Šis straipsnis skirtas atminti talentingą teatro ir kino aktorių Almantą Vaišnį, kurio netikėtas išėjimas sukrėtė Lietuvos kultūros pasaulį. Straipsnyje apžvelgiama jo karjera, vaidmenys, kolegos ir artimųjų atsiminimai, taip pat aptariamos sąsajos su garsia Gelgaudų gimine.
Netikėtas išėjimas
Pirmadienio pavakarę, eidamas 48-uosius metus, mirė teatro ir kino aktorius Almantas Vaišnys. Aktorius mirė Panevėžyje, savo namuose, kaip įtariama, dėl širdies veiklos sutrikimo. Jo pasigesta tik po kelių dienų. Ši žinia sukrėtė ne tik artimuosius, bet ir visą Lietuvos kino pasaulį. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis komiteto ir savo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą aktoriaus ir režisieriaus Almanto Vaišnio artimiesiems, kino bei teatro bendruomenei. Pasak R. Karbauskio, žinia apie netikėtą A. Vaišnio mirtį sujaudino visus, pažinojusius šį talentingą ir šiltą žmogų. "Artimiesiems ir A.Vaišnio kolegoms reiškiame nuoširdžią užuojautą. Tai didelė netektis kino ir teatro bendruomenei, ypač tiems, kurie ilgus metus drauge kūrė, gyveno ir džiaugėsi sėkmėmis bei liūdėjo, jei kažkas nepasisekdavo. Jis buvo jautrus ir labai šiltas žmogus", - sakė R. Karbauskis.
Atsisveikinimas su aktoriumi
Artimieji pranešė, jog su velioniu bus galima atsisveikinti trečiadienį ir ketvirtadienį. Visi norintieji atsisveikinti su aktoriumi galėjo tai padaryti nuo trečiadienio 16 val. Prienuose, J.Zdebskio gatvėje įsikūrusiuose laidojimo rūmuose. Karstas buvo išnešamas ketvirtadienį 14 val. A. Vaišnys atgulė amžino poilsio Prienų kapinėse. Mišios už žinomą aktorių buvo laikomos liepos 25 dieną, 8 valandą Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje. Artimieji prašė nefotografuoti ir nefilmuoti laidotuvių bei leisti ramiai atsisveikinti su aktoriumi.
Karjeros pradžia ir darbas teatre
Į teatrą A.Vaišnys ėjo aplinkkeliais. Iš pradžių išbandęs save kitose srityse, galiausiai pasuko giminės jau pramintu - teatro - keliu, studijavo Muzikos ir teatro akademijoje. A.Vaišnys buvo pažįstamas televizijos žiūrovams - jis vaidino seriale „Naisių vasara“, kuriame įkūnijo likimo vėtomą ir mėtomą, kaimo girtuoklį ir peštuką Giedrių. 2002 m. jis baigė Lietuvos muzikos akademijos Aktorinio meistriškumo katedrą, vadovaujamą A.Latėno ir A.Savickaitės. Po to filmavosi Lietuvos televizijoje ir kino studijoje. 2003 m. priimtas į Juozo Miltinio dramos teatrą aktoriumi. Beveik 13 metų A.Vaišnys dirbo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre.
A.Vaišnį kartu su tuometine sutuoktine į Panevėžio teatrą pakvietė tuometinis jo vadovas Rimantas Teresas. Tiesa, į teatro sceną A.Vaišnys tuomet neskubėjo, mat tuomet turėjo projektų televizijoje, o ir tuometinė sutuoktinė turėjo vaidmenų sostinėje. Praėjus metams nusprendė, kad būtent teatro scena aktoriui - pamatas ir patys pasiprašė į Panevėžio teatrą. Į Panevėžį aktorius su žmona aktore Jolita Skukauskaite atvažiavo 2003-iaisiais, praėjus metams po aktorinio meistriškumo studijų Muzikos akademijoje. Jo kurso draugai Donatas Kalkauskas, Vita Šiaučiūnaitė, Evaldas Stokė, Justina Jukonytė, atvykę metais anksčiau, jau vaidino dramos teatre. Tuo metu teatrui vadovavo aktorius Rimantas Teresas. Jaunų aktorių desantas buvo labai reikalingas, ne kartą kalbėta, kad dramos teatrui labai jų trūksta. Laikraštis „Panevėžio kraštas“ yra rašęs apie A.Vaišnio ir J.Skukauskaitės šeiminį duetą. Pastaruoju metu jis vienas gyveno Panevėžyje.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie Tomą Vaisietą
Atsiminimai apie aktorių
A.Vaišnio kurso draugas D.Kalkauskas sakė, kad Almantą jie vadindavo tėveliu. „Jis įstojo studijuoti daug vyresnis už mus, mes buvome tokie vaikai šalia jo. Almantas jau buvo praėjęs Sausio 13-osios įvykius, atrodė toks labiau subrendęs. Jis labai nemėgo melo ir veidmainystės, kalbėdavo tiesiai, be užuolankų“, - prisiminė Donatas. Kurso draugė V.Šiaučiūnaitė sakė, kad Almanto mirtis ją pribloškė, nes jie draugaudavo šeimomis. „Malonus, šiltas žmogus. Nuoširdus, atlaidus, labai geros širdies. Jis buvo mano scenos partneris ne viename spektaklyje“, - prisiminė V.Šiaučiūnaitė.
2010-aisiais teatrui pradėjęs vadovauti vilnietis Romualdas Vikšraitis prisiminė, kad A.Vaišnys buvo gero, ramaus būdo žmogus, tačiau jo viduje siautę demonai. „Jis turėjo silpnybę, pripažino savo problemą, ne kartą su juo kalbėjausi, prašiau laiku ateiti į repeticijas, tačiau jis nelabai susitvarkė su savimi. Todėl turėjo išeiti iš teatro. Šiaip Almantas turėjo prigimtinę dovaną - vaidmenis kurdavo labai natūraliai, įtaigiai. Aišku, ne visi vaidmenys jam sekėsi, reikėjo dirbti“, - sakė R.Vikšraitis.
Seriale Elenos vaidmenį atlikusi aktorė Agnė Grudytė taip pat neslėpė sielvarto dėl tokios žinios. Moteris prisimena jį kaip labai protingą ir gero humoro nestokojantį aktorių. „Labai pozityvus, visada būdavo pasiruošęs filmavimams. Jis būdavo ir puikus pašnekovas. Su Almantu mes visada rasdavome bendrą kalbą, visada pasijuokdavome. Jis buvo puikaus humoro jausmo, išprusęs, plataus mąstymo, labai daug skaitantis“, - prisiminimais dalijasi aktorė. Tiesa aktorė prisipažįsta, kad su juo bendraudavo tik filmavimo aikštelėse, o ir matė jį paskutinį kartą labai seniai. Kino aikštelėje kartu su A. Vaišniu vaidino ir gerai žinomas aktorius Rimantas Bagdzevičius. Jis portalui tv3.lt sunkiai rinko žodžius ir sakė, kad žinia apie kolegos netektį jam buvo skaudi ir netikėta. „Mes su Almantu dirbome tik kino aikštelėje, filmavimuose, daugiau nelabai bendravome, nebent tik tarp scenų. Prisimenu jį kaip jauną, protingą ir darbštų žmogų… Labai gaila“, - atsiduso aktorius.
Vaidmenys televizijoje ir kine
Aktorius labiausiai išgarsėjo vaidmenimis televizijos serialuose „Naisių vasara“, „Prokurorai“, „Sniego skonis“, vienas paskutinių jo vaidmenų - filme „Laisvės kaina. Sąjūdis“. Seriale „Sniego skonis“ Almantas tapo banditu, „Prokuroruose“ vaidino policininką kriminalistą, „Naisių vasaroje“ įkūnijo laimės vis nerandantį kaimo girtuoklį. Epizodinį vaidmenį aktorius gavo ir J. Vaitkaus istorinėje dramoje apie kruviną rezistencijos laikotarpį „Vienų vieni“.
Almantas Vaišnys buvo gerai žinomas televizijos žiūrovams. Jo įkūnytą Giedriaus personažą seriale „Naisių vasara“ turbūt prisimena daugelis. Su Almantu susipažinau serialo „Naisių vasara“ filmavimo aikštelėje. Bendravimas nenutrūko ir pasibaigus serialo kūrimui. Šiais metais Almantas režisavo Naisių vasaros teatro spektaklį „Kapitono Kolumbo gimtadienis“. Dalinuosi šio spektaklio nuotrauka, kuri pilna gyvenimo džiaugsmo, režisieriaus dovanoto vaikams.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai auginant daugiavaikę šeimą
Režisūra ir paskutiniai metai
Pastaruoju metu A.Vaišnys užsiėmė režisūra. Portalas lrytas.lt skelbia, kad susisiekus su aktoriaus mama Alma Vaišniene ši buvo labai susijaudinusi ir sunkiai rinko žodžius. „Gydytojai parašė, jog mirė nuo širdies veiklos sutrikimo. Daugiau tikrai nieko nenorėčiau komentuoti“, - lrytas.lt sakė aktoriaus mama.
Sąsajos su Gelgaudų gimine
Nors dažnai pamirštama, Almantas Vaišnys turėjo sąsajų su garsia Gelgaudų gimine, kurios istorija siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Ši giminė davė Lietuvai ne tik karinius vadus, bet ir žymius kultūros veikėjus, tokius kaip garsus britų aktorius Johnas Gielgudas.
Antanas Gelgaudas
Generolas Antanas Gelgaudas (1792-1831) buvo vienas iš 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadų. Gimė Lietuvoje, dabartinėje Panemunės (dar vadinama Vytėnų) pilyje, kurią tuo metu valdė Gelgaudų giminė (pilis valdant šiai giminei ir vadinta Gelgaudų pilimi). A. Gelgaudas paaukojo savo gyvenimą už Lietuvos laisvę, tačiau sukilimas čia buvo greitai užgniaužtas, o generolas traukdamasis į Prūsiją buvo nušautas savo paties karininko, palaidotas Kisinių kapinėse Klaipėdos rajone. Sukilimo metu Panemunės pilį valdė J. Gielgudo prosenelis - Jonas Gelgudas, taip pat prisidėjęs prie sukilimo.
Johnas Gielgudas
Karjerą teatre pradėjęs 1921-aisiais smulkiu vaidmeniu Williamo Shakespeare’o pjesės „Henrikas V“ pastatyme, J. Gielgudas netrukus buvo tituluojamas bene geriausiu visų laikų W. Shakespeare’o pjesių aktoriumi. Ryškų pėdsaką J. Gielgudas paliko ir kine, sukūrė daugiau nei 80 vaidmenų įvairiuose filmuose. Už nuopelnus scenai aktoriui dar 1953-iaisiais suteiktas sero titulas, jis taip pat įvertintas „Oscaro“, „Emmy“, „Tony“, „Grammy“ ir kitais apdovanojimais. Nors niekuomet nesilankė Lietuvoje, J. Gielgudas, kaip ir jo brolis Valas, didžiavosi savo lietuviškomis šaknimis. Karjeros pradžioje jam buvo pasiūlyta atsisakyti savo sunkiai ištariamos lietuviškos pavardės. Programose ir plakatuose ji neretai virsdavo Guilguid, taip nurodant į škotiškas, o ne lietuviškas jos šaknis. Tačiau aktorius to nepadarė, nors turėjo puikią alternatyvą.
Valas Gielgudas
Valas Gielgudas (1900-1981) - dar vienas J. Gielgudo brolis - 1929 m. sausį ką tik paskirtas į BBC gamybos vadovo vietą. Jis buvo vienas iš radijo dramų pionierių Anglijoje, šiose dramose mielai dalyvaudavo ir jo brolis Johnas. Paliko savo pėdsaką jis ir kino bei televizijos pasaulyje, dar 1930-aisiais režisavo vieną pirmųjų televizijos dramų transliacijų pasaulyje - „Vyras su gėle burnoje“ (The Man With the Flower in His Mouth, pagal Luigi Pirandello pjesę, 1930 m.); parašė filmų scenarijų, pats vaidino keliuose kino filmuose, žymiausias jų - „Mirtis radijo stotyje“ (Death at Braodcasting House, rež.
Taip pat skaitykite: Hulko Hogano karjera