gyvensenos vertybes į ugdymo procesą. Darželyje organizuojamos įvairios veiklos, skatinančios vaikų domėjimąsi sveiku maistu, fizinį aktyvumą ir bendrystę:
- Patyriminis ugdymas: Vaikai stebi daržovių auginimo procesą, patys prisideda prie jo, gamina kartu, tyrinėja maisto produktų savybes ir skonius.
- Sveiko maisto gaminimas: Vaikai kartu su mokytojais gamina sveikus patiekalus, tokius kaip karštu oro gruzdintuvėje keptos morkos ir bulvės, spragėsiai, vafliai su viso grūdo miltais ir mažiau cukraus.
- Kūrybinės veiklos: Vaikai kuria "valgomus paveikslus" iš vaisių ir daržovių, lavindami kūrybiškumą, pojūčių pažinimą ir pozityvų santykį su sveiku maistu.
- Sulčių spaudimas: Vaikai patys spaudžia sultis iš obuolių, stebi procesą, ragauja sultis ir aptaria jų naudą.
- Vaistažolių arbatos gėrimas: Vaikai renka, ruošia ir geria vaistažolių arbatą, susipažindami su kvapais, spalvomis, skoniais ir įgydami patirties apie sveikatos stiprinimą natūraliu būdu.
- Bendradarbiavimas su tėvais: Tėvai įtraukiami į darželio veiklas, pavyzdžiui, gaminant salotas kartu su vaikais, auginant daržoves namuose ir dalinantis patirtimi.
Taip pat skaitykite: Tėvų atsakomybė už lankomumą